Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, iš­na­­gri­nė­jęs kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apy­linkės teis­mo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria trijų mėnesių terminui pratęstas laikinas nuo­savybės teisių apribojimas į O. G. ir G. G. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimtas nu­ta­ri­mas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) at­skir­ti medžiagą dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno aps­krities vyriausiajam policijos komisariatui. Lietuvos Respublikos generalinės pro­ku­ratūros Bau­džiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtas su ikiteisminiais tyrimais Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje O. G. pateiktas įta­ri­mas dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje.2014 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios D. S. atstovo pareikštą civilinį ieškinį, laikinai, šešių mėnesių terminui, buvo apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės teisės į jai su sutuoktiniu G. G. ben­dro­sios jung­tinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ka­das­tro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esan­tį tuo pačiu adresu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio ty­rimo teisėja 2015-04-01 nutartimi Kau­no apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-07 nu­tarimu paskirto O. G. lai­ki­no nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė trims mėnesiams iki 2015-07-07. Vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo ir Kau­no apy­lin­kės teis­mo nutartimis nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęsiamas. 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo ter­mi­nas buvo pratęstas nuo 2016-10-07 iki 2017-01-07.Kaltinamosios O. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo pa­nai­kinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Skunde nurodo, kad Lietuvos Res­pu­b­li­kos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje nurodyta, kad procesinės prie­vartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pro­ce­so tikslų. Skunde advokatas taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas kitą O. G. baudžiamąją bylą, nutartimi atmetė nukentėjusiosios ats­tovo prašymą dėl kaltinamosios O. G. turto arešto. Nors minėtą nutartį toje byloje nukentėjusioji šalis skundė, tačiau Kauno apygardos teismas tą skundą atmetė ir apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Advokato teigimu, ana­lo­giška si­tua­ci­ja yra ir šioje bau­džia­mo­joje byloje. Skunde pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas vien ieškinys dėl neturtinio po­būdžio žalos atlyginimo. Šios žalos dydį gali nustatyti tik teismas, jei bent dalis kaltinimo būtų įrodyta. Advokato teigimu, byloje nepa­tei­kiama jokių duo­menų apie tai, kad yra pavojus, jog O. G. turtas gali būti perleistas ki­tiems asmenims. O. G. yra nepriekaištingos reputacijos, garbaus amžiaus, neteista. Visa tai, advokato teigimu, nebuvo įvertinta priimant skun­džiamą nutartį. Advokato teigimu, nėra aišku, apie kokį tariamai galimą turto konfis­ka­vi­mą nutartyje kalbama. Skunde taip pat pažymima, kad teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės ter­mi­ną, pažeidė BPK 151 straipsnyje nustatytus procesinės prievartos priemonės taikymo ter­mi­nus. Advokato teigimu, pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas bei galiojančią teisminę praktiką, bylą perdavus teismui, laikinosios procesinės prievartos priemonės terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Advokatas taip pat pažymi, kad šioje byloje laikinasis nuo­sa­vy­bės teisių apribojimas tęsiasi jau labai ilgą laiką.

Kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas at­me­tamas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nu­tartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apri­bo­ji­mas O. G. į jai su sutuoktiniu G. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pri­­klau­santį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prie­var­tos prie­monių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą, suvar­žy­mu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto kon­fis­ka­vimui arba iš­plės­ti­niam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuo­sa­vy­bės teisės apri­bo­ji­mas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pa­grin­dų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimu pas­kirtas laikinas nuo­sa­vy­bės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis ter­mi­nas ikiteisminio ty­rimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kar­tus po tris mėnesius.Iš teismui pateiktos medžiagos bei O. G. pareikšto įtarimo pobūdžio matyti, kad jos veika galimai susijusi su mažamečio asmens tvirkinimu, t. y. žmogaus seksualinio apsis­prendimo laisve ir neliečiamumu. O. G. kaltinama BK 153 straipsnyje nu­ma­tytos nusikals­ta­mos veikos padarymu ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės tei­sės, o vėliau teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. Ci­vi­linio ieškinio pareiškimas sudaro materialųjį laikino nuosa­vy­bės teisių apri­bo­jimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos prie­monės taikymui bei ati­tin­kamai šios prie­monės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kons­ta­tuo­tina, jog lai­ki­no nuo­savybės teisės apribojimo, paskirto O. G., pagrindai nėra išnykę, todėl apy­lin­kės teis­mas skundžiama nutartimi pagrįstai šios pro­cesinės prievartos priemonės tai­ky­mo ter­mi­ną pratęsė.Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos prie­monė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prie­var­­tos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti pai­so­ma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemo­nių jiems apsaugoti.Skunde nurodoma, jog kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje O. G. taip pat yra kal­tinamoji, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikomas. Teismas pažymi, kad kitose baudžiamosiose bylose priimamos nutartys nesaisto bylą nagrinėjančio teismo. Kiekvienu atveju yra atsižvelgiama į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertinama konkreti su­si­­da­riusi situacija. Aukštesniosios instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundo argu­men­tai, susiję su kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais, nenagrinėjami.Be to, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra sprendžiamas klau­simas dėl asmenų, kurių atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltės. Taip pat teismas nevertina byloje surinktų duomenų ir nesprendžia ikiteisminio pareikšto ci­vi­­li­nio ieškinio pagrįstumo klausimų. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagri­nė­jant tei­sia­majame posėdyje, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pa­reikštą civilinį ieškinį, tad kaltinamosios O. G. gynėjo skunde nurodyti argu­men­tai dėl to, jog skundžiamoje nutartyje nėra motyvuota, kad turtas gali būti perleistas kitiems as­me­nims bei jo ginamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, negali būti lemiantys ir su­tei­kiantys pagrindą netaikyti nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą. Apeliacinės ins­tan­ci­jos teismas neįžvelgia ir pagrindo pripažinti, kad O. G. pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir jo taikymo terminas yra neproporcingas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Res­pu­blikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įsta­tymu ri­bo­jama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl vi­suo­me­ni­nio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma pro­por­cin­gu­mo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta ir skundo argumentus dėl pažeisto BPK 151 straips­nyje nustatyto procesinės prievartos priemonės taikymo termino. Atkreiptinas dė­me­sys, kad BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteis­mi­nio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikal­ti­mų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsi­mų skaičius neribojamas. Kaip matyti iš aptariamo straipsnio, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, t. y. įstatymas nenumato kelis kartus gali būti pra­tę­siama apta­ria­ma procesinė prievartos priemonė (įstatymas tam tikrus ribojimus numato tik tol, kol byla su kaltinamuoju aktu nėra perduota į teismą). Aptariamo straipsnio 7 dalis tai­ko­ma tuomet kai vyksta ikiteisminis tyrimas ir byla dar nėra perduota į teismą, todėl šiuo atveju remtis BPK 151 straipsnio 7 dalimi nėra teisinio pagrindo. Aukš­tes­nio­sios instancijos teismas atkrei­pia dėmėsi, kad skundžiamoje nutartyje, kaip ir nurodoma teis­mų praktikoje, laikino nuosa­vy­bės teisių apribojimo terminas pratęstas nepažeidžiant nus­ta­tyto trijų mėnesių termino, t. y. nuo 2016-10-07 iki 2011-01-07. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju ter­mi­nai pažeisti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mo terminas pratęstas pa­grįs­tai. Tenkinti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. Svi­rinavičiaus skundą jame iš­dės­ty­tais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.