- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-298-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00584-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ji laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d., gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), ir šių namų aplinkoje, vartodama vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius „pimpalas“, „sysalas“, vartodama žmogaus seksualinę orientaciją apibūdinantį žodį „pyderas“ ir seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius „pedofilija“, „pedofilas“, sistemingai amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai mažametei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), klausinėjo jos ir jos akivaizdoje kalbėjo apie vyriškus lytinius organus, vyriškų lytinių organų kišimą į burną ir kitas kūno vietas, „skysčio išbėgimą“ iš vyriškų lytinių organų, „pedofilų“ veiksmus, nukentėjusiosios nuvedimą pas „pedofilus“, „prievartavimą“, tuo būdu, žinodama, kad nukentėjusioji yra mažametė, atliko veiksmus, galinčius sukelti šios per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra, amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametį asmenį.Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu laikinai apribojo L. K. nuosavybės teises į jai su vyru V. A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šešių mėnesių laikotarpiui (2 t., b. 1. 97-98) (2014-09-17 Centrinės hipotekos pranešimas apie turto arešto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 17 d., vėliau to paties teismo 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimis minėta procesinė prievartos priemonė buvo pratęsta iki 2017 m. kovo 17 d.2017 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2017 birželio 17 d.Kaltinamoji L. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis, kuria pratęstas nuosavybės teisių apribojimas į apeliantės namą, yra nesuvokiama. Nurodoma, kad advokato Gintaro Černiausko pasirašytas civilinis ieškinys bus patenkintas, yra tik teismo nuomonė, pagrįsta prielaidomis. Pažymima, kad skundo autorei inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas, už kurį numatytas žalos atlyginimas – 5 000 eurų. Atvejų, kad už nesunkų nusikaltimą būtų priteista 579 240 eurų suma, nėra buvę, o teismai laikosi vienodos teisinės praktikos. Tvirtinama, kad L. S. tikslas – ne pasiekti teisingumą, o paneigti praeitie faktus ir per nagrinėjamą bylą įgyti apeliantės užgyventą turtą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos dokumentų matyti, jog mergaitė iki 2012 m. gegužės birželio sveika, jai gerai sekasi, t. y., vaikas nebuvo psichiškai sutraumuotas, o civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje nepagrįstas. Akcentuojama, kad šis ieškinys turi būti vertinamas realybės, humaniškumo rėmuose. O apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į įstatymus, teismų praktiką. Pabrėžiama, kad areštas, nuosavybės ribojimas negali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autorė yra nekalta ir nėra nuteista. Prieš mergaitę tvirkinimo veiksmus atliko asmenys, kurie nebuvo nuteisti, o apeliantė tvirkinimo byloje buvo liudytoja.Kaltinamosios L. K. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. K. į jai su sutuoktiniu V. A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos bei L. K. pareikšto kaltinimo pobūdžio matyti, kad jai inkriminuota veika susijusi su galimu mažamečio asmens tvirkinimu, t. y., žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. L. K. kaltinama pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamosios L. K. nuosavybės teisės, o vėliau teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. Civilinio ieškinio pareiškimas sudaro materialųjį laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymui bei atitinkamai šios priemonės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskirto L. K., pagrindai nėra išnykę, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė.Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.Kaltinamosios skundo argumentai iš esmės daugiau susiję ne su paskirtos procesinės prievartos priemonės kvestionavimu, o kaltės neigimu, įrodymų vertinimu ir civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo teisėtumo klausimą, aukštesnysis teismas nesprendžia kaltės ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neanalizuoja byloje surinktų duomenų įrodymų vertinimo bei atitikimo teismų praktikai prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl kaltinamosios argumentai, kad netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys dėl jos kaltės, o civilinio ieškinio dydis neproporcingas nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji kaltinama, sunkumui, neatitinka teismų praktikos, kurioje už nesunkius nusikaltimus priteisiama mažesnio dydžio žala, nėra šio skundo vertinimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti kaltinamosios L. K. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kaltinamosios L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.