Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-299-245/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
1S-299-245/2017
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00584-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-299-245/2017
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00584-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vytautas A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2010 d. balandžio 22 d., gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir šių namų aplinkoje, vartodamas vulgarų vyriško lytinio organo reikšmę turintį žodį „pimpalas“, vartodamas seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius „pedofilija“, „pedofilas“, sistemingai atvirai amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai mažametei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), klausinėjo jos ir jos akivaizdoje kalbėjo apie vyriškus lytinius organus, vyriškų lytinių organų kišimą į burną ir kitas kūno vietas, „pedofilų“ veiksmus, „išprievartavimą“, tuo būdu, žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, atliko veiksmus, galinčius sukelti šios per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra, amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametį asmenį.Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu laikinai apribojo V. A. K. nuosavybės teises į jam su žmona L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šešių mėnesių laikotarpiui (2 t., b. 1. 97-98) (2014-09-17 Centrinės hipotekos pranešimas apie turto arešto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 17 d., vėliau to paties teismo 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimis minėta procesinė prievartos priemonė buvo pratęsta iki 2017 m. kovo 17 d.2017 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2017 birželio 17 d.Kaltinamasis V. A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties.Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog apeliantas neturi teisės naudotis namu, kuriame jis gyvena, ir žemės sklypu, kurį jis tvarko, nors skundo autorius kol kas nėra pripažintas kaltu ir nuteistas. Pažymima, kad tokiu nuosavybės teisių apribojimu pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi byloje pareikštas 579 240 eurų civilinis ieškinys neproporcingas nusikaltimo, kurio padarymu apeliantas kaltinamas, sunkumui, nes BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pabrėžiama, kad teismų praktikoje už nesunkius nusikaltimus priteisiama iki 5 000 eurų žalos atlyginimo. Kaip pavyzdys nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo A. T. byla, kurioje sumažintas pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydis iki 3 000 eurų.Skundo autoriaus nuomone, taip pat skundžiama nutartis yra nelogiška ir neteisėta, kadangi apelianto atžvilgiu yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Atkreipiamas dėmesys, kad BK, galiojęs iki 2010 m. birželio 15 d., už BK 153 straipsnį numatė 5 metų senatį, todėl ji suėjo 2015 m. balandžio 22 d.Kaltinamojo V. A. K. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apri­bo­ji­mas V. A. K. į jam su sutuoktine L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pri­klau­santį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos bei V. A. K. pareikšto kaltinimo pobūdžio matyti, kad jam inkriminuota veika susijusi su galimu mažamečio asmens tvirkinimu, t. y., žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. V. A. K. kaltinamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir sie­kiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį prokuroro nutarimu buvo laikinai ap­ri­botos kaltinamojo V. A. K. nuosavybės tei­sės, o vėliau teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. Ci­vi­linio ieškinio pareiškimas sudaro ma­te­ria­lųjį laikino nuosa­vy­bės teisių apri­bo­jimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos prie­monės taikymui bei ati­tin­kamai šios prie­monės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kons­ta­tuo­tina, jog lai­ki­no nuo­savybės teisės apribojimo, pas­kirto V. A. K., pagrindai nėra išnykę, todėl apy­lin­kės teis­mas skundžiama nutartimi pagrįstai šios pro­cesinės prievartos priemonės tai­ky­mo ter­mi­ną pratęsė.Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos prie­monė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prie­var­­tos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti pai­so­ma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemo­nių jiems apsaugoti. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pa­reikštą civilinį ieškinį.Kaltinamojo skundo argumentai iš esmės daugiau susiję ne su paskirtos procesinės prievartos priemonės kvestionavimu, o civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu ir baudžiamojo persekiojimo teisėtumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo teisėtumo klausimą, aukštesnysis teismas nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neanalizuoja byloje surinktų duomenų apie padarytos žalos pagrįstumą įrodymų vertinimo bei atitikimo teismų praktikai prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl kaltinamojo argumentai, kad civilinio ieškinio dydis neproporcingas nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, sunkumui, neatitinka teismų praktikos, kurioje už nesunkius nusikaltimus priteisiama mažesnio dydžio žala, nėra šio skundo vertinimo dalykas. Nors kaltinamasis taip pat prašo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, kadangi, jo nuomone, suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 153 straipsnio 1 dalį senaties terminas, tačiau klausimų dėl baudžiamosios bylos nutraukimo išsprendimas taip pat nėra skundą dėl procesinio prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo nagrinėjančio teismo kompetencija.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mo terminas pratęstas pa­grįs­tai. Tenkinti kaltinamojo V. A. K. skundą jame iš­dės­ty­tais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kaltinamojo V. A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis