Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės M. J. įmonės atstovams advokatei Ritai Petručionytei, Vyčiui Kisieliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. įmonės ieškinį atsakovams S. R., S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui S. R. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (I t., b. l. 76), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. R. su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su bylinėjimosi iš laidomis ir 150 Eur suma už automobilio nutempimą ir saugojimą iki 2015-08-17. Papildomai paaiškino, kad S. Š. yra jo draugas. Jam priklausantis automobilis „VW Golf“ buvo nuvarytas į aikštelę. Jis buvo nubaustas bauda už tai, kad davė vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti. Šį savo automobilį jis buvo davęs pavairuoti S. Š.. 2015-08-17 gavo iš policijos leidimą atsiimti iš aikštelės savo automobilį „VW Golf“. Automobilį nuėjo pasiimti ne tą pačią dieną – savaitės bėgyje. Leidime parašyta, kad pasiėmė tą pačią dieną, kai išduotas leidimas, nes turbūt vadybininkė taip patarė rašyti. Įmonė pritaikė nuolaidas ir paprašė 150 Eur už automobilio saugojimą ir nutempimą. Aikštelėje kalbėjosi su vadybininke, kuri pasakė, kad jeigu sumokės 150 Eur, atiduos automobilį. Su šia suma jis sutiko. Tą dieną bandė ieškoti pinigų, tačiau negavo. Vadybininkė jam nepasakė, kad jis gali pasiimti automobilį ir yra galimybė sudaryti mokėjimo grafiką išdėstant skolą. Vadybininkė pasakė, kad reikia susimokėti 150 Eur ir galės pasiimti automobilį. Prašė vadybininkės, kad ji grąžintų jam automobilį, siūlė mokėti dalimis, bet ji atsisakė, liepė sumokėti 150 Eur. Aikštelėje reikalavo pasirašyti, kad automobilį jis gavo, tačiau toks jo pasirašymas reiškė, kad jis tą dieną atneš 150 Eur. Pasirašė, kad automobilį gavo 17.20 val., nes iki tokios valandos turėjo jis vėliausiai atnešti pinigus. Informavo, kad neatnešus pinigų, tas lapas bus suplėšytas. Automobilio be pinigų jam nedavė, taip pat neperdavė ir automobilio raktelių. Automobilio rakteliai turėjo būti įmonėje. Su ieškovės atstovu kalbėjosi telefonu. Ieškovės atstovas nurodydavo tas pačias dideles sumas. Nebuvo pokalbio, jog atvykus pasiimti automobilį bus rastas kompromisas. Atėjęs į aikštelę prie automobilio nuėjęs nebuvo, nes niekas prie jo prieiti neleido, nematė jo būklės. Automobilis 1996 m. gamybos. Kai jį pirko, jo vertė nesiekė 500 Eur, dabar jo vertė 100–150 Eur. Pats dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, gaunamas darbo užmokestis į rankas 600–800 Eur. Nekilnojamojo turto, automobilio neturi. Raginimo jis negavo, nes adresu (duomenys neskelbtini) negyveno. Raginime nurodo, jog neatsiėmus automobilio per 20 dienų, automobilis bus utilizuotas. Jis nežinojo, kad įmonė čia tik taip gąsdina, manė, kad įmonė sunaikino automobilį, kaip buvo nurodę raginime. Apie automobilio utilizavimą sužinojo iš S. Š.. Šiandien sužinojo, kad abu automobiliai dar yra aikštelėje. Automobilio po 2015-08-17 nepavykusio atsiėmimo daugiau atsiimti nėjo, nes telefonu įmonės atstovas kalbėjo apie milžiniškas sumas už automobilio saugojimą. Iš S. Š. apie raginimą sužinojo gal po savaitės, kai jis jį gavo. Kai susitiko, S. Š. pasakė, kad automobilis bus utilizuotas. Ar informaciją apie utilizavimą jis sužinojo iš raginimo, ar nuvykęs į įmonę, nežino.

