Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. I. C. ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notarės patvirtintos 1997 m. birželio 13 d. sutarties nustatyta, jog N. I. C. pardavė žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 1 000 Lt ir sodo statinius (plytų sodo namelį su rūsiu ir terasa, medinio karkaso šiltnamį ir kiemo įrenginius) už 9000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutarties nustatyta, jog paskolos sutartį pasirašę skolininkai A. R. ir I. R. patvirtino tokį paskolos sutarties turinį:

„Mes, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinome 10 000 (dešimt tūkstančių) Litų iš N. I. C., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriuos pasižadame gražinti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., mokant kas mėnesį 1 proc. palūkanų (metinių 12 procentų) nuo 2013 m. kovo 6 d. iki visiško skolos gražinimo. Skolos nesumokėjimo atveju mokami 0,2 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną.“

Ant į bylą pateikto 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutarties originalo ranka atlikti įrašai: „A. grąžino: 300 litų, 400 litų, 300 litų, 2014.03.28 – 350 litų grąžinta“.

Į bylą pateikta 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartis, pagal kurią skolininkas A. R. aptarė ir suderino tarpusavio įsiskolinimo klausimus su kreditoriumi P. M., laiduotoja I. R., bendra skolos suma 222 281,00 Litų.

Į bylą pateikta 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartis, pagal kurią skolininkas A. R. aptarė ir suderino tarpusavio įsiskolinimo klausimus su kreditoriumi P. M., laiduotoja I. R., paskolos sutartyje nurodytas sumas kreditoriui įsipareigoja sumokėti iki 2013 m. liepos 1 d.

Į bylą pateiktas 2013 m. kovo 6 d. paskolos raštelis, pagal kurį skolininkai A. R. ir I. R. patvirtino pasiskolinę 5 000 Litų iš kreditoriaus P. M., kuriuos pasižada sumokėti kreditoriui iki 2013 m. balandžio 12 d.

Į bylą pateiktas AB SEB banko mokėjimas, patvirtina, jog 2015 m. sausio 20 d. mokėtojas A. R. pervedė į gavėjo P. M. sąskaitą 100 Eur, mokėjimo paskirtis „lėšų grąžinimas I. R., A. R.“.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog iš skolininkų A. R. ir I. R. kreditoriui P. M. teismų sprendimais priteistos skolos, pagal tarp šalių sudarytas paskolų sutartis (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10012-824/2020, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11466-637/2020, Klaipėdos apygardos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-690-777/2022).

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, atsisakant ieškinio reikalavimų dėl 1 503,13 Eur paskaičiuotų palūkanų ir 91,90 Eur delspinigių. Gera valia neprašo iš atsakovų paskaičiuotų už paskolos vėlavimą sumų, prašo bylą nagrinėti dėl pagrindinio reikalavimo priteisti 2 505,21 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovė, kreipusis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl 1 503,13 Eur paskaičiuotų palūkanų ir 91,90 Eur delspinigių priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakyto 1 595,03 Eur (1 503,13 + 91,90) reikalavimo bei grąžintina permokėta dėl techninės klaidos žyminio mokesčio dalis, t. y. ieškovei grąžintina 46 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis) (už pradinį reikalavimą paskaičiuotas žyminis mokestis sudaro 92 Eur, už patikslintą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 56 Eur, todėl (92-56)* 75 proc.= 27 Eur, permokėta žyminio mokesčio dalis 19 Eur (111-92)).

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartyje yra atsakovų parašai, atsakovai neneigia aplinkybės, kad pasirašė šį dokumentą. Tačiau mano, kad paskolos sutarties dokumentą ieškovės atstovas įterpė tarp kitų savo dokumentų ir liepė pasirašyti, atsakovai nepastebėjo ką pasirašo, nematė, jog sutartimi įsipareigoja grąžinti skolą ieškovei. Atsakovė I. R. nurodė, kad jos sutuoktinis sakė, kad reikia pasirašyti dokumentus, kitaip P. M. neskolins pinigų sutuoktiniui, vyras ją atsivežė iš darbo į P. M. kontorą, esančią Vilties g., ji pasirašė, neskaitė, ką pasirašė, pasitikėjo pusbroliu (P. M.) ir grįžo į darbą.

