- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-1009-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15451-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Ieškovas
- E. J., K. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. J. ir K. K. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai E. J. ir K. K. kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“: 1) priteisti ieškovei E. J. iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovui K. K. iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis 1011,37 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) remontuojamame kelio ruože Vilnius - Panevėžys, ieškovų tėvo V. K. vairuojamas automobilis VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su krovininiu automobiliu. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio vairuotojas (ieškovų tėvas) V. K. ir dvi keleivės – ieškovų senelė iš tėvo pusės, A. K., ir ieškovų teta iš tėvo pusės, S. K.. Kaltininku dėl eismo įvykio buvo pripažintas ieškovų tėvas V. K.. Ieškovai pažymėjo, kad avarijos kaltininko civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tuo pagrindu ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl artimų žmonių mirties, atlyginimo. Atsakovė 2021-07-20 pranešimais Nr. 21/300-30011757 SDZ26041ir 21/300-11070; 21/300-11072 SDZ26040, informavo ieškovus E. J. ir K. K. apie atliktą žalos bylos administravimą ir priimtą sprendimą neskirti išmokos neturtinei žalai dėl S. K. ir A. K. mirties atlyginti, motyvuodama tuo, kad ieškovai nepatenka į tų subjektų ratą, kuriems galėtų būti atlyginama neturtinė žala. Ieškovai su tokia atsakovės pozicija nesutiko, nurodydami, kad atsakovė neatsižvelgė ir neįvertino (arba netinkamai įvertino) ieškovų glaudaus ryšio su eismo įvykio metu žuvusiomis teta ir senele, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti.
3. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad kaltininkas žuvo eismo įvykio metu, o jo vairuota transporto priemonė VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovės, ieškovų patirtą neturtinę žalą pastaroji ir privalo atlyginti. Tuo tarpu vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau laiko užgeso ieškovams artimų žmonių gyvybės – fundamentaliausia vertybė. Ieškovai prarado artimus asmenis, su kuriais juos siejo ypatingas, glaudus, stiprus dvasinis ryšys. Ieškovai neteko galimybės bendrauti su jiems itin artimais žmonėmis. Staigi A. K. ir S. K. mirtis, įvykusi dėl kaltininko V. K. padaryto eismo įvykio, ieškovams sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę artimi ryšiai, yra negrįžtami. Be to, atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmokas, visiškai nevertino ieškovų individualaus ryšio su mirusiosiomis iki jų mirties.
4. Ieškovų teigimu, eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas žuvusiai S. K. priklausęs, o todėl atitinkamai paveldėjimo teise lygiomis dalimis priklausantis jos įstatyminiams įpėdiniams – ieškovams, turtas, buvęs eismo įvykyje dalyvavusioje transporto priemonėje – mobilusis telefonas iPhone 12 mini, kurio vertė 727,37 Eur ir nešiojamas kompiuteris Dell, kurio vertė 270,00 Eur. Tačiau atsakovė taip pat atsisakė atlyginti turtinę žalą, motyvuodama tuo, jog draudimo sutartis nedraudžia transporto priemonės ar keleivių ir daiktų esančių kaltininko transporto priemonėje.
Atsiliepimas
5. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 3 dalis numato, jog nei draudikas, nei biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ši įstatymo formuluotė nediferencijuoja transporto priemonėje esančio turto pagal nuosavybės teisę, todėl ieškovų pozicija, jog įstatymas turėtų būti aiškinamas siauriau, daromos kažkokios išimtys, kurios jame nėra numatytos, yra visiškai nepagrįsta, o jų argumentai dėl įstatymo galimo prieštaravimo konstituciniams principams pagal kompetenciją gali būti nagrinėjami tik Konstituciniame Teisme. Be to, ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, atsakovės vertinimu, atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovai nepagrindė žalos fakto ir jos dydžio.
6. Atsakovė nurodė, kad ji nekvestionuoja fakto, jog dėl artimiausių šeimos narių mirties ieškovai patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, jog jų neturtinė žala atsirado būtent dėl tetos ir senelės žūties, o ne dėl jų tėvo ir brolio mirties. Ieškovai su žuvusiomis giminaitėmis negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nesidalino kasdieniais darbais ir buitiniais rūpesčiais, jų bendravimas apsiribodavo labiau epizodiniais susitikimais (per šventes ir pan.) bei skambučiais telefonu ar mobiliomis aplikacijomis, o į bylą pridėtos artimą ryšį neva pagrindžiančios nuotraukos yra darytos 2009 – 2014 m., todėl, atsakovės vertinimu, jos irgi nepatvirtina, kad ieškovus su 2021 m. žuvusiomis giminaitėmis siejo ilgalaikis nenutrūkstamas ir itin artimas šeiminis ryšys. Nors galima sutikti su ieškovų teiginiu apie pernelyg ankstyvą jų santykių nutrūkimą su žuvusiomis teta ir močiute, tačiau A. K. eismo įvykio metu ėjo 86-uosius metus, sirgo įvairiomis ligomis, todėl A. K. mirtis, nors ir pirmalaikė, visgi neturėtų būti laikoma tokiu faktu, kuris ieškovams buvo itin netikėtas ir neprognozuojamas bei sukėlęs jų įvertintą bendrą 50 000 Eur neturtinę žalą. Dėl ieškovų ryšio su teta S. K., atsakovė pažymėjo, jog ieškinyje iš esmės nieko nenurodoma apie ieškovo K. K. bendravimą su ja, apsiribojama tik teiginiu, kad „jų ryšys buvo labai glaudus“, o ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra 5 kartus mažesnė nei prašoma kitos ieškovės. Ieškovų susitikimai su žuvusiosiomis per šeimos šventes ar panašiomis progomis, taip pat ryšio palaikymas telefonu laikytinas daugeliui šeimų įprastu bendravimo modeliu. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog žuvusiosios nebuvo ieškovų artimi giminaičiai, taip pat į tai, kad jie net negyveno kartu, darytina išvada, jog „itin artimo ryšio“, kaip sąlygos priteisti neturtinę žalą, byloje nustatyti nėra pagrindo.
7. Dublike ieškovai laikėsi pozicijos, kad jiems turi būti priteista išmoka už transporto priemonėje įvykio metu buvusius telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį, nes jie nebuvo vežami už užmokestį. Ieškovai nesutiko su atsakovės nurodytu artimo ryšio (ne)buvimo fakto vertinimu.
Atsiliepimas
8. Atsakovė triplike nurodė, kad draudiko sutartinė atsakomybė pagal sudarytą TPVCAPD sutartį negali būti didesnė už eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius trečiuosius asmenis. Jei ieškovai savo teises gintų nesant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, jie iš viso negalėtų pareikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo dėl šalių sutapimo, kadangi jie, kaip skolininkai tuo pačiu būtų ir kreditoriais (kaip žuvusiojo tėvo įpėdiniai). Tuo atveju, jei ieškovų tėvas eismo įvykio metu nebūtų žuvęs, svarstytina, ar ieškovai jam būtų pareiškę 80 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą.
8. 2023-01-03 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir turtinės žalos reikalavimo atsisakymo ieškovai atsisakė nuo reikalavimo atlyginti 1 011,37 Eur turtinę žalą. Ieškovai sumažino reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė E. J. prašė dėl tetos S. K. žūties priteisti iš atsakovės 8 000 Eur, o dėl senelės A. K. žūties priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o ieškovas K. K. prašė dėl tetos S. K. žūties priteisti iš atsakovės 3 000 Eur, dėl senelės A. K. žūties priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ( IV tomas, 50, 51 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė:
9.1. priimti ieškovų E. J. ir K. K. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 1 011,37 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą toje dalyje nutraukti;
9.2. ieškinį tenkinti iš dalies;
9.3. priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2022-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 869,60 Eur atstovavimo išlaidų ieškovės E. J. naudai;
Žemesnės instancijos teismas
9.4. priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2022-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 869,60 Eur atstovavimo išlaidų ieškovo K. K.;
9.5. kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
10. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė Šiaulių miesto Janonio gimnazijos mokytojų kolektyvo straipsnį „In memoriam S. K.“, kuriame pažymėta, kad didžiausia S. vertybė buvo šeima, ji buvo artimųjų ramstis, paguoda – mylinti dukra, sesuo, teta, rūpesčiu, globa ir meile apgaubusi brolio vaikus. Mes, kolegos, jautėme S. rūpestį artimaisiais, džiaugsmą dėl namiškių sėkmių, nerimą dėl jų sveikatos, ji puoselėjo namus, kūrė jaukią aplinką (I tomas 126, 127 b.l., II tomas, 108 b.l.). Iš E. J. mobilaus ryšio telefono sąskaitos išklotinės nustatė, kad ieškovė su teta S. nuolatos bendravo - 2021-05-01, 2021-05-02, 2021-05-05, 2021-05-08, 2021-05-09, 2021-05-11, 2021-05-14, 2021-05-16, t.y. neužilgo iki lemtingo įvykio, įvykio dieną bei S. numeriu skambino sekančią dieną po to (II tomas, 89 – 99, 101 b.l.). Ieškovai į bylą pateikė visą eilę nuotraukų, kuriose E. J. ir K. K. matomi įvairiose gyvenimo situacijose su teta S. K. ir senele A. K., t. y. šeimos švenčių, E. J. vestuvių, dukters gimimo, išvykose, kelionėse ir pan.
11. Teismas nurodė, kad E. J. Luminor banko sąskaitos išraše yra duomenys, kad S. K. ne kartą ieškovei 2019 – 2021 m. pervedė lėšų po 100, 150, 300 Eur. Susirašinėjimas telefonu taip pat patvirtina, kad S. K. pervesdavo E. J. pinigų, kad jos kartu tardavosi ar įvairius buitinius klausimus, ieškovė su S. ryšio priemonėmis bendraudavo nuolatos. A. K. prašymu ir jai sutinkant, jos namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dėl saugumo buvo įrengtos vaizdo kameros. Namus buvo galima stebėti per mobilią aplikaciją, kuri buvo įdiegta visos šeimos mobiliuosiuose telefonuose ir kurios pagalba artimieji galėjo stebėti senelės namus. Mobilia aplikacija naudojosi V. K. tėvas, V. K. sūnus (buvo grupės administratorius su pavadinimu „VILA Estate“), S. K., E.J., K. K..
12. Teismas atsižvelgė, kad ieškovai kartu negyveno su senele ir teta, tačiau kartu pažymėjo jų nuolatinį ir artimą bendravimą. Pažymėjo, kad S. K. neturėjo savo šeimos ir taip artimai bendravo su E. J., kad jų santykius galima vertinti kaip mamos ir dukros. Taip vertinti leidžia fotonuotraukos, į kurias žiūrint kiekvienam asmeniui turėtų susidaryti įspūdis, kad nuotraukose užfiksuotos labai artimos draugės ar giminaitės. E. J. susirašinėjimas su S. K. taip pat leidžia teigti, jog jos spręsdavo pačius įvairiausius buitinius klausimus, spręsdavo nuolatinius reikalus, susijusius su rūpinimusi E. J. dukryte, jos nuolatos susirašinėdavo, bendraudavo telefonu, praleisdavo kartu atostogas, būdavo kelionėse ir t.t. Tai sudaro pagrindą teigti, kad jas siejo stiprus emocinis dvasinis nuolatinis ryšys. Teismas sprendė, kad S. K. neturint savo šeimos, tai ji kompensavo artimais santykiais ir gražiu bendravimu su brolio vaikais, ieškovais ir visos K. šeimos narių santykiai buvo nepaprastai šilti. Tai, kad artimieji, tarp kurių ir ieškovai per mobilią aplikaciją galėjo stebėti senelės A. K. gyvenamąją aplinką, parodo, kaip artimiesiems, t.y. ir ieškovams buvo svarbi senelė. Iš eilės fotonuotraukų matyti, kad senelė A. K. dalyvaudavo iš esmės visose šeimos šventėse, pabuvimuose ir pan., t.y., kaip nurodė ieškovai ir liudytojai, ji buvo K. šeimos vienytoja, darnos puoselėtoja, su kuria ieškovų santykiai buvo labai geri ir artimi.
13. Teismas pažymėjo, kad dėl 2021-05-19 eismo įvykio, kurį sukėlė V. K., tačiau atliekant tyrimą nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties jis prarado transporto priemonės Volvo XC70 vairavimo kontrolę, iš karto nutrūko trijų ieškovams artimų žmonių – tėvo, senelės ir tetos gyvybė. Teismo nuomone, šiuo atveju palyginimas, kad ieškovai iš esmės patyrė neturtinę žalą vien dėl tėvo mirties, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pati atsakovė, nusprendusi išmokėti 7 000 Eur išmoką neturtinei atlyginti, iš dalies pripažino, kad ieškovė E. J. patyrė neturtinę žalą, nors atsakovė iš pradžių tą neigė. Atsakovė 2022-12-06 pareiškime, remdamasi teismine praktika nurodė 5 000 Eur sumą, priteistiną neturtinei žalai atlyginti dėl tolimesnės giminystės artimųjų žūties, tačiau kartu pripažino, kad teisminė praktika, kurią būtų galima sieti su šia byla, yra negausi.
14. Teismas, atsižvelgė į 2021-05-19 teismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y., jog įvykis galėjo kilti dėl nelaimingo atsitiktinumo, staigaus vairuotojo V. K. sveikatos sutrikimo, kas reiškia, jog įvykis galėjo kilti dėl objektyvios, iš anksto nenuspėjamos pirminės priežasties, kuri nulėmė V. K. vairuojamo automobilio kontrolės praradimą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovai staiga neteko trijų artimų žmonių, taip pat įvertinęs buvusį ieškovės E. J. ypatingą ryšį su teta S. K., nutarė (atsižvelgęs į atsakovės gera valia sumokėtą sumą neturtinei žalai atlyginti) E. J. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl tetos S. K. žūties. Teismas pažymėjo, kad K. K. yra jauno amžiaus, nesukūręs savo šeimos, vaikystės ir paauglystės laikotarpiais dažnai būdavo su senele ir teta, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad jo socialiniai kontaktai ir emocinis ryšys su senele A. ir teta S. buvo pakankamai glaudūs. Teismas pažymėjo, kad bet koks, iš teismų praktikoje nurodytų neturtinės žalos dydžių negali kompensuoti artimo žmogaus, o šiuo atveju galima teigti, dėl šeimos praradimo. Kartu pastebėjo, kad teismas yra saistomas teismų praktikos, todėl, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos turi atsižvelgti, ne tik į kasacinio teismo nurodytus priteistinus neturtinės žalos dydžius, bet ir į ekonominę situaciją šalyje, kuri, ypač paskutiniu metu reikšmingai kito neigiama linkme, nes pagal oficialiosios statistikos portalo duomenis 2022 m. liepos – gruodžio mėn. metinė infliacija svyravo nuo 21,6 iki 21,7 proc. (rugsėjo mėn. buvo pasiekusi 24,1 proc.), t. y. visą laikotarpį sudarė daugiau kaip 20 proc.
15. Teismas priteisė ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis 3739,20 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
16. Apeliantė (atsakovė) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (atitinkamai 8 000 Eur ir 4 000 Eur), procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje ieškinį atmesti; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybės naudai buvo priteista 360 Eur žyminio mokesčio ir 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; palikti nepakeistas kitas teismo sprendimo dalis (kuria priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir byla šioje dalyje nutraukta; kuria atmesta likusi ieškovų reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo). Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. Eismo įvykio kaltininkas – ieškovų tėvas, žuvęs to paties eismo įvykio metu; ieškovai yra jo paveldėtojai bei teisių ir pareigų perėmėjai. Taigi, akivaizdu, kad deliktinėje prievolėje ieškovai yra tuo pačiu ir kreditoriai (žalą patyrę asmenys), ir skolininkai (atsakingo už žalą asmens teisių ir pareigų perėmėjai). Atsakovės įsitikinimu, ši aplinkybė reiškia, kad deliktinės civilinės atsakomybės prievolė yra pasibaigusi šalių sutapimu, o kadangi civilinės atsakomybės draudimo apsauga negali būti didesnė už apdraustos civilinės atsakomybės apimtį – ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.
16.2. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas, TPVCAPD) 15 str. 5 ir 7 d. apibrėžia ratą asmenų, kurie turi teisę kreiptis į draudiką ar teismą, reikalaudami atlyginti dėl eismo įvykio jų patirtą neturtinę žalą: (1) Žuvusiojo nepilnamečiai vaikai, po mirties gimę vaikai; (2) Sutuoktiniai; (3) Nedarbingi tėvai; (4) Kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Kaip matyti, ieškovai pagal jų giminystės ryšį su žuvusiosiomis (teta ir močiutė) nepatenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo TPVCAPDĮ prasme. Visgi, atsakovas, atsižvelgdamas ir į Konstitucinio teismo jurisprudenciją, pripažįsta, jog tam tikrais išimtiniais atvejais (nustačius ypatingai artimą ryšį su žuvusiuoju) yra galimos situacijos, kuomet neturtinė žala galėtų būti kompensuojama ir TPVCAPDĮ 15 str. 5 ir 7 d. nenurodytiems asmenims. Šioje byloje atsakovas pripažino, jog ieškovės E. J. atveju turėtų būti taikoma tokia išimtis, ir geranoriškai nusprendė jai išmokėti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; visgi, ieškovo K. K. atžvilgiu tokia išimtis, atsakovo įsitikinimu, neturėtų būti taikoma.
16.3. Atsakovė, susipažinusi su ieškovų į bylą pateiktais papildomais įrodymais, pripažino, kad jie sudaro pagrindą laikyti ieškovės E. J. ryšį su žuvusia teta S. K. kaip intensyvų ir gana artimą; tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, šios ieškovės atžvilgiu atsakovas neginčija teismo išvados dėl buvusio artimo ryšio, tačiau nesutinka su apskaičiuotu neturtinės žalos dydžiu. Liudytoja apklausta R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ilgą laiką nuo pat ieškovo gimimo jis ne tik neturėjo artimo santykio su žuvusiosiomis, bet priešingai –ieškovas net nebuvo laikomas šios šeimos nariu, kadangi jo motina buvo laikoma šios šeimos griovėja. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo pagrįsti teiginio, neva jis nuolat dalyvaudavo šeimos šventėse, žuvusiųjų gimtadieniuose – priešingai, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, jis net negalėjo prisiminti žuvusiųjų gimtadienių datų. Be to, apklausiamas teismo posėdyje, ieškovas patvirtino, kad dėl tetos ir močiutės žūties iš esmės nepatyrė kažkokių ypatingų psichologinių problemų, jam nebuvo reikalinga specialistų pagalba, psichologų konsultacijos ar pan. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo K. K. ryšys su senele ir teta buvo toks glaudus, jog sudarytų pagrindą daryti išimtį iš įstatymo ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei tinkamai neargumentavo poreikio ieškovės E. J. neturtinę žalą vertinti 3 kartus didesne suma, nei panašiomis aplinkybėmis vertina aukštesnės instancijos teismai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į, atsakovo vertinimu, svarbias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą mažinti nustatytiną neturtinės žalos dydį: pvz., tai, kad ieškovai negyveno kartu su žuvusiosiomis, nevedę su jomis bendro ūkio; turi sukūrę savo šeimas/santykius. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos (žr. LAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-181-611/2020, 46 pastraipa). Atsakovo įsitikinimu, jo nustatytas ir ieškovei E. J. išmokėtas neturtinės žalos dydis – 7 000 Eur – laikytinas adekvatus ir atitinkantis suformuotą teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti šiai ieškovei papildomai 8 000 Eur neturtinės žalos naikintinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis teismų praktikos. Ieškovo K. K. atžvilgiu atsakovas laikosi jau išsakytos pozicijos – t.y. atsižvelgiant į artimo ryšio su žuvusiosiomis nebuvimą, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio atmestinas visa apimtimi.
16.5. Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turėtų būti įvertinta tai, jog „eismo įvykis galėjo kilti dėl nelaimingo atsitikimo, staigaus vairuotojo V. K. sveikatos sutrikimo“. Visų pirma, ši faktinė aplinkybė byloje nebuvo nustatyta, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
16.6. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, kaip neturtinės žalos sumą didinantį kriterijų nurodęs trumpalaikį neįprastą ekonominį reiškinį (dėl geopolitinių įvykių kelis mėnesius vyraujančią aukštą infliaciją šalyje), netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Trumpalaikis infliacijos šuolis neparodo esminio pragyvenimo lygio ir ekonominės situacijos pagerėjimo šalyje, todėl šis reiškinys neturėtų būti laikomas tvariu ir patikimu kriterijumi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, net ir priėmęs sprendimą priteisti iš atsakovo papildomai 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė netinkamai. Ieškovai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad jie apmokėjo arba dar apmokės dalį prašomų priteisti išlaidų advokatei. Ieškovų 2023-01-04 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad viso apmokėta 2 400 Eur, o „įsiskolinimas“ sudaro 2 520 Eur. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog nurodytas „įsiskolinimas“ nėra pagrįstas jokiais dokumentais (pvz., advokatės išrašytomis sąskaitomis-faktūromis). Teismas neatsižvelgė į tai, jog dalis išlaidų (pvz., prašyme nurodytas „nuomonės dėl žyminio mokesčio parengimas ir pateikimas“) niekaip nėra susijęs su atsakovo veiksmais. Paminėtina, jog ieškovų atstovė patvirtino, kad teikdama ieškinį neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, dėl ko vėliau ir turėjo šalinti šį procesinį trūkumą – taigi, šis procesinis veiksmas (nuomonės dėl žyminio mokesčio parengimas ir pateikimas) yra susijęs ne su atsakovo elgesiu, bet su pačių ieškovų atstovės padarytos klaidos taisymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog iš viso yra tenkinama 76 proc. pareikšto reikalavimo, ir pagal tai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pradinis ieškovų reikalavimas buvo priteisti viso 81 011,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė 12 000 Eur, kas sudaro 14,81% pradinio ieškovų reikalavimo (o ne 76%, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas). Be to, pradinį reikalavimą ieškovai sumažino būtent atsižvelgę į atsakovo išsakytus teisinius argumentus ir pateiktą teismų praktiką, taigi pripažindami dalies savo reikalavimų nepagrįstumą. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, privalėjo vertinti būtent pradinę pareikštų reikalavimų sumą.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. vasario 2 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bylinėjimosi išlaidas ieškovas E. J. ir K. K., kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsiliepimą grindžia argumentais:
17.1. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Užtikrinti tiek žalą patyrusio asmens nuostolių atlyginimą, tiek savo turtinių interesų apsaugą. Būtent į šiuos teisinio reguliavimo tikslus atsižvelgtina aiškinant ir taikant TPVCAPD įstatymo nuostatas. Draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra TPVCAPD sutarties, sudarytos trečiojo asmens – nukentėjusiojo – naudai, vykdymas. Kadangi avarijos kaltininkas draudimo sutarties sąlygų nepažeidė, atsakovei atsirado prievolė atlyginti ieškovams V. K. veiksmais padarytą neturtinę žalą. Įprastiniu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už kurį šis asmuo sumoka draudimo įmoką draudikui. Dėl šios priežasties, draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją akivaizdžiai prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo tikslui. Aplinkybė, jog atgręžtinis reikalavimas yra negalimas, aiškiai rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra kreditoriaus ir skolininko sutapimo, todėl akivaizdu, kad atsakovės argumentas dėl šalių sutapties yra nepagrįstas. Įstatymo 21 straipsnyje numatyti atvejai kuomet draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo. Šis sąrašas yra baigtinis ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindų atleisti atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo. Skolininko ir kreditoriaus sutaptis, kurią savo procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovė, būtų galima tik tuo atveju jeigu atsakovei, kaip draudikui, atsirastų teisė atgręžtiniam reikalavimui. Atvejus, kuomet draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, reguliuoja 22 Įstatymo straipsnis. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 22 straipsnyje numatytų pagrindų, kas dar kartą patvirtina, kad, priešingai nei tvirtina atsakovė – pagrindo atmesti ieškinį nėra.
17.2. Atsikertant į atsakovės motyvą apie senelių ir vaikaičių ryšio artimumą, atkreiptinas dėmesys į tai jog nagrinėjamoji byla kyla iš eismo įvykio, kuriuo neturtinė žala padaryta nusikalstama veika, numatyta baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Todėl, vertinant giminystės artumą, privalu be kita ko atsižvelgti ir į BK 248 straipsnio sąvokų išaiškinimus, kuriuose aiškiai pasakyta, kad seneliai ir vaikaičiai yra artimieji giminaičiai. Pažymėtina, kad ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, senelė su vaikaičiais laikomi šeimos nariais.
17.3. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi būti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, šių santykių kokybė. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai konstatavo tarp ieškovų ir žuvusios tetos buvus itin glaudų ryšį, todėl pagrįstai priteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimą dėl S. K. žūties.
17.4. Ginčijamu sprendimu teismas nuodugniai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad abiejų ieškovų ryšys su žuvusiosiomis buvo nuolatinis ir artimas. Susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, išsimintinai glaudų ieškovės E. J. ryšį su teta S. K. (kuri savo šeimos neturėjo ir ieškovai jai buvo tarsi savi vaikai) pripažino ir pati atsakovė. Bylos medžiaga liudija ir apie ieškovo K. K. ryšį su teta. Jis minimas ieškovės E. J. susirašinėjimuose su S. K., pvz. iš teksto galima suprasti kad jis yra kartu su teta S. ir pasiilgo tėvo. Papildomai K. K. šiltą ryšį su teta savo parodymais patvirtino byloje liudijusi, velionės S. K. ilgametė draugė, A. L..
