Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam P. B. ir jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai M. S.-D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. B., gimusio 1980 m. sausio 13 d., faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ „(duomenys neskelbtini)“ specialistės V. S. 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-881-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Institucija) specialistės V. S. 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-881-2025 (toliau – ir Nutarimas) P. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. vasario 5 d., 09.47 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Dėl minėto administracinio nusižengimo P. B. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda (b. l. 24-27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Dokumentų ir duomenų teikėjas, teikdamas dokumentus ir duomenis, privalo nurodyti juridinio asmens, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo arba atstovybės elektroninio pašto adresą korespondencijai ir kontaktinį mobiliojo ryšio numerį, kurie įrašomi į Registrą neatlygintinai, taip pat atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktas numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų ir paties P. B. bei jo įgaliotos atstovės akcentuojamų aplinkybių, P. B. 2022 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko P. B. (jo paties) sprendimu buvo atleistas iš minėtos bendrovės vadovo pareigų ir apie šių darbo santykių nutraukimo faktą buvo informuota Sodra. Kita vertus, kaip matyti iš jau šioje nutarties dalyje aptarto Juridinių asmenų registro išrašo, duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. nepasikeitė. Tai reiškia, kad nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra būtent P. B., ir pastarojo darbo santykių su šią bendrovę nutraukimas nuo 2022 m. spalio 27 d. nėra užfiksuotas. Svarbu ir tai, jog pats P. B. minėtos aplinkybės, o būtent – duomenų atnaujinimo Juridinių asmenų registre, neginčijo, pripažinęs, jog atnaujintų duomenų apie vadovų pasikeitimą jis nepateikė, kadangi manė, kad pranešus Sodrai, šie duomenys automatiškai atsiras ir kituose valstybiniuose registruose.

Minėtų administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. paaiškinimų, taip pat teismo nustatytos aplinkybės apie vis dar aktualius P. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovo duomenis Juridinių asmenų registre, kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (LAT nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos Akcinių bendrovių įstatymo nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Todėl vien tai, kad P. B., kaip bendrovės vadovas, nuo 2022 m. spalio 27 d. nutraukė darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir to pasėkoje nutrūko valstybinis socialinis draudimas, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo, įskaitant ir pareigos teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, ką patvirtina ir aktuali teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-22-988/2021, Nr. AN2-79-1121/2021).

Pabrėžtina, jog Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalis numato bendrovės vadovo atsistatydinimo tvarką, o šio straipsnio 6 dalyje yra numatyta veiksmų, kuriuos būtina atlikti išrinkus ar atšaukus bendrovės vadovą, seka, įskaitant ir pareigą ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui apie vadovo išrinkimą, atšaukimą ar darbo sutarties su juo pasibaigimą.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta pirmiau, neginčijamai nustatyta, kad P. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku, po 2022 m. spalio 27 d., kuomet su juo, kaip su bendrovės vadovu nutrūko darbo santykiai, nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikimą, todėl sprendimas dėl vadovo atleidimo iš pareigų nebuvo įregistruotas viešajame Juridinių asmenų registre, kaip tą numato Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalis.

Be kita ko, svarbu ir tai, jog nors P. B. viso proceso metu teigė, jog nuo 2022 m. spalio 27 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir nevykdo jokios jam kaip vadovui priskirtinos veiklos, tačiau kaip matyti tiek iš paties P. B. paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos, pastarasis jau po darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo, kaip bendrovės vadovas, 2023 m. liepos 11 d. pateikė bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinius.

Taigi, apibendrinęs pirmiau teismo aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, jį sugretinęs su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog P. B. nuo 2022 m. spalio 27 d. nutraukęs darbinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra netinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Anaiptol, byloje nustatyta, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikus aktualių duomenų apie bendrovės vadovus, P. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, įgaliojimai, teisės ir pareigos nepasibaigė („išoriniai“ vadovo santykiai nenutrūko), todėl Institucija pagrįstai pastarąjį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Analogiška pozicija yra formuojama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-1036/2023).

Be kita ko, P. B. ir jo įgaliota atstovė, nesutikdami su skundžiamu Institucijos Nutarimu, taip pat apeliavo į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta ir nevykdoma, o artimiausiu metu P. B. jos atnaujinti neketina, todėl jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra netikslingas.

Minėtų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Aplinkybės, jog įmonė nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir įmonės vadovas gali nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, sustabdžius įmonės veiklą, pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-216-1053/2024, Nr. AN2-150-1058/2025).

Pirmiau aptartos teismų praktikos aspektu įvertinus P. B. ir jo įgaliotos atstovės argumentus, pabrėžtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sustabdymas, nešalina pareigos teikti metines finansinės ataskaitos rinkinius ir nesudaro pagrindo P. B. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti. Anaiptol, pareiga teikti metines finansinės ataskaitos rinkinius yra sietina su trečiųjų asmenų galimybe susipažinti ir įvertinti bendrovės finansinę būklę, siekiant priimti tam tikrus ekonominius sprendimus - jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, todėl P. B., bylai aktualiu laiku atitikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo statusą, buvo saistomas pirmiau nurodytos pareigos, tačiau jos nesilaikė ir tokiu savo neveikimu realizavo ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Be visų pirmiau aptartų ir teismo įvertinų Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, taip pat teismo posėdžio metu pateiktų argumentų, svarbu pabrėžti, jog P. B., nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, kartu teikė prašymą jam paskirti ir švelnesnę baudą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindais.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju, P. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarojo padarytą administracinį nusižengimą. Už analogiško administracinio nusižengimo padarymą P. B. nėra baustas. Anksčiau pastarasis yra trauktas administracinėn atsakomybė išimtinai už ne šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 35-37, 70-72). Po šioje byloje aptariamų įvykių P. B. administracine tvarka nėra trauktas, taip pat yra neteistas (b. l. 69), kas iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja teigiamai.

Aptariant P. B. padarytą ir teismo įrodytą administracinį nusižengimą, pabrėžtina, jog šis yra laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Nepaneigtina, jog klaidingas teisės aktų reikalavimų suvokimas nešalina P. B. atsakomybės, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis, Institucijai neteikdamas finansinių ataskaitų rinkinių, tą darė piktybiškai. Anaiptol, kaip matyti iš paties P. B. paaiškinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta, jis šioje bendrovėje vadovo pareigų neužima, o iki šioje byloje aptariamų įvykių P. B. teikė metinės finansinės ataskaitos rinkinius. Be kita ko, byloje nenustatyta, jog dėl P. B. neveikimo būtų kilusi kokia nors žala.

Visos šios aptartos aplinkybės, charakterizuojančios tiek patį administracinėn atsakomybėn patrauktą P. B., tiek jo padarytą administracinį nusižengimą, taip pat šiuo klausimu galiojantis teisinis reguliavimas ir aktuali teismų praktika, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pastarajam yra tikslinga skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ta, kuri yra numatyta Institucijos Nutarime, o būtent – įspėjimą. Teismo vertinimu, ši administracinės nuobaudos rūšis yra teisinga bei proporcinga. Be kita ko, atitinka ir teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad asmeniui, padariusiam ANK 223 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, esant sudėtingam įstatyminiam reguliavimui, bendrovės likvidavimo (veiklos sustabdymo) faktui, taip pat nekilusiai žalai, gali būti taikomas ir įspėjimas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-73-1036/2023, Nr. eAN2-216-1053/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ „(duomenys neskelbtini) “ specialistės V. S. 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-881-2025 dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

P. B., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.