Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. L. patikslintą ieškinį atsakovui K. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko su tėvu bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Tretieji asmenys parengiamajame ir teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs, jog tretiesiems asmenims teismo šaukimai įteikti tinkamai, jų dalyvavimas posėdyje nėra pripažintas būtinu, nutarė bylą nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė.

12. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros T. L., gimusios (duomenys neskelbtini). Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d.

13. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, prievolių padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo

15. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, ji pageidauja nutraukti jų santuoką. Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

17. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18. Teismo posėdyje paaiškino, kad kuomet atsakovas grįždavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, imdavo vartoti alkoholį, tapdavo agresyvus, naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, grasindavo, kad nusižudys, yra bandęs tai padaryti. Pasak ieškovės, atsakovas siekė įveikti priklausomybę alkoholiui, „kodavosi“, tačiau tai nebuvo veiksminga – jis ir vėl pradėdavo vartoti alkoholį. Ieškovė stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau pastangos nedavė rezultatų – atsakovas ne tik nenustojo vartoti alkoholio, tačiau ir toliau būdavo labai agresyvus, tekdavo kviesti policijos pagalbą. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo santuokos sudarymo atsakovas dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, prisigėręs daužydavo baldus, sienas. Būdamas neblaivus, įžeidinėdavo ieškovę, grasindavo, kaltindavo, kad per ją pasidarys sau galą. Ne kartą atsakovas, norėdamas ieškovę įbauginti, yra save fiziškai žalojęsis: buvo persipjovęs pilvą, su grandininiu pjūklu bandė save susižaloti, yra bandęs su elektra nusitrenkti, griebdavo namuose esančius peilius save susižaloti. Atsakovas yra ir prieš ieškovę smurtavęs: kartą smarkiai spaudė ranką dėl ko trūko kraujagyslė. Dėl tokio atsakovo elgesio ne kartą buvo kviesta policija ir greitoji pagalba. Su atsakovu nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d. kartu nebegyvena. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 6 d. grįžo į namus girtas, namuose išdaužė durų stiklą. Dėl to ieškovė kreipėsi į policiją, 2023 m. rugpjūčio 6 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Vėliau, šalims kartu nebegyvenant, atsakovas ieškovei grasino, norėjo grįžti gyventi pas ieškovę. Atsakovas iki 2023 m. gruodžio mėn. aktyviai ieškovei grasino, gruodžio mėnesį ji kreipėsi į policiją, nes atsakovas grasino ieškovę „pakasti“. Po pareiškimo surašymo grasinimai liovėsi. Kadangi atsakovas prieš ieškovę smurtavo, gadino namuose esantį turtą, dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus, dėl to prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, apsaugos nuo smurto orderis, trumposios žinutės, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų pagalbos planas, išrašai iš Administracinių nusižengimų registro) patvirtina ieškovės patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir dėl atsakovo alkoholio vartojimo, ir dėl jo agresyvaus elgesio. Taip pat nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo – ši našta tenka tik ieškovei, t. y. atsakovas nevykdo pareigos rūpintis šeima, išlaikyti vaiką.

20. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

21. Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžintina jos ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

22. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

23. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

24. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ir ieškovė, ir atsakovas būdami santuokoje sudarė vartojimo paskolas su įvairiais kreditoriais. Bylos nagrinėjimo metu skoliniai įsipareigojimai kito – pagal kai kurias sutartis buvo atsiskaityta, taip pat buvo sudarytos naujos sutartys.

26. Nustatyta, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir J. L. 2024 m. vasario 12 d. sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios Sutarties 1 14.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra / nėra sukūręs šeimos teisinius santykius”. Tarp (duomenys neskelbtini) ir J. L. 2024 m. vasario 15 d. sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 14.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra / nėra sukūręs šeimos teisinius santykius“. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad įsipareigojimai pagal šias abi sutartis po santuokos nutraukimo lieka asmeninė J. L. prievolė.

27. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su ieškove J. L. 2023 m. kovo 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito paskirtis – asmeniniams kredito gavėjos poreikiams tenkinti. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad prievolė, kylanti iš Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės J. L. prievolė, už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakinga ieškovė J. L..

28. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove J. L. 2024 m. sausio 19 d., 2024 m. vasario 3 d. ir 2024 m. kovo 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu K. L. UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. yra sudariusi vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau visų išvardytų vartojimo kreditų paskirtys – asmeniniams kredito gavėjų poreikiams tenkinti. UAB (duomenys neskelbtini) pažymi, kad prievolės, kylančios iš Vartojimo kredito sutarčių yra asmeninės ieškovės J. L. ir atsakovo K. L. prievolės, už suteiktų vartojimo kredito grąžinimą yra atskirai atsakingi ieškovė, už jai suteiktus kreditus, ir atsakovas, už jam suteiktus kreditus.

29. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus dėl minėtų įsiskolinimų susidarymo, taip pat įvertinęs kreditorių poziciją, pripažįsta, kad yra pagrindas nurodytas prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Teismas pastebi, jog sprendimo priėmimo dieną kai kurios šalių prievolės gali būti pasibaigusios, tačiau ši aplinkybė savaime neeliminuoja teismo pareigos spręsti klausimą dėl prievolių padalijimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Ieškovė prašo nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ja.

31. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

32. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas nurodė, kad ieškovė J. L. su dukra gyvena name, kurio 1/2 nuosavybės teise priklauso jai. Šeima gyvena namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Kitoje namo dalyje gyvena J. L. (duomenys neskelbtini) su šeima. J. L. namo dalyje gyvenamasis plotas yra apie 90 m², yra trys kambariai ir virtuvė, vonios kambarys. Name yra visi patogumai. Lankymosi metu namuose buvo švaru, tvarkinga, šilta. Būstas saugus, jaukus. Namo kiemas saugus. Mažametė T. turi atskirą kambarį apie 14 m². Kambaryje yra pagrindiniai baldai, vieta vaiko pamokų ruošai, poilsiui. Vaikas turi privačią erdvę ir galimybes ja naudotis. J. L. namai pritaikyti gyventi mažamečiui vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 4 d. telefonu bendravo su atsakovu, kuris informavo, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą sugrįžti neplanuoja. Pasak atsakovo, jis į Lietuvą atostogoms per metus sugrįžta gal vieną kartą. Sugrįžęs į Lietuvą apsistoja pas savo mamą arba viešbutyje. K. L. specialistui nurodė, kad nieko nežino apie J. L. teismui pateiktą ieškinį. K. L. supažindintas su ieškiniu ir ieškovės J. L. pateiktais prašymais, kurie susiję su jo nepilnamete dukra T. L.. K. L. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. pradžioje susipyko su žmona. Ji jį išvarė iš namų. Nuo tada šeima gyvena skyrium. Dukra T. liko gyventi su mama. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, pasak K. L., jis nebegali bendrauti su dukra T., nes dukra užblokavo jo telefono numerį, mesendžerį. K. L. paaiškino, kad sutinka, jog jo dukros T. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama J. L.. Sutinka dukrai T. mokėti po 300 Eur per mėnesį išlaikymą.

34. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametis vaikas visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, mergaitei yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168-3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

35. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

36. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

37. Ieškovė mano, kad atsakovas turėtų bendrauti su vaiku, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, jog jos patikslintame ieškinyje nurodyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka nebūtų realiai vykdoma, kadangi atsakovas gyvena ne Lietuvoje. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas neseniai pradėjo bendrauti su mergaite – iki tol tėvo ir dukros bendravimas buvo visiškai nutrūkęs. Šiuo metu tėvas ir mergaitė bendrauja telefonu. Vieną kartą atsakovas buvo susitikęs su mergaite. Dukra iš pradžių nenorėjo vykti į susitikimą su tėvu, tačiau vėliau nuvyko, o grįžusi jautėsi normaliai. Ieškovė skatina tėvo ir dukros bendravimą ir nurodė, kad jeigu tik atsakovas pageidaus ir mergaitė sutiks, ji neprieštaraus K. L. bendravimui su mergaite.

40. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su dukra prieštarautų vaiko interesams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje ir į Lietuvą grįžta kartą per metus, manytina, jog ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma atsakovo ir dukros bendravimo tvarka nebūtų realiai įgyvendinama, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti tokią tėvo ir dukros bendravimo tvarką – atsakovas su dukra T. L. bendrauja nuotolinėmis telekomunikacinėmis ir elektroninio ryšio priemonėmis, pasibaigus dukters pamokinei ir papildomai ugdymo veiklai, pagal dukros norus ir poreikius. Nepilnamečio vaiko motina J. L. įsipareigoja sudaryti vaiko tėvui K. L. galimybę bendrauti su vaiku pagal nurodytas sąlygas, kurios bendru sutikimu gali būti keičiamos (CK 3.175 straipsnis).

41. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

42. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

43. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

44. Ieškovė prašo iš atsakovo vaikui priteisti po 300,00 Eur kas mėnesinį periodinį išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę, lėšas jai pervedant į jos banko sąskaitą.

45. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

46. Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Todėl įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 706 Eur suma kiekvienam.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 96,25 Eur, sprendžiant klausimą dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog dukros poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 610 Eur (706 Eur – 96,25 Eur = 610 Eur).

48. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

49. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu gauna 800-900 Eur per mėnesį atlyginimą į rankas. Ieškovė nurodė, kad alga priklauso nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Šiuo metu ieškovė nuomojasi butą, moka 130 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, turi skolinių įsipareigojimų. Jos vardu registruota ½ žemės sklypo su statiniais. Transporto priemonių neturi.

50. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimus sveikatos sutrikimus ar kitus išlaikytinius. Iš teismo inciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas niekur nedirba, pajamų negauna. Neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, K. L. nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), sutinka mokėti 300 Eur periodines išmokas dukrai išlaikyti.

51. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, todėl turi realias galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu esamos pajamos nėra pakankamos teikti nurodyto dydžio išlaikymą; ii) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nurodė sutinkantis mokėti 300 Eur periodines išmokas dukrai išlaikyti; iii) šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikui užtikrinimu.

52. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 300 Eur vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos (nuo 2024 m. vasario 21 d.).

53. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

54. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 1706,90 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 21 d. skaičiuojant vaikui 300 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (300,00 Eur x 5 mėn.) + (300,00 Eur/29 dienų x 20 dienų) = 1706,90 Eur). Atsakovas teismui savo pozicijos, kaip jau minėta, nepateikė. Ieškovė nurodė, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (nuo 2023 m. rugpjūčio mėn.) atsakovas iki šiol yra pervedęs tik 116,00 Eur dukters išlaikymui. Pervestus 116,00 Eur ji vertina kaip pinigus, skirtus dukters išlaikymui 2023 m. rugpjūčio mėnesiui.

55. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2024 m. vasario 21 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

56. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 706 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

57. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).

58. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

59. Teismas pastebi, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie teiktą išlaikymą vaikui nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio pateikimo teismui dienos, į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d., teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė išlaikymo vaikui (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

61. Todėl iš atsakovo priteistinas 1706,90 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 21 d. skaičiuojant vaikui 300 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (300,00 Eur x 5 mėn.) + (300,00 Eur/29 dienų x 20 dienų) = 1706,90 Eur).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

62. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai, o skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2024 m. vasario 21 d. nutartimi, naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

64. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

65. Ieškovė pagal įstatymą yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio (santuokos nutraukimas (vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas vertinami kaip neatsiejami santuokos nutraukimo reikalavimai) ir prievolių padaljimas) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 339 Eur (110 Eur + 110 Eur + 81 Eur + 38 Eur) dydžio žyminis mokestis.

66. Nustatyta, kad ieškovei iki 2024 m. birželio mėn. šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. kovo 25 d. Nr. APD-2024-03332). Pažymoje nurodyta, kad J. L. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 293,33 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

67. Byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo K. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. L. sugrąžinti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui K. L. palikti jo prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. L., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. L. dukrai T. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinį materialinį išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį, nuo šio ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti J. L. dukters priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Įpareigoti atsakovą, dukters išlaikymui priteistas lėšas, pervesti į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000. Įpareigoti atsakovą dukrai priteistą nuolatinį materialinį periodinį išlaikymą sumokėti iki mėnesio 15 d.

Priteisti iš atsakovo K. L. dukrai T. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1706,90 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo K. L. ir dukros T. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

- atsakovas su dukra T. L. bendrauja nuotolinėmis telekomunikacinėmis ir elektroninio ryšio priemonėmis, pasibaigus dukters pamokinei ir papildomai ugdymo veiklai, pagal dukros norus ir poreikius.

- nepilnamečio vaiko motina J. L. įsipareigoja sudaryti vaiko tėvui K. L. galimybę bendrauti su vaiku pagal nurodytas sąlygas, kurios bendru sutikimu gali būti keičiamos.

Pripažinti santuokos metu J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu 2024 m. vasario 12 d. paimtą vartojimo kreditą iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine paskola. Paskolą grąžins sutarties sąlygomis J. L..

Pripažinti santuokos metu J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu 2023 m. kovo 26 d. paimtą vartojimo kreditą iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine paskola. Paskolą grąžins sutarties sąlygomis J. L..

Pripažinti santuokos metu J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu 2024 m. vasario 15 d. paimtą vartojimo kreditą iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine paskola. Paskolą grąžins sutarties sąlygomis J. L.

Pripažinti santuokos metu J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu 2024 m. sausio 19 d., 2024 m. vasario 3 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. balandžio 25 d. paimtus vartojimo kreditus iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine paskola. Paskolą grąžins sutarties sąlygomis J. L..

Pripažinti santuokos metu K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu 2023 m. birželio 27 d. paimtą asmeninės rūšies vartojimo kreditą iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine paskola. Paskolą grąžins sutarties sąlygomis K. L..

Pripažinti santuokos metu K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu 2023 m. rugpjūčio 7 d. paimtą asmeninės rūšies vartojimo kreditą iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine paskola. Paskolą grąžins sutarties sąlygomis K. L..

Iš atsakovo K. L. priteisti 293,33 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo K. L. priteisti 339 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. L. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.