- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-317-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04441-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. R., I. R.
- Ieškovas
- Nijolės I
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R. ir I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nijolės I. C. ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4 920,24 Eur sumą, susidedančią iš 2 505,21 Eur skolos, 1 503,13 Eur palūkanų ir 91,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 6 d. tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pasiskolintą 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumą atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir sumokėti 12 procentų metinių pelno palūkanų nuo 2013 m. kovo 6 d., o skolos neapmokėjimo atveju nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Atsakovai grąžino tik 390,99 Eur (1 350 Lt) sumą ir iki šiol liko skoloje 2 505,21 Eur sumą, kurią privalo apmokėti sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Nurodo, kad atsakovai buvo raginami grąžinti skolą, teigdavo, kad skolą grąžins, o paskutinį kartą pasakė, kad neturi pinigų ir grąžinti neketina, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos grąžinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodinėja pinigų perdavimo pagal 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį faktinių aplinkybių, nenurodo kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovams buvo perduota 2 896,20 Eur (10 000 Lt) grynųjų pinigų suma, kokia šių pinigų kilmė, todėl vien ieškovės pateiktas pakvitavimas negali patvirtinti pinigų perdavimo fakto egzistavimo ir paskolos sutarties sudarymo. Nurodo aplinkybes apie teismų sprendimais priteistas iš atsakovų sumas ieškovės atstovui - advokatui, pagal 2013 m. kovo 6 d. sudarytas paskolos sutartis, tačiau pažymi, jog nagrinėtose civilinėse bylose nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad 2013 m. kovo 6 d. dar ir ieškovė skolino atsakovams pinigus ir perdavė 2896,20 Eur (10 000 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl 1 503,13 Eur paskaičiuotų palūkanų ir 91,90 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovų ir bylą šioje dalyje nutraukė, ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų 2 505,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 505,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, priteisti iš atsakovų po 28 Eur žyminio mokesčio išlaidų ieškovės naudai, grąžinti ieškovei 46 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nurodė, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, atsisakant ieškinio reikalavimų dėl 1 503,13 Eur palūkanų ir 91,90 Eur delspinigių. Nurodė, jog ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nusprendė ieškinio atsisakymą dalyje dėl 1 503,13 Eur palūkanų, 91,90 Eur delspinigių priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti, grąžinti 56 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
3.2. Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo nurodė, kad ieškovė lėšas skolino 1997 metais, o paskolos sutartį sudarė 2013 m. kovo 6 d.. Šalys sutartyje taip pat nustatė paskolos grąžinimo terminą, tai yra iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tik pasibaigus paskolos grąžinimo terminui ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises (iki sutarto paskolos grąžinimo termino ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad paskola bus grąžinta), į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi 2023 m. liepos 26 d., nepasibaigus bendram ieškinio senaties terminui, tai yra nepraėjus 10 metų, atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
3.3. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2013 m. kovo 6 d. sutartyje yra šalių parašai. Ieškovė teigia, kad lėšos buvo perduotos grynaisiais pinigais, atsakovė I. R. teigia, jog pinigų asmeniškai nėra gavusi, tačiau patvirtino, jog jos sutuoktinis galėjo būti gavęs paskolą. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji turėjo galimybių paskolinti lėšas, atsakovų į bylą pateiktos paskolos sutartys, paskolos rašteliai, teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovai skolinosi dideles sumas. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus padarė išvadą, kad tarp šalių 2013 m. kovo 6 d. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, paskolos sutartis patvirtinta šalių parašais. Nors atsakovai teigia, kad skolą grąžino, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad atsakovai neįrodė, jog skola yra grąžinta ir priteisė skolą ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovei priteista 2 505,21 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog 1997 metais perdavė 2500 JAV dolerių (toliau – USD), tačiau kam (ar atsakovams, ar P. M.) ir kokiomis aplinkybėmis perdavė pinigus ieškovė negalėjo nurodyti, teismas pripažino, jog atsakovai pasiskolino 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumą, tačiau neaiškus tokios aplinkybės nustatymo pagrindas. Teigia, kad 2013 m. kovo 6 d. pakvitavimas nėra susijęs su 2500 USD perdavimu, kadangi kvitavime nurodyta 2 896,20 Eur (10 000 Lt) suma, todėl byloje ieškovės pateiktas pakvitavimas negalėjo ir negali patvirtinti pinigų perdavimo fakto egzistavimo ir paskolos sutarties sudarymo.
