Kauno apygardos teismo nutartis

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamajai priklausantį turtą, terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje O. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnyje (2010-07-02 įst. Nr. XI-989 red.).Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija 3 (trims) mėnesiams, pratęsė O. G. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, į jai su sutuoktiniu G. G., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant tuo turtu disponuoti. Turto saugotojais paskirti O. G. ir G. G..Skunde apygardos teismui kaltinamosios gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį. Skunde jis nurodo, kad šioje byloje nuosavybės teisės į O. G. ir jos vyrui priklausantį turtą yra apribotos neproporcingai ilgą laiką, t. y. nuo 2014 m. spalio 7 d. Teigia, kad O. G. šios bylos procese ne kartą nurodė, kad ji jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir nedaro. Gynėjas pažymi, kad nors šioje bylos stadijoje ir nėra galutinai sprendžiamas kaltinamosios O. G. kaltės klausimas, tačiau bylos eigoje šiai dienai nustatyti duomenys turi reikšmės sprendžiant ir procesinės prievartos priemonių taikymo klausimus ir jo vertinimu, byloje kaltinimas O. G. nepasitvirtina. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad O. G. pareikštų ieškininių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nustatytas bei deklaruojamas tik pačių suinteresuotųjų bylos baigtimi asmenų, kai tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (CK 6.25 str.) neturtinės žalos dydį nustato tik teismas. Gynėjo įsitikinimu, teismas neobjektyviai vertino visas aplinkybes, nes jo manymu, šiuo atveju lemiamą reikšmę sprendžiant procesinių prievartos priemonių kaltinamosios O. G. atžvilgiu taikymą turėjo būti paisoma ne civilinio ieškovo subjektyviai deklaruoto ieškinio, o įvertintas praėjęs itin ilgas laikas, kuomet tos priemonės šios kaltinamosios atžvilgiu jau taikomos ir praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, skundžiamoje nutartyje išdėstytieji argumentai šiuo atveju niekaip nepateisina ir negali pateisinti tolesnio O. G. nuosavybės teisių į jos nekilnojamąjį turtą apribojimo.Atsiliepimų į skundus negauta.Kaltinamosios O. G. advokato gynėjo Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš trijų pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Tai reiškia, kad siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog būtų patenkintas civilinis ieškinys arba galimas turto ar išplėstinis turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai, proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Skunde laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo neteisėtumą kaltinamosios advokatas grindžia tuo, kad O. G. nepripažino padariusi inkriminuotą veiką ir tuo, kad byloje jai pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis teiginys skundžiamos nutarties nedaro neteisinga. Pažymėtina, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad O. G. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.Negalima sutikti ir su skundo teiginiu, kad sprendžiant procesinių prievartos priemonių kaltinamosios O. G. atžvilgiu taikymą teismas neturėjo paisyti civilinio ieškovo subjektyviai deklaruoto ieškinio. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji O. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje. Kaip jau buvo paminėta, šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nenagrinėja bylos aplinkybių ir kaltės neįrodinėja, taip pat nepasisako ir dėl civilinio ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, tačiau sprendžiant, ar buvo būtinybė taikyti nuosavybės teisių apribojimą, atsižvelgia į kaltinimo turinį, jo pobūdį, ir daro išvadą, jog tokia nusikalstama veika galėjo būti padaryta neturtinė žala, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, būtų sprendžiama dėl pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama O. G., pobūdį, į tai, kad žalą patyrusių asmenų satisfakcija turi prioritetinę reikšmę nei kaltinamojo turtiniai interesai, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį turtą nevertintina per griežta procesine prievartos priemone, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nuosavybės teisių apribojimui pagrindas yra ir jis neišnykęs, todėl jo terminas pratęstinas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - kaltinamosios turtui varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Įvertinus aptartą, Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamosios O. G. ir jos vyrui G. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą terminas pratęstas, yra pagrįsta ir teisėta.