Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. G. su sutuoktiniu G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

O. G. kaltinama tuo, kad ji laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), ir šių namų aplinkoje, vartodama vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius „sysalas“, „pimpalas“, vartodama seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius „pedofilija“, „pedofilas“", sistemingai amoraliais išsireiškimais menamais klausimais klausinėjo ir aptarinėjo su nukentėjusiąja mažamete D. S., gim. (duomenys neskelbtini), lytinių organų kišimą į burną ir kitas kūno vietas, lytinių organų laižymą, „prievartavimą“, taip pat sistemingai amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai apie vyriškus lytinius organus, jų bučiavimą, lytinius santykius ir lytinių organų „kišimą“, skausmą lytinių santykių metu, L. S. „draugus su pimpalais“, mažametės „atidavimą Ū.“ ir jos „paėmimą pirmą vakarą“, tuo būdu, žinodama, kad nukentėjusioji yra mažametė, atliko veiksmus, galinčius sukelti šios per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra, amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametį asmenį, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje.Bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, Kauno apygardos prokuroro 2014 m. spalio 7 d. nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į O. G. nuosavybės teisę į jai su G. G., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) šešių mėnesių laikotarpiui. (t. 2, b. l. 145). Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. liepos 3 d,, 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimis pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą O. G. turtui iki 2017 m. sausio 7 d. uždraudžiant disponuoti aukščiau minėtu žemės sklypu ir statiniu. Turto saugotojais palikti O. G. ir G. G.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu prokuroras Tomas Stelionis prašė pratęsti laikiną nuosavybės apribojimą kaltinamosios turto atžvilgiu, kadangi išlikusios tos pačios aplinkybės, kurias vertino teismas skirdamas bei pratęsdamas šias procesines prievartos priemones, ieškinys neatsiimtas, jo dalis nesumažinta. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi prokuroro prašymas tenkintas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. G. su sutuoktiniu G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos pratęsti kaltinamajai O. G. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto apribojimą.Skunde kaltinamosios O. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir laikino nuosavybės teisių apribojimo termino nepratęsti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad civiliniuose ieškiniuose prašoma neturtinės žalos atlyginimo, o tokios žalos dydį (jei bent dalis kaltinimo būtų įrodyta) gali nustatyti tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Byloje yra pateiktas vien neturtinio pobūdžio ieškinys, kuriame nukentėjusiosios atstovai subjektyviai suformulavo savo reikalavimą būtent dėl neturtinio pobūdžio tariamos žalos atlyginimo, be to šioje byloje nei prokuroras, nei nukentėjusiosios šalis nepateikia jokių duomenų apie tai, kad būtų koks nors pavojus, jog O. G. turtas būtų ruošiamasis perleisti kitiems asmenims. O. G. yra nepriekaištingos reputacijos, neteista, jokių jos asmenį kompromituojančių duomenų byloje nėra.Skunde teigiama, kad iš nutarties nėra aišku, apie kokį tariamai galimą turto konfiskavimą joje kalbama. O. G. šioje byloje yra kaltinama ne turtinio ar pan. pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, apie jokius uždraustos veikos įrankius, priemones ar rezultatus O. G. pareikštame kaltinime nieko nekalbama, be to, ir iš to kaltinimo niekaip neseka, kad O. G., darydama kaltinime nurodomą tariamą veiką, būtų naudojusi kokius nors įrankius, priemones ar pan., neseka, kad ji būtų iš tos kaltinime tariamos nusikalstamos veikos gavusi kokius nors materialaus pobūdžio rezultatus.Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajai O. G. procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pažeidė BPK 151 straipsnyje nustatytus procesinės prievartos priemonės taikymo terminus. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali paskirti ar jo terminą pratęsti ilgesniems terminams negu jie nustatyti BPK 151 straipsnyje (tokia išvada seka, jeigu sistemiškai aiškinti ir taikyti šio straipsnio normas). O. G. šioje byloje nebuvo ir nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, todėl pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pratęsdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – terminą, pažeidė BPK 151 straipsnio 6, 7 dalies reikalavimus. Kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl įstatyminio pagrindo ją naikinti nėra. Pirmosios instancijos teismas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė nepažeisdamas BPK 151 straipsnio nuostatų.BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.Iš prokuroro nutarimo ir teismo nutarčių matyti, kad BPK 151 straipsnio nuostatos taikytos ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Kaip ir skunde nurodo kaltinamosios gynėjas, O. G. šioje byloje yra kaltinama ne turtinio ar pan. pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, apie jokius uždraustos veikos įrankius, priemones ar rezultatus O. G. pareikštame kaltinime nieko nekalbama. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamuoju atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas ir tęsiamas ne turto konfiskavimui, o civiliniam ieškiniui užtikrinti – šis vienintelis pagrindas yra aiškiai nurodytas prokuroro nutarime laikinai apriboti nuosavybės teises (t. 2, b. l. 145).Skunde taip pat teigiama, kad šioje byloje nėra pavojaus, jog O. G. turtą būtų ruošiamasi perleisti kitiems asmenims, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimą, to nenumato ir BPK 151 straipsnis. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas civiliniam ieškiniui užtikrinti nepaisant to, ar yra grėsmė, jog šis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ar pan. Be to, vien tai, kad byloje yra pateiktas neturtinio pobūdžio civilinis ieškinys, neužkerta kelio taikyti BPK 151 straipsnio nuostatų, kadangi šiame straipsnyje nėra imperatyviai nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas tik civiliniams ieškiniams dėl turtinės žalos atlyginimo.Nors kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad O. G. šioje byloje nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – terminą, pažeidė BPK 151 straipsnyje nustatytus procesinės prievartos priemonės taikymo terminus, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog konkretūs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai nustatyti ir apriboti tik ikiteisminio tyrimo metu. BPK 151 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad šios procesinės prievartos priemonės, paskirtos ne teismo nutartimi, o būtent prokuroro nutarimu, taikymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Be to, ikiteisminio tyrimo metu šis terminas dar gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš viso negali trukti ilgiau kaip 12 mėnesių, išskyrus BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatytas išimtis. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Savo žinioje bylą turintis teismas, nustatęs, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymui yra BPK 151 straipsnyje numatyti pagrindai, ją gali paskirti arba pratęsti jos terminą bet kurioje byloje. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas skundžiama nutartimi 3 mėnesiams pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į kaltinamajai O. G. ir jos sutuoktiniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminų nepažeidė.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Res­pu­blikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ri­bo­jama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl vi­suo­me­ni­nio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma pro­por­cin­gu­mo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį ji paliekama galioti, o kaltinamosios gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.