Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos Mokymo centras „Neozebra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Mokymo centras „Neozebra“ ieškinį atsakovei A. R. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti pateikto ieškinio dalyką, sumokėti 221 Eur (110 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą + 111 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą) dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikti ieškinio ir visų jo priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į atsakovei suprantamą kalbą.

3. 2025 m. balandžio 29 d. teisme buvo gautas prašymas dėl trūkumų šalinimo. Prašyme, be kita ko, išreikštas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra itin prasta, banko sąskaitoje yra apribojimas atsiskaitymams vykdyti, ieškovei vienu metu pareikšta daug reikalavimų. Sunkiai finansiniai padėčiai pagrįsti pridėjo du išrašus apie banko sąskaitos blokavimą, kurie ieškovės teigimu, rodo, kad situacija palaipsniui gerėja (mažėja blokuojama suma), kadangi ieškovė vykdo veiklą ir po mažu atsiskaito su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo; nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus; išaiškino ieškovei, kad nepašalinus ieškinio trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.1 Ieškovės skola Sodrai yra neišsamus rodiklis išvadai apie ieškovę ištikusią finansinę situaciją. Einamasis įsiskolinimas Sodrai neatspindi kitų ieškovės skolų: i) prieš patalpų nuomotoją, kuris pateikė ieškovei pretenziją, reikalaudamas 23 789,43 Eur (2024 m. balandžio 29 d. pareiškimo dėl trūkumų šalinimo priedas Nr. 3); ii) prieš darbuotojas, už kurias buvo mokamos įmokos Sodrai, tačiau kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis (darbo ginčai su darbuotojomis nagrinėjami teismuose – civilinės bylos Nr. e2-13737-996/2025, e2-5949-1141/2025, e2-17747-996/2025, e2-4848-405/2025, e2-20988-1171/2025, e2-12117-727/2025).

8.3 Trečia, įrodymai apie finansinės padėties tikėtiną pagerėjimą ateityje yra pateikti. Iš pateiktų išrašų iš banko sąskaitų matyti, kad 2025 m. sausio 27 d. ribojimo apimtis sudarė 8 214,60 Eur, o 2025 m. balandžio 18 d. ribojimo apimtis sudarė 749,92 Eur ir 761,92 Eur (2024 m. balandžio 29 d. pareiškimo dėl trūkumų šalinimo priedai Nr. 1-2). Tai rodo ieškovės turtinės padėties gerėjimo tendenciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

10. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenis apie sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., 2025 m. gegužės 5 d. paaiškinimą, jog teikiant 2023 metų finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“ elektroniniu būdu buvo padaryta techninė klaida.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į svarstomo klausimo pobūdį, į tai, jog pateikti įrodymai susiję su atskiruoju skundu, pateiktų naujų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi sprendžiamas tik procesinis ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatytas terminas pašalinti šį ieškinio trūkumą.

15. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (2020 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-563-943/2020).

16. CPK 84 straipsnis numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pacituota teisės norma žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo prašančiam asmeniui vienareikšmiškai nustato pareigą tokį savo prašymą pagrįsti, t. y. nurodyti aplinkybes bei argumentus, kodėl toks prašymas teikiamas, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą.

17. Teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimą tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29-1120/2022).

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu metu sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, šiuo atveju, nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė teismui pateikė tik išrašą apie banko sąskaitai taikomus apribojimus atsiskaitymams vykdyti, o su ieškiniu pateikti duomenys nėra pakankami išvadai, jog VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ neišgali sumokėti bet kokiam juridiniam asmeniui objektyviai negalinčio būti pernelyg didele finansine našta, 221 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės sunki turtinė padėtis neįrodyta, jog ieškovės banko sąskaitai taikomi apribojimai atsiskaitymams vykdyti ir, tai, kad ieškovei vienu metu pareikšta daug reikalavimų negali būti vertinami kaip įrodymas ieškovės turtinei padėčiai nustatyti.

20. Atskirajame skunde dėl žyminio mokesčio atidėjimo apeliantė nurodo, kad ieškovės skola Sodrai yra neišsamus rodiklis išvadai apie ieškovę ištikusią finansinę situaciją. Einamasis įsiskolinimas Sodrai neatspindi kitų ieškovės skolų: i) prieš patalpų nuomotoją, kuris pateikė ieškovei pretenziją, reikalaudamas 23 789,43 Eur (2024 m. balandžio 29 d. pareiškimo dėl trūkumų šalinimo priedas Nr. 3); ii) prieš darbuotojas, už kurias buvo mokamos įmokos Sodrai, tačiau kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis (darbo ginčai su darbuotojomis nagrinėjami teismuose – civilinės bylos Nr. e2-13737-996/2025, e2-5949-1141/2025, e2-17747-996/2025, e2-4848-405/2025, e2-20988-1171/2025, e2-12117-727/2025). Taip pat teigia, kad iš viešai prieinamo VĮ Registrų centras svetainėje esančio 2023 m. finansinės ataskaitos rinkinio matyti, kad ieškovė neturi ilgalaikio turto ir jos nuosavas kapitalas yra neigiamas.

21. Kaip minėta, teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis pagerės ateityje (per ilgesnį laikotarpį). Taigi, žyminio mokesčio atidėjimo, priešingai nei atleidimo nuo žyminio mokesčio, instituto taikymo esmė – kad procesinį dokumentą, apmokestintiną žyminiu mokesčiu, teikiančio asmens turtinė padėtis yra sunki procesinio dokumento teikimo metu, tačiau ji laikina ir ateityje pagerės.

22. Šiuo atveju, iš pateiktų argumentų ir įrodymų galima spręsti apie galimus įmonės finansinius sunkumus, tačiau nėra aišku, dėl galimai pagerėsiančios įmonės turtinės padėties. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad iš pateiktų išrašų iš banko sąskaitų matyti, kad 2025 m. sausio 27 d. ribojimo apimtis sudarė 8 214,60 Eur, o 2025 m. balandžio 18 d. ribojimo apimtis sudarė 749,92 Eur ir 761,92 Eur (2024 m. balandžio 29 d. pareiškimo dėl trūkumų šalinimo priedai Nr. 1-2) ir tai rodo ieškovės turtinės padėties gerėjimo tendenciją. Tačiau teismo vertinimu iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokios priežastys lėmė, kad šiuo metu įmonės turtinė padėtis sunki ir kaip (kokiu būdu) ji pagerės. Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paaiškintų ir pagrįstų įmonės gerėsiančios finansinės padėties galimybę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės interesams atstovauja Advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatas M. P., kas reiškia, kad už profesionalaus teisininko teikiamas paslaugas apeliantė sumokėti turi galimybę, o sumokėti 221 Eur dydžio žyminio mokesčio už teikiamą ieškinį – ne, nors apeliantė yra juridinis asmuo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs žyminio mokesčio atidėjimo instituto esmę, mokėtino žyminio mokesčio dydį ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

24. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nustatytinas atsakovei (apeliantei) VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ terminas iki 2025 m. birželio 27 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 221 Eur dydžio žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei (apeliantei) viešajai įstaigai Mokymo centras „Neozebra“ iki 2025 m. birželio 27 d. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 221 Eur dydžio žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.