Byloje kilo ginčas ar atsakovai gavo pinigus iš ieškovės, ieškovei teigiant, kad pinigai buvo perduoti apie 1997 metus jos namuose asmeniškai atsakovams, grynaisiais dolerių valiuta (2 500 USD). Atsakovė I. R. nurodė, jog asmeniškai iš ieškovės nėra gavusi pinigų, tačiau patvirtino, jog jos sutuoktinis galėjo būti gavęs paskolą iš P. M., o šis paėmęs pinigų iš ieškovės. Atsakovas A. R. nurodė, jog visada bendraudavo tik su P. M., ieškovė tiesiogiai pinigų nėra perdavusi, ieškovės namuose yra pinigus gavęs iš P. M., kuris gyveno vienuose namuose su ieškove. Patvirtino, jog yra prašęs P. M., jog jo uošvienė skolintų pinigų, yra gavęs 2 300 ar 2 500 USD, tiksliai negali pasakyti.

Ieškovės į bylą pateikti įrodymai apie 1997 metais parduotą žemės sklypą su statiniais patvirtina, kad ji turėjo galimybę paskolinti atsakovams prašomą priteisti sumą. Atsakovų į bylą pateiktos paskolos sutartys, paskolos rašteliai, teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovai skolinosi dideles sumas pinigų asmeniškai iš P. M., šalis siejo paskoliniai santykiai, atsakovams trūko pinigų pragyvenimui, verslui, einamosioms išlaidoms, todėl tikėtina, jog atsakovai ieškojo ir kitų paskolų gavimo būdų, turėjo pagrindą skolintis pinigus iš ieškovės.

Ginče ieškovė, teigdama, kad paskolino atsakovams pinigų sumą turi pagrįsti pinigų paskolinimo faktą, o atsakovai, atsikirsdami, kad nėra skolingi ieškovei, turi pagrįsti įsiskolinimo grąžinimo faktą. Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. Faktą pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, visumą byloje esančių įrodymų, konstatuoja, kad 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė paskoliniai santykiai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė ir jos atstovas teikė nuoseklius paaiškinimus, ieškovė pagrindė pinigų turėjimo faktą, pateikė rašytinį paskolos sutarties originalą su atsakovų parašais, kurių atsakovai neginčijo. Priešingai, atsakovų paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, vienu metu tvirtinant, kad jokių pinigų iš ieškovės nėra skolinęsi, kitu atveju teigiant, jog skolinosi iš ieškovės pinigus per P. M.. Atsakovai negalėjo tiksliai pasakyti kokią sumą skolinosi, teigdami, jog skola grąžinta, neįvardijo kada ir kokią sumą grąžino. Atsakovo A. R. teigimu, jis nuolat vesdavo P. M. pinigus į banko sąskaitą, pateikė AB SEB banko 2015 m. sausio 20 d 100 Eur dydžio mokėjimo patvirtinimą, tačiau pateiktame mokėjime nėra duomenų, jog 100 Eur vedama ieškovės naudai. Pažymėtina, jog viso proceso metu atsakovai paskolinius santykius su ieškove klaidingai tapatino su paskoliniais įsipareigojimais asmeniškai ieškovės atstovui P. M.. Byloje pateikti teismų sprendimai, paskolos sutartys tarp atsakovų ir ieškovės atstovo P. M. nepaneigia atsakovų prievolės prieš ieškovę, priešingai, tik patvirtina, jog atsakovai turėjo patirties paskoliniuose santykiuose, yra skolinęsi ne tik iš ieškovės.

