Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, iš­na­­gri­nė­jęs kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apy­linkės teis­mo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria trijų mėnesių terminui pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. G. ir G. G. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimtas nu­ta­ri­mas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr(duomenys neskelbtini) at­skir­ti medžiagą dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno aps­krities vyriausiajam policijos komisariatui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Bau­džiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtas su ikiteisminiais tyrimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šioje byloje O. G. buvo pateiktas įta­ri­mas dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 str.

2014 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios D. S. atstovo pareikštą civilinį ieškinį, laikinai, šešių mėnesių terminui, buvo apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės teisės į jai su sutuoktiniu G. G. bendrosios jung­tinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį tuo pačiu adresu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-04-01 nutartimi Kau­no apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-07 nutarimu paskirto O. G. lai­ki­no nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė trims mėnesiams iki 2015-07-07. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi laikino nuosavybės tei­sių ap­ri­bojimo terminą dar kartą pratęsė trims mėnesiams nuo 2015-07-07 iki 2015-10-07. Kau­no apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo dar kartą pratęstas nuo 2015-10-07 iki 2016-01-07. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. pri­ėmė nutartį, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė nuo 2016-01-07 iki 2016-04-07. 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismas dar kartą pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nuo 2016-04-04 iki 2016-07-07.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nu­tartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apri­bo­ji­mas O. G. į jai su sutuoktiniu G. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pri­klau­santį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prie­var­tos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą, suvar­žy­mu. Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba iš­plės­ti­niam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pa­grin­dų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuo­sa­vy­bės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio ty­rimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei O. G. pareikšto įtarimo pobūdžio matyti, kad jos veika galimai susijusi su mažamečio asmens tvirkinimu, t. y. žmogaus seksualinio apsis­prendimo laisve ir neliečiamumu. O. G. kaltinama BK 153 str. nu­ma­tytos nusikals­ta­mos veikos padarymu ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį 2014 m. spa­lio 7 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės teisės 6 mėnesiams, o 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. kovo 10 d. teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. Ci­vi­linio ieškinio pareiškimas sudaro materialųjį laikino nuosavybės teisių apri­bo­jimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymui bei ati­tin­kamai šios prie­monės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kons­ta­tuo­tina, jog lai­ki­no nuo­savybės teisės apribojimo, paskirto O. G., pagrindai nėra išnykę, todėl apy­lin­kės teis­mas skundžiama nutartimi pagrįstai šios procesinės prievartos priemonės tai­ky­mo ter­mi­ną pratęsė.

Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prie­var­tos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemo­nių jiems apsaugoti.

Skunde nurodoma, jog kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje O. G. taip pat yra kaltinamoji, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikomas. Teismas pažymi, kad kitose baudžiamosiose bylose priimamos nutartys nesaisto bylą nagrinėjančio teismo. Kiekvienu atveju yra atsižvelgiama į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertinama konkreti susi­da­riusi situacija. Aukštesniosios instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundo argumentai, susiję su kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais, nenagrinėjami.

Be to, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltės. Taip pat teismas nevertina byloje surinktų duomenų ir nesprendžia ikiteisminio pareikšto civi­li­nio ieškinio pagrįstumo klausimų. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant tei­sia­majame posėdyje, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pa­reikštą civilinį ieškinį, tad kaltinamosios O. G. gynėjo skunde nurodyti argu­men­tai dėl to, jog skundžiamoje nutartyje nėra motyvuota, kad turtas gali būti perleistas kitiems as­me­nims bei jo ginamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, negali būti lemiantys ir su­tei­kiantys pagrindą netaikyti nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą. Apeliacinės ins­tan­ci­jos teismas neįžvelgia ir pagrindo pripažinti, kad O. G. pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir jo taikymo terminas yra neproporcingas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Res­pu­blikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ri­bo­jama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl vi­suo­me­ni­nio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma pro­por­cin­gu­mo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mo terminas pratęstas pa­grįs­tai. Tenkinti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. Svi­rinavičiaus skundą jame iš­dės­ty­tais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.