- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2-12117-727/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- VšĮ Mokymo centras „Neozebra“
- Atsakovas
- K. L.
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
dalyvaujant ieškovės VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ atstovui adv. padėjėjui Valdui Kavaliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės VŠĮ Mokymo centras „Neozebra“ ieškinį atsakovei K. L. dėl darbo ginčo (netesybų netaikymo arba jų sumažinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK arba komisija) 2025 m. sausio 22 d. sprendimu (pasirašytas 2025 m. sausio 27 d.), priimtu darbo byloje Nr. APS-131-28977/2024, išieškojo K. L. (toliau – ir darbuotoja) naudai iš VŠĮ Mokymo centras „Neozebra“ (toliau – ir darbdavys) 1721,71 Eur neišmokėto galutinio atsiskaitymo dalį ir 633,40 Eur netesybų (sumos atskaičius mokesčius).
Šalies argumentai
VŠĮ Mokymo centras „Neozebra“ (toliau – ir ieškovė), nesutikdama su komisijos sprendimu dalyje dėl netesybų priteisimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti DGK sprendimą jų išieškojimo dalyje arba sumažinti išieškotų netesybų sumą iki 322,15 Eur, išdėstyti sprendimo įvykdymą (tame tarpe ir dėl galutinio atsiskaitymo dalies) iki 2025 m. gruodžio 31 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.
Ieškovė iš esmės nurodo tai, jog neginčija įsiskolinimo buvimo darbuotojai, žino ir supranta, kad pagal įstatymą turi mokėti jai netesybas, tačiau apeliuoja į sunkią turtinę padėtį, nurodo taip pat ir tai, kad su darbuotoja buvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, ir ji apie tai žinojo. Toks susitarimas buvo priimtas darbuotojų susirinkimo metu, darbuotojai apie jį, tame tarpe ir atsakovė, buvo informuoti. Ieškovės teigimu, darbuotoja nepatyrė didelių finansinių praradimų, nes išėjusi iš darbo tuoj pat įsidarbino kitur. Ieškovė nurodo, kad jos veikla yra ukrainiečių, iš Rusijos ir Baltarusijos atvykusių imigrantų vaikų ugdymas. Lietuvai sugriežtinus imigrantų kontrolę iš šių šalių ieškovė prarado daug klientų ir tai neigiamai paveikė ieškovės mokumą.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė K. L. atsiliepimu ir jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, nurodydami, kad jokio rašytinio susitarimo dėl vėlesnio apmokėjimo už darbą, taip pat vėlesnio nei atleidimo dieną atsiskaitymo šalys nebuvo sudarę. Atsakovė darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva faktiškai dėl to, kad ieškovė laiku nemokėjo atlyginimo, paskutiniu metu jo nemokėjo visiškai. Atsakovė po darbo sutarties nutraukimo nuo 2024 m. gruodžio 18 d. užsiregistravo darbo biržoje, turėjo finansinių bėdų, nes kurį laiką nedirbo ir buvo likusi be pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl ginčo esmės.
Faktiniu ginčo objektu nagrinėjamoje byloje yra netesybų taikymo ir jų dydžio klausimas, procesinės prielaidos sprendimo įvykdymo išdėstymui.
Išanalizavus byloje esančią šalių nurodytą faktinę kilusio ginčo situaciją bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad sutikti su ieškovės teiginiais ir tenkinti jos ieškinį teisinio pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
DK 147 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvyksiantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną, taip siekiant apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalių darbo santykiai prasidėjo 2023 m. kovo 1 d. darbo sutarties Nr. 25 pagrindu. Iš darbo sutarties nustatyta, kad atsakovė buvo įdarbinta anglų kalbos mokytoja, sutartas 800 Eur atlyginimas per mėnesį, kuris turi būti mokamas vieną kartą per mėnesį ne vėliau kaip kito mėnesio 25 dieną pervedant darbo užmokestį į darbuotojo banko sąskaitą nebent šalys raštu susitartų kitaip (darbo sutarties 3.1 p.).
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojos prašymu 2024 m. gruodžio mėn. viduryje. Darbdavys pripažino, kad darbo sutartį nutraukė žodžiu, nepriimdamas jokio įsakymo šiuo klausimu (bylos medžiagos dok-60917). Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad ieškovė vėlavo mokėti darbo užmokestį atsakovei, kad už 2024 m. spalio, lapkričio mėnesius ir dalį gruodžio mėnesio atlyginimo nebuvo sumokėjusi, kad atleidimo iš darbo momentu liko skolinga darbuotojai DGK sprendimu priteistas sumas, kurių dydžio ginčo šalys neginčijo ir kurių faktiškai šiam momentui ieškovė atsakovei nėra sumokėjusi, išskyrus DGK sprendimu išieškotą skubaus vykdymo sumą (633,40 Eur), kurią 2025 m. vasario 21 d. atsakovei pervedė ieškovės vadovė I. I. (ieškinio priedas 2). Byloje nėra jokių rašytinių ginčo šalių susitarimų dėl kitokio su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo nei nurodyta darbo sutartyje ir minėtame DK normatyve. Darbdavio dėl šio išsakyti argumentai yra visiškai nepagrįsti ir yra įstatymą pažeidžiantys, todėl domėn nepriimtini. Akivaizdu, kad teisinės procesinės prielaidos ir sąlygos netesybų skaičiavimui yra.
Ieškiniu ieškovas faktiškai mėgina paneigti netesybų instituto taikymą, kas, teismo manymu, nėra teisinga ir nėra adekvatu, pažeidžia esmines darbuotojo teises.
Pagal formuojamą teismo praktiką, darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamu atveju darbdavys nesirėmė darbuotojos galima kalte dėl vėlavimo atsiskaityti ir tokių aplinkybių teismas nenustatė. Pagrindų nemokėti netesybas minėtas teisinis reglamentavimas taip pat nenustato. Tai besąlyginė ir nenuginčijama įstatymu nustatyta darbdavio pareiga, kurios paneigti jis jokiais argumentais negali. Todėl neskaičiuoti netesybų, priešingai nei mano darbdavys, nėra galima.
Darbdavio uždelsta atsiskaityti su darbuotoju suma nagrinėjamo ginčo atveju yra 1721,71 Eur, ji nėra ginčijama, dėl to teismo, nagrinėjančio šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, byloje nėra kvestionuojama. Ši suma yra darbuotojai tenkančio darbo užmokesčio įsiskolinimas už 2,5 mėn., kuris, be kita ko, nebuvo mokamas darbuotojai jos darbo metu ir nebuvo sumokėtas nutraukiant darbo sutartį. Ši suma nėra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, dėl šio netesybų dydis skaičiuojamas darbuotojo mėnesio vidutinį darbo užmokestį padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Tokiu būdu darbuotojai tenkančių netesybų suma šiam momentui (teismo sprendimo priėmimo dieną) sudarytų 2596,94 Eur (633,40 Eur (mėnesio vidutinis darbo užmokestis po mokesčių nuskaitymo) x 4,10 (4 mėnesiai ir 10 dienų).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Ieškovės nurodyti teiginiai dėl sunkios jos turtinės padėties nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo netesybų mokėjimo pareigos, jų neskaičiuoti ar mažinti ir yra nepagrįsti įstatymo normatyvu. Be to, yra deklaratyvūs ir niekuo neįrodyti. Nuomos sutarčių pažeidimas ir sankcijų dėl to ieškovei taikymas savaime nesuponuoja jokių prielaidų dėl sunkios jos finansinės padėties. Analogiškai vertintini ir ieškovės pateikti argumentai, susiję su prašymų dėl mokesčių atidėjimo VSDFV pateikimu. Banko sąskaitos išrašai savaime ieškovės turtinės padėties nerodo, juolab, kad ieškovė gali turėti atsiskaitomųjų sąskaitų ir kituose bankuose ir ne tik Lietuvoje. Jokių duomenų ir informacijos, tai paneigiančių, duomenų apie registruotiną turtą buvimo / nebuvimo ieškovė į bylą nepateikė. Kitų aplinkybių savo turtinei padėčiai nustatyti ar įrodyti ieškovė nenurodė ir nepateikė. Ieškovės pateikti argumentai dėl šalies imigracinės sistemos pokyčių, teismo manymu, prielaidų virš nurodytam konstatuoti nesudaro ir tėra pačios ieškovės prisiimtos ir nepakankamai įvertintos verslo rizikos pasekmė. Akcentuotina tai, kad iš oficialiai prieinamų duomenų ( https://rekvizitai.vz.lt/imone/mokymo_centras_neozebra/ ) nustatyta, kad ieškovės pajamos 2023 metais sudarė 266 815 Eur, o grynasis pelnas siekė 492 208 Eur.
Byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kad po DGK priimto sprendimo darbdavys darbuotojai būtų sumokėjęs nors mažą dalį jai priteistų sumų, išskyrus skubaus vykdymo sumą (633,40 Eur), tuo rodydamas lojalumą jam tenkančiai besąlygiškai įstatyminei pareigai sumokėti darbuotojai su darbo santykiais susijusias sumas.
Todėl teismas laiko, kad vieno mėnesio vidutinis darbuotojos darbo užmokestis, paskaičiuotas kaip netesybos, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nėra suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais. Išnagrinėjęs ginčą iš esmės, teismas didina darbuotojai tenkančių netesybų sumą iki pripažinto ir neginčijamo bendro įsiskolinimo sumos 1721,71 Eur (suma po mokesčių nuskaitymo).
Sutinkamai su DK 231 str. 4 d. nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 str. 7 d.).
Todėl nepaisant to, kad ginčas teisme inicijuotas tik dėl DGK sprendimo dalies, susijusios su netesybomis, šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakoma ir dėl ginčo šalių neginčyto įsiskolinimo dalies, jį priteisiant darbuotojos naudai minusavus po DGK sprendimo priėmimo darbdavio vadovės atsakovei pervestą skubaus vykdymo sumą. Atitinkamai formuojama ir šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
Dėl virš išdėstytų argumentų, neleidžiančių besąlygiškai konstatuoti sunkią ieškovės finansinę padėtį ir nesant objektyvių prielaidų manyti ją esant tokia, teismas nesiremia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatyta galimybe išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis ieškovės nurodytu būdu ir atmeta šį jos prašymą. Teismas mano, kad sprendimo įvykdymo instituto taikymui ne tik kad nėra prielaidų, bet ir jo taikymas pažeis silpnesnės darbo santykio šalies teises ir interesus atgauti savo uždirbtus pinigus. Įsiskolinimo suma nėra didelė, įsiskolinimas atsiradęs beveik prieš pusę metų, darbdavys nesiėmė priemonių ir neparodė faktiškai jokios iniciatyvos jį nors kiek sumažinti.
Dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo turinio reikalavimams spręsti, esmingai neįtakoja ir nekeičia teismo padarytų išvadų.
DK 231 str. 6 d. numatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus pilna apimtimi, atsakovei iš ieškovės išieškotina 423,50 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).
Atlygintinų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 417 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės VŠĮ Mokymo centras „Neozebra“, j. a. k. 304536596, atsakovės K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1088,31 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt aštuoni Eur 31 ct) (suma po mokesčių nuskaitymo) neišmokėto galutinio atsiskaitymo ir 1721,71 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt vienas Eur 71 ct) netesybų (suma po mokesčių nuskaitymo) ir 423,50 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys Eur 50 ct) byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 22 d. sprendimas (pasirašytas 2025 m. sausio 27 d.) darbo byloje Nr. APS-131-28977/2024 netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.