- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-225-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13798-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., J. M.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-23324-1070/2018 pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys G. B. ir J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. Š. teismui pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti (pratęsti) terminą palikimui priimti po jos motinos N. O. A. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina N. O. A.. Po motinos mirties liko dvi įstatyminės pirmos eilės įpėdinės: pareiškėja ir jos sesuo – suinteresuotas asmuo J. M.. Pareiškėja nuo 2017 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, nes ten prižiūri dukros L. Š. (buvusios Š.) mažamečius vaikus, dėl to neturėjo objektyvių galimybių grįžti į Lietuvą ir susitvarkyti motinos palikimo reikalus. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, per kokį terminą ji turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tikėjosi, jog palikimo priėmimo reikalus ji sutvarkys kartu su seserimi J. M.. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo J. M. nuslėpė nuo pareiškėjos faktą, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nenurodė notarei, kad yra dar viena galima N. O. A. įpėdinė, t. y. pareiškėja. Po palikėjos mirties į Kauno miesto 20-ąjį notaro biurą kreipėsi palikėjos anūkė suinteresuotas asmuo G. B. bei suinteresuotas asmuo J. M.. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą ir įstatymą išduoti G. B. 2018 m. sausio 16 d. Pareiškėja praleido kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. B. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja kartu su savo dukra L. Š. gyvena užsienyje jau 8 metus ir visada surasdavo galimybę grįžti į Lietuvą, kai jai reikėjo sutvarkyti neįgalumo nustatymo dokumentus, gauti su sveikata susijusias nemokamas paslaugas, įsigyti vaistus lengvatinėmis sąlygomis. Pareiškėja dalyvavo tėvo A. A. laidotuvėse, be to, dėl palikimo priėmimo ji galėjo kreiptis į notarą ir paštu, internetu, telefonu, ar per įgaliotą asmenį. Suinteresuoto asmens senelės N. O. A. testamentas buvo surašytas 2012 m. liepos 31 d. Pareiškėja apie tai žinojo ir matė šį testamentą. Prieš pusantrų metų mirus suinteresuoto asmens G. B. seneliui A. A. (2016 m. balandžio 7 d.), pareiškėja kartu su savo dukra L. Š. kreipėsi į Kauno miesto 20-ąjį notarų biurą. Ten jos sužinojo apie palikimo priėmimo terminus, sutvarkė palikimo priėmimo dokumentus, todėl jai buvo žinomas terminas palikimui priimti.
3. Suinteresuotas asmuo J. M. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad N. O. A. palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal testamentą ir J. M. dovanojimo sutartį, suinteresuotam asmeniui G. B. priklausytų 13/16 dalių buto, o pareiškėjai – 3/16 dalys buto. Pareiškėja praėjus po N. O. A. mirties 10 mėn., grįžo kelioms dienoms į Lietuvą ir pareikalavo iš J. M. 10 000 Eur už jai pagal testamentą priklausančią turto dalį. Tačiau J. M. atsisakė mokėti tokią sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. pareiškimą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką nelaikomos aplinkybėmis, kurios objektyviai sutrukdė atlikti įstatyme nustatytus veiksmus.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, kad ji periodiškai atvykdavo į Lietuvą siekdama sutvarkyti savo reikalus, kad ji buvo atvykusi ir į motinos N. O. A. laidotuves. Tai, kad pareiškėja motinos mirties dieną ir po to gyveno Jungtinėje Karalystėje, savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Pareiškėja galėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir pasinaudodama diplomatinėmis bei konsulinėmis tarnybomis, išsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu ar elektroniniu paštu, susisiekti su notare telefonu, priimti palikimą per atstovą.
7. Aplinkybė, kad pareiškėja turi sveikatos problemų (bylos duomenimis jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis) taip pat negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios ji negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos atstovė nenurodė teismui duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sveikatos būklė po motinos mirties buvo tokia bloga, jog ji negalėjo kreiptis į notarą būdama užsienyje, pasinaudodama diplomatiniais ar konsuliniais kanalais, elektroniniu paštu, telefonu ar kitais būdais. Be to, pareiškėja nurodė, kad užsienyje (Jungtinėje Karalystėje) ji padėjo ir padeda savo dukrai prižiūrėti šios nepilnamečius vaikus, kai dukra dirba. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė nėra (ir nebuvo) tokia bloga, kad ji visiškai negalėjo kreiptis į notarą.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjos pareiškime nurodytą argumentą, kad ji sąžiningai klydo, nežinodama, per kurį terminą turėjo kreiptis į notarą, vadovavosi suinteresuotų asmenų G. B. ir J. M. parodymais bei teismų praktika. Teismas nustatė, kad pareiškėjai dar 2018 m. vasario mėn. buvo žinoma apie tai, jog jos tvarkosi N. O. A. palikimo priėmimo reikalus, kad pareiškėja turėjo patirties palikimo priėmimo srityje, kadangi buvo nuvykusi kartu su savo dukra į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo A. A. mirties. Suinteresuotas asmuo G. B. parodė teismui, kad ji buvo susitikusi su pareiškėja 2018 m. vasario mėnesį ir ši klausė suinteresuoto asmens, ar ji susitvarkė N. O. A. palikimo priėmimo reikalus. Pareiškėja į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus mažiausiai 6 mėnesiams nuo to momento, kai sužinojo apie tai, kad suinteresuoti asmenys tvarkosi N. O. A. palikimo priėmimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjos V. Š. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir atnaujinti V. Š. terminą palikimui po motinos mirties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog neva tai teisinio išsilavinimo neturėjimas, gyvenimas užsienio valstybėje ir sveikatos sutrikimai, kaip atskiros priežastys, nesudaro pagrindo jų pripažinti svarbiomis. Apeliantė mano, jog visos šios priežastys kaip visuma yra svarbios praleistam terminui atnaujinti ir teismas privalėjo vertinti ne kiekvieną iš jų atskirai, o kaip aplinkybių visumą, kaip tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 154-378/2017).
9.2. Terminas palikimui priimti po N. O. A. mirties baigėsi 2018 m. sausio 12 d. Apeliantė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, apeliantė, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino. Taip pat svarbiomis priežastimis laikytina ir tai, kad apeliantė gyveno užsienyje - Jungtinėje Karalystėje (nesilankė Lietuvos Respublikoje) bei bloga jos sveikatos būklė. Taip pat teismas turėjo įvertinti ir tai, kad šis terminas yra praleistas iš esmės nedaug – 7 mėnesiais, todėl nebūtų neproporcingai pažeisti suinteresuotų asmenų interesai. Visų šių aplinkybių visuma leidžia manyti, jog buvo svarbių priežasčių praleistą terminą atnaujinti.
9.3. Sužinojusi, jog jos dukterėčia, G. B. jau yra susitvarkiusi palikimo klausimus, apeliantė nedelsdama kreipėsi į paveldėjimo bylą tvarkiusį notarą. Tačiau šis nurodė kreiptis į teismą, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, todėl apeliantė iš karto kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo (pratęsimo). Teigia, kad ji (apeliantė) negalėjo susitvarkyti paveldėjimo klausimų dėl objektyvių priežasčių, t. y. ji Jungtinėje Karalystėje prižiūrėjo savo nepilnamečius anūkus, todėl neturėjo objektyvių galimybių sugrįžti į Lietuvą.
9.4. Apeliantė buvo atvykusi į savo motinos laidotuves, iškart po jų ji išvyko atgal į Jungtinę Karalystę. Tuo metu apeliantė gedėjo dėl motinos mirties, todėl jai, skirtingai nei suinteresuotiems asmenims, net nekilo mintis tvarkyti turto paveldėjimo reikalus. Apeliantė nežinojo, jog palikimo klausimus galima susitvarkyti per atstumą, t. y. fiziškai nedalyvaujant pas notarą, todėl ji ir nesikreipė į diplomatines ar konsulines tarnybas. Suinteresuoti asmenys nori, kad visą apeliantės motinos turtą paveldėtų jos vienos, tačiau tokiu būdu būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
9.5. Apeliantė nežinojo kai reikia tvarkyti palikimo reikalus, kadangi niekas jos apie tai neinformavo, o suinteresuoti asmenys šias aplinkybes išgalvoja siekdami sau naudos. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo J. M., ji su seserimi nebendrauja, kadangi neva tai apeliantė yra nesąžininga, nors iš tikrųjų yra priešingai – ne apeliantė neteisingais būdais paveldėjo šiam suinteresuotam asmeniui priklausančią turto dalį, o apeliantės sesuo ir dukterėčia kaip savo įregistravo apeliantei teisėtai priklausantį turtą.