Atsakovui S. Š. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (I t., b. l. 58), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su bylinėjimosi išlaidomis. Papildomai paaiškino, kad nieko nežino apie automobilio paėmimą. Su ieškovės teisininku kalbėjosi pernai, vieną kartą. Teisininkas nurodė sumą už automobilio saugojimą virš 4000 Eur. Sutarė sumą iki 300 Eur. Nežino, ar įmonė S automobilį davė, ar nedavė. Ieškovės prašomos tokio dydžio sumos neturi iš ko mokėti. Jis turi 3 vaikus, kuriems moka alimentus. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, atlyginimas atskaičius mokesčius – 400–500 Eur. Turi pasiėmęs greitąjį kreditą, dar moka baudas. Nekilnojamojo turto neturi. Vyriausiam vaikui 10 metų, mažiausiam 1,5 metų. 2015-07-17, kai jį sustabdė policijos pareigūnai vairuojant automobilį „VW Golf“, automobilio raktelius iš karto paėmė policijos pareigūnai. 2016-10-04 ieškovės siųsto raginimo, negavo. Buvo tik kalba su S. R., kad jis nuvyktų į įmonę, pasirašytų dėl automobilio utilizavimo ir susitartų gražiuoju be teismo. Dėl automobilio grąžinimo jis buvo vieną kartą nuvykęs į įmonę, tačiau įmonės atstovas draugiškai nesitarė, norėjo visos sumos. Pasiūlymo raštu, kokią sumą reikalauja sumokėti, negavo. Įmonė nesiūlė pasiimti automobilio, buvo kalba tik dėl automobilio nurašymo. Vytis Kisielius sakė, kad be S. R. parašo, automobilis negali būti sunaikintas. Raginimą gavo tik su procesiniais dokumentais. Vytis Kisielius neaiškino, dėl ko susidarė tokia skola, kodėl jis yra skolingas, tik pasakė, kad abu turi atlyginti išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad dirba pas ieškovę pardavėja. S. R. automobilis yra įmonės aikštelėje. Automobilis atvežtas prieš kelis metus. Automobilio buvo atėjęs pasiimti savininkas su dar vienu žmogumi, pasidomėjo pinigų suma, išėjo paimti pinigų ir negrįžo. Nežino, kurią dieną ir kelintą valandą atėjo atsiimti automobilio. Atėjo darbo metu. Atėjęs paimti automobilį pateikė leidimą. Ji paskaičiavo sumą, kiek reikia sumokėti, sumos nepamena. Tada pasikalbėjo su pačiu J., jis padarė jiems nuolaidą ir jie išėjo pinigų. 150 Eur suma buvo su nuolaida. Sąskaitą išrašo ji, o automobilį atiduoda įmonės vairuotojai. Tą kartą sąskaitos neišrašė, nes S. R. su kitu asmeniu išėjo pasiimti pinigų. S. R. automobilio neatsiėmė, nes nebegrįžo. Raktelių niekas jiems nepadavė, nes niekas nėjo į aikštelę. Rakteliai laikomi seife. Automobilio atidavimo tvarka: ateina su leidimu, paskaičiuoja sumą, išrašo sąskaitą, susimoka ir pasiima automobilį. Jei žmogus neturi pinigų, sudaromi skolos mokėjimo grafikai. Tada pasirašo grafiką ir atsiima automobilį. Šiuo atveju nebuvo pasirašytas grafikas, nes nepageidavo. Jie neklausė, ar galima pasiimti automobilį ir sumokėti vėliau. S. R. pasirašė, kad automobilį gavo ir nuėjo atsinešti pinigų. Ar ji, ar J. pasiūlė rašyti, kad „automobilį atsiėmiau“, nepamena. Dirba iki 17 val., vasarą dirba iki 18 val. Tvarka yra tokia – susimoka, atiduodami rakteliai, atsiima automobilį. Realiai atsakovas automobilio negavo, nors pasirašė, kad gavo. S. R. nesumokėjo pinigų ir automobilio negavo. S. R. daugiau koncentravosi į piniginį klausimą, o ne į automobilio atsiėmimą. S. R. nežadėjo, kad bus sunaikintas leidimas. Nepamena, ar R. atėjo leidimo išdavimo dieną. Nei ji, nei J. nesakė, kad jei S. R. nesumokės, automobilio negaus. Ar S. R. buvo nuėjęs prie automobilio, nežino. Įėjimas į parduotuvę vienas, į aikštelę – kitas. Ilgai stovinčių automobilių į metalo laužą nepriduoda.

Pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo - priteisti solidariai iš atsakovų po 8,70 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną nuo 2016-12-01 iki atsakovai automobilį pasiims iš M. J. įmonės – atsisakymo priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad 2015-07-29 Kauno apskrities VPK ir UAB „(duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-IL-75819 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo tam pritaikytose transporto priemonių saugojimo aikštelėse Kauno mieste ir grąžinimo (I t., b. l. 14–20). 2015-01-01 ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo Jonavos rajone. Transporto priemonės nuvežimo ir pervežimo paslaugos kaina – 55 Eur, vienos paros saugojimo kaina – 8,70 Eur (I t., b. l. 11–13). 2015-07-17 Jonavos rajono PK surašė pareigūnas surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą dėl transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo, nes S. Š., vairuodamas S. R. priklausantį automobilį (I t., b. l. 78), pažeidė KET 14 p. reikalavimus. Automobilis nuvežtas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) S. Š., Jonavos rajono PK duomenimis, nubaustas už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam (I t., b. l. 21, 23–28). 2015-08-17 Jonavos rajono PK išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 92/2015 S. R.. Ant leidimo S. R. nurodęs, kad transporto priemonę „VW Golf“ gavo 2015-08-17 17.20 val. (I t., b. l. 22). Ieškovė 2016-10-04 parengė ir išsiuntė raginimus dėl įsiskolinimo apmokėjimo, skirtus atsakovams, kuriuose nurodyta, kad įmonė iki šiol saugo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jie neatsiskaitė su įmone už jos nuvežimą ir saugojimą, įsiskolinimo suma – 3981,50 Eur. Nurodė, kad neatvykus per 20 dienų automobilio pasiimti, bus laikoma, kad atsisakoma jį pasiimti ir automobilis bus priduotas į metalo laužą (I t., b. l. 29–31). Raginimai atsakovams grįžo neįteikti (I t., b. l. 34–37). S. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 2–3). 2016-08-19 priverstinai nuvežtas ir ieškovės aikštelėje saugomas S. Š. vairuotas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis konfiskuotas) bei 2016-02-15 S. R. vairuotas „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 29–36). Šalys patvirtino, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atsiimtas gavus leidimą ir bylos nagrinėjimo metu yra M. J. įmonės aikštelėje. M. J. įmonė teikė ieškinius/pareiškimus pagal skolos raštelius Jonavos rajono apylinkės teismui.

LITEKO duomenimis, S. Š. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutarimu nubaustas už tai, kad 2015-07-17 apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,86 prom.), ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė neįgyta. S. R. paaiškinimu, jis taip pat buvo nubaustas už tai, kad davė vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti. Taigi, policijos pareigūnams sustabdžius S. Š. vairuojamą automobilį, vadovaudamiesi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio pagrindu, turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Kita vertus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostata, kad automobilio saugojimo išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės reglamentuoja saugojimo paslaugų apmokėjimo tvarką ir momentą, tačiau ji nereiškia, kad transporto priemonė negrąžinama tol, kol neapmokamos saugojimo išlaidos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1405-611/2012).

Kadangi ieškovė paslaugų teikimo sutarčių pagrindu nutempė į aikštelę ir saugo Jonavos rajono PK perduotą atsakovo S. R. automobilį, išlaidos, kurias ieškovė patyrė veikdama atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Tačiau nustatant ieškovei atlygintiną sumą, svarbu nustatyti ne tik atsakovų, bet ir ieškovės veiksmus, turėjusius įtakos tokio dydžio skolos susidarymui.