4.2. Nurodo, kad nėra aišku kokiu pagrindu teismas priteisė 2505,21 Eur skolą, koks valiutų kursas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.36 straipsnio 3 dalį buvo pritaikytas priimant sprendimą dėl 2505,21 Eur skolos priteisimo. Pažymi, jog ieškovė bylą nagrinėjant teisme negalėjo paaiškinti kodėl skolą reikalauja priteisti ir iš I. R.. Pažymi, kad solidarioji skolininkų prievolė yra nepreziumuojama.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė pinigus pasiskolino 1997 metais ir apeliantų vertinimu 2013 m. kovo 6 d. pakvitavimas dėl 2 896,20 Eur (10 000 Lt) skolos negalėjo būti susietas su 2500 USD perdavimu. Pažymi, jog teismas taip pat nesprendė prie paskolos padarytų įrašų dėl skolos grąžinimo, nesprendė klausimo kas ir kada šiuos įrašus padarė, neišsprendė klausimo dėl šių pinigų sumų įskaitymo į pirminiame ieškinyje nurodytą 4920,24 Eur sumos skolą. Nurodo, kad teismas paskolos teisinius santykius pripažino neturint pinigų perdavimo paskolos gavėjams fakto įrodymų.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovų jos bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Nurodo, kad ieškovai piktnaudžiaudami jiems palankiomis aplinkybėmis byloje, tai yra ieškovės garbiu amžiumi, maža ir sena paskola siekia sukelti abejones, tačiau ignoruoja 2013 m. kovo 6 d. sudarytą paskolos sutartį, kuri ir patvirtina aplinkybes, reikšmingas paskolos teisinių santykių kvalifikavimui. Pažymi, jog atsakovas A. R. teismo posėdyje pripažino, kad lėšas skolinosi, dalį vėliau jų gražino ir tai patvirtina pačios ieškovės žymos ant 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutarties.
5.2. Nurodo, kad sudarant paskolos sutartį atsakovas A. R. padarė žymą „pasiskolinau“ ir tuo patvirtino, kad pasiskolino 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumą. Pažymi, jog ginčo dėl įrašų paskolos sutartyje autentiškumo nėra ir šiuo atveju atsakovams, kaip sutuoktiniams, kyla solidari atsakomybė. Pažymi, jog atsakovai nepagrįstai kelia abejones dėl valiutos kurso, kadangi pačios šalys sutartyje konvertavo skolą iš JAV dolerių į litus, šalys jokių pretenzijų dėl konvertavimo nereiškė, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė skolą atsižvelgdamas į fiksuotą lito ir euro kursą.
5.3. Nurodo, kad atsakovų argumentai dėl prierašų 2013 m. kovo 6 d. paskolos skolos sutartyje yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas priteisdamas skolą sumažino jos dydį 390,99 Eur (1350 Lt) suma. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi 2013 m. kovo 6 d. sudarius paskolos sutartį ir įsipareigojus šią paskolą grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. bendrasis ieškinio senaties dešimties metų terminas nebuvo pasibaigęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Atsakovai nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu pirmiausia nurodo, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 1997 metais perdavė 2500 USD, tačiau kam ir kokiomis aplinkybėmis jas perdavė nesugebėjo nurodyti. Teigia, jog teismas pripažino, jog lėšos buvo paskolintos, tačiau nepagrįstai sprendė, jog 2013 m. kovo 6 d. pakvitavimas yra susijęs su 2500 USD perdavimu, kadangi pakvitavime nurodyta 10 000 Lt skolinama suma. Mano, kad ieškovės pateiktas pakvitavimas negali patvirtinti pinigų perdavimo fakto egzistavimo ir paskolos sutarties sudarymo.
9. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė 1997 m. birželio 13 d. pardavė jai priklausantį sodo žemės sklypą už 289,62 Eur (1 000 Lt) ir jame esančius statinius už 2 606,58 Eur (9000 Lt). Vėliau, tai yra 2013 m. kovo 6 d. šalys (ieškovė ir atsakovai) sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurią pasirašė ieškovai ir abu atsakovai ir kurios pagrindu atsakovai pasiskolino 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iš ieškovės, įsipareigodami skolą grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokant kas mėnesį 1 procentų dydžio palūkanas, o skolos nesumokėjimo atveju ir 0,2 procento dydžio delspinigius. Kaip matyti iš byloje pateiktos paskolos sutarties, ant jos ranka atlikti įrašai: „A. grąžino: 300 litų, 400 litų, 300 litų, 2014.03.28 – 350 litų grąžinta“. Į bylą pateikta 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartis, pagal kurią skolininkas A. R. aptarė ir suderino tarpusavio įsiskolinimo klausimus su kreditoriumi P. M., laiduotoja I. R., bendra skolos suma 64 377,02 Eur (222 281 Lt). Į bylą pateikta 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartis, pagal kurią skolininkas A. R. aptarė ir suderino tarpusavio įsiskolinimo klausimus su kreditoriumi P. M., laiduotoja I. R., paskolos sutartyje nurodytas sumas kreditoriui įsipareigoja sumokėti iki 2013 m. liepos 1 d.. Į bylą pateiktas 2013 m. kovo 6 d. paskolos raštelis, pagal kurį skolininkai (atsakovai) patvirtino pasiskolinę 1 448,10 Eur (5 000 Lt) iš kreditoriaus P. M., kuriuos pasižada sumokėti kreditoriui iki 2013 m. balandžio 12 d..
10. Į bylą pateiktas akcinės bendrovės SEB banko mokėjimas, patvirtina, jog 2015 m. sausio 20 d. mokėtojas A. R. pervedė į gavėjo P. M. sąskaitą 100 Eur, mokėjimo paskirtis „lėšų grąžinimas I. R., A. R.“. Pateiktais duomenimis nustatyta, jog iš skolininkų A. R. ir I. R. kreditoriui P. M. teismų sprendimais priteistos skolos, pagal tarp šalių sudarytas paskolų sutartis (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10012-824/2020, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11466-637/2020, Klaipėdos apygardos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-690-777/2022).
11. Pirmiausia, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nesutiktina su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl paskolos sudarymo aplinkybių ir piniginių lėšų perdavimo fakto.
12. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
13. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
14. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė 1997 m. birželio 13 d. pardavusi jai priklausantį sodą namą su žemės sklypu turėjo pakankamai piniginių lėšų, 1997 metais paskolinti atsakovams 2500 USD. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų (paskolos sutarčių, raštelių ir teismų sprendimų) atsakovai skolinosi dideles pinigų sumas, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovai turėjo pagrindą skolintis pinigus ne tik iš P. M., bet ir iš ieškovės. Nors atsakovai teigia, jos asmeniškai pinigų iš ieškovės nėra gavę, tačiau iš byloje pateiktos 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutarties turinio sąlygų matyti, kad šią paskolos sutartį pasirašė tiek I. R., tiek A. R.. Paskolos sutartyje nedviprasmiškai nurodyta “pasiskolinome”, kas leidžia spręsti, jog atsakovai pasirašydami sutartį, jau pinigines lėšas buvo gavę. Pažymėtina, jog ginčo dėl fakto, kad ši paskolos sutartis yra pasirašyta apeliantų nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantai suprato sudaromos paskolos sutarties turinį. Pažymėtina, jog paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas grindžiamas būtuoju laiku, tai yra jog piniginės lėšos jau yra perduotos atsakovams, tai yra paskolos sutartyje nurodyta „pasiskolinome“, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sudarant 2013 m. kovo 6 d. sutartį, atsakovai jau disponavo ieškovės perduotomis piniginėmis lėšomis.
15. Atsakovai teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip kilusius iš paskolos sutarties, kadangi šiuo atveju nebuvo tinkamai fiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas. Su šiais argumentais negalima sutikti.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, tai yra kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
17. Apeliacinės instancijos vertinimu, paskolos sutartyje nurodyta nedviprasmiška formuluotė, kad „Mes A. R. ir I. R. pasiskolinome 10 000 (dešimt tūkstančių) litų“ leidžia daryti išvadą, kad pinigai atsakovams buvo perduoti kaip paskolos dalykas jau pasirašant paskolos sutartį. Žodžio „pasiskolinome“ pavartojimas paskolos sutartyje būtuoju laiku lemia išvadą, kad skolos raštelyje nurodyta suma perduota atsakovams, tai yra sutuoktiniams, kaip paskola, todėl atskiro nurodymo apie pinigų perdavimo faktą paskolos raštelyje nėra pagrindo reikalauti. Be to, vertinant pinigų perdavimo aplinkybes negalima neatsižvelgti ir į ranka atliktus prierašus esančius paskolos sutartyje „A. grąžino: 300 litų, 400 litų, 300 litų, 2014.03.28 – 350 litų grąžinta“, kas leidžia spręsti jog atsakovai lėšas gavo ir jų dalį yra ieškovei grąžinę. Teismo vertinimu ginčo paskolos sutartis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir paskolos sutarties sąlygos sudaro pagrindą nuspręsti, jog sudarant paskolos sutartį atsakovams jau buvo perduotas paskolos sutarties dalykas – 2 896, 20 Eur (10 000 Lt), o ir be to, negalima neatsižvelgti jog atsakovai neginčijo paskolos sutartyje esančių parašų tikrumo, neginčijo pačios paskolos sutarties ir ar jos sąlygų.