9.6. Tai, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai yra nelogiški bei klaidingi patvirtina ir tai, jog neva tai 2018 m. vasario mėn. G. B. nurodė besitvarkanti palikimo priėmimo klausimus, kai terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs. Apeliantė nebuvo atvykusi į Lietuvą tomis dienomis, nes neturėjo jokių galimybių. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neva tai apeliantė buvo “profesionali” palikimo priėmėja, kadangi ji jau buvo priėmusi savo tėvo palikimą, kadangi apeliantė niekada nebuvo tvarkiusis jokių palikimų, šios aplinkybės yra išgalvotos, todėl toks nutarties motyvas yra prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams ir laikytinas niekiniu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys G. B. ir J. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami tokiomis aplinkybėmis:
10.1. Apeliantė pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje ne nuo 2017 m., o nuo 2010 m. gegužės mėn., kai gimė jos anūkė. Čia ji gyvena kartu su savo dukra L. Š. ir jos sutuoktiniu E. Š.. Ne per toliausiai gyvena ir E. Š. mama. Atskirajame skunde nėra jokių, šių išvardintų asmenų darbą liudijančių dokumentų. V. Š. visada surasdavo galimybių grįžti į Lietuvą kai reikėdavo susitvarkyti savo reikalus.
10.2. Teisinio išsilavinimo neturi ir suinteresuoti asmenys bei didžioji Lietuvos gyventojų dalis, tačiau tai nėra priežastis nesilaikyti galiojančių įstatymų. Palikėjos testamentas buvo surašytas 2012 m. liepos 31 d. Testamentą V. Š. matė, skaitė ir žinojo apie jai priklausančią paveldėjimo dalį. Dar iki mamos mirties ne kartą buvo užsiminusi, kad ir jai priklauso dalis buto. Mirus A. A. ((duomenys neskelbtini)), V. Š., jau sekančią dieną paskambino ir liepė su A. A. testamentu 8 val. atvykti į Kauno m. 20-ąjį notarų biurą. Taigi, pareiškėja buvo susipažinusi ir žinojo apie turto palikimo dalį, bei jai priimti trijų mėnesių įstatymo skirtą terminą.
10.3. Suinteresuotas asmuo G. B. kartu su seneliais minėtame bute V. Krėvės pr. 5-9, Kaune gyveno nuo gimimo, visą šį laikotarpį iki dabar buvo jame registruota bei deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir tai yra vienintelis suinteresuoto asmens nekilnojamasis turtas. Esant seneliams gyviems, jie ne kartą žodžiu, visiems girdint, nurodė, kad senelio A. A. palikimas (žemė) po jų mirties atiteks apeliantės dukrai anūkei L. Š.. Ateityje niekas iš šeimos narių nepretenduos į jokią kitą turto palikimo dalį, kuri yra skirta kitai anūkei G. B.. L. Š. senelio A. A. įgytą turtą (žemes) pardavė ir visus pinigus pasiliko sau. Viską atliko suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
10.4. Po palikėjos mirties suinteresuotiems asmenims nuvykus pas notarę, jos pranešė notarei, kad yra dar viena paveldėtoja V. Š., kuri jau 8 metai gyvena Jungtinėje Karalystėje kartu su dukros L. Š. šeima, su kuriomis suinteresuoti asmenys nebendrauja ir nepalaiko jokių santykių.
10.5. Nors palikėjos laidotuvėse V. Š. ir dalyvavo, tačiau laidotuvių reikalais ir su tuo susijusiomis finansinėmis išlaidomis rūpinosi suinteresuoti asmenys. Pasirašant dokumentus notarų biure, suinteresuotų asmenų niekas neprašė ir neįpareigojo pranešti V. Š. dėl palikimo priėmimo. Buvo pasakyta, kad kiekvienas privalo rūpintis savo paveldimo turto dalimi pats asmeniškai.