Byloje nekilo ginčo, kad transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu vis dar yra saugoma ieškovės aikštelėje, taip pat, kad atsakovas S. R., gavęs leidimą iš Jonavos rajono PK, atvyko į ieškovės automobilių saugojimo aikštelę, norėdamas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Kaip nurodė atsakovas S. R., į įmonę jis nuvyko ne tą pačią dieną, kai buvo išduotas leidimas (2015-08-17), o savaitės bėgyje, tačiau konkrečios datos teismui nurodyti negalėjo. Tikslios datos negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, ieškovės darbuotoja J. V., kuri atsakovo atvykimo į ieškovės automobilių saugojimo aikštelę dieną betarpiškai bendravo su S. R.. Kadangi pats S. R., atvykęs į ieškovės aikštelę, leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę yra nurodęs, kad automobilį gavo 2015-08-17 ir nesant jokių kitų įrodymų, kad jis atvyko į aikštelę ne šią, o kitą dieną, teismas laiko, kad atsakovas S. R. atsiimti transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko 2015-08-17.

Atsakovas S. R. nurodė, kad atvykus pasiimti automobilį, jis suderėjo jam priimtiną sumą - 150 Eur už automobilio nutempimą ir saugojimą iki 2015-08-17, tačiau automobilio be pinigų jam niekas neatidavė, nors prašė. Jis siūlė šią sumą sumokėti dalimis, bet vadybininkė nesutiko, liepė sumokėti 150 Eur ir tada automobilį pasiimti. Ieškovės atstovai šias aplinkybes neigia, nurodo, kad atsakovas pats neėmė automobilio, o išėjęs pasiimti pinigų nebegrįžo.

Pažymėtina, kad nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. LAT 2008-08-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Teismas, įvertinęs atsakovų paaiškinimus, ieškovės atstovų paaiškinimus, liudytojos parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės darbuotoja, 2015-08-17 S. R. atvykus į automobilių saugojimo aikštelę pasiimti priverstinai nuvežto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo neatidavė, nes atsakovas nesumokėjo sutartos sumos, susidariusios už automobilio nutempimą ir saugojimą. Šias atsakovo S. R. nurodytas aplinkybes nepaneigė ir liudytojos J. V. paaiškinimai, kad automobilio rakteliai yra saugojami įmonės seife, rakteliai atvykusiam atsakovui nebuvo perduoti, taip pat ir jos paaiškinta įprastinė automobilio atidavimo tvarka: asmuo pateikia leidimą, paskaičiuojama suma, išrašoma sąskaita, susimokama, atiduodami rakteliai ir pasiimamas automobilis, o jei žmogus neturi pinigų, sudaromi skolos mokėjimo grafikas, jis pasirašomas ir tada atsiimamas automobilis. Taigi iš liudytojos parodymų matyti, kad pirmiausia prašoma susimokėti arba kitaip susitarti dėl mokėjimo (pasirašyti mokėjimo grafiką) ir tik tada grąžinami rakteliai bei automobilis. Teismui akivaizdu, kad asmuo, atėjęs su Jonavos rajono PK išduotu leidimu atsiimti transporto priemonę, nori ją pasiimti (nagrinėjamu atveju atsakovas net ant leidimo pasirašė, jog automobilį gavo) ir šis ketinimas yra aiškiai išreiškiamas šį leidimą pateikiant ieškovės darbuotojai. Tai, kad leidimas buvo paduotas įmonės darbuotojai, byloje ginčo nėra. Todėl teismas kritiškai vertina ieškovės atstovų paaiškinimus, kad atsakovas pats neėmė automobilio, o išėjo pasiimti pinigų ir negrįžo. Pažymėtina, kad ieškovė, esant leidimui pasiimti automobilį, neturi teisės automobilio sulaikyti, jo negrąžinti tol, kol nebus sumokėta už automobilio nutempimą ir saugojimą, t. y. ieškovė