Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamajai priklausantį turtą, terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje O. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija).Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija 3 (trims) mėnesiams, pratęsė O. G. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, į jai su sutuoktiniu G. G., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant tuo turtu disponuoti. Turto saugotojais paskirti O. G. ir G. G..Skunde apygardos teismui kaltinamosios O. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius (toliau – ir gynėjas, advokatas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį. Skunde jis nurodo, kad šioje byloje nuosavybės teisės į O. G. ir jos vyrui priklausantį turtą yra apribotos neproporcingai ilgą laiką, t. y. nuo 2014 m. spalio 7 d. Skunde teigiama, kad pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymą, pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnis ir kitos BPK normos. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad O. G. pareikštų ieškininių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nustatytas bei deklaruojamas vien tik nukentėjusiosios šalies subjektyviais argumentais. Advokatas skunde nurodo, kad nėra duomenų apie kokio turto, konkrečiu atveju, konfiskavimą yra rašoma nutartyje, nes BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta koks turtas gali būti konfiskuojamas. Advokatas teigia, kad bylos medžiaga nesudaro jokio pagrindo manyti, kad net ir pilnai ar iš dalies apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju būtų pagrindas konfiskuoti kokį nors kaltinamosios turtą.Atsiliepimų į skundus negauta.Kaltinamosios O. G. advokato gynėjo D. S. skundas atmetamas.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš trijų pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Tai reiškia, kad siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog būtų patenkintas civilinis ieškinys arba galimas turto ar išplėstinis turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai, proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Gynėjas skunde nurodo, kad sprendžiant procesinių prievartos priemonių kaltinamosios O. G. atžvilgiu taikymą teismas neturėjo paisyti civilinio ieškovo subjektyviai deklaruoto ieškinio. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji O. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje. BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje teismas turi teisę nuspręsti ar paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nenagrinėja bylos aplinkybių ir kaltės neįrodinėja, taip pat nepasisako ir dėl civilinio ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, tačiau ci­vi­linio ieškinio pareiškimas sudaro materialųjį laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymui bei atitinkamai šios prie­monės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog lai­ki­no nuo­savybės teisės apribojimo, paskirto O. G., pagrindai nėra išnykę, todėl apy­lin­kės teis­mas skundžiama nutartimi pagrįstai šios procesinės prievartos priemonės taikymo ter­mi­ną pratęsė.Skunde keliamas klausimas, dėl turto, kuris gali būti konfiskuojamas. Nagrinėjau atveju, šio proceso stadijoje, svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas, t. y. siekiama užtikrinti byloje pa­reikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. O. G. gynėjo skunde nurodyti argu­men­tai dėl to, jog skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas galimai konfiskuotinas turtas, nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį, nes šis klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nors skunde nurodoma, kad nuosavybės teisės į kaltinamosios turtą apribotos neproporcingai ilgą laiką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjama byla yra itin didelės apimties, bylos vilkinimo požymių nenustatyta. Naujos aplinkybės, turinčios įtakos civilinio ieškinio dydžiui nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nepaaiškėjo, t. y. laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo priežastys nesikeitė. Taip pat neatsirado priežasčių panaikinti procesinės prievartos taikymą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad O. G. pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir jo taikymo terminas yra neproporcingas ar pažeidžia proceso šalių pusiausvyros interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. S. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.