Teismas, vertindamas atsakovų elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. R. patvirtino, kad yra verslininkas. Nurodė, jog skolinosi verslo vystymui, tikintis gauti naudą, nepasisekus verslui – einamiems šeimos reikalams. Šios aplinkybės lemia tai, kad atsakovui A. R. yra keliami didesni atidumo standartai, sudarinėjant sandorius ar vykdant iš jo kylančius įsipareigojimus. Atsakovai, pasirašę 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį ieškovės naudai, minėtuose dokumentuose esant žodžiui „pasiskolinau“, patvirtino, kad atsakovai iš ieškovės buvo gavę 10 000 Lt sumą iki 2013 m. kovo 6 d., todėl atsakovų argumentai, jog sutartį jiems įdavė pasirašyti apgaulės būdu kartu su kitais dokumentais, atsakovams pasitikint ieškovės atstovu, atsakovai tokios paskolos iš ieškovės nėra gavę, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesys šiuo atveju apima ir skolinių įsipareigojimų įvykdymo užfiksavimą rašytiniuose įrodymuose. Šių elgesio standartų verslininkui A. R. nepaneigia ir tai, kad ieškovės atstovą P. M. ir atsakovę I. R. sieja giminystės ryšiai ir dėl to atsakovai teigia itin pasitikėję P. M.. Atsakovų argumentai, kad A. R. reikėjo paskolos iš P. M., todėl jis pasirašė paskolos sutartį kartu su kitomis paskolos sutartimis asmeniškai P. M., o atsakovė I. R. pasitikėjo sutuoktiniu ir pusbroliu, todėl neskaitė, ką pasirašo, nepagrindžia, jog paskolos sutartis su ieškove N. I. C. nebuvo sudaryta ir atsakovai negavo pinigų. Atsakovai, būdami atsakingi asmenys turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, atidžiai perskaityti dokumentus, kuriuos pasirašė. Tai, kad atsakovė pasitikėjo ieškovės atstovu ir sutuoktiniu, nepaneigia jos pareigos susipažinti su dokumentais, kuriuos ji pasirašė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė paskolinusi atsakovams 10000 Lt sumą, ką dalinai patvirtino ir atsakovai, teigdami, jog gavo iš ieškovės paskolą per P. M.. Atsakovai neįrodė aplinkybių, kad prievolė pagal paskolos sutartį yra pilnai įvykdyta ir dėl to jiems nekyla pareiga grąžinti 8 650 Lt (2 505,21 Eur) negrąžintos skolos dalies.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove (paskolos davėja) (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2 505,21 Eur skola (negrąžinta paskola) (CK 6.38, 6.200, 6.870 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo.

Ieškovė nurodė, jog piniginės lėšos buvo paskolintos 1997 metais, atsakovai aplinkybių dėl skolinimo laikotarpio neginčijo ir tuo remiantis mano, jog reikalavimui dėl skolos priteisimo yra praleistas ieškinio senaties terminas ir yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė ir jos atstovas su šiais atsakovų argumentais nesutiko, nurodė, kad piniginės lėšos buvo paskolintos be raštiškos sutarties ir be termino, t. y. sutariant, kad skola bus grąžinta atsiradus galimybei. Ieškinio senaties reikalavimas nėra taikomas paskolos sumoms, kurios yra skolinamos neterminuotai. Vėliau sudarius rašytinę sutartį ir numačius grąžinimo terminą, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, taip pat tai, kad šalys sudarė rašytinę 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, kurioje numatė paskolos grąžinimo terminą, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tik pasibaigus paskolos grąžinimo terminui ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises (iki sutarto paskolos grąžinimo termino ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad paskola bus grąžinta), į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi 2023 m. liepos 26 d., nepasibaigus bendram ieškinio senaties terminui, t. y. nepraėjus 10 metų, todėl ieškinio senatis nepraleista ir jos taikyti nėra pagrindo. Atsakovų argumentai, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 56 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos 56 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 28 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės N. I. C. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 1 503,13 Eur paskaičiuotų palūkanų ir 91,90 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovų A. R. ir I. R. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. R. ir I. R. 2 505,21 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkių eurų dvidešimt vieno cento) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 505,21 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkių eurų dvidešimt vieno cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės N. I. C. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. R. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 0 ct) žyminio mokesčio išlaidų ieškovės N. I. C. naudai.

Priteisti iš atsakovės I. R. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 0 ct) žyminio mokesčio išlaidų ieškovės N. I. C. naudai.

Grąžinti ieškovei N. I. C. 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 8 d. (įmokėta suma 55 Eur, LITEKO sistemoje mokėjimo kodas Nr. ZM12550).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.