- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-1980-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00584-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- O. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, išnagrinėjęs kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, kuria trijų mėnesių terminui pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. G. ir G. G. turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimtas nutarimas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atskirti medžiagą dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtas su ikiteisminiais tyrimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šioje byloje O. G. buvo pateiktas įtarimas dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 str.
2014 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios D. S. atstovo pareikštą civilinį ieškinį, laikinai, šešių mėnesių terminui, buvo apribotos kaltinamosios O. G., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jai su sutuoktiniu G. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį Šaltinio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį tuo pačiu adresu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-04-01 nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-07 nutarimu paskirto O. G. laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė trims mėnesiams iki 2015-07-07. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą dar kartą pratęsė trims mėnesiams nuo 2015-07-07 iki 2015-10-07. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo dar kartą pratęstas nuo 2015-10-07 iki 2016-01-07.
Šalies argumentai
Kaltinamosios O. G. gynėjas advokatas D. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 5 d. nutartį. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 str. 8 d. nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. BPK 11 str. nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Skunde advokatas taip pat nurodo, kad yra eilė aplinkybių, kurios rodo, kad ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai šioje byloje kaltinamosios O. G. atžvilgiu nėra pilnai teisingi, tikslūs ir pagrįsti. O. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą neatitinka BPK 187 str. ir eilės kitų teisės aktų reikalavimų. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų įtariamajam asmeniui gintis. Ikiteisminio tyrimo sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Skunde pažymima, jog pranešimas apie įtarimą turi atitikti ne tik formalius BPK reikalavimus, tačiau jis turi būti aiškus ir suprantamas iš faktinės ir iš teisinės pusės. O. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą nėra aiškus ir suprantamas, ir pagal jį O. G. negali pilnavertiškai gintis. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad pranešimas apie įtarimą yra su esminiais trūkumais ir jie turi būti ištaisyti, arba šis ikiteisminis tyrimas kaltinamajai O. G. turi būti nutrauktas. Visa tai, gynėjo teigimu, paneigia pagrindą bei būtinumą areštuoti kaltinamosios O. G. turtą.
Skunde pažymima, kad turto areštu bandoma užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą, o tuo tarpu pastarosios dydį gali nustatyti tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Be to, skundžiamoje nutartyje iš esmės nemotyvuota, kodėl turtas yra areštuojamas. Gynėjas nurodo, kad jo ginamoji yra nepriekaištingos reputacijos, garbaus amžiaus, neteista, jokių jos asmenį kompromituojančių duomenų byloje nėra. Visa tai, advokato teigimu, taip pat niekaip nevertinta priimant skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. S. skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apribojimas O. G. į jai su sutuoktiniu G. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Iš teismui pateiktos medžiagos bei O. G. pareikšto įtarimo pobūdžio matyti, kad jos veika galimai susijusi su mažamečio asmens tvirkinimu, t. y. žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. O. G. yra pareikštas įtarimas dėl BK 153 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį 2014 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės teisės 6 mėnesiams, o 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. liepos 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojamas buvo pratęstas. Civilinio ieškinio pareiškimas sudaro materialųjį laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymui bei atitinkamai šios priemonės taikymo termino pratęsimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskirto O. G., pagrindai nėra išnykę, todėl apylinkės teismas pagrįstai šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė trims mėnesiams.
Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų turimų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti.
Be to, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltės, taip pat teismas nevertina byloje surinktų duomenų ir nesprendžia ikiteisminio pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, tad kaltinamosios O. G. gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl to, jog skundžiamoje nutartyje nėra motyvuota, kad turtas gali būti perleistas kitiems asmenims bei jo ginamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys negali būti lemiantys ir suteikiantys pagrindą netaikyti nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (K. T. 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Pažymima, kad apygardos teismas dėl skundo argumentų susijusių su pranešimo apie įtarimą O. G. neatitikimą keliamiems reikalavimams nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi jie nėra skundo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. S. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.