17.5. Savo argumentus atsakovė grindžia keliomis civilinėmis bylomis, tačiau visų jų teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, jos nesutampa ratio decidendi, be to, viena iš bylų, kuria remiasi atsakovė, yra 9 metų senumo (1A-210-417/2014) ir jos nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija (įskaitant ir neturtinės žalos dydžio reguliavimą), itin stipriai skyrėsi. Aktualioje Įstatymo redakcijos 15 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 6 punkto nuostatose nurodoma, jog mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, jos atlyginimo orientacinis dydis sudaro iki 30 MMA. Pagal įvykio metu galiojusį MMA dydį (642 Eur) rekomenduojama draudimo išmoka asmeniui yra iki 19 260,00 Eur. Ginčijamu sprendimu ieškovams priteista suma yra ženkliai mažesnė, todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją mažinti.
17.6. Analizuojant ieškovų ryšį su senele, pasakytina, kad iš nuotraukų, susirašinėjimo tarp ieškovės E. J. ir tetos S. K. ir kitų įrodymų, jų artumas gerai atsiskleidžia. Susirašinėjimuose senelė minima daugybę kartų (Failas 2 / puslapiai: 101, 103, 111, 113, 120, 170, 320 ir daugiau). Ne kartą klausiama, kaip sekasi močiutei, nurodyta, kad proanūkė bus močiutės pagalbininkė, juokaujama kaip močiutė sportuoja sodinant svogūnus ir eilė kitų epizodų. Teismo sprendime pagrįstai konstatuotą artimą ryšį su velionėmis paliudijo ir byloje apklausti R. K., A. J. bei A. L., kurių parodymais abejoti nėra pagrindo. Teismas, teisingai pažymėjęs, jog bet koks žalos dydis negali kompensuoti artimo žmogaus praradimo, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, joje esančius įrodymus, teismų praktiką bei ekonominę situaciją Lietuvoje, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
17.7. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovai patyrė 4 920,00 eurų bylinėjimosi išlaidų. Dalį jų, sumoje 2 400 eurų, ieškovai apmokėjo iki bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo pabaigos, o likusią dalį, sumoje 2 520 eurų, liko skolingi pagal susitarimą tarp kliento ir advokato. Savo apeliaciniame skunde atsakovė klaidingai nurodo, kad nepadengtas ieškovų įsiskolinimas už teisines paslaugas (2 520,00 eurų) neva nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais, kaip pvz. advokatės išrašyta sąskaita – faktūra. Šis teiginys akivaizdžiai neatitinka realybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktos sąskaitos 2022F Nr. 131 ir 2023F Nr. 001 (Failas 4 / puslapiai 54-55). kurių bendra suma ir sudaro viso 4 920 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 76 proc. ieškovų reikalavimų, teismas atitinkamai pagrįstai ieškovams priteisė 3 739,20 eurų bylinėjimosi išlaidų (iš 4 920 eurų patirtų), kas pilnai atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl keisti teismo sprendimą, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. Nagrinėjamos bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) remontuojamame kelio ruože Vilnius – Panevėžys, V. K. vairuojamas automobilis Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su krovininiu automobiliu vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtu su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, žuvo automobilio vairuotojas V. K. (ieškovų tėvas) ir dvi keleivės – ieškovų senelė iš tėvo pusės, A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir ieškovų teta iš tėvo pusės, S. K., gim. (duomenys neskelbtini).
22. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro 2021-09-17 nutarimu buvo nutarta nutraukti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį numatyto nusikaltimo požymius atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16068-21, mirus V. K.. Prokuroro nutarime nurodyta, kad tyrimo metu gautų duomenų pagrindu nustatytų eismo įvykio aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad eismo įvykio kilimą ir jo baudžiamojo įstatymo numatytų žalingų padarinių (t. y. A. ir S. mirtinų sužalojimų bei J. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančių sužalojimų) atsiradimą sąlygojo būtent V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nors V. K. veiksmuose galima įžvelgti visus 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, mirus baudžiamojon atsakomybėn trauktinam asmeniui, pradėtas baudžiamasis procesas negalimas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16068-21 nutrauktinas.
23. 2022 m. liepos 20 d. ieškovai E. J. ir K. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kurią patyrė dėl artimųjų giminaičių žūties. Ieškovės E. J. prašė priteisti po 25 000 Eur neturtinės žalos dėl senelės A. K. ir tetos S. K. žūties; ieškovas K. K. prašė priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl senelės A. K. ir 5000 Eur dėl tetos S. K. žūties. Ieškovai taip pat prašė priteisti lygiomis dalimis 1 011,37 Eur dydžio turtinę žalą už sugadintus telefono aparatą ir nešiojamą kompiuterį.
24. 2022 m. gruodžio 6 d. civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priėmė sprendimą dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo žalos bylose Nr. 21/300-10878, 21//300-11072. Atsakovė nurodė, kad priėmė papildomą sprendimą pilnai tenkinti ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir kompensuoti 1 011,37 Eur turtinę žalą lygiomis dalimis, t. y. išmokėjo ieškovams po 505,69 Eur dydžio draudimo išmokas.
25. Atsakovė, susipažinusi su pateiktais į žalos bylą papildomais įrodymais, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti buvus artimą ryšį tarp ieškovės E. J. ir žuvusios jos tetos S. K., todėl priėmė sprendimą išmokėti papildomą 7000 Eur draudimo išmoką, kompensuojančią jos patirtą neturtinę žalą.
26. 2023-01-03 pareiškimu ieškovai modifikavo ieškinio dalyką: atsisakė nuo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir sumažino reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė E. J. papildomai prašė priteisti 8 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl tetos S. K. žūties ir 6000 Eur neturtinę žalą dėl senelės A. K. žūties, iš viso 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas K. K. prašė priteisti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl tetos S. K. žūties ir 6000 Eur neturtinę žalą dėl senelės A. K. žūties, iš viso 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės prievolės pasibaigimo šalių sutapimu
27. Apeliantė nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas – ieškovų tėvas, žuvęs to paties eismo įvykio metu. Ieškovai yra jo paveldėtojai bei teisių ir pareigų perėmėjai. Taigi, akivaizdu, kad deliktinėje prievolėje ieškovai yra tuo pačiu ir kreditoriai (žalą patyrę asmenys), ir skolininkai (atsakingo už žalą asmens teisių ir pareigų perėmėjai). Atsakovės vertinimu, ši aplinkybė reiškia, kad deliktinės civilinės atsakomybės prievolė yra pasibaigusi kreditoriaus ir skolininko sutapimu (CK 6.126 straipsnis), o kadangi civilinės atsakomybės draudimo apsauga negali būti didesnė už apdraustos civilinės atsakomybės apimtį – ieškinys turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.
28. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai).
29. Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 nutartį ir joje nurodyta teismų praktika).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentas, kad ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi vien dėl to, kad ieškovai yra savo tėvo V. K., autoįvykio kaltininko teisių ir pareigų perėmėjai, t. y. skolininkai ir kreditoriai sutapo ir prievolė pasibaigė (CK 6.126 straipsnis), pirmą kartą buvo nurodytas apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo teisme metu šis argumentas teismui nurodytas nebuvo, teismas atitinkamų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad jeigu nebūtų TPVCAPD sutarties, ieškovai iš viso nebūtų galėję reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo dėl šalių sutapimo, t. y. ieškovai tuo pačiu metu būtų ir skolininkai, ir kreditoriai, kaip žuvusiojo tėvo įpėdiniai. Taigi, atsakovė iš esmės neginčijo savo prievolės civilinės atsakomybės sutarties pagrindu atlyginti ieškovams vairuotojo V. K. veiksmais padarytą neturtinę žalą.
31. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė priėmė sprendimą dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo žalos bylose Nr. 21/300-10878, 21//300-11072, kuriose pripažino abiejų ieškovų teisę į turtinės žalos atlyginimą ir ieškovės E. J. teisę į neturtinės žalos atlyginimą po tetos S. K. žūties. Vadinasi, iš dalies sutiko su abiejų ieškovų pareikštais reikalavimais.
32. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl visiško ieškinio nepagrįstumo dėl skolininkų ir kreditorių sutapimo, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme. Reikalavimas atmesti ieškovų ieškinius visa apimtimi dėl prievolės pasibaigimo ne tik nebuvo pareikštas bet ir prieštarauja atsakovės pozicijai pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Dėl ieškovo K. K. reikalavimo
33. Patikslintu ieškiniu K. K. prašė priteisti 3000 Eur neturtinę žalą dėl tetos S. K. žūties ir 6000 Eur neturtinę žalą dėl senelės A. K. žūties, iš viso 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino jo reikalavimą iš dalies ir priteisė ieškovui 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti dėl senelės žūties ir 1 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti dėl tetos žūties iš viso 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
34. Apeliantė ginčija šią teismo sprendimo dalį, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo K. K. ryšys su senele ir teta buvo toks glaudus, jog sudarytų pagrindą daryti išimtį iš įstatymo ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijose teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais.
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
36. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl mirusio nukentėjusiojo artimųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, pažymima, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 556/2008). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Mirusiojo artimieji, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš dalies patenkinti K. K. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad senelė A. K. ir teta S. K. nuolatos dalyvavo K. K. gyvenime, jie kartu dalyvavo šeimos šventėse, kelionėse ir pan. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galima teigti, jog K. K. užaugo senelės ir tetos akyse. Jų ryšys, labiau su senele buvo artimas. Teismas pabrėžė, kad K. K. yra jauno amžiaus, nesukūręs savo šeimos, vaikystės ir paauglystės laikotarpiais dažnai būdavo su senele ir teta, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad jo socialiniai kontaktai ir emocinis ryšys su senele A. ir teta S. buvo pakankamai glaudūs.
39. Teisėjų kolegija su teismo išvadomis nesutinka; vien giminystės ryšio ir epizodiškai palaikomų šeimyninių kontaktų nepakanka konstatuoti, jog ieškovas K. K. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.
40. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo K. K. motina yra antroji V. K. sutuoktinė. K. gyveno su savo motina Joniškyje, ieškovo senelė A. K. sutiko bendrauti su vaikaičiu K. ne iš karto po sūnaus pirmosios santuokos nutraukimo. Kaip nurodė liudytoja R. K., ieškovės E. J. mama, A. K. ne iš karto priėmė anūką K.. Ieškovas K. K. paaiškino, kad vaikystėje ir paauglystėje dažnai laiką leisdavo Šiauliuose pas E., senelę, nors gyveno su mama Joniškyje. K. ne visada dalyvaudavo šeimos šventėse, bet kartais atvykdavo. Ieškovas teigė, kad tragiška avarija jį smarkiai paveikė. Nors jis nesikreipė dėl psichologinės pagalbos, tačiau po įvykio ieškovas kurį laiką negalėjo dirbti. Liudytoja A. L., žuvusiosios S. K. draugė ir bendradarbė nurodė, kad S. dažnai minėjo K., kuris dalyvaudavo šeimos susirinkimuose.
41. Kaip minėta, kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų galėjusios sudaryti pagrindą bylą nagrinėjusiam teismui padaryti išvadą, kad ieškovo K. K. ryšiai su teta ir senele buvo glaudūs, intensyvūs, pasižymėję stipriu emociniu prieraišumu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs objektyvius faktus, t. y. dažną buvimą vaikystėje ir paauglystėje pas senelę, keliones su senele, epizodinį bendravimą įvairiomis progomis šeimos susirinkimuose, nuolatinio bendravimo ir materialinio rėmimo santykių, būdingų šeimos santykiams, nebuvimą, nesant kitokių objektyvių duomenų apie ieškovo, jo tetos ir senelės ypatingai glaudžius ryšius, sprendžia, kad ieškovo santykiai su žuvusiomis giminaitėmis buvo įprastiniai santykiai tarp sūnėno ir tetos, vaikaičio ir senelės. Teisėjų kolegija neabejoja, kad tragiškas įvykis sukėlė ieškovui emocinį atsaką, kaip ir kitiems žuvusiųjų giminaičiams, draugams, bendradarbiams, tačiau objektyvių duomenų, kad šis įvykis turėjo neigiamos įtakos ieškovo sveikatai, byloje nėra. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus teismui, nurodė kad dėl šio įvykio jis kurį laiką negalėjo dirbti, liudytojas A. J., ieškovės sutuoktinis paliudijo, kad K. buvo sveikatos problemų dėl senelės ir tetos žūties, tačiau objektyvių duomenų apie tai į bylą nepateikta.
42. Vien artimos giminystės ryšio ir epizodinio bendravimo faktai savaime neįrodo nuolatinio pobūdžio, tvirtų, nuoširdžių, artimų santykių, kurie teiktų pagrindą sūnėnui ir anūkui reikalauti neturtinės žalos piniginės kompensacijos tetos ir senelės mirties atveju. Juolab nagrinėjamu atveju, kai byloje esančių įrodymų visumos analizė rodo, jog giminaičių santykiai buvo įprastiniai, epizodiniai, apsiribojantys dalyvavimu šeimos susirinkimuose. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, nenustačius faktinio glaudaus emocinio ryšio su žuvusiomis giminaitėmis, ieškovas K. K. neturi teisės į reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimą (CK. 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę. Dėl nurodytos priežasties skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – K. K. ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 2 punktas).
Dėl ieškovės E. J. reikalavimo
44. Ieškovė E. J. prašė dėl tetos S. K. žūties priteisti iš atsakovės 8 000 Eur, o dėl senelės A. K. žūties priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; teismas tenkino patikslintą ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl tetos S. K. žūties, dėl senelės žūties – 3 000 Eur.
45. Apeliantė ginčija nustatytos neturtinės žalos, priteistos ieškovei E. J., dydį; apeliantės vertinimu, atsakovės nustatytas ir ieškovei E. J. išmokėtas neturtinės žalos dydis – 7 000 Eur – laikytinas adekvatus ir atitinkantis suformuotą teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti šiai ieškovei papildomai 8 000 Eur neturtinės žalos naikintinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis teismų praktikos. Be to, apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negyveno kartu su žuvusiosiomis, nevedė su jomis bendro ūkio, sukūrė savo šeimą.
46. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu apeliantė (atsakovė) 2022 m. gruodžio 6 d., priėmė sprendimą dėl papildomos draudimo išmokos žalos bylose Nr. 21/300-10878, 21//300-11072, kuriuo, susipažinusi su ieškovų į bylą pateiktais papildomais įrodymais, pripažino, kad jie sudaro pagrindą laikyti ieškovės E. J. ryšį su žuvusia teta S. K. kaip intensyvų ir gana artimą, bei priėmė sprendimą išmokėti papildomą 7000 Eur draudimo išmoką, kompensuojančią jos patirtą neturtinę žalą. Atsakovės veiksmai vertinti kaip fakto pripažinimas (CPK 187 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
47. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės artimą ryšį su senele A. K. ir priteisė ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl senelės žūties, t. y. pripažino buvus ieškovės artimą ryšį ir su senele A. K.. Bylos duomenimis, po ieškovės tėvo V. K. santuokos su ieškovės motina nutraukimo, ieškovės senelė nenutraukė glaudaus bendravimo su ieškove ir jos motina, bendravimas buvo nuolatinio pobūdžio, senelė materialiai parėmė ieškovę – padėjo jai įsigyti būstą. Apeliaciniame skundė nepateikta konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą apie ieškovės buvusį glaudų šeimyninį ryšį su senele.
48. Apeliantė taip pat mano, kad bylos nagrinėjimo metu jos geranoriškai sumokėta ieškovei E. J. 7000 Eur suma yra pakankama jos neturtinei žalai atlyginti; apeliantė rėmėsi teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos priteisimo asmenims, kuriuos su žuvusiaisiais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, siejo tolimesnis giminystės ryšys (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1028-643/2022; Kauno apygardos teismo 2021-03-03 nutartis baudžiamojoje 1A-236-813/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-20 nutartis baudžiamojoje 1A-210-417/2014). Apeliantės nurodytose bylose teismai nustatę pagrindą taikyti išimtį ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą tolimesniais giminystės ryšiais susijusiems asmenims, neturtinės žalos dydį vertino 4 344,30 Eur – 5 000 Eur.
49. Apeliantė taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 46 punktas), pagal kurią mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį.
50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
51. CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme įtvirtintus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
52. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įrodytu faktą, kad ieškovės ir jos žuvusiųjų giminaičių santykiai buvo artimi iki pat jų žūties, pripažinęs, kad nelaimingas atsitikimas sukėlė neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad kasacinio teismo nurodyti neturtinės žalos nukentėjusiems, kai dėl eismo įvykio netenkama artimo žmogaus, dydžiai svyruoja nuo 10 000 iki 90 000 Eur, o kai dėl eismo įvykių sužalojama žmogaus sveikata, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečių bylų nenurodė, teisėjų kolegija iš esmės su teismo išvadomis dėl ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio sutinka.
53. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010 pritarė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui padidinti žuvusio autoįvykio metu nukentėjusiojo sutuoktinei neturtinės žalos atlyginimą iki 34 618,88 Lt, vaikams iki 40 000 Lt kiekvienam; teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus išaiškinimus, išanalizavo formuojamą teismų praktiką ir pagrįstai nurodė, kad panašiose į nagrinėjamą situaciją bylose priteistos neturtinės žalos svyruoja nuo 30 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-560/2010, 26 punktas).
54. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1082-259/2019, nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu, kai žuvusiojo artimiesiems priteistina neturtinės žalos suma paprastai būna nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-91/2010, civilinėje byloje 3K-3-560/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (po 16 000 Eur žuvusiojo tėvams ir 4000 Eur atskirai gyvenančiam broliui) nuo formuojamos teismų praktikos šioje byloje nenukrypo (Kauno apygardos tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1082-259/2019 nutarties 42 punktas).
55. Analogiška praktika formuojama baudžiamosiose bylose, kuriose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo eismo įvykio metu žuvus žmogui jo artimiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021, pritarė žemesnių teismų procesiniams sprendimams papildomai priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą žuvusiosios nepilnametės seseriai (atsakovė draudimo bendrovė sumokėjo 16 000 Eur šalių susitarimo pagrindu).
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė subjektyviai aiškino teismų procesinius sprendimus jos nurodytose bylose. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-813/2021 sumažino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį vieno iš autoįvykio metu žuvusiųjų močiutei nuo 20 000 Eur iki 5 000 Eur, tačiau paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl žuvusiojo seseriai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kito žuvusiojo seseriai 10 000 Eur, broliui – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1028-643/2022 apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį anūkei dėl močiutės žūties – 4000 Eur, dukrai dėl motinos žūties – 18 000 Eur, įskaitant draudimo bendrovės išmokėtą 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-417/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytam 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui dėl tetos ir rūpintojos žūties.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl senelės A. K. žūties – 3000 Eur – neprieštarauja apeliantės nurodytai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo autoįvykyje žuvus močiutei (vaikaičiui). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis tarp ieškovės ir savo vaikų neturėjusios jos tetos S. K. susiformavo ypatingai glaudus santykiai pasižymintys pastovumu, labai artimu kasdieniu bendravimu, emocine šiluma (ieškovė vadino tetą antrąja mama), teismo sprendimu nustatytas neturinės žalos atlyginimo dydis (12 000 Eur, įskaitant 7 000 Eur atsakovės papildomo sprendimo pagrindu sumokėtą sumą) taip pat neprieštarauja teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo dėl motinos žūties.
58. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo kasacinio tesimo suformuota praktika, pagal kurią pilnamečiams, sukūrusiems savo šeimas ir gyvenantiems atskirai nukentėjusiųjų artimiesiems neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas išimties tvarka ir mažesnio dydžio, nei nepilnamečiams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 46 punktas).
59. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje iš esmės visi nagrinėti neturtinės žalos atlyginimo atvejai dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo buvo susiję su vieno ar kelių asmenų patirta žala dėl vieno asmens mirties ar sveikatos sutrikdymo. Teisėjų kolegija sprendė, kad asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis. Negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų asmenų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 40, 41 punktai).
60. Nagrinėjamu atveju autoįvykio metu žuvo trys ieškovei artimi asmenys – jos tėvas, senelė ir teta (tėvo sesuo). Atsakovė pripažino, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą tik dėl tetos mirties, tačiau aplinkybė, kad autoįvykio metu tragiškai žuvo trys ieškovės artimieji lėmė ypatingai stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, didelės netekties jausmą, artimo bendravimo netekimą; nėra ginčo, kad šis tragiškas įvykis turėjo neigiamą įtaką ieškovės sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad dėl autoįvykio buvo pripažintas kaltas žuvęs ieškovės tėvas V. K., nesumažino ieškovės emocinės traumos ir patirtos neturtinės žalos dėl senelės ir tetos mirties. Ieškovei priteistas neturtinės žalos dėl A. K. ir S. K. žūties dydis nesiekia maksimalių dydžių, priteisiamų analogiškose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad žala patirta dėl kelių artimųjų mirties, mažinti teismo priteistą žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.
61. Apeliantė taip pat ginčija teismo išvadą, kad autoįvykis galėjo kilti dėl automobilį vairavusio V. K. staigaus negalavimo. Sutiktina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie galimą automobilį vairavusio asmens staigų negalavimą, tokia teismo išvada grindžiama prielaidomis. Tačiau nurodytos aplinkybės nebuvimas nesudaro pagrindo sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą.
62. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, be kita ko, priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
63. Teismas nurodė, kad ieškovų atstovė 2023-01-04 pateikė prašymą dėl 4 920 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, tačiau prašyme nurodyta, kad ieškovai apmokėjo 2 400 Eur išlaidų ir likęs 2 520 Eur įsiskolinimas. Teismas pripažino ieškovų teisę į atstovavimo išlaidų, kurias ieškovai įsipareigojo atlyginti atstovei ateityje, atlyginimą, pripažino, kad sprendimu buvo patenkinta 76 proc. ieškovų reikalavimų, todėl priteisė ieškovams 3739,20 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (76 pro. nuo 4 920 Eur).
64. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą papildomai priteisti iš atsakovės 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovams, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovų 2023-01-04 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad viso apmokėta 2 400 Eur, o „įsiskolinimas“ sudaro 2 520 Eur, tačiau nurodytas „įsiskolinimas“ nėra pagrįstas jokiais dokumentais; dalis nurodytų išlaidų nėra susiję su atsakovo veiksmais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš viso yra patenkinta 76 proc. ieškovų reikalavimų, tačiau iš pradiniu ieškiniu prašomų priteisti 81 011,37 Eur buvo priteista 12 000 Eur, kas sudaro 14,81 proc. ieškovų reikalavimų.
65. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priešingai nei nurodė apeliantė, bylos duomenimis, ieškovų įsiskolinimas už teisines paslaugas (2 520 Eur) pagrįstas pateiktomis sąskaitomis 2022F Nr. 131 ir 2023F Nr. 001 (Failas 4 / puslapiai 54-55), kurių bendra suma sudaro 4 920 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalys gali susitarti su advokatu dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ateityje, tačiau tokį prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis turėtų pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015). Nagrinėjamu atveju toks prašymas buvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagristai atsižvelgė į ieškovų įsipareigojimus sumokėti atstovei už jos paslaugas 2 520 Eur po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo.
66. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisyklės „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismas nutartis 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas).
67. Byloje nėra duomenų, kad dėl pirminio pareikšto ieškovų reikalavimo atsakovė patyrė papildomų išlaidų ar kitokio pobūdžio nepatogumų. Nurodytos kasacinio teismo suformuluotos taisyklės kontekste atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų ieškovų reikalavimų santykį, atmetamas kaip nepagrįstas; mažinti ieškovei E. J. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos dėl nurodytų apeliantės argumentų nėra pagrindo.
68. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti ieškovo K. K. ieškinio, atmetamas ir jo reikalavimas dėl advokatės atstovavimo išlaidų; proporcingai atmestų reikalavimų daliai keistina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybės naudai buvo priteista 360 Eur žyminio mokesčio ir 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Sumažinus priteistą iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 12000 iki 8000 Eur, proporcingai mažinamas priteisto žyminio mokesčio už ieškinio padavimo suma (nuo 360 Eur iki 240 Eur) ir priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (nuo 19,92 Eur iki 13,28 Eur) (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
69. Atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui K. K. tenkinama; teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui K. K. priteisimo panaikinama, jo reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
70. Apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei E. J. nepagristo priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo atmetama. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, materialinės teisės normas ir teismų praktikos nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo principus bylose dėl autoįvykio metu patirtos neturtinės žalos dėl žuvusiųjų artimųjų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
71. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumokėjo paduodama apeliacinį skundą.
72. Atsakovė sumokėjo 270 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą; skundas patenkintas iš dalies, tenkintas reikalavimas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui K. K.. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, todėl žyminio mokesčio dalis už patenkintą apeliacinio skundo dalį iš ieškovų nepriteisiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovui K. K. iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo K. K. ieškinį atmesti.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 240 Eur žyminio mokesčio ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, žyminiam mokesčiui įmokos kodas – 5660, o pašto išlaidoms – 5662)“.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, palikti nepakeistą.