10.6. Suinteresuoti asmenys nėra pastebėję jokių apeliantės sveikatos sutrikimų ir tik teismo metu sužinojo, kad jai yra nustatytas dalinis nedarbingumas. Be to, pareiškėja turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jau eilę metų pastoviai naudojasi kompiuteriu bei išmaniuoju telefonu. Internetinėje erdvėje yra susikūrusi savo Facebook paskyrą, kur sėkmingai bendrauja su pasirinktinais draugais. Suinteresuotiems asmenims yra nesuprantama, kaip pareiškėja 2016 m. balandžio mėn. turėdama pačios nurodomus sveikatos sutrikimus, ji per keletą dienų, be jokios pagalbos, skubiai sutvarkė savo tėvo A. A. patalpinimo į slaugos namus dokumentus.
10.7. Apeliantė 2018 m. vasario mėn. paskambino suinteresuotam asmeniui G. B. ir po kurio laiko atėjo pas suinteresuotą asmenį į namus ir klausė, ar suinteresuotas asmuo tvarkosi senelių buto dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
14. Bylos duomenimis, pareiškėja V. Š. 2018 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo motinos N. O. A., mirusios 2017 m. spalio 11 d., mirties. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja nežinojo, per kiek laiko reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kad buvo apsunkintos galimybės laku kreiptis į notarą, nes pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur prižiūri savo dukters vaikus, be to, pareiškėjos sesuo ir jos dukra (suinteresuoti asmenys) nuslėpė nuo apeliantės, kad jos tvarkosi paveldėjimo dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis.
15. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
16. Kaip rodo bylos duomenys, į notarų biurą po mirusiosios N. O. A. mirties per įstatymu nustatytą terminą kreipėsi jos dukra J. M. ir vaikaitė G. B.. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą ir pagal įstatymą 2018 m. sausio 16 d. išduoti mirusiosios vaikaitei G. B..
17. Suinteresuotų asmenų teigimu, A. A. ir N. O. A. valia buvo tokia: butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti anūkei G. B., kuri šiame bute gyveno nuo gimimo, o kitai anūkei (L. Š.), kuri gyvena Jungtinėje Karalystėje, palikti kitą nekilnojamąjį turtą – žemę. Šiuos argumentus patvirtina byloje esantys duomenys.
18. Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos matyti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. M. tėvui A. A. ir jų motinai N. O. A. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). A. A. buvo sudaręs du testamentus – 2010 m. birželio 18 d. testamentu jis piniginius indėlius paliko savo sutuoktinei N. O. A., o visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po ½ dalį paliko sutuoktinei N. O. A. ir anūkei G. B.. Kitu testamentu, sudarytu 2012 m. sausio 27 d., A. A. jam priklausantį 1,77 ha ploto žemės sklypą ir 0,72 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko kitai anūkei, apeliantės dukrai L. Š..
19. Palikėja N. O. A. 2012 m. liepos 31 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko suinteresuotam asmeniui G. B.. Šalys neneigia, jog apie palikėjų testamentus joms buvo žinoma.
20. Pirmas mirė A. A. – (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimus pagal testamentus priėmė: po ½ dalį buto dalies, esančios V(duomenys neskelbtini), sutuoktinė N. O. A. ir anūkė G. B., t. y. po ¼ dalį, todėl N. O. A. nuosavybės teise priklausė ¾ dalys ginčo buto, o G. B. – ¼ dalis ginčo buto. Žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjo apeliantės duktė L. Š., kuri šiuos sklypus pardavė tretiesiems asmenims.
21. Palikėja N. O. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi duktė J. M. ir anūkė G. B.. Abi paveldėtojos prašymuose notarei nurodė, kad yra ir kita įpėdinė pagal įstatymą – palikėjos duktė V. Š..
