Vilniaus apygardos teismo nutartis, eAN2-216-1053/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-27
Bylos Nr.: eAN2-216-1053/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00014-2024-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas: A. R.

Kategorijos

9.46pavadinimo nepavyko patikrinti
1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-216-1053/2024Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00014-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 1.5.3; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundas ir pakeistas institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-147-2024 – A. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimu A. R. pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse, ir jam paskirta 615 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. R. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti jam skirtą baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi A. R. skundas tenkintas iš dalies – institucijos nutarimas pakeistas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam skirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartį institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimą palikti galioti.

4.1. Institucija skunde pažymi, jog pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. A. R. nuo 2014 m. kovo 21 d. iki šiol yra UAB „A“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Taigi, būdamas bendrovės direktoriumi jis privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas, kaip vienašmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

4.2. Institucija skunde akcentuoja, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Teismo teiginys, kad aptariamu laikotarpiu bendrovė veiklos nevykdė, dėl ko žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, nesudaro pagrindo neskirti bendrovės vadovui baudos už metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą laiku. Vien tai, kad bendrovė nevykdo veiklos, nesudaro pagrindo neskirti nuobaudos, kadangi tokios finansinės ataskaitos, taip pat kaip ir kitų, pelną generuojančių juridinių asmenų, finansinės ataskaitos, suteikia galimybę Registro duomenų ir dokumentų gavėjams susipažinti ir įvertinti įmonės finansinę būklę ir pan. Taigi, finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas. Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) aiškiai neatitinka ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

4.3. Skunde teigiama, kad Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Įmonei nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti bendrovę, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei įmonė ir nevykdo veiklos, jos vadovas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus. Prašymas dėl laikino veiklos nevykdymo yra teikiamas VMI Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio, Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėse, patvirtintose VMI viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135 (toliau - Taisyklės), nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą VMI priimtas sprendimas dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo patvirtina mokesčio mokėtojo teisę neteikti mokesčio deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų būtent VMI, tačiau neatleidžia nuo juridinio asmens vadovo pareigos Registro tvarkytojui kasmet teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus.

4.4. Institucijos teigimu, nors teismas nurodė, kad veiklos sustabdymas galėjo suklaidinti pareiškėją dėl pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau ši aplinkybė yra neteisinga ir nepagrįsta nuobaudos švelninimo kontekste. Taisyklių 1 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog taisyklės nustato mokesčių mokėtojų ir mokesčius išskaičiuojančių asmenų teikiamų mokesčių deklaracijų ir jų priedų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo VMI tvarką. Pabrėžtina ir tai, kad „juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus“. Bendrovės vadovui A. R. VMI teikiant prašymą dėl laikino atleidimo nuo deklaracijų ir kitų dokumentų teikimo turėjo būti žinomas su tuo susijęs teisinis reguliavimas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymas ir Taisyklės. Nėra suprantama, kaip nesusipažinus su minėtais teisės aktais, galėtų būti tikimasi tinkamai įgyvendinti bendrovės teises ir pareigas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes suprasti, jog bendrovė yra atleista tik nuo dokumentų teikimo būtent VMI. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas, teikdamas prašymą VMI, iš tiesų nepakankamai ar iš viso neįsigilino į teisinį reguliavimą – tai yra jo paties pasirinkimas, rodantis atmestiną požiūrį į bendrovės vadovo funkcijas, teises ir pareigas, o ne viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas nuobaudos švelninimui. Pareiškėjas klaidingai manydamas, jog sustabdžius bendrovės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jam nekilo, rodo ne nepiktybišką jo elgesį, o neatidumą ir kompetencijos stoką užtikrinant bendrovės veikimą, kad jis atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. A. R., kaip bendrovės vadovas, privalėjo žinoti, kokius dokumentus ir iki kada turi pateikti Registro tvarkytojui, jog tinkamai vykdytų įstatymu nustatytus įsipareigojimus.

4.5. Skunde teigiama, kad teismo teiginys, jog bendrovė kasmet teikė Registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus, turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi surašant protokolą ir priimant nutarimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas Registrui nepateikė laiku bendrovės 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, t. y, finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami laiku šešerius metus iš eilės. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas bendrovės 2020, 2021 ir 2022 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius Registro tvarkytojui pateikė pavėluotai (2023-12-12), nėra pagrindas tai laikyti išimtiniu atveju ir mažinti paskirtos baudos dydį ar neskirti jam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos. Teismai ne kartą yra pasisakę, kad pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios įtakos nustatant pareiškėjui skiriamos administracinės nuobaudos dydį.

4.6. Skunde pažymima, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo informuotas, kad neįvykdžius protokole nurodyto administracinio nurodymo, šis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir protokolas kartu su kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga bus perduoti Registrų centro darbuotojui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Per nustatytą terminą pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė, todėl jo atžvilgiu buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka ir priimtas nutarimas, kuriame teisingai bei pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl pažeidėjas baustinas 615 Eur dydžio bauda.

4.7. Institucijos teigimu, priimant nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nutarimu paskirta bauda, kuri yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai, ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti pareiškėjui paskirtos nuobaudos dydį. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tai, kad A. R. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neneigė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. R. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „A“ buvo įsteigta 2014 metais. Įmonė kasmet teikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus. 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai (2023 m. gruodžio 12 d.). Nuo 2019 m. liepos mėnesio įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. A. R. patvirtino, kad apie įmonės veiklos sustabdymą informavo VMI. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o klaidingai manydamas, jog sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jam nekilo. Teismas pažymėjo, kad nors klaidingas įstatymų suvokimas pareiškėjo atsakomybės nešalina, tačiau leidžia manyti, jog jo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Už analogiško pobūdžio nusižengimus A. R. praeityje nebaustas, kas jį teigiamai charakterizuoja. Aptariamu laikotarpiu UAB „A“ veiklos nevykdė, žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o A. R. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. A. R. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė. Šiuo metu pareiškėjo pajamos yra minimalios, jis turi finansinių įsipareigojimų, augina du nepilnamečius vaikus.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.

9. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

10. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės buvo pritaikytos tinkamai. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai A. R. skyrė švelnesnę nuobaudą, o institucijos apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.

11. Visų pirma, aukštesnysis teismas sutinka su institucijos skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog A. R. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė ir 2017 m. bei 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Byloje nustatyta, kad bendrovė faktiškai veiklos nevykdė nuo 2019 m., jos veikla buvo sustabdyta, todėl A. R. teiginiai, jog jam nebuvo žinoma apie pareigą pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius iki 2019 m. šiuo atveju negali būti pateisinantys jo neveikimą 2017 m. ir 2018 m. Vis dėl to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. padaryti administraciniai nusižengimai iš esmės paaiškėjo tik dėl to, kad jis pats inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą. Taigi ir šiuo atveju negalima daryti išvados, jog dėl A. R. neveikimo buvo padaryta kokia nors žala. Kaip teisingai skunde pažymi institucija, bendrovės vadovo pareiga teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui minėtus duomenis yra siejama su trečiųjų asmenų galimybe susipažinti ir įvertinti įmonės finansinę būklę, siekiant priimti tam tikrus ekonominius sprendimus. Visgi šiuo atveju, nei valstybės vardu veikiančios institucijos, nei tretieji asmenys aplinkybės, jog A. R. nepateikė minėtų duomenų, nepastebėjo netgi šešerius metus, kas leidžia manyti, kad jokia reali žala nebuvo padaryta. Be to, nėra pagrindo manyti, kad tokia žala galėtų kilti ir ateityje – A. R. inicijavus bendrovės likvidavimo procedūrą, tretieji asmenys neturės jokio intereso vertinti likviduojamos įmonės finansinę būklę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po teisės pažeidimo padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jo padarymo. Priešingu atveju mažėja atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. R. padarytas administracinis nusižengimas yra ženkliai mažesnio pavojingumo. Todėl net ir įvertinus tai, kad A. R. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė ir 2017 m. bei 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, vertinant kartu su kitais skundžiamos nutarties motyvais, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

12. Apeliaciniame skunde institucija daug dėmesio skiria administracinės nuobaudos tikslams ir paskirčiai. Taip pat akcentuojama A. R., kaip bendrovės vadovo pareiga, laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į institucijos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad A. R. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skundžiamoje nutartyje nėra paneigiama. Skundžiama nutartimi pakeitus institucijos nutarimą ir A. R. paskyrus įspėjimą, jis administracinės nuobaudos neišvengė. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo netaikyti nuobaudos apskritai, kadangi A. R. padarė administracinį nusižengimą, ir, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą tinkamai įsigilinti į teisės aktus, reglamentuojančius finansinės atskaitomybės teikimą registro tvarkytojui.

13. Sutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog pareiškėjui sustabdžius įmonės veiklą, jo pareiga Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti finansines ataskaitas, išlieka. Vis dėl to, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ne kaip paneigiančios A. R. kaltę, o kaip viena iš vertintinų aplinkybių sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad klaidingas teisės aktų suvokimas analogiškomis aplinkybėmis teismų praktikoje jau buvo įvertintas kaip sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-76-929/2023, AN2-145-365/2023).

14. Tokios aplinkybės kaip sudėtingas įstatyminis reguliavimas, bendrovės likvidavimas, tretiesiems asmenims nekilusi žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas asmeniui padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Todėl aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog anksčiau aptartos aplinkybės nėra vertintinos, sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nei sankcijoje numatyta administracinės nuobaudos skyrimo. Tuo pačiu negalima sutikti ir su institucijos skundo teiginiu, jog institucija, skirdama baudą, įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Kaip pažymima pačiame skunde, Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo. A. R. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą nedalyvavo, todėl aplinkybės, jog bendrovės veikla buvo sustabdyta, institucijai priimant nutarimą nebuvo žinomos.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistas institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui reikšmingas aplinkybes ir šias nuostatas aiškinančią teismų praktiką, todėl nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti. Todėl institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė