Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo R. D. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

20.1. 2004 m. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus G. D. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

20.2. 2008 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota šalių santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

20.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: 1) nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina (5 punktas), 2) tėvas R. D. įsipareigojo teikti nepilnamečiam G. išlaikymą iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį po 500 Lt (144,88 Eur) iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina (8 punktas), 3) šalys sulygo, kad tėvo R. D. bendravimas su sūnumi ir dalyvavimas jį auklėjant sprendžiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu. Motina A. D. sutiko, kad tėvui R. D. būtų suteiktos sąlygos bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, kadangi tai atitinka ir vaiko interesus. Bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jį auklėjant bus sprendžiamas tarpusavio susitarimu iš anksto suderintu ir nustatytu laiku (7 punktas).

20.4. Po santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nepraėjus 300 d., 2011 m. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus M. D..

20.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pripažino atsakovą M. D. socialiniu tėvu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d nutartį paliko nepakeistą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas, kaip socialinis tėvas, turi nepilnametį sūnų M. D., gim. 2011 m. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaiką, byloje nėra. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, atsakovas taip pat sutinka su ieškinio reikalavimu, kad šalių vaiko M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio sūnaus M. D. gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo

Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).

Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra biologinis nepilnamečio M. tėvas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra R. D.. Ieškovė nereiškia reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu M. Viena vertus, atsakovas, priešingai, reiškia reikalavimą, prašydamas nustatyti smulkią ir konkrečią bendravimo su vaiku M. bendravimo tvarką (žr. šio sprendimo 8 punktą). Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu pats nurodė, kad neketina imti nepilnamečio M. bendravimui su nakvyne, nes neturi tam sąlygų, kadangi šiuo metu gyvena kartu su tėvais, kurie M. nepripažįsta atsakovo sūnumi. Atsakovas taip pat nurodė, kad su nepilnamečiu M. bendravimo laiką leistų kitais būdais. Ieškovė su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka, nurodo, kad atsakovas ilgą laiką nebendravo su vaiku, todėl atkurti ryšį reikia palaipsniui, ilgas buvimas su tėvu, pvz. nepertraukiamos 3 savaičių atostogos, neatitiktų vaiko interesų.

Vertindamas ieškovo prašomą nustatyti jo ir nepilnamečio M. bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad tokia konkreti, su nakvynėmis ir ilgalaikėmis nepertraukiamomis atostogomis bendravimo tvarka, šiuo metu neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis M., jau pakankamai didelio amžiaus, nors ir neatsisako bendrauti su tėvu, tačiau su juo susitinka tik savaitgaliais be nakvynių, be to byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų praleidęs su M. ilgas atostogas. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, esant nepilnamečio M. ir atsakovo, be kita ko, ir atsakovo tėvų su M., komplikuotiems santykiams, priešiškam senelių nusiteikimui, vaikas patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, o santykiai galėtų dar labiau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius. Vaikui jaučiant nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis negalima, būtinos nuoseklios socialinio tėvo (atsakovo) pastangos. Todėl atsakovo reikalavimas nustatyti jo prašomą konkrečią bendravimo tvarką negali būti tenkinamas. Be to, nėra aišku, kaip atsakovo siūloma bendravimo tvarka galėtų būti įvykdoma, atsižvelgiant į tai, kad vaiko pasiimti su nakvynėmis jis negali, todėl, teismo vertinimu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra visiškai formali ir neįgyvendinama.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Šiame kontekste teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jis gali, kaip bet kuris tėvas, savarankiškai prisijungti prie vaiko e.sveikatos sistemos, taip pat ir prie vaiko elektroninio dienyno, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo nustatyti ieškovei įpareigojimą pateikti atsakovui prisijungimus prie minėtų duomenų sistemų. Tuo labiau, kad ir pats atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad stebi vaikų e.sveikatos ir elektroninio dienyno duomenis.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu M. tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. netrukdomai ir neribotai bendrauja mobiliojo ryšio telefonu bei balso ir vaizdo skambučių programomis – „Skype“, „Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“, ir kt., atsižvelgdamas į vaiko dienos rėžimą ir užimtumą mokymosi įstaigoje bei užklasinę veiklą. Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti ir neriboti atsakovo ir nepilnamečio vaiko M., bendravimo mobiliojo ryšio telefonu bei balso ir vaizdo skambučių programomis; 2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. praleidžia kiekvienų metų neporinės savaitės savaitgalį be nakvynės, paimant vaiką šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 3) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 4) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, porinių metų Naujųjų metų sausio 1 d. 12.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; 5) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) 13.00 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 18.00 val. Poriniais metais atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, Šv. Velykų antrąją dieną 13.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; 6) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, iš mokyklos, pasibaigus pamokoms bei kitiems ugdymo užsiėmimams, porinių metų nepilnamečio vaiko M. gimtadienio dieną (balandžio 9 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 11.00 val., o jeigu darbo diena – po nepilnamečio vaiko M. mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką. Neporiniais metais, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, iš mokyklos, pasibaigus pamokoms bei kitiems ugdymo užsiėmimams, kitą dieną po nepilnamečio vaiko M. gimtadienio dienos (balandžio 10 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 11.00 val., o jeigu darbo diena – po nepilnamečio vaiko M. mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val., nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 7) atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. praleidžia kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paimant nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, 11.00 val. ir tą pačią dieną 18.00 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 8) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos kiekvienų metų savo gimimo dieną (spalio 6 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 11.00 val., o jeigu darbo diena – po nepilnamečio vaiko M. mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 9) esant objektyvioms kliūtims atsakovui susitikti (savaitgalį, švenčių dienomis, Tėvo dieną, gimtadienių dienomis ir kt.) su nepilnamečiu vaiku M. (dėl ligos, vaiko užimtumo ugdymo įstaigoje, išvykų ir kt.), vaiko motina apie tai privalo informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) atsakovą, priklausomai nuo atsiradusių kliūčių, prieš dvi savaites arba ne vėliau nei likus 24 val. iki R. D. ir nepilnamečio vaiko M. bendravimo; 10) esant objektyvioms kliūtims, atsakovui susitikti (savaitgalį, švenčių dienomis, Tėvo dieną, gimtadienių dienomis ir kt.) su nepilnamečiu vaiku M. (dėl ligos, užimtumo darbe, komandiruočių ir kt.), atsakovas apie tai privalo informuoti raštu vaiko motiną A. D. prieš dvi dienas raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu); 11) nepilnamečiam vaikui M. susirgus, ligos metu, jeigu jis bus slaugomas gydymo įstaigoje, atsakovas turi teisę lankyti nepilnametį vaiką M. tiek, kiek tai neprieštarauja gydymo įstaigos pacientų lankymo vidaus tvarkos taisyklėms, nekenkia sūnaus sveikatai ir gydymo režimui; 12) atsakovas ir ieškovė įsipareigoja nepilnamečiam vaikui M. neformuoti neigiamų nuostatų (nenuteikinėti, nežeminti, nešmeižti ir kt.) tiek dėl kito iš tėvų, tiek R. D. ir A. D. šeimos narių, artimųjų, giminaičių; 13) atsakovas ir ieškovė gali susitarti ir dėl kitos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. tvarkos.

Pagal kasacinio teismo praktiką vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., ir tais atvejais, kai vaiko (ne)noras prieštarauja vaiko interesams, į jo nuomonę gali būti neatsižvelgiama. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir į tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Minėta, kad kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą.

Nagrinėjamu atveju teisminio nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su sūnumi G., esant nutrūkusiam tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas, tik formaliai nurodė, kad prašo priešieškinį tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių veiksnių, kurie būtų pagrindas riboti tėvo (socialinio tėvo) bendravimą su vaikais, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ryšys tarp tėvo ir vaiko galimai susilpnėjęs/ nutrūkęs, yra jaučiamas vaiko G.priešiškumas tėvui, teismas sprendžia, jog susiklosčiusioje situacijoje atsakovo siūloma bendravimo su sūnumi G. tvarka nėra tinkama. Atsakovo ryšys su sūnumi G. turėtų būti atkuriamas palaipsniui.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo ar šiuo metu ribojamas bendravimas su sūnumi G. Vien tai, kad nepilnamečiai vaikai G. ir M. gyvena su motina, nesudaro pagrindo spręsti, jog vaikai yra jos iniciatyva nuteikinėjami prieš tėvą. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad ji nedaro atsakovui jokių kliūčių bendrauti su vaiku (ais), priešingai, ieškovės teigimu, pats G. nenori bendrauti su tėvu.

Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad šalių sūnus G. jau yra tokio amžiaus, jog atsakovui nesudėtinga su pačiu sūnumi suderinti bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė reiškia du reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo (socialinio tėvo) išlaikymą nepilnamečiam M. ir 2) pakeisti Sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam G.dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Nustačius nepilnamečio M. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo (socialinio tėvo) priteisimo vaikui.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio M. poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 600 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 250 Eur; lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms – 50 Eur; daug išlaidų skiriama vaiko aprangai, nes vaikas greitai auga, keičiasi jo rūbų bei avalynės dydis, nuolat reikia atnaujinti avalynę, drabužius, keisti sezoninius rūbus, tad aprangai per mėnesį reikia skirti bene 80 Eur; vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus, skiepams – 20 Eur; higienos ir buitinėms reikmėms: skalbimo milteliams, skalbinių minkštikliams, šampūnui, muilui, dantų pastai, šepetukui, kremams, aliejams ir kitoms higienos priemonėms ir kt. – 20 Eur; transportavimui į reikalingas vietas (ugdymo įstaigas, būrelius, susitikimus, gydytojus, senelius ir kt.) naudoja kurą, kas papildomai kainuoja apie 10 Eur; kirpykla – 12 Eur; vasaros atostogos, stovyklos – 40 Eur; skaitmeninė televizija, internetas, mobilusis telefonas – 20 Eur; būstui suteiktos komunalinės paslaugos – vidutiniškai po 30 Eur asmeniui; stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (dviratis, paspirtukas, riedlentė, kompiuteriniai žaidimai, baseinas, kinas ir kt.) – 30 Eur; gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt. – 50 Eur; vaikas lanko mokyklą ((duomenys neskelbtini) gimnaziją), todėl jam kasdien duodama po 3 Eur kišenpinigių maistui, kitiems poreikiams mokymosi įstaigoje – 60 Eur; mokykloje yra privaloma uniforma – 75 Eur. Vaikas nori lankyti robotikos būrelį (50 Eur per mėnesį), tačiau dėl lėšų stokos, šio vaiko poreikio ieškovė negali tenkinti. Laikytina, kad 300 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko poreikius (žr. šio sprendimo 3 punktą).

Prašydama padidinti Sprendimu priteisto G. išlaikymo dydį ieškovė nurodė, kad šiuo metu G. išlaikymui skiria kas mėnesį mažiausiai 700 Eur, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 250 Eur; lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, pasiruošimui baigiamiesiems 10-os klasės egzaminams (papildomos pamokos) – 150 Eur; aprangai – 100 Eur; vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus, specialistus, skiepams (nuo astmos, alergijos, dishidrozės) – 100 Eur; išlaidos higienos prekėms – šampūnui, muilui, dantų pastai, kremams nuo dishidrozės, aliejams, losjonams, skutimosi prekėms, dezodorantams, prausikliams, kvepalams, priemonėms nuo spuogų ir kitoms higienos priemonėms ir kt. – 40 Eur; apsauginėms kaukėms, dezinfekcijos priemonėms – 10 Eur; išlaidos buitinėms prekėms – skalbimo milteliams, skalbinių minkštikliams, patalynei, rankšluosčiams ir kt. – 20 Eur; transportavimui į reikalingas vietas (ugdymo įstaigas, papildomas pamokas, gydytojus, specialistus, senelius ir kt.) naudojamas kuras, mėnesinis bilietas – 40 Eur; vaikas lanko mokyklą ((duomenys neskelbtini) gimnaziją), kasdien ieškovė duoda vaikui po 5 Eur kišenpinigių maistui; kitiems poreikiams mokymosi įstaigoje – 100 Eur; mokykloje privaloma uniforma – 130-150 Eur; vaikas naudojasi skaitmenine televizija, internetu, mobiliuoju telefonu – 70 Eur; atostogos, stovyklos – 40 Eur; būstui suteiktoms komunalinėms paslaugoms (elektra, šiukšlių išvežimas) – 30 Eur asmeniui; stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (dviratis, riedlentė, paspirtukas, kinas, baseinas, batutas, kompiuteris, planšetė, kompiuteriniai žaidimai ir kt.) – 50 Eur; gimtadienio šventėms, kitų švenčių organizavimui, dovanų pirkimui ir kt. – 50 Eur; akinių rėmeliams, stiklams, regėjimo tikrinimui – 75 Eur; kirpyklai – 12 Eur ir kt.

Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodoma tiek 600 Eur vaiko M. poreikiams per mėnesį tenkanti suma, tiek ir sūnaus G. išlaikymui neva reikalinga 700 Eur suma yra nepagrįstai didelės. Atsakovas per mėnesį galėtų skirti M. išlaikymui 140 Eur, o G. išlaikymui – 150 Eur, daugiau mokėti neleidžia jo turtinė padėtis, be to ieškovės prašomas išlaikymo dydis nėra įrodytas (žr. šio sprendimo 4-7, 17 punktai).

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Nagrinėjamu atveju, M. ir G. maistui ieškovė neva išleidžia viso 500 Eur, dar kiekvienam iš jų duoda kišenpinigius, atitinkamai M. 3 Eur per dieną, G. – 5 Eur per dieną. Iš ieškovės pateiktų maisto prekių pirkimo čekių matyti, kad dalis perkamų prekių nėra skirtos vaikų M. ir G. poreikiams (bulvių traškučiai Lay‘s, žindukai, kūdikių muilas ir drėgnos kūdikių servetėlės, sauskelnės Pampers, vazoninės gėlės, kavos pupelės, higieniniai įklotai, alus, brendis, konjakas, kačių ėdalas, kiaulių ausys ir kojos, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, gazuoti gėrimai ir pan. ), taip pat pateikti ir statybinių medžiagų, pakopinių grąžtų čekiai.

Teismo vertinimu, išlaidos maistui dviem vaikams sudaro mažiau nei 500 Eur. Byloje nėra ginčo, kad abu vaikai lanko tą pačią (duomenys neskelbtini) gimnaziją, gyvena pas senelius, taigi kuro išlaidoms ieškovė nurodo dvigubas sumas. Taip pat vaikai gyvendami tame pačiame būste naudojasi tomis pačiomis tiekėjų paslaugomis: internetu, skaitmenine televizija, šios išlaidos pas ieškovę dubliuojasi. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės nurodomas išlaidas buitinėms reikmėms: skalbimo milteliams, skalbinių minkštiksliams, muilui, dantų pastai ir kt. – šioms išlaidoms neva išleidžiama 60 Eur abiem vaikams. Teismas laiko tokią sumą neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad mokykloje vaikams privaloma uniforma, Mantui per mėnesį skiriama 75 Eur, G. net 130-150 Eur. Teismas vertina kritiškai šias sumas, mokyklinės uniformos nėra perkamos kas mėnesį, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių mokyklinių uniformų pirkimą kas mėnesį ir būtent tokiomis sumomis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad lavinimosi priemonės ir kanceliarinės prekės taip pat neperkamos kas mėnesį, be to jas galima įsigyti ir pigesnėse parduotuvėse. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sūnus G. lanko papildomas pamokas, byloje nėra duomenų, jog vaikui kas mėnesį keičiami akinių rėmeliai ir (ar) stiklai bei tikrinamas regėjimas.

Ieškovė taip pat įrodinėja, kad G. turi specialiųjų poreikių, jo gydymui (tyrimams, vizitams pas medikus) ir vaistams per mėnesį išleidžianti po 100 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės teiginiais. Iš byloje ieškovės pateiktų vaistinių čekių matyti, kad ieškovė pirko didžiąją dalį prekių, reikalingų kūdikių priežiūrai (Philips Avent maišeliai pieno saugojimui, pientraukis, kūdikių pudra, Colinox ir Infacol (dujų kaupimuisi kūdikiams mažinti) ir kt.), savo naudojimui ginekologines kapsules ir Elevit Pronatal, kuris vartojamas sutrikimų, atsiradusių dėl vitaminų arba mineralų disbalanso arba jų trūkumo maiste nėštumo ir žindymo laikotarpiu, profilaktikai ir gydymui, taip pat bendro pobūdžio vaistus (Nimesil, Paracetamol, nosies purškalą Otrivin menthol, antibiotiką Amoksiklav). 2020 m. spalio 21 d. pirktas Ventolin sirupas (kvėpavimo sistemą veikiantis vaistas), sumokėta 3,12 Eur; 2021 m. kovo 1 d. pirktas maisto papildas Technofer Plus, sumokėta 13,29 Eur ir Wellteen Him maisto papildas paaugliams ir jaunuoliams (30 tablečių), sumokėta 14,39 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad vaiko astmai gydyti pirko skirtus dviejų grupių brangiai kainuojančius vaistus, taip pat nepateikė duomenų apie alergijos gydymui pirktus, jos teigimu, nemažai kainuojančius vaistus – geriamus, tepamus); vaistus dishidrozei (prakaitavimo sukeltas delnų ir padų pūslėlinis bėrimas) gydyti, kad būtent tokio pobūdžio vaistai buvo ir yra perkami (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių nepatvirtina vienetinis 2021 m. balandžio 26 d. ligos kortelės išrašas, iš kurio matyti, kad buvo kreiptasi pas gydytoją dermatovenerologą dėl bėrimų G. rankų odoje ir rekomenduotas gydymas, higiena.

