Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-150-1058/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-30
Bylos Nr.: AN2-150-1058/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01991-2024-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas: T. P.
Advokatai: Rasa Stankauskienė

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-150-1058/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01991-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. (T. P.) atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, kuria T. P. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės skundas netenkintas ir VĮ „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 (ROIK: 24257547349) paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. VĮ „Registrų centras“ (toliau ir – Institucija) 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 T. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas įmonės UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Institucijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu T. P. paskirta nuobauda – 615 EUR dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovės advokatės R. Stankauskienės skundas netenkintas ir VĮ „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 (ROIK: 24257547349) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovė advokatė R. Stankauskienė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 (ROIK:24257547349) dalį, kuria T. P. paskirta 615 EUR dydžio bauda, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti įspėjimą; 2) priteisti T. P. iš VĮ „Registrų centras“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. P. neneigė pažeidimo, tačiau prašė teismo švelninti sankciją iš piniginės baudos į įspėjimą, nes pažeidimas padarytas dėl objektyvių priežasčių, nesant kaltės, nesiekiant sukelti ir nesukėlus jokios žalos tretiesiems asmenims. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino T. P. argumentų ir pozicijos iš esmės, kad jis neginčija pažeidimo, o tik prašo švelninti sankciją, todėl argumentai, jog nusižengimo sudėtis formali ir nepriklauso nuo sukeltų pasekmių ginčo atveju kai nėra ginčijamas pažeidimas, nėra pagrįsti ir niekaip nepaneigia teismo teisės švelninti sankciją. Akcentuojama, jog būtent tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, yra vienas iš pagrindų, dėl ko sankcija galėtų būti švelninama. Be to, buvo neįvertinti ir T. P. paaiškinimai, kad UAB „S.“ įmonėje buvo ginčas tarp akcininkų, dėl ko finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos laiku, nes kitas akcininkas pradingo ir nebendravo bei ignoravo kito akcininko ir vadovo T. P. veiksmus siekiant suderinti ir patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi objektyvios priežastys lėmė pavėluotą dokumentų pateikimą.

3.2. Vadovaujantis ANK 22, 32, 34 straipsniais, cituojant ANK 223 straipsnio 2 dalį, nurodoma, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo arba jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ar dydžio, turi būti paskiriamos švelnesnės nuobaudos. Atstovės teigimu, T. P. paaiškino, kad UAB „M.“ finansinės atskaitomybės dokumentai kasmet būdavo pateikiami laiku. Visgi, Bendrovė 2023 m. nevykdė jokios veiklos, jos nevykdo iki šiol, neturėjo jokių pajamų, ką patvirtina 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaita, dėl ko neturėjo buhalterio, kuris galėjo parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl siekio nuslėpti finansinę informaciją, buvo nepateikti teisės aktų nustatytais terminais finansinės atskaitomybės dokumentai – šiuo metu aptariami dokumentai yra pateikti.

