Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo tikslus ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti neteisingi teismų sprendimai, tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 tenkino A. K. ieškinį: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimu iš pareiškėjo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K. ir K. K. pareiškėjui priklausančia 1/3 dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), K. K. ir K. K. priteisiant po 1/6 dalį buto, priteisė iš pareiškėjo nepilnametės dukros K. K. išlaikymui po 75 Eur, o sūnaus K. K. išlaikymui po 136 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant nuo 2017 m. gruodžio 29 d., priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad priteistą išlaikymą vaikams uzufrukto teisėmis tvarko jų motina A. K. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 17 d. padavė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjui objektyviai tapo žinoma jau 2018 m. kovo 23 d., vėliausiai – 2018 m. gegužės 28 d., pareiškėjas nesidomėjo bylos eiga, nesinaudojo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir priskirtomis pareigomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesas negali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, nes pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu prasidėjusį procesą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu pareiškėjui visiškai nevykdant įstatymu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimu nustatytos pareigos mokėti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdamas, kad proceso atnaujinimo pagrindai pareiškėjui tapo žinomi 2019 m. balandžio 8 d. gavus teismo sprendimą, todėl terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, pareiškėjui nebuvo žinoma apie pradėtą procesą, jo eigą ir galutinį sprendimą, teismas neteisingai taikė CK 3.196 ir 3.201 straipsnius.

13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus.

14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tokį savo sprendimą, be kita ko, grindė tuo, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjui objektyviai tapo žinomos jau 2018 m. kovo 23 d., vėliausiai – 2018 m. gegužės 28 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

15. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turėjo jį skaičiuoti nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie dokumentų, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą byloje, egzistavimą ir jų turinį. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. nutartis apie paskirtą 2018 m. kovo 29 d. 9.30 val. bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje pareiškėjui 2018 m. kovo 23 d. įteikta asmeniškai gyvenamosios vietos adresu, 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjui asmeniškai buvo įteiktas procesinis dokumentas (teismo šaukimas) patikslintu jo gyvenamosios vietos adresu, jį informuojant apie 2018 m. birželio 28 d. 9 val. paskirtą teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Visgi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turėjo jį skaičiuoti ne nuo aplinkybių apie ieškovės kreipimąsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo sužinojimo momento, bet nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą ir jo turinį, kadangi tik Marijampolės apylinkės teismui tenkinus ieškovės ieškinį, atsirado aplinkybės, kurios, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomos aplinkybės buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, vertintina kaip nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, apie Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą jis sužinojo tik 2019 m. balandžio 8 d., atvykęs į Marijampolės apylinkės teismą ir gavęs Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo kopiją. Peržiūrėjus civilinės bylos Nr. 2-970-571/2018 medžiagą, nustatyta, kad joje nėra duomenų, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo kopija buvo išsiųsta ir įteikta pareiškėjui. CPK 368 straipsnio 1 dalis termino pradžią sieja su sužinojimu apie aplinkybes, sudarančias atnaujinimo pagrindą, ir nenustato konkrečios sužinojimo formos. Kadangi civilinėje byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentą, jog apie Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo 2019 m. balandžio 8 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo Marijampolės teisme gautas 2019 m. balandžio 17 d., laikytina, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo praleistas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šis terminas pareiškėjo buvo praleistas.

16. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesas negali būti atnaujintas nurodytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018, aplinkybę, kad pareiškėjui, kuris civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 buvo įtrauktas atsakovu, buvo žinoma apie ieškovės inicijuotą civilinę bylą Nr. 2-970-571/2018 patvirtina nurodytoje civilinėje byloje esantys įrodymai. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jis nebuvo informuotas apie procesą, negavo jokių Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 siųstų procesinių dokumentų, paneigia civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 esantys 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. liepos 15 d parengti Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimai, iš kurių matyti, kad visi Marijampolės apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjui. Nors dalis Marijampolės apylinkės teismo pareiškėjui siųstų procesinių dokumentų jam buvo įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę (šiuo atveju pagal Anglijos ir Velso civilinio proceso teisę dalis procesinių dokumentų pareiškėjui įteikta procesinius dokumentus paliekant pareiškėjo pašto dėžutėje), nėra pagrindo spręsti, kad šie procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti. Tuo labiau, kad pareiškėjas patvirtino gyvenęs adresais, kuriais jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentams, jog nurodytais adresais jis gyveno ne vienas, todėl jam skirtus procesinius dokumentus galėjo paimti kiti asmenys, pagrįsti. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, dalis Marijampolės apylinkės teismo siųstų procesinių dokumentų buvo įteikti asmeniškai pareiškėjui – iš 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. birželio 18 d. parengtų Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimų nustatyta, kad 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo asmeniškai įteikti Marijampolės apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai. Aplinkybė, kad ant šių pažymėjimų nėra pareiškėjo ar kitų asmenų parašų nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui. Pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 7 straipsnio 1 dalį dokumentai įteikiami pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, o pagal to paties reglamento 10 straipsnio 1 dalį, užbaigus su dokumento įteikimu susijusius formalumus, naudojant tipinę formą parengiamas šių formalumų atlikimo pažymėjimas, kuris adresuojamas perduodančiajai agentūrai. Taigi Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimuose neturi būti pareiškėjo parašo, kadangi tai tėra informacinio pobūdžio dokumentas Marijampolės apylinkės teismui, prašiusiam įteikti pareiškėjui procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. birželio 18 d. parengtuose Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimuose nurodyta, jog dokumento adresatas buvo informuotas raštu, kad jis gali atsisakyti priimti dokumentą, jeigu dokumentas parengtas jam nesuprantama ar neoficialia įteikimo vietos kalba arba nėra pridėtas jo vertimas į vieną iš tų kalbų. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, pareiškėjas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, negynė interesų, nereiškė nuomonės dėl jam reiškiamų reikalavimų, neteikė įrodymų, nedalyvavo teismo posėdžiuose, yra pagrįsta ir teisinga, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, ar jame yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

23. Prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindžiamas CK 3.196 straipsnio ir 3.201 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu, dėl ko, anot pareiškėjo, jis neteko turėtos nekilnojamojo turto dalies, buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

24. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

25. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 parinko tokią vaikų išlaikymo formą, kuri, teismo vertinimu, labiausiai atitiko vaikų interesus – periodinėmis išmokomis ir turtu (mišria forma). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokia vaikų išlaikymo forma parinkta netinkamai taikant CK 3.196 straipsnį. Iš civilinės bylos Nr. 2-970-571/2018 ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14789-18 medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-570/2014, kuriuo iš pareiškėjo šalių nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 400 Lt (115 Eur) išlaikymas, ieškovės kreipimosi į teismą metu pareiškėjo išlaikymo vaikams įsiskolinimas sudarė 12 218,23 Eur, tą patvirtino antstolės S. Ž. 2017 m. lapkričio 1 d. pažyma. Aplinkybę, kad neteikė išlaikymo vaikams, pareiškėjas pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Civilinėje byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas gauna pastovias pajamas, iš kurių galėtų mokėti išlaikymą vaikams. Pareiškėjui neteikiant vaikams išlaikymo, nesant duomenų, kad pareiškėjas turi nuolatinių pajamų, iš kurių gali teikti išlaikymą vaikams, Marijampolės apylinkės teismas turėjo pagrindą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams priteisti pareiškėjui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Nors pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė buto rinkos vertę, tačiau nepateikia šį argumentą patvirtinančių įrodymų, o VĮ Registrų centro duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie neteisingai nustatytą turto rinkos vertę. Be to, pareiškėjas teigia, kad gali mokėti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis, tačiau vėlgi nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, todėl, įvertinus pareiškėjo elgesį, ilgą laiką nemokant savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nėra pagrindo šį pareiškėjo argumentą vertinti kaip pagrįstą. Iš pareiškėjo šalių nepilnamečiams vaikams priteisus išlaikymą turtu yra patenkintas vienas iš vaikų poreikių – aprūpinimas būstu. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo, nes šalių nepilnamečiams vaikams buvo iškilusi grėsmė, kad pareiškėjui priklausianti buto dalis bus parduota, o tokiu atveju šalių nepilnamečių vaikų interesas turėti saugią gyvenamąją aplinką būtų pažeistas. Nurodytų aplinkybių pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime neteisingai taikė CK 3.196 straipsnį.

26. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, netinkamas šios teisės normos taikymas pasireiškė pagrindų keisti išlaikymo dydį nebuvimu ir jų nenustatymu teismo sprendime. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime nustatė, jog ieškovė pateikė teismui išlaidų, susijusių su dukros ir sūnaus išlaikymu, detalų paskaičiavimą ir nurodė, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 323 Eur kiekvienam. Spręsdamas išlaikymo vaikams padidinimo klausimą, Marijampolės apylinkės teismas vadovavosi prioritetinėmis vaikų teisėmis ir interesais, atsižvelgė į institucijos duotą išvadą, kad tėvų pareiga yra užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius, aplinkybę, kad vaikų poreikiai yra pakankamai įprastiniai jų amžiaus vaikams, taip pat į pareiškėjo pakankamai jauną amžių ir jo prisiimtą pareigą užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti. Marijampolės apylinkės teismas vaikams iš pareiškėjo priteistą išlaikymą padidino iki 162 Eur per mėnesį sumos. Nustatęs, kad K. K. išlaikymas turtu sudarytų 86,12 Eur per mėnesį, o K. K. – 25,33 Eur per mėnesį, teismas iš pareiškėjo priteisė išlaikymą K. K. periodinėmis išmokomis po 75 Eur kas mėnesį, o K. K. – po 136 Eur kas mėnesį iki kiekvieno iš jų pilnametystės. Taigi Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime nustatė padidėjusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir tuo pagrindu padidino jiems iš pareiškėjo priteisto išlaikymo dydį. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. liepos 12 d. sprendimą, netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-970-571/2018 dėl aiškios teisės taikymo klaidos, pagrįstai sprendė, jog bylą nagrinėjęs teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, o pareiškėjas nepagrindė teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai ir teisėtai atmetė.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jis pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, prideda 2019 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1030146 200 Eur sumai. Ieškovės jai atstovaujančiam advokatui sumokėta 200 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalaus dydžio (0,4 x 970,3 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš pareiškėjo priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybei iš pareiškėjo priteistinos 13,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį.

Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.