Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė byloje teiktą išvadą.

Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas neatvyko. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys (kreditoriai) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Julianus Inkaso“, M. Jakimavičiaus įmonė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Gelvora“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „SB lizingas“ nepateikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį. Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK nustatyta tvarka.

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2018 m. gruodžio 7 d., kurią įregistravo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 251). Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, o būtent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo dėl savo žalingo įpročio – piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nesirūpinimo šeima ir neprisidėjimo prie šeimos finansinės gerovės. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017 ir kt.).

Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės akcentavo, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl ko ieškovė viena rūpinosi šeimos gerove, nes atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad atsakovas 2018–2019 m. buvo ne kartą bausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 2 dalį, t. y. už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžiančią veiką. Atsakovas ne kartą vaikų akivaizdoje, konfliktavo dėl šeiminių nesutarimų su sutuoktine J. R.. 2018 m. gruodžio 1 d. šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus (b. l. 121–133). Atsakovas buvo teistas (b. l. 134–159). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių įrodymų, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo nepateikė, su patikslintu ieškiniu sutiko (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl toks jo elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu, todėl teismas laiko, kad atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys turi mažametes dukras G. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 40), kurios santuokos nutraukimo metu yra mažametės. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo dėl šio ieškovės reikalavimo, pats reikalavimo auginti vaikus nepareiškė.

Šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra prisirišę tik prie ieškovės, jie gyvena kartu su ieškove, tik ji viena jais rūpinasi ir išlaiko. Nepilnamečių vaikų motina tinkamai augina ir auklėja nepilnamečius vaikus, juos viena išlaiko. Ieškovės požiūris į šeimą bei į vaikų auklėjimą yra susiformavęs bei labai atsakingas, ji geba visaverčiai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkanti su ieškove.

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečių interesams (b. l. 30–32, 52–53).

Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. R., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatomos su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad užtikrinimas vaikų ir tėvo bendravimo, atitiktų vaikų interesus.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatoma, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaikais bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo mažamečius vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė teismo posėdyje prašo priteisti iš atsakovo mažamečių dukrų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai. Šiam prašymui atsakovas prieštaravimų nepareiškė, nenurodė byloje savo gaunamų pajamų, tačiau jis yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių byloje nepateikė, kitų išlaikytinių nenurodė, ir tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo mažametėm dukrom. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametes dukras, gauna socialinę paramą (200,32 Eur) ir vaiko priežiūros išmokas (214,32 Eur) (b. l. 13, 14–15), taigi, jos gaunamos pajamos yra minimalios.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. birželio 18 d.) iki dukros pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai I. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki dukros pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo (b. l. 10–11).

Ieškovė prašo kreditorinius įsipareigojimus UAB „SB lizingas“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Julianus Inkaso“, M. Jakimavičiaus įmonei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Gelvora“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliams, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmeninėmis teisėmis ir pareigomis.

Atsakovas jokių prieštaravimų dėl tokio prievolių paskirstymo nepateikė. Kreditoriai prieštaravimų nepareiškė.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – B., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – R..

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, nes yra 100 procentų atleista, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamas 208 Eur žyminis mokestis valstybei (100 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus + 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).