privalėjo iš karto sudaryti sąlygas atsakovui šį automobilį atsiimti (pvz. atiduoti raktelius, palydėti iki automobilio, atrakinti aikštelės vartus ir pan.), išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas, o atsakovui nemokant, atsisakius sumokėti ar nenorint pasirašyti skolos mokėjimo grafiko (nors atsakovas nurodė pats prašęs leisti mokėti dalimis, o ieškovės darbuotoja su tuo nesutiko), įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Nors liudytoja J. V. teigia, kad S. R. nesakė, kad kol nesumokės, automobilio negaus, tačiau teismas vertina jos veiksmus, atvykus atsakovui atsiimti automobilio, t. y. ji nepadavė atsakovui S. R. automobilio raktelių, neišrašė sąskaitos už suteiktas paslaugas, dėl ko atsakovas fiziškai neturėjo galimybės atsiimti savo transporto priemonės, nors tokį norą, atvykęs į saugojimo aikštelę, aiškiai išreiškė. Taigi, atsakovas 2015-08-17 automobilio neatsiėmė, nes ieškovės darbuotoja jo nedavė, nes atsakovas nesumokėjo 150 Eur, nepasiūlė sudaryti mokėjimo grafiko. Atsakovas S. R., įvertinęs ieškovės darbuotojos veiksmus iš karto atvykus pasiimti automobilio, turėjo pagrindą manyti, kad pakartotinai grįžus į automobilių aikštelę be sutartos sumos (150 Eur), automobilis jam taip pat nebus grąžintas, todėl ieškovės atstovės teiginys, kad jeigu jis būtų grįžęs, jam būtų įteikti rakteliai, nustatytų aplinkybių kontekste vertintinas kritiškai.

Taip pat teismas vertina ir tolimesnį ieškovės, kaip juridinio asmens, sutarties pagrindu užsiimančiu policijos pareigūnų priverstinai nuvežamų automobilių saugojimu, bei atsakovų elgesį. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė teisminiu keliu ginti savo teises dėl skolos išieškojimo pradėjo tik 2016-12-01 (ieškinio pateikimo teismui data), t. y. praėjus beveik 16 mėnesių po to, kai atsakovas S. R. pakartotinai negrįžo pas ieškovę pasiimti automobilio 2015-08-17, o raginimą dėl skolos išsiuntė tik 2016-10-04, t. y. praėjus beveik 14 mėnesių. Ieškovės atstovas nurodo, kad per tą laiką keturis kartus kalbėjosi telefonu su atsakovu S. R., buvo susitikęs su S. Š., šių aplinkybių neneigia ir atsakovai. Tačiau atsakovai nurodo, jog pokalbių metu buvo koncentruojamas dėmesys į skolos sumokėjimą, bet ne automobilio atsiėmimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji, žinodama, kokiu pagrindu buvo perduotas automobilis saugoti, iš karto ėmėsi priemonių išaiškinti savininkui, jog automobilis ir toliau yra saugomas už atlyginimą ir kad automobilį jis gali pasiimti, pasiėmimo dieną nesumokėdamas už suteiktas paslaugas, o kitaip sutaręs dėl skolos padengimo. Toks ilgas laiko tarpas (14-16 mėnesių), kol ieškovė pagaliau raštu išsiuntė raginimą dėl skolos sumokėjimo ir kreipėsi dėl skolos išieškojimo į teismą, negali būti pateisinamas aplinkybe, jog S. R. dažnai keitė gyvenamąsias vietas, dėl ko įmonė jai prieinamomis priemonėmis negalėjo jo rasti, nes ieškinys teismui gali būti paduodamas ir pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (atsakovo gyvenamoji vieta buvo nurodyta ant leidimo), o teismas pats turi galimybių procesinius dokumentus atsakovams įteikti kitais būdais (pvz. per darbovietę, nes atsakovas, jo paaiškinimu, dirbo, ar viešo paskelbimo būdu ir t.t.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, kad ieškovė nesielgė sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, dėl ko skolos dydis išaugo.

