Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ atstovei advokatei Sandrai Akelaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pripažinti BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą tyčiniu tenkintinas.

4. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 155 straipsnyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Pareiškimas iškelti UAB „Šiaurės projektai“ bankroto bylą teismui pateiktas 2021 m. sausio 26 d., nemokumo (bankroto) byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. kovo 16 d. Pareiškimas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pateiktas 2022 m. birželio 6 d. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumo procesas buvo pradėtas ir prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek Įmonių bankroto įstatymas (toliau ir – ĮBĮ), tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu) ir iki JANĮ įsigaliojimo, įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi teismų formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1662-241/2020, 2020-07-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašo pripažinti UAB „Šiaurės projektai“ tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.

9. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą – teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (4 punktas).

11. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

12. Dėl įmonės nemokumo ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo esant įmonei nemokiai pažeidimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2020 m. sausio 1 d. nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per j minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas, kuriam esant įmonei keliama bankroto byla, sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019 50 punktas).

14. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Anksčiau galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

14.1. Byloje nustatyta, kad UAB „Šiaurės projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikti 2019 m. rugsėjo 23 d. Balanso duomenimis už 2018 metus, įmonė turėjo 29 861 Eur turto (iš jo – 5 105 Eur ilgalaikis materialus turtas, 24 756 Eur – trumpalaikis turtas (23 234 Eur gautinos sumos, 1 522 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 106 263 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad įmonė 2018 metais veikė nuostolingai (nuostolis 753 Eur). Skolų tiekėjams sąrašas, sudarytas 2019 m. sausio mėn. 1 d., patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 12 921,31 Eur.

14.2. Vertinant šiuos balanso duomenis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatų kontekste, aktuali yra teismų suformuota praktika nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, kurioje laikomasi pozicijos, kad teismai, nustatydami į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, nelaiko įmonės į balansą įrašyto turto – po vienerių metų gautinų sumų ir per vienerius metus gautinų sumų realiu įmonės turtu, nes šio turto įmonė gali ir neatgauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464-2015, 2019 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-823/2019, ir kt.). Tai reiškia, kad aptariamu atveju, nors per vienerius metus gautinos sumos formaliai yra laikomos turtu, tačiau faktiškai bendrovė šio turto neturėjo ir negalėjo lengvai panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, o realus bendrovės turtas šiuo atveju sudarė tik 6 627 Eur. Taigi, reziumuojant nustatytą, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą dėl bendrovės nemokumo jau 2018 m. gruodžio 31 d.

14.3. Aplinkybė, kad bendrovė jau nuo 2017 m. pabaigos turėjo didelių finansinių sunkumų ir teismas turėjo pagrindą spręsti, kad įmonė nemoki, patvirtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi buvo patenkintas VSDFV pareiškimas dėl UAB „Šiaurės projektai“ bankroto bylos iškėlimo ir bendrovei iškelta bankroto byla; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario mėn. 14 d. nutartimi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinta, bendrovei iš dalies apmokėjus įsiskolinimus VSDFV. Iš nutarties turinio matyti, kad UAB „Šiaurės projektai“ iš karto viso įsiskolinimo (7 818,44 Eur) padengti negalėjo; dalį įsiskolinimo turėjo sumokėti iki 2018 m. vasario pabaigos.

14.4. Vadovo D. Z. nemokumo administratoriui 2021 m. spalio 29 d. paaiškinimų turinys liudija apie tai, kad bendrovės finansinė padėtis 2019 m. negerėjo, o priešingai, ženkliai suprastėjo 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais; kaip paaiškinime nurodo vadovas, bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už teikiamas paslaugas, atsiskaityti su darbuotojais, subrangovais, prekių tiekėjais.

14.5. Bendrovės kreditorių pateiktų duomenų pagrindu sudarytos patvirtintų kreditorinių reikalavimų lentelės duomenimis nustatyta, kad įmonės įsiskolinimai darbuotojams buvo atsiradę dar 2018 m. lapkričio mėnesį (2 darbuotojai), su didžiąja dalimi darbuotojų (10 darbuotojų) nebuvo atsiskaitoma nuo 2019 m. sausio mėnesio (įsiskolinimai nuo 2019 m. sausio iki gruodžio mėnesio), su įmonėmis ir kitais kreditoriais bendrovė nustojo atsiskaityti faktiškai nuo 2019 m. birželio-liepos mėnesio. Nuo 2019 m. sausio mėnesio atsirado įmonės įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui.

14.6. Suinteresuoto asmens atstovas, oponuodamas pareiškėjai, pažymėjo, kad 2019 m. BUAB „Šiaurės projektai“ vykdė aktyvią ūkinę komercinę veiklą; įmonė buvo sudariusi sutarčių su užsienio šalių įmonėmis. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo sudaryta rangos sutartis su A. M. J; ši įmonė yra skolinga BUAB „Šiaurės projektai“ 110 667 Eur. Taip pat buvo pasirašyta rangos sutartis su Norvegijos Karalystės įmone By Nordic Design AS, ši įmonė BUAB „Šiaurės projektai“ yra skolinga 37 667 Eur. Taip pat bendrovei liko skolinga Norvegijos įmonė „ET GOLT LIV & EN TRYGG FRAMTID AS“. Atstovo teigimu, sutartys turėjo užtikrinti sklandų ir pelningą BUAB „Šiaurės projektai“ darbą, galėjo užtikrinti galimybę atsiskaityti su tuo metu esamais kreditoriais ir pan. Kategoriškai nesutinka, kad D. Z. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos BUAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo. Anot atstovo, BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumas atsirado tik dėl to, kad didieji užsakovai neteisėtai nutraukė rangos sutartis užsienio šalyse, dėl ko įmonė patyrė didelių nuostolių.

14.7. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė sutartis, iš kurių matyti, kad: a/ 2018 m. lapkričio 22 d. sutarties, sudarytos UAB „Šiaurės projektai“ su A. M. J. dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo, kaina 1 480 000 Eur (telefonu susitarta dėl 1 400 000 Eur sutarties kainos su 2 procentų priedu nenumatytiems reikalams