22. Suinteresuotas asmuo J. M. 2017 m. lapkričio 22 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jai priklausančią turto dalį po motinos N. O. A. mirties padovanojo savo dukrai G. B., kuriai 2018 m. sausio 16 d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į ½ dalį buto, esančio V. (duomenys neskelbtini), ir tos pačios dienos Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, į ¼ dalį to paties buto. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo G. B. po senelių mirties tapo viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, kuriame ji gyveno ir kuriame yra deklaruota jos gyvenamoji vieta.
23. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina suinteresuotų asmenų argumentus, jog palikėjų A. A. ir N. O. A. valia buvo tokia, kad butas, kuriame gyvena G. B., atitektų būtent jai.
24. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
25. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo 2017 m. spalio 11 d. pareiškėjai atsirado teisė priimti mirusiosios N. O. A. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 str. 3 d.).
26. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po N. O. A. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo apeliantė V. Š. nesikreipė. Jos atstovė į notarą dėl informacijos apie paveldėjimą suteikimo kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams po palikimo atsiradimo. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, nurodydama, jog jai buvo žinoma apie motinos mirtį, tačiau dėl teisinio neišprusimo ji per tris mėnesius nespėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nežinojo, kad įstatyme įtvirtintas toks trumpas terminas palikimui priimti, be to, ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl nespėjo laiku priimti palikimo.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
28. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Apeliantės nurodytas priežastis, kad dėl teisinio neišprusimo per tris mėnesius nesikreipė į notarą palikimui priimti, paneigia byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
29. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nustatė, kad po A. A. mirties nustatytais terminais ir tvarka dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi tiek suinteresuotas asmuo G. B., tiek pareiškėjos duktė L. Š., pas kurią Jungtinėje Karalystėje gyvena apeliantė. Suinteresuoti asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad po tėvo A. A. mirties į notarų biurą tuoj pat nuvyko tiek apeliantė, tiek jos duktė, kuri ir priėmė palikimą pagal testamentą. Taigi, aplinkybės, kad į notarų biurą reikia kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento apeliantei buvo (turėjo būti) žinoma.
30. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimas atsiranda iš karto po fizinio asmens mirties, o tai reiškia, jog į notarų biurą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis iš karto po palikėjo mirties. Byloje esantys duomenys ir apeliantė pati patvirtino, kad dalyvavo savo motinos N. O. A. laidotuvėse, t. y. ji palikimo atsiradimo metu buvo Lietuvoje, todėl jai nebuvo apribotos galimybės iš karto po palikimo atsiradimo kreiptis į notarų biurą arba įgalioti tai padaryti kitą asmenį.
31. Apeliantės argumentas, kad pareiškėjos sesuo ir jos dukra nuslėpė nuo apeliantės palikimo priėmimo faktą šiuo atveju yra nereikšminga, nes, kaip jau minėta, apeliantei turėjo būti žinoma, per kiek laiko reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, ir kad kiekvienas paveldėtojas dėl palikimo priėmimo turi kreiptis savarankiškai. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, suinteresuoti asmenys nurodė notarei, kad yra dar viena paveldėtoja pagal įstatymą, t. y. apeliantė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas G. B. buvo išduotas tik pasibaigus terminui priimti palikimą (CK 5.67 str.).
32. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties dėl teisinio neišprusimo, negali būti laikoma objektyvia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti.
33. Sutiktina ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės gyvenimas Jungtinėje Karalystėje taipogi negali būti laikoma objektyvia priežastimi, leidžiančia atnaujinti (pratęsti) praleistą terminą palikimui priimti.
34. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
35. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
36. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja žinojo apie motinos mirties faktą, dalyvavo jos laidotuvėse, tačiau nurodė į Lietuvą negalėjusi atvykti dėl dukters vaikų priežiūros. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas asmens gyvenimo kitoje valstybėje aplinkybę pagrįstai nelaikė objektyviai sutrukdžiusia atlikti palikimo priėmimo veiksmus.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
38. Taigi šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visi įpėdiniai turėjo vienodas galimybes pasinaudoti įstatyme suteikta teise ir priimti palikimą po savo motinos N. O. A. mirties, tačiau pareiškėja, turėdama apsisprendimo laisvę, per įstatymu nustatytą terminą sąmoningai tokio noro nepareiškė. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos mirties nebuvo suvaržyta.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nelemia galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
40. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.