Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6224-837/2021 pagal pareiškėjos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“, antstoliui A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

22. Pareiškėja ŽŪB „Karužiškiai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB korporcijos „Matininkai” 2021 m. liepos 13 d. surašytą Kilnojamojo turto (Kombaino New Holland TC56) įvertinimo ataskaitos Nr. 50A0-2107-0013 kopiją. Atskirąjame skunde nurodoma, kad ši turto vertinimo ataskaita buvo pateikta į bylą iki bylos nagrinėjimo, ji buvo registruota EPP, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šį įrodymą vertinti ir dėl jo pasisakyti. Antstolis A. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. liepos 19 d. elektroninį pranešimą apie neįvykusias varžytynes Nr. 210524, taip pat 2021 m. liepos 19 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių bei pasiūlymo pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo pateikė prašymą dėl dokumento prijungimo, kuriuo prašo prie civilinės bylos prijungti antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių bei pasiūlymo pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą kopiją. Prašymą motyvuoja tuo, kad teikiamas dokumentas buvo gautas jau po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo ir jis svarbus sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad antstolio A. B. teikiami įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos priėmė, todėl pakartotinai jų priimti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Dėl pareiškėjos ŽŪB „Karužiškiai“ pateikto įrodymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi surašytas 2021 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. liepos 14 d. nutartimi, kuri pareiškėjai išsiųsta 2021 m. liepos 14 d. per EPP ir laikoma įteikta 2021 m. liepos 15 d., pareiškėjai buvo išaiškinta teisė iki 2021 m. liepos 20 d. įskaitytinai pateikti pirmosios instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl galėjo būti savalaikiai pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja nepagrindė, kodėl šio įrodymo laiku nepateikė pirmosios instancijos teismui (pateikė per EPP 2021 m. liepos 21 d. 13.07 val., t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui ir likus keletai valandų iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka posėdžio pradžios). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja, turėdama objektyvias galimybes naują įrodymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, todėl naujas įrodymas dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teisme taip pat nepriimamas ir nevertinamas. Tuo tarpu suinteresuoto asmens UAB „Žvalguva“ pateiktas rašytinis įrodymas, akivaizdu, negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis priimtas po proceso pirmosios instancijos teisme, šis įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ribojimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygą ir jį priimti.

24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, skolininko turtą antstolis įkainoja rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis (CPK 681 straipsnio 1 dalis) ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys, 682 straipsnio 2 dalis), kreditorius ar skolininkas CPK 510, 512 straipsnių nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

26. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese, visų pirma, yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą iš apeliantės ŽŪB „Karužiškiai” vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02329 pagal Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2014 m. rugpjūčio 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą.

28. Apeliantė, pateikdama 2021 m. balandžio 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2021 m. kovo 15 d. patvarkymą dėl varžytynių, kaip savo skundo pagrindą nurodė nesutikimą su antstolio nustatyta areštuoto turto rinkos verte, motyvuodama tuo, kad turto vertės nustatymas buvo atiktas pakankamai seniai ir situacija rinkoje yra pasikeitusi, turto vertė yra padidėjusi. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu S-3.5 Nr. 3345 „Dėl skundo patenkinimo ir varžytinių atšaukimo, bei pakartotinės ekspertizės skyrimo kilnojamojo turto vertei nustatyti“ apeliantės skundą tenkino bei atšaukė 2020 m. kovo 15 d. paskelbtas antrąsias varžytynes Nr. 205559, skyrė pakartotinę ekspertizę areštuoto bei įkleisto turto, t. y. javų kombaino New Holland TC56, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintai 2007 metais, nuosavybės teise priklausančio apeliantei ŽŪB „Karužiškiai, vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui. Apeliantė minėto patvarkymo neskundė, nušalinimų ekspertui nereiškė.

29. Atlikęs turto vertinimo pakartotinę ekspertizę, 2021 m. gegužės 4 d. UAB „Verslavita“ Panevėžio skyrius antstoliui pateikė Kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-21-042, kuriame areštuotas ir įkeistas turtas įvertintas 28 300 Eur suma. Būtent vadovaudamasis ekspertizėje nurodyta turto verte, antstolis 2021 m. gegužės 17 d. patvarkymu S-3.5 Nr. 4579 „Dėl turto įvertinimo, areštavimo bei apribojimo areštuotam turtui disponavimo teises, naudojimosi teises bei valdymo teises” turtą areštavo, nustatė jo vertę, apribojo apeliantės disponavimo teises šio turto atžvilgiu bei apeliantę paskyrė turto saugotoja. 2021 m. gegužės 17 d. antstolis taip pat surašė patikslintą turto arešto aktą ir pakeitimo duomenis įregistravo Turto arešto aktų registre. Apeliantės vadovas parašu 2021 m. gegužės 24 d. patvirtino, kad 2021 m. gegužės 17 d. patvarkymą ir turto arešto aktą gavo, tačiau prieštaravimų dėl turto įkainojimo per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepareiškė.