3.3. Akcentuojama, kad siekiant paneigti Institucijos argumentą, jog UAB „M.“ jau 2 metus yra nemoki, o vadovas T. P. nesikreipia dėl nemokumo bylos iškėlimo ir nepateikdamas finansinės atskaitomybės dokumentų galimai slepia savo tikrąją finansinę padėtį nuo kreditorių, 2025 m. vasario 21 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad vienintelis UAB „M.“ kreditorius yra pats akcininkas ir vadovas T. P.. Taigi jokie kreditorių interesai nebuvo ir nėra pažeidžiami. Be to, kad jokia informacija nuo kreditorių nėra slepiama, įrodo ir tai, jog šiuo atveju T. P. nereiškė ir nereiškia jokių reikalavimų bendrovei dėl skolos grąžinimo, todėl įsipareigojimai nėra pradelsti.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VĮ „Registrų centras“ 2024 m. spalio 15 d. T. P. asmeniniu (ne darbiniu) elektroniniu paštu siuntė pranešimą ir Administracinių nusižengimų protokolą su administraciniu nurodymu, pranešdamas apie galimybę bylą nagrinėti žodžiu ir pateikti paaiškinimus. Visgi, T. P. būdamas ne vienos įmonės vadovu, o taip pat UAB „G.“ vadovu, dėl didelio užsakymų skaičiaus ir darbų kiekio dažnai būna komandiruotėse, turi prižiūrėti statybos darbus (kaip ir tuo metu, kai buvo atsiųstas laiškas, o taip pat ir anksčiau, kai suėjo terminas finansinės atskaitomybės dokumentų teikimui), todėl elektroninį laišką pastebėjo pavėluotai ir nepateikė paaiškinimų dėl finansinių atskaitomybių pavėluoto teikimo. Be to, nors T. P. neneigia, kad finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė pavėluotai, tačiau tai buvo sąlygota objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių veiksmų. Tai yra, jis visuomet laikėsi teisės aktų ir teikė finansines atskaitomybes, ką patvirtinta duomenys iš VĮ „Registrų centras“, o fiksuotas pažeidimas buvo pirmas, jokia žala niekam nesukelta, todėl šį nusižengimą reikėtų vertinti kaip mažesnio pavojingumo laipsnio, dėl ko laikytina, jog piniginė bauda yra per griežta.

3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad yra nežinoma, kokie yra VĮ „Registrų centras“ kriterijai įmonių atrankos ir administracinės atsakomybės taikymui, nes dauguma atveju įmonės neteikia finansinių atskaitomybių eilę metų, tačiau VĮ „Registrų centras“ nepradeda vadovui administracinės teisenos. Tuo tarpu ginčo atveju T. P. dėl objektyvių priežasčių pavėlavus pateikti finansinę atskaitomybę vienintelį kartą ir tai pavėlavus padaryti tik pusę metų, T. P. yra baudžiamas skiriant piniginę baudą. Atstovės teigimu, ši VĮ „Registrų centras“ pozicija pažeidžia lygiateisiškumo principus, nes taikomi dvigubi standartai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Daroma išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. P. paskyrus švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimą. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo praktika tokiomis pat aplinkybėmis, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-370-885/2024, patvirtina galimybę taikyti švelnesnę bausmę, tačiau pirmos instancijos teismas jos nesilaikė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2 ir 12 punktais, 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 58 straipsnio 2 dalimi, nurodoma, kad būtent T. P. tenka pareiga užtikrinti savalaikį Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei pateikimą JAR tvarkytojui. Institucijos teigimu, T. P. neneigė ir neginčijo aplinkybės, jog jis yra subjektas, turėjęs pareigą per įstatymo nustatytą laiką JAR tvarkytojui pateikti 2023 m. Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinį, taip pat neneigė aplinkybės, jog minėtų dokumentų JAR tvarkytojui nepateikė. Visgi, jo pozicija yra nevienareikšmė – viena vertus, nurodo, kad neginčija padaryto pažeidimo, kita vertus, nurodo, kad pažeidimas padarytas nesant jo kaltės.

4.2. Akcentuojant teismų praktiką dėl ANK 223 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo dėl neatsargumo, pažymima, kad T. P. nurodyta aplinkybė, jog Bendrovė neturėjo buhalterio, kuris galėtų parengti ir JAR tvarkytojui pateikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, patvirtina jo kaltę padarant ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – pareiškėjas suvokė ir iš anksto žinojo, kad nesant Bendrovės finansinę apskaitą vedančio asmens, 2023 m. metinės finansinių ataskaitų rinkinys nebus parengtas bei pateiktas JAR tvarkytojui laiku, ir nepaisant to, pasirinko tokį savo elgesio variantą. Nors T. P. tikėjosi, kad jo padarytas nusižengimas liks nepastebėtas, nes jam yra žinoma atvejų, kai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra teikiami laiku ir vadovai už tai nesulaukia administracinės atsakomybės taikymo, tačiau, Institucijos teigimu, tai nesudaro pagrindo apskritai netaikyti ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, vadovaujantis ANK 39 straipsniu, akcentuojama, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

4.3. Institucijos teigimu, T. P. nurodo, kad vėlavo pateikti Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį tik pusę metų, tačiau, atsižvelgiant į teisės aktų numatytus terminus ir finansinių ataskaitų rinkinių teikimo periodiškumą (kiekvienais metais), toks vėlavimas vertintinas kaip žymus. Be to, ataskaitų rinkinys pateiktas po Institucijos nutarimo priėmimo ir išsiuntimo T. P., o tai leidžia manyti, kad tik administracinės atsakomybės taikymas paskatino pateikti ataskaitų rinkinį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad T. P. 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-780-2021 buvo baustas už dviejų metų (2019 m. ir 2020 m.) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą, o tai aiškiai paneigia teiginius, kad pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, T. P. nutarimo Nr. RC-ANR_N-780-2021 neskundė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad administracinė atsakomybė už UAB „S.“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą buvo taikyta nepagrįstai.

4.4. Nurodoma, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog Bendrovės finansinė situacija nevertintina kaip Bendrovės nemokumas ir kreditorių interesų nepažeidžia, nes T. P. yra vienintelis Bendrovės kreditorius, jis nereiškia jokių reikalavimų Bendrovei dėl skolos grąžinimo, todėl įsipareigojimai nėra pradelsti, tačiau, Institucijos teigimu, nurodant tokį teiginį galimai vadovaujamasi jau nebegaliojančiu reglamentavimu. Pažymima, jog pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tuo tarpu Bendrovės įsipareigojimai sudaro 256 610 EUR, turto vertė – 5 EUR, todėl laikytina, jog įsipareigojimai akivaizdžiai ir ženkliai viršija turto vertę.

4.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo bei ABĮ nuostatos dėl veiksmų, kuriuos juridinio asmens vadovas turi atlikti juridiniam asmeniui tapus nemokiam, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui. Institucijos teigimu, Bendrovės vadovas negali pateisinti savo pareigų, susijusių su viešuoju interesu, nevykdymo savo užimtumu vykdant darbines ar vadovavimo funkcijas kituose įmonėse. Be to, T. P. atsakomybės nešalina ir nešvelnina aplinkybė, kad Bendrovė neturi buhalterio, juo labiau, kad jis yra vienintelis Bendrovės akcininkas ir turėjo įstatyminę pareigą padengti Bendrovės nuostolį įnašu, kuris galėjo būti naudojamas, be kita ko, ir tinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui užtikrinti.

4.6. Institucijos teigimu, priimant nutarimą, buvo įvertinta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. P. skirtos baudos dydis yra artimas minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, todėl tokio dydžio bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta. Akcentuojama, kad pažeidimo padarymo aplinkybės ir T. P. pozicija šioje byloje akivaizdžiai patvirtina, jog jis įstatymo vadovui nustatytą pareigą dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo JAR tvarkytojui vertina atsainiai, sąmoningai renkasi elgesio variantą, kuriuo pažeidžiami įstatymo nustatyti reikalavimai. Tuo tarpu ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atveju vertinant aplinkybes, kurios charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtina vertinti jį kaip specialųjį subjektą, nes administracinis teisės pažeidimas yra susijęs būtent su jo kaip bendrovės vadovo (ne)veikimu – T. P. asmenybė negali būti vertinama kaip mažesnio pavojingumo. Be to, pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Institucijos vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas švelninti administracinę atsakomybę, nenustatyta.

5. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. balandžio 18 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovės advokatės R. Stankauskienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš VĮ „Registrų centras“ T. P. naudai priteisti 242 EUR. Kartu su prašymu buvo pateikti bylinėjimosi išlaidų dokumentai – PVM sąskaita-faktūra, paslaugų detalizavimas, mokėjimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

7. Sutinkamai su Institucija, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra pateikiama nevienareikšmė pozicija dėl kaltės (ne)buvimo padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties matoma, kad pirmosios instancijos teisme buvo ginčijama tik paskirta administracinė nuobauda. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. kaltės klausimas nebuvo spręstas ir tik pasisakyta dėl administracinės nuobaudos taikymo pagrįstumo. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų apygardos teisme, nagrinėjamu atveju patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, kuria palikta Institucijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu T. P. paskirta nuobauda – 615 EUR dydžio bauda – teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka bylą nagrinėjantis teismas arba institucija. Parenkant nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujamasi administracinės nuobaudos paskirtimi (ANK 22 straipsnis).

9. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

10. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovė prašo paskirtą 615 EUR baudą panaikinti ir paskirti įspėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama administracinė nuobauda paskiriant įspėjimą, nenustatytos, jų nenurodė ir T. P. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateiktuose skunduose.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad T. P. neneigia elektroniniu paštu gavęs Institucijos siųstus administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą. Vis tik, atstovės teigimu, T. P. pavėluotai pastebėjo elektroninį laišką ir nepateikė paaiškinimų dėl finansinių atskaitomybių pavėluoto teikimo dėl buvusio didelio užimtumo darbe. Iš nurodyto matoma, jog T. P. laisva valia periodiškai netikrino laiškų, gaunamų elektroniniu paštu, nors tikrinti elektroninio pašto turinį jis turėjo visas galimybes, arba tokių laiškų gavimą, nesitikėdamas sulaukti tokio pobūdžio neigiamų teisinių padarinių, kokių sulaukė, paprasčiausiai ignoravo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pavėluotą procesinių dokumentų perskaitymą vertina kaip administracinėn atsakomybėm patraukto asmens neatidumą bei nerūpestingumą. Juo labiau, jog, sutinkamai su Institucijos teigimu, Bendrovės vadovas negali pateisinti savo pareigų, susijusių su viešuoju interesu, nevykdymo savo užimtumu vykdant darbines ar vadovavimo funkcijas kituose įmonėse. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad procesinius dokumentus T. P. gavo asmeniniu, o ne darbiniu elektroniniu paštu, tačiau vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, UAB „M.“ neturi darbinio pašto, yra tik jo asmeninis elektroninis paštas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad finansinę atskaitomybę buvo vėluojama pateikti tik pusę metų. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad kaip pagrįstai atsiliepime pažymėjo Institucija, ataskaitų rinkinys buvo pateiktas po Institucijos nutarimo priėmimo ir išsiuntimo T. P., todėl sutiktina, kad tik sprendimas jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę paskatino pateikti ataskaitų rinkinį. Be to, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Taigi pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti T. P. teisinę padėtį švelninanti aplinkybė. Nors atstovės teigimu, toks T. P. padarytas pažeidimas nesukėlė jokios žalos tretiesiems asmenims, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šis administracinis pažeidimas nereikalauja pasekmių, t. y. jo sudėtis yra formali, todėl vien vėluojamas pateikti finansinių ataskaitų rinkinys užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

13. Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad švelnesnė administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama dėl to, jog Bendrovė 2023 m. nevykdė jokios veiklos, jos nevykdo iki šiol, neturėjo jokių pajamų, ką patvirtina 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaita, dėl ko neturėjo buhalterio, kuris galėjo parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Apygardos teismas pažymi, kad teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą JAR duomenų tvarkytojui būtent laiku – šiuo atveju jie privalėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta dar pusę metų. Sutiktina, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys pagrindžia, jog UAB „M.“ kasmet teikdavo metinį finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau aplinkybė, jog Bendrovė 2023 metais nevykdė jokios veiklos, t. y. realiai nebuvo jokios ūkinės operacijos ar finansinių pokyčių, kuriuos būtų reikėję atspindėti metinėse finansinėse ataskaitose, nėra pagrindas jos nepateikti laiku. Atitinkamai ši aplinkybė savaime nešalina vadovo kaltės ir nesudaro jokio pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės arba skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad nesvarbu, ar Bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, vadovas privalo užtikrinti įstatymuose įtvirtintų pareigų atlikimą ir savo darbą organizuoti taip, kad visos jo pareigos būtų įvykdytos laiku ir tinkamai. Vadinasi, ir šiuo atveju T. P. privalėjo įvykdyti jam tenkančią pareigą pateikti finansinių ataskaitų rinkinius arba įsitikinti, kad jie būtų JAR tvarkytojui laiku bei tinkamai. Siekdamas išvengti prievolės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo, vadovas turi galimybę ir teisę įmonę likviduoti, priešingu atveju, to nepadarius, net jei ir įmonė išties nevykdo veiklos, vadovas nėra atleidžiamas nuo aptariamos teisės aktuose numatytos pareigos.

14. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, T. P. praeityje yra baustas už analogiško administracinio pažeidimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą – vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, T. P. 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu buvo nubaustas už kitos jo vadovaujamos įmonės – UAB „S.“ – metinių finansinių ataskaitų rinkinių savalaikį nepateikimą bei jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 250 EUR. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo įvertinti pateikti paaiškinimai, jog UAB „S.“ įmonėje buvo ginčas tarp akcininkų, dėl ko finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos laiku, tačiau sutinkamai su Institucija apygardos teismas pažymi, kad T. P. buvo baustas už dviejų metų (2019 m. ir 2020 m.) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą, kas akivaizdžiai paneigia pažeidimo atsitiktinumą. Be to, nors paskirta bauda yra sumokėta, tačiau įvertinus tai, kad praėjus vos keleriems metams buvo padarytas analogiškas administracinis nusižengimas, susijęs su kita T. P. vadovaujama įmone, apygardos teismo įsitikinimu, tokie duomenys, vis tik, rodo vadovo atsainų požiūrį į užimamas pareigas ir iš to kylančias pareigas.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-370-885/2024 – atstovės teigimu, ši nutartis patvirtina galimybę taikyti švelnesnę bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo. Apygardos teismui išanalizavus pateikiamą praktiką, nustatyta, kad nurodytu atveju pareiškėjas vėlavo pateikti ataskaitą, nes nebuvo finansinių galimybių sumokėti buhalterijai dėl įvykusio force majeure (liet. nenugalimos jėgos) pasaulinėje rinkoje ir netikėtų klientų bankrotų, dėl kurių numatyti klientų atsiskaitymai sustojo neribotam laikui ir skundo padavimo metu dar nebuvo įvykdyti. Minėtoje byloje taip pat nustatytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pastangos be nereikalingo delsimo ištaisyti buvusią situaciją, administracinė nuobauda už aptariamą pažeidimą jam skirta pirmą kartą. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, jog apeliaciniame skunde nurodyta nutartis administracinio nusižengimo byloje skiriasi pagal joje nustatytas aplinkybes, todėl nesudaro pagrindo vadovautis priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

16. Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą, daro išvadą, kad T. P. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta, o Institucijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatytas ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos artimos minimaliam baudos vidurkis nėra akivaizdžiai per griežtas ir laikytinas tinkamu pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti T. P. atstovės advokatės R. Stankauskienės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovavimo išlaidų

18. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti T. P. iš VĮ „Registrų centras“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o 2025 m. balandžio 18 d. prašymu administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovė prašo priteisti iš VĮ „Registrų centras“ T. P. naudai priteisti 242 EUR, t. y. apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

19. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

20. Apeliacine tvarka skundas buvo nagrinėjamas pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovės apeliacinį skundą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos. Apygardos teismas pažymi, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą, jis šia nutartimi yra atmetamas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista. Tai reiškia, kad T. P. procesinė padėtis iš esmės nėra nei pagerinama, nei pabloginama, o Institucijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu T. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, t. y. administracinio nusižengimo teisena jam pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą nenutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo T. P. priteisti jo patirtas išlaidas advokatės paslaugoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. (T. P.) atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės prašymo priteisti 242 EUR dydžio išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė