Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, iš­na­­gri­nė­jęs kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apy­linkės teis­mo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria trijų mėnesių terminui pratęstas laikinas nuo­savybės teisių apribojimas į O. G. ir G. G. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimtas nu­ta­ri­mas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00041-14 at­skir­ti medžiagą dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno aps­krities vyriausiajam policijos komisariatui. Lietuvos Respublikos generalinės pro­ku­ratūros Bau­džiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00041-14 sujungtas su ikiteisminiais tyrimais Nr. 20-9-00911-14, 01-2-00103-11, 01-2-00045-12. Šioje byloje O. G. pateiktas įta­ri­mas dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje.2014 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios D. S. atstovo pareikštą civilinį ieškinį, laikinai, šešių mėnesių terminui, buvo apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės teisės į jai su sutuoktiniu G. G. ben­dro­sios jung­tinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esan­tį tuo pačiu adresu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio ty­rimo teisėja 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi Kau­no apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 7 d. nu­tarimu paskirto O. G. lai­ki­no nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė trims mėnesiams iki 2015 m. liepos 7 d. Vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo ir Kau­no apy­lin­kės teis­mo nutartimis nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęsiamas. 2017 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo ter­mi­nas buvo pratęstas nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. liepos 7 d. Kaltinamosios O. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo pa­nai­kinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį. Skunde nurodo, kad O. G. nuosavybės teisės į nurodytą turtą yra apribotos neproporcingai ilgą laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kal­ti­ni­mą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Advokato tei­gimu, pastarosios tarptautinės teisės normos šiuo atveju yra itin aktualios kaltinamosios O. G. atžvilgiu ir sprendžiant jos atžvilgiu taikomų procesinės prievartos prie­mo­nių klausimą.Kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas at­me­tamas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nu­tartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teis­mo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apri­bo­ji­mas O. G. į jai su sutuoktiniu G. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pri­klau­santį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prie­var­tos prie­monių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą, suvar­žy­mu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto kon­fis­ka­vimui arba iš­plės­ti­niam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuo­sa­vy­bės teisės apri­bo­ji­mas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pa­grin­dų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimu pas­kirtas laikinas nuo­sa­vy­bės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis ter­mi­nas ikiteisminio ty­rimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kar­tus po tris mėnesius.Iš teismui pateiktos medžiagos bei O. G. pareikšto įtarimo pobūdžio matyti, kad jos veika galimai susijusi su mažamečio asmens tvirkinimu, t. y. žmogaus seksualinio apsis­prendimo laisve ir neliečiamumu. O. G. kaltinama pagal BK 153 straipsnį ir sie­kiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį prokuroro nutarimu buvo laikinai ap­ri­botos kaltinamosios O. G. nuosavybės tei­sės, o vėliau teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. Ci­vi­linio ieškinio pareiškimas sudaro ma­te­ria­lųjį laikino nuosa­vy­bės teisių apri­bo­jimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos prie­monės taikymui bei ati­tin­kamai šios prie­monės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kons­ta­tuo­tina, jog lai­ki­no nuo­savybės teisės apribojimo, pas­kirto O. G., pagrindai nėra išnykę, todėl apy­lin­kės teis­mas skundžiama nutartimi pagrįstai šios pro­cesinės prievartos priemonės tai­ky­mo ter­mi­ną pratęsė.Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos prie­monė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prie­var­­tos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti pai­so­ma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemo­nių jiems apsaugoti. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pa­reikštą civilinį ieškinį. Apeliacinės ins­­tan­ci­jos teismas neįžvelgia ir pagrindo pripažinti, kad O. G. pritaikytas nuo­sa­vybės teisių apribojimas ir jo taikymo terminas yra neproporcingas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Res­pu­blikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įsta­tymu ri­bo­jama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl vi­suo­me­ni­nio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma pro­por­cin­gu­mo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Apygardos teismas sutinka, kad baudžiamajame procese privalu užtikrinti asmens teisę į by­los išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, ypač, kai asmeniui yra taikoma procesinė prievarta, tačiau pabrėžtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjimas ilgą laiką tęsiasi dėl baudžiamosios bylos sudėtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla su kal­ti­na­muo­ju aktu jau yra perduota teismui, vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, byloje yra ir kiti kaltinamieji, byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, taigi turi būti atsi­žvel­giama ir į jos interesus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mo terminas pratęstas pa­grįs­tai. Tenkinti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. Svi­rinavičiaus skundą jame iš­dės­ty­tais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.