Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė viešoji įstaiga Mokymo centras „Neozebra“ (toliau – ir Įstaiga) 2025 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1–6), prašydama priteisti iš jos atsakovei (duomenys neskelbtini) pilietei, turinčiai leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, L.(L).I. (toliau – ir atsakovė) 1 726,09 Eur, išdėstant teismo sprendimo vykdymą dėl šios sumos ir kitų sumų (jeigu jos bus priteistos) iki 2025 m. gruodžio 31 d. lygiais mokėjimais kiekvieną mėnesį.

2. Įstaiga ieškinyje nurodė, kad ikiteisminėje stadijoje pripažino, jog su atsakove nebuvo atsiskaityta už dalį 2024 m. rugsėjo mėnesio (171,55 Eur), visą 2024 m. spalio mėnesį (734,59 Eur) ir dalį dirbto 2024 m. lapkričio mėnesio (819,95 Eur į šią sumą įskaičiavus kompensaciją už sukauptas ir nepanaudotas atostogas). Įstaiga nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Vilniaus DGK) 2025 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas) išieškoti atsakovės naudai iš Įstaigos 1 876,09 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius). Pasak Įstaigos, ši Vilniaus DGK paskaičiuota suma yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta.

3. Įstaiga ieškinyje taip pat nurodė, kad Vilniaus DGK Sprendimu nutarė išieškoti iš Įstaigos atsakovės naudai 180 Eur (atskaičius mokesčius) už ispanų kalbos pamokas vaikams. Įstaiga ieškinyje nurodė, kad šios Sprendimo dalies neginčija. Vilniaus DGK Sprendimu taip pat nutarė išieškoti atsakovei iš Įstaigos 375 Eur (atskaičius mokesčius) už darželio valymą, su kuo Įstaiga nurodė, kad kategoriškai nesutinka. Įstaiga ieškinyje pažymėjo, kad Vilniaus DGK Sprendime nutarta išieškoti iš Įstaigos atsakovės naudai 2 494,68 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių. Įstaiga nurodė, jog priskaičiuotos netesybos beveik du kartus viršija pagrindinio įsiskolinimo sumą, be to, Įstaigos ir atsakovės sutarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo atleidžia Įstaigą nuo pareigos mokėti netesybas. Įstaiga pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susirinkime buvo sudarytas sutarimas dėl atsiskaitymo dalimis ir (ar) vėliau. Įstaigai pagrįstai susidarė įspūdis, kad atsakovė sutiko su pasiektu susitarimu dėl vėlesnio atsiskaitymo, iš jos tikėjosi ypatingo solidarumo, nes priimant ją į darbą buvo atsižvelgta į atsakovės, kaip imigrantės, sudėtingą situaciją. Jeigu atsakovė būtų sąžiningai ir atvirai pareiškusi, kad atsisako laukti darbo užmokesčio, ieškovė būtų ėmusis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) numatytų priemonių netesyboms išvengti (pavyzdžiui, paskelbtų prastovą arba atleistų atsakovę pripažinus jos darbo funkciją pertekline). Atsakovės sutikimas dėl atsiskaitymo vėliau sukūrė Įstaigai teisėtus lūkesčius, kad už uždelsimo laikotarpį netesybos nebus skaičiuojamos.