Grįsdama vaikų M. ir G. išlaikymo dydžius, ieškovė juos įrodinėja, neva abiejų vaikų poreikiams tenkinti ieškovė yra įgijusi kreditinius įsipareigojimus AB „Bigbank“ pagal 2020 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 053 Eur paskolos bei „SB lizingas“ – pagal 2021 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 720 Eur skolos. Su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Iš AB „Bigbank“ 2020 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad kredito gavėja A. D. patvirtino, jog paskola yra asmeninė, skirta asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad byloje nėra duomenų, jog minėta paskola būtų panaudota vaikų poreikių tenkinimui. Be to „SB lizingas“ 2021 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta net ne ieškovės, o A. L. vardu, kuris patvirtino, kad vartojimo kreditas skirtas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad gautos lėšos iš kredito davėjų buvo panaudotos būtent vaikų poreikių tenkinimui.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasak ieškovės, ji abiejų vaikų išlaikymui skiria 1300 Eur per mėnesį. Teismas pripažįsta, kad ieškovės noras suteikti vaikams viską, kas geriausia yra sveikintinas, tačiau vaikų poreikių tenkinimas, net ir siekiant suteikti jiems geriausią aprūpinimą, neturi išeiti iš protingumo ribų ir tuo pačiu turi atitikti abiejų tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikams pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaikų išlaikymui turi skirti, atitinkamai nepilnamečio M. išlaikymui ne mažiau kaip 500 Eur, o G. – ne mažiau kaip 600 Eur per mėnesį.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Byloje nėra ginčo, kad ieškovei valstybės mokama išmoka sudaro po 100 Eur kiekvienam vaikui (daugiavaikė mama). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikams mažintinas šia suma.

Tiek priteisiant išlaikymą, tiek ir sprendžiant dėl priteisto išlaikymo padidinimo vertinama tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Ieškovė augina dar du vaikus iš kitų santykių: A. D., gimusią 2021 m. (duomenys neskelbtini) tėvystė nenustatyta, ir M. P., gimusį 2017 m. (duomenys neskelbtini), tėvas A. P.. UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad nuo 2020 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. ieškovei buvo išmokėta bendra 2945,30 Eur suma. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jos gaunamos pajamos tik 400 Eur motinystės pašalpa, bei valstybės išmoka vaikams – kiekvienam po 100 Eur, kaip daugiavaikei mamai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Duomenų, kad ieškovė turi netekto darbingumo lygį, byloje nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto; VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas laikinai, dėl sveikatos būklės nedirbo; nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. sausio 1 d. jam suteiktas bedarbio statusas (2021 m. birželio 15 d. Užimtumo tarnybos pažyma, 2021 m. gegužės 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie gaunamas nedarbo socialinio draudimo išmokas). Nuo 2022 m. vasario 18 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), langų montuotoju, pajamų negauna, nes nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 22 d. (įskaitytinai) paskelbta prastova, įmonė nemoki, darbdavys tik žada atsiskaityti. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra.

Aptartų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ieškovė tiek dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) per 6 darbo mėnesius gavusi viso 2945,30 Eur darbo pajamų (į mėnesį 491 Eur), tiek ir būdama motinystės atostogose (gaunama 400 Eur išmoka) galėjo abiejų vaikų išlaikymui skirti kas mėnesį 1300 Eur. Teismas kritiškai vertina ir ieškovės mamos, kaip artimos giminaitės ir suinteresuoto asmens parodymus, neva ji ir jos sutuoktinis išlaiko ieškovės vaikus. Ieškovės motinos gaunama senatvės pensija yra tik 300 Eur, ieškovės tėvas dirbantis pensininkas, jo gaunamos pajamos apie 800 Eur per mėnesį. Akcentuotina, kad liudytojos apklausa vyko nuotoliniu būdu tame pačiame kambaryje būnant ir pasakinėjant ieškovei (teismo prašymu ieškovė neišėjo iš kambario, kuriame buvo liudytoja). Šiame kontekste teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad ji negali šiuo metu dirbti, nes augina dar du vaikus iš kitų santykių, todėl atsakovas turi dėti pakankamas pastangas ir teikti vaikams jos prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė, priėmusi sprendimą susilaukti su kitais vyrais vaikų (visi jos 4 vaikai yra nuo skirtingų vyrų), turi prisiimti ir atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pati, ar jos kitų vaikų tėvai dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos, o ne siekti iš atsakovo gauti kuo didesnį išlaikymą.

Atsakovas, reikšdamas nesutikimą dėl išlaikymo padidinimo, taip pat nurodo, kad kas mėnesį moka 100 Eur už vaikų M. ir G. draudimo įmokas (kiekvienam po 50 Eur) ir, anot jo, šios sumos įskaitytinos į išlaikymą. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Teismo vertinimu, vaikų draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti savo teise nutraukti sudarytą draudimo sutartį, o sumokėtas lėšas pasiimti sau, ką ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad dėl atsakovo nemokumo draudimo sutartys gali būti nutrauktos.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu M. yra 11 metų) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad iš socialinio tėvo (atsakovo) nepilnamečiam M. priteistinas išlaikymas po 200 Eur (500-100/2=200) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio M. laikinam išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį.

Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko G. poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko G. poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia ieškovės prašymą tenkinti iš dalies. Nustačius, kad šalių sūnaus G. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 600 Eur per mėnesį atėmus iš šios sumos 100 Eur valstybės mokamą išmoką, iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui G. D., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 6 d.) iki sūnaus pilnametystės. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; ir kt.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, svarbus tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiradimo momento nustatymas.

Tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, <...>, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje nurodyta, jog analizuojant bet kokią prievolę visais atvejais labai svarbu išsiaiškinti jos atsiradimo pagrindus (Civilinė teisė. Prievolių teisė. Autorių kolektyvas (moksl. Red. Ambrasienė D., Baranauskas E.) – Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004). Minėta, kad išlaikymo prievolės atsiradimo pagrindas yra įstatymas. CK 3.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Taigi išlaikymo prievolės atsiradimo momentą įstatymas sieja su vaiko gimimu, o ne su teisinio ryšio tarp motinos (tėvo) ir vaiko atsiradimu.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 9000 Eur nepilnamečio vaiko M. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už praėjusius trejus metus (nuo 2018 m. gegužės 6 d.) iki šio ieškinio pateikimo dienos. Nurodo, kad atsakovas niekada neišlaikė vaiko M. ir iki šiol visiškai neprisideda. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl atsakovo socialinės tėvystės pripažinimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra R. D., šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, R. D. vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą (CPK 182 straipsnis). Taigi paneigtas ieškovės tikrovės neatitinkantis teiginys .

Taip pat pasisakydamas dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo atsakovas su prašoma suma nesutiko, paaiškino, kad nuo 2016 m. pradžios su ieškove gyvena atskirai, nors nuo to laiko tiesioginio išlaikymo M. neteikė, tačiau savaitgaliais pasiimdavo jį pas save. Vaikams pirkdavo maistą, važiuodavo į Palangą, M. labai mėgdavo vaikų kambarius, jam atsakovas pirko planšetę, „Playstation“, vyresniajam vaikui yra nupirkęs telefoną, mokėjo už sūnaus telefono sąskaitą be to, už abiejų vaikų kaupiamąjį draudimą moka po 50 Eur per mėnesį (iš viso 100 Eur). Atsakovo teigimu, nuo 2016 m. jis M. per metus skyrė apie 200 Eur, nors tikslių skaičiavimų neturi, taip pat atkreipė dėmesį, kad vieną mėnesį per metus vaikai būdavo pas atsakovą ir tuo metu ieškovė pinigų vaikų išlaikymui neskirdavo. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu ieškovė niekur nedirbdavo, augino vaikus.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju jo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką M. atsirado tik nuo 2018 m. spalio 12 d., t. y. Lietuvos Aukščiausiam Teismui 2018 m. spalio 12 d. priėmus galutinę nutartį palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. priimtą nutartį nepakeistą, t. y. paliekant atsakovą M. D. socialiniu tėvu. Atsakovas sutinka sumokėti nepilnamečiam vaikui M. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2021 m. gegužės 6 d., t. y. tik už 31 mėnesį skaičiuojant po 100 Eur (per tą laikotarpį atsakovas išlaikymą teikė kita forma), kuris sudarytų 3100 Eur (31 mėn. x 100 Eur). Atsakovas, atsižvelgdamas į savo sunkią turtinę padėtį, į būtinumą kiekvieną mėnesį teikti išlaikymą G., prašo priteisto 3100 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui (pusantrų metų laikotarpiui), nustatant 17 mėnesių kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimą po 172,20 Eur, o paskutinį (aštuonioliktą) mėnesį – 172,60 Eur, įmokas mokant nuo bylos iškėlimo teisme dienos kiekvieną kalendorinį mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.

Bylos duomenimis nepilnamečio M. D., gim. 2011 m. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, tėvu įrašytas atsakovas R. D.. Galutiniu kasacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. procesiniu sprendimu atsakovas pripažintas M. socialiniu tėvu.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisės doktriną, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl išlaikymo momento (nuo 2018 m. spalio 12 d.) teisiškai nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 6 d.) (CK 3.200 straipsnis).

Įvertinęs šios bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus ir teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus, teismas, šiame sprendime konstatavo, kad vaiko M. kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 500 Eur išlaikymas per mėnesį, todėl atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas. Taigi vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra (ne)susidaręs išlaikymo įsiskolinimas domėn imama būtent 200 Eur suma, o ne ieškovės nurodoma 250 Eur suma, kuri nustatyta apeliacinės instancijos teismo sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo neištyrus ir neįvertinus bylos aplinkybių ir įrodymų. Taigi ir ieškovė tokia pat suma (ne mažiau kaip 200 Eur) turėjo prisidėti prie savo sūnaus M. išlaikymo.

Kadangi išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Teismas pažymi, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, neapskaito prekių įsigijimo kvitų. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos priimti kiek įmanoma labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą atsakovas išleido nepilnamečio M. išlaikymui ginčo laikotarpiu. Tarnybos atstovei pokalbio metu nurodė, kad tėvas (atsakovas) kartais savaitgaliais jį pasiima pas save, nuperka vaikui dovanų arba duoda kišenpinigių, berniukui patinka žaisti kompiuterinius žaidimus. Atsakovas grįsdamas savo teiginius apie pirktą planšetę, „Playstation“, vyresniajam vaikui nupirktą telefoną, atliktus mokėjimus už sūnaus telefono sąskaitą be to, už abiejų vaikų kaupiamąjį draudimą moka po 50 Eur per mėnesį (iš viso 100 Eur), pateikė rašytinius įrodymus. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vertinami tik rašytiniai įrodymai, kurie susiję su ginčo klausimu. Iš byloje esančios 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad atsakovas už 274,49 Eur pirko planšetinį kompiuterį Samsung Galaxy Tab S2, 2018 m. spalio 31 d. – už 20,28 Eur ausines Kotion Each G2000. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2012 m. liepos 23 d. atsakovas už 893 Lt pirko žaidimų konsolę Sony PlayStation 3, o 2017 m. birželio 26 d. – už 14,70 Eur ausines žaidėjams Aula Prime, tačiau kaip minėta teismas šių įrodymų nevertina, nes jie nepatenka į ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.).

Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių pagalba, visuma viena vertus, nepatvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki ieškinio pareiškimo tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį M. – kas mėnesį teikdamas vaikui išlaikymą konkrečia suma. Teismas daro išvadą, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 7200 Eur (200 Eur x 36 mėn.). Kita vertus, pripažintina, kad susitinkant su vaiku atsakovas turėjo išlaidų tiek dovanoms, kišenpinigiams, maistui, laisvalaikiui. Šių aplinkybių ieškovei nenuginčijus, teismas sprendžia, kad atsakovas vaiko M. išlaikymui turėjo per metus po 200 Eur išlaidų. Minėta, kad išlaikymo suma teikta iki ieškinio turi būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodyta, kad atsakovas pirko vaikui prekes, per metus turėjo viso po 200 Eur susitikimų išlaidų, viso per 3 metus 600 Eur. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. naudai priteistinas 6305,23 Eur (7200 Eur – 274,49 Eur – 20,28 Eur – 600 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas prašo teismo išdėstyti jo sutinkamą mokėti (3100 Eur) priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą 18 mėnesių, nes dėl savo turtinės padėties ir išlaikomo nepilnamečio savo sūnaus G. neturi galimybės iš karto sumokėti išlaikymo įsiskolinimo. Nei ieškovė, nei jos atstovė nepasisakė apie išlaikymo įsiskolinimo išdėstymą, prieštaravimų nereiškė.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinos (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymo imperatyviai nurodyta, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Skubus vykdymas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui netaikomas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1895-814/2013). Teismo sprendimas turi būti realiai įvykdomas, kas, teismo vertinimu, būtų neįmanoma neišdėsčius išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo ilgesniam laikotarpiui.

CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistas ženkliai didesnis, nei nurodomas atsakovo. Ieškovei nereiškiant nesutikimo su atsakovo prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas nusprendžia išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą atsakovui išdėstyti dvejų metų laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas nepilnamečiam vaikui M. D. laikinas išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y., 77 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 67 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 70 proc. + reikalavimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo tenkintas 71 proc./4). Atsakovo priešieškinis tenkintas 50 proc.

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (77 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 55,44 Eur (200 Eur x 12 x 3 proc. x 77 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo valstybės naudai priteistini 145,65 Eur (6305,23 Eur x 3 proc. x 77 proc.). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 29,16 Eur (250 Eur – 144,81 Eur) x 12 x 3 proc. x 77 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistini 230,25 Eur (55,44 Eur + 145,65 Eur + 29,16 Eur) žyminio mokesčio.

Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo tik 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taip pat ieškovė patyrė 3560 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmestų reikalavimų daliai (23 proc.) ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 17,25 Eur, permokėta žyminio mokesčio dalis 20,75 Eur (38 Eur – 17,25 Eur) ieškovei grąžintina.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas už priešieškinį sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 2843,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Viso atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 2926,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ir atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 77 proc., o atsakovo priešieškinis atmestas 50 proc., ieškovės reikalavimai tenkinti 63,50 proc. (77 proc. + 50 proc./2). Atsakovo priešieškinį tenkinus 50 proc., o ieškovės reikalavimus atmetus 23 proc., atsakovo reikalavimai byloje patenkinti 36,50 proc. (50 proc. + 23 proc./2).