30. 2021 m. birželio 17 d. antstolis patvarkymu S-3.5 Nr. 5548 „Dėl turto areštavimo, įvertinimo, saugojimo bei apribojimo areštuotam turtui disponavimo teises, naudojimosi teises bei valdymo teises” patikslino 2021 m. gegužės 17 d. patvarkymą S-3.5 Nr. 4579: siekiant apsaugoti kreditorių interesus, areštuoto ir įkeisto turto saugotoju paskyrė patį save, apribojo apeliantės ne tik disponavimo, bet ir naudojimosi bei valdymo teises areštuoto turto atžvilgiu bei įpareigojo apeliantės vadovą nedelsiant informuoti antstolį apie areštuoto turto buvimo vietą. 2021 m. birželio 17 d. antstolis taip pat surašė patikslintą turto arešto aktą ir pakeitimo duomenis įregistravo Turto arešto aktų registre bei patvarkymu „Dėl varžytynių” paskelbė areštuoto bei įkeisto turto varžytynes Nr. 210524 (varžytynių pradžia 2021 m. birželio 17 d. 9:30 val., o pabaiga 2021 m. liepos 19 d. 9:30 val.).

31. Antstolio kontoroje buvo gauti du apeliantės skundai dėl antstolio veiksmų: 2021 m. birželio 14 d. skundu dėl antstolio veiksmų apeliantė reiškė nesutikimą su antstolio veiksmais, areštuotą turtą įkainojant 28 300 Eur verte, grįsdama prie skundo pridėtais panašaus parduodamo kilnojamojo turto – kombainų pardavimo skelbimais, patalpintais internetinėje sveitainėje www.autoplius.lt, kurių vertė svyruoja nuo 59 900 Eur iki 78 000 Eur, taip pat reiškė nesutikimą su antstolio veiksmais, apribojant apeliantės disponavimo, naudojimosi bei valdymo teises šio turto atžvilgiu; 2021 m. liepos 7 d. skundu dėl antstolio veiksmų apeliantė reiškė nesutikimą su antstolio veiksmais, areštuotą turtą įkainojant 28 300 Eur verte ir pasiskiriant save areštuoto turto saugotoju. Antstolis 2021 m. birželio 14 d. skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuris 2021 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2YT-5655-837/2021 nutraukė ir skundą paliko nenagrinėtu, atsižvelgęs į tai, kad skundžiami 2021 m. gegužės 17 d. turto arešto aktas ir patvarkymas S-3.5 Nr. 4579 „Dėl turto įvertinimo, areštavimo, bei apribojimo areštuotam turtui disponavimo teises, naudojimosi teises bei valdymo teises“ yra netekę galios ir panaikinti antstolio, jam priėmus patikslintus dokumentus vykdomojoje byloje, todėl reikalavimas dėl minėtų akto ir patvarkymo panaikinimo neteko prasmės. Apeliantės 2021 m. liepos 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų tiek antstolis 2021 m. liepos 12 d. patvarkymu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino.

32. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja tvirtindama, jog antstolio nustatyta areštuoto ir įkeisto turto vertė (28 300 Eur) neatitinka tikrovės, ką patvirtina antstoliui pateikti analogiško ir panaušaus turto skelbimai su pardavimo kainomis rinkoje. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos pateiktos turto vertinimo ataskaitos, kurioje nurodyta, kad turto vertė yra 34 000 Eur, ir dėl jos nepasisakė.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams. Apeliantės antstoliui pateikti duomenys nepagrindžia jos teiginių apie netinkamai nustatytą areštuoto ir įkeisto turto vertę. Jos pateikiami argumentai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis realiais skaičiavimais, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Apeliantė nei antstoliui, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, suteikiančių pagrindą teigti, kad turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Bylos duomenys rodo, kad šiuo atveju apeliantės paaiškinimai dėl antstolio nustatytos per mažos turto vertės remiasi tik prielaidomis ir duomenimis, kurie nėra patikimi ir objektyvūs. Iš apeliantės pateiktų skelbimų apie parduodamą turtą matyti, kad apeliantė areštuoto ir įkeisto turto rinkos kainą lygina su internetinėje sveitainėje www.autoplius.lt patalpintais pardavimo skelbimais javų kombainų, kurie nėra lygiaverčiai vertintam – skiriasi kombainų gamintojai, modelis (komplektacija), charakteristikos (moto valandos, variklio galia ir kt.). Todėl tokie duomenys tiek antstolio, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti negalinčiais būti pagrindu turto vertei keisti.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, detalus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto aprašymas. Atliekant turto vertinimą, buvo remtasi turto apžiūros medžiaga, vertės paskaičiavimui panaudota informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, duomenys apie analogus yra gauti iš vertintojo asmeninio duomenų banko, technikos pardavėjų ir gamintojų internetinių puslapių www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt, www.mobile.de, www.autogidas.lt ir kt. Tokios ekspertizės atlikimas atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad turtą įvertino ir turto įvertinimo ataskaitą parengė UAB „Verslavita“, kuri yra įrašyta į Išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą.

35. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas įpareigoja pačias šalis, o ne teismą, įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-454-611/2015). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

36. Todėl, atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent apeliantei teko pareiga rinkti ir laiku, tinkamoje bylos proceso stadijoje, teikti įrodymus, kuriais grindžiamas skundas. Teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi, kuri apeliantei išsiųsta 2021 m. liepos 14 d. per EPP ir laikoma įteikta 2021 m. liepos 15 d., apeliantei buvo išaiškinta teisė iki 2021 m. liepos 20 d. įskaitytinai pateikti pirmosios instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau UAB korporcijos „Matininkai” 2021 m. liepos 13 d. surašytą Kilnojamojo turto (Kombaino New Holland TC56) įvertinimo ataskaitą Nr. 50A0-2107-0013 ji pateikė per EPP tik 2021 m. liepos 21 d. 13.07 val., t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui ir likus keletai valandų iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka posėdžio pradžios). Dėl nurodyto pripažintina, jog pati apeliantė yra atsakinga už tai, kad pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta jos pavėluotai pateikta UAB korporcijos „Matininkai” 2021 m. liepos 13 d. surašyta įvertinimo ataskaita.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, antstolis paskelbė pirmąsias ir antrąsias varžytynes dėl turto pardavimo, tačiau jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 staipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nedalyvavus nei vienam varžytynių dalyviui. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką „įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų nustatyta žemesnė nei reali rinkos vertė, galimai būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, kurie būtų pasiūlę didesnę kainą, negu nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkai privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. CPK 704 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tai reiškia, jog apeliantė, žinodama apie paskelbtas turto varžytynes, turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už šį turtą sumokėti didesnę, negu nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse, kainą. Aplinkybės, kad turtas dvejose varžytynėse nebuvo parduotas, apeliantei nenurodžius asmens, kuris sutiktų sumokėti didesnę kainą, nei vykdomojoje byloje nustatyta kaina, patvirtina, jog turto kaina buvo nustatyta tinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčo turto nustatytos vertės vertinti kitaip, nei jį įvertino antstolis (CPK 178, 185 straipsniais).

38. Atskirąjame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolio veiksmus, pasiskiriant save turto saugotoju. Apeliantės teigimu, antstolio paskyrimas turto saugotoju apriboja jos kaip skolininkės teises ir suteikia prioritetą išieškotojai, perdavus turtą saugoti antstoliui, jo arešto laikotarpiu nebūtų galima naudoti; vien tai, kad turtas bus ar galėtų būti naudojamas, nereiškia, jog sumažės jo vertė; antstolis neturės tinkamų patalpų turtui saugoti, todėl turės tokias patalpas nuomoti, kas neleistinai didins išieškojimo kaštus, kuriuos galiausiai teks padengti apeliantei.

39. Atmesdamas kaip nepagrįstus ir šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010), todėl antstolis, taikydamas areštą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad juo siekiamas tikslas – realus ir rezultatyvus išieškojimas – būtų pasiektas. Nagrinėjamu atveju antstolis, areštuodamas turtą, nustatė, kad yra apribojamos visos teisės – valdymo, naudojimosi ir disponavimo, todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo palikti areštuotą javų kombainą apeliantei bei naudoti jį ūkinei veiklai vykdyti, nes tokiu atveju naudojimosi teisės apribojimas tampa beprasmis. Be to, javų kombaino naudojimas ilgą laiką sumažina jo vertę, tai pagal CPK 683 straipsnio 3 dalį taip pat yra kliūtis leisti naudotis areštuotu daiktu. CPK 683 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstoliui bet kurioje proceso stadijoje areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir pačiam antstoliui. Kaip nurodyta antstolio 2021 m. liepos 12 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą, apeliantės vadovas daugiau kaip mėnuo nesuteikia informacijos apie tai, kur šiuo metu yra areštuotas bei įkeistas javų kombainas, vengdamas nurodyti bet kokius paaiškinimus, taip pat nustatyta, kad apeliantės buveinėje (teritorijoje) nėra javų kombaino, o jos darbuotojai nieko nežino apie jo buvimo vietą. Antstolis, neturėdamas informacijos, kur šiuo metu yra areštuotas ir įkeistas javų kombainas bei apeliantės vadovui vengiant bendradarbiauti (slepiant bei galimai naikinant / gadinant areštuotą bei įkeistą javų kombainą) bei trukdant antstoliui vykdyti išieškojimą, buvo priverstas su pareiškimu kreiptis į policiją dėl pažeistų teisės normų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 bei 246 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms antstolis turėjo pakankamą pagrindą pasinaudoti pirmiau nurodyta teisės norma, o antstolio neveikimas tokiu atveju būtų laikytinas netinkamu pareigų atlikimu.

40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, įkainodamas areštuotą ir įkeistą turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, o apeliantė nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog apeliantei priklausantis turtas buvo įkainotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, be to, antstolis, pasiskirdamas save areštuoto ir įkeisto turto saugotoju, taip pat nepažeidė CPK 683 straipsnio nuostatų. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą bei saugojimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aktualiu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos ŽŪB „Karužiškiai“ atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.