18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius jos įrodinėjamas aplinkybes, jog ji 1997 metais turėjo pakankamai lėšų paskolinti atsakovams 2500 USD, į tai, kad atsakovas A. R. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog jis skolindavosi lėšas verslo vystymui ir ar šeimos poreikiams tenkinti, į tai, kad abu atsakovai (sutuoktiniai) pasirašė 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, kurioje būtuoju laiku nurodyta, jog piniginės lėšos yra jau pasiskolintos, leidžia daryti išvadą, kad atsakovams paskolos dalykas – pinigai, buvo suteikti, dėl ko šiuo atveju pasibaigus šios paskolos vykdymo terminui (2013 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovė turėjo teisėtą lūkestį gauti perduotas pinigines lėšas, taip pat sumokant ir paskolos sutartyje nurodytas palūkanas. Pažymėtina, jog paskolos sutartis, jos sąlygos atsakovų nėra ginčijamos, todėl darytina išvada, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas argumentai dėl galimos apgaulės, pinigų negavimo, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
19. Nesutiktina su apeliantų argumentais ir dėl netinkamo valiutų kurso įvertinimo (CK 6.36 straipsnis), sprendžiant klausimą dėl 2 505,21 Eur skolos priteisimo. Kaip minėta (nutarties 16 – 16 punktai), šiuo atveju ieškovams 1997 metais paskolintų lėšų skolos grąžinimo sąlygos buvo įformintos 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartimi, kurioje nurodytas paskolintų piniginių lėšų ekvivalentas litais – 10 000 Lt. Būtent tokiu piniginiu ekvivalentu ir yra grindžiamas ieškinio pagrindas, nurodant, jog tokia pinigų suma jau buvo paskolinta atsakovams. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 10 000 Lt sumos ekvivalentas eurais yra 2 896,20 Eur, kurio ekvivalento pagrindu įvertinus ir grąžintas piniginių lėšų sumas, ieškovei iš atsakovų pirmosios instancijos teismo solidariai buvo priteista 2 505,21 Eur skola. Nesutiktina ir su apeliantais, jog šiuo atveju nėra atsakovų solidarumo ginčo prievolėje, kadangi ginčo paskolos sutartį pasirašė abu atsakovai, taip pat abu atsakovai pasirašę paskolos sutartį patvirtino, kad ne vienas iš jų, o abu atsakovai jau yra pasiskolinę 2 896, 20 Eur (10 000 Lt) dėl ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šalių solidariąją atsakomybę (CK 6.6 straipsnis).
20. Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovė pinigus pasiskolino 1997 metais, o apeliantų vertinimu 2013 m. kovo 6 d. pakvitavimas dėl 2 896,20 Eur (10 000 Lt) skolos negalėjo būti susietas su 2500 USD perdavimu. Su šiais argumentais nesutiktina. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys sudarę 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, be paskolos grąžinimo taip pat nustatė ir papildomas sąlygas dėl mokėtinų palūkanų ir delspinigių. Pažymėtina, kad šalys pasirašydamos sutartį laisva valia susitarė, jog jau paskolintos (nutarties 16 – 17 punktai) lėšos turi būti grąžintos iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., kas leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrasis ieškinio senaties terminas, ieškovei ieškinį pateikus 2023 m. liepos 25 d. Klaipėdos apylinkės teismui nebuvo pasibaigęs, šiuo atveju šalys sudarydamos sutartį laisva valia nustatė paskolos grąžinimo momentą – 2023 m. rugpjūčio 1 d., kuris ir laikytinas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, iš atsakovų lygiomis dalimis (po 500 Eur) priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. R. ir I. R. po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Nijolės I. C. naudai.