Nagrinėjamu atveju, šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Šalys priešingos šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti neginčijo, todėl šioje civilinėje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimus patenkinus 63,50 proc., ieškovės naudai priteistini 2260,60 Eur (3560 Eur x 63,50 proc.) advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo reikalavimus patenkinus 36,50 proc., atsakovo naudai priteistini 1037,88 Eur (2843,50 Eur x 36,50 proc.) advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 30,29 Eur (83 Eur x 36,50 proc.) sumokėto žyminio mokesčio. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1068,17 Eur (1037,88 Eur + 30,29 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi jos neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtai) Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. gegužės 6 d.) iki vaiko pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai – A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisto išlaikymo suma turi būti kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Į šią sumą įskaitytinos atsakovo R. D. ieškovei A. D. pervestos sumos, skirtos nepilnamečio vaiko M. D. išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6305,23 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai penki eurai 23 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvykdymą išdėstyti 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Nustatyti atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. netrukdomai ir neribotai bendrauja mobiliojo ryšio telefonu bei balso ir vaizdo skambučių programomis – „Skype“, „Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“, ir kt., atsižvelgdamas į vaiko dienos rėžimą ir užimtumą mokymosi įstaigoje bei užklasinę veiklą. Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti ir neriboti atsakovo ir nepilnamečio vaiko M., bendravimo mobiliojo ryšio telefonu bei balso ir vaizdo skambučių programomis; 2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. praleidžia kiekvienų metų neporinės savaitės savaitgalį be nakvynės, paimant vaiką šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 3) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 4) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, porinių metų Naujųjų metų sausio 1 d. 12.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; 5) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) 13.00 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 18.00 val. Poriniais metais atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, Šv. Velykų antrąją dieną 13.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; 6) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, iš mokyklos, pasibaigus pamokoms bei kitiems ugdymo užsiėmimams, porinių metų nepilnamečio vaiko M. gimtadienio dieną (balandžio 9 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 11.00 val., o jeigu darbo diena – po nepilnamečio vaiko M. mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką. Neporiniais metais, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, iš mokyklos, pasibaigus pamokoms bei kitiems ugdymo užsiėmimams, kitą dieną po nepilnamečio vaiko M. gimtadienio dienos (balandžio 10 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 11.00 val., o jeigu darbo diena – po nepilnamečio vaiko M. mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val., nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 7) atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. praleidžia kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paimant nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos, 11.00 val. ir tą pačią dieną 18.00 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 8) atsakovas pasiima nepilnametį vaiką M. iš jo gyvenamosios vietos kiekvienų metų savo gimimo dieną (spalio 6 d.) priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 11.00 val., o jeigu darbo diena – po nepilnamečio vaiko M. mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 9) esant objektyvioms kliūtims atsakovui susitikti (savaitgalį, švenčių dienomis, Tėvo dieną, gimtadienių dienomis ir kt.) su nepilnamečiu vaiku M. (dėl ligos, vaiko užimtumo ugdymo įstaigoje, išvykų ir kt.), vaiko motina apie tai privalo informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) atsakovą, priklausomai nuo atsiradusių kliūčių, prieš dvi savaites arba ne vėliau nei likus 24 val. iki R. D. ir nepilnamečio vaiko M. bendravimo; 10) esant objektyvioms kliūtims, atsakovui susitikti (savaitgalį, švenčių dienomis, Tėvo dieną, gimtadienių dienomis ir kt.) su nepilnamečiu vaiku M. (dėl ligos, užimtumo darbe, komandiruočių ir kt.), atsakovas apie tai privalo informuoti raštu vaiko motiną A. D. prieš dvi dienas raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu); 11) nepilnamečiam vaikui M. susirgus, ligos metu, jeigu jis bus slaugomas gydymo įstaigoje, atsakovas turi teisę lankyti nepilnametį vaiką M. tiek, kiek tai neprieštarauja gydymo įstaigos pacientų lankymo vidaus tvarkos taisyklėms, nekenkia sūnaus sveikatai ir gydymo režimui; 12) atsakovas ir ieškovė įsipareigoja nepilnamečiam vaikui M. neformuoti neigiamų nuostatų (nenuteikinėti, nežeminti, nešmeižti ir kt.) tiek dėl kito iš tėvų, tiek R. D. ir A. D. šeimos narių, artimųjų, giminaičių; 13) atsakovas ir ieškovė gali susitarti ir dėl kitos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. tvarkos.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 6 d.) iki vaiko pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai – A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad atsakovas R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su pačiu sūnumi suderinta bendravimo tvarka.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2260,60 Eur (du tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 230,25 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 25 ct) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovės A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai viso 1068,17 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt aštuoni eurai 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį 20,75 Eur (dvidešimt eurų 75 ct) (mokėjimo užduoties kodas – ZK56161). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo procesiniu dokumentu.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.