Tačiau pažymėtina, kad ir atsakovai po to, kai 2015-08-17 atsakovui S. R. buvo negrąžintas automobilis, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad skola už automobilio saugojimą neaugtų, t. y. nebandė pakartotinai kreiptis į ieškovę dėl automobilio grąžinimo, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl automobilio negrąžinimo, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl automobilio išreikalavimo iš ieškovės ir pan. Nors atsakovas S. R. ir nurodo, kad jis daugiau nesikreipė dėl automobilio grąžinimo, nes manė, jog automobilis yra utilizuotas, kaip nurodyta ieškovės siųstame raginime, tačiau toks jo argumentas atmestinas, nes byloje yra duomenys, jog 2016-10-04 pretenzija nei jam, nei atsakovui S. Š. nebuvo įteikta (įteikta tik su teismo procesiniais dokumentais), o teiginys, kad jis gavęs analogišką raginimą dėl kito ieškovės saugomo automobilio ir dėl to žinojo jo turinį, atmestinas kaip niekuo neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovai nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus ir savo pasyvumu prisidėjo prie padarinių – išaugusios skolos – atsiradimo.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad paslaugų sutarties pagrindu ieškovė priverstinai nuvežtą automobilį saugojo, nustačiusi 8,70 Eur tarifą už kiekvieną saugojimo parą nuo 2015-07-17 iki 2016-11-30. Būtent toks saugojimo paros įkainis nurodytas ir leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įvertinus tai, kad ieškovės darbuotoja 2015-08-17 negrąžino atsakovui S. R. automobilio, dėl ko automobilis ir toliau liko saugojamas ieškovės aikštelėje, į CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kasacinio teismo išaiškinimus (LAT 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009), ieškovės paskaičiuotas už automobilio saugojimą ir nutransportavimą – 4953,10 Eur mokestis yra aiškiai per didelis, neprotingas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui S. R. atvykus pasiimti automobilį, įmonės savininkas M. J., įvertinęs įmonės patirtas išlaidas, sutiko su 150 Eur suma už automobilio nutransportavimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2015-07-17 iki 2015-08-17. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus, iš atsakovų S. R. ir S. Š. solidariai priteistina ieškovės naudai 150 Eur už automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą bei saugojimą už laikotarpį nuo 2015-07-17 iki 2015-08-17, bei po 3 Eur už saugojimo dieną nuo 2015-08-17 iki 2016-11-30, t. y. 1416 Eur (3 Eur x 472 dienos), iš viso 1566 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė automobilio saugojimo dienų skaičių ir atitinkamai klaidingai paskaičiavo prašomą priteisti sumą (ją padidindama), t. y. nurodė, kad skaičiuojamas laikotarpis nuo 2015-07-17 iki 2016-11-30, kas, jos teigimu, sudaro 563 dienas. Tačiau pažymėtina, kad laikotarpis nuo 2015-07-17 iki 2016-11-30 sudaro iš viso tik 503 saugojimo dienas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Ieškovei išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Nors atsakovai sutiko su visomis ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau CPK imperatyviai nustato, kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, teismui priimant procesinį sprendimą, bylą išnagrinėjus iš esmės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė yra sumokėjusi 149 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti 4953,10 Eur skolą, 139 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, 0,23 Eur už bankinį pavedimą, mokant žyminį mokestį, 246 Eur už ieškinio parengimą advokatei, 350 Eur už apeliacinio skundo parengimą advokatei bei 100 Eur už atstovavimą Jonavos rajono apylinkės teisme, viso - 984,23 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (31,62 proc.), iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovei po 155,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso – 311,22 Eur (31,62 proc., skaičiuojant nuo 984,23 Eur).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas byloje sudaro, viso 17,09 Eur, ieškinį patenkinus iš dalies, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina po 2,70 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovės valstybės naudai – 11,69 Eur (CPK 96 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo - priteisti solidariai iš atsakovų po 8,70 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną nuo 2016-12-01 iki atsakovai automobilį pasiims iš M. J. įmonės – atsisakymo priimti, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. J. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudai 1566 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) skolą už automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2015-07-17 iki 2016-11-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1566 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo atskirai po 155,61 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2,70 Eur (dviejų eurų 70 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2,70 Eur (dviejų eurų 70 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Priteisti iš ieškovės M. J. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11,69 Eur (vienuolikos eurų 69 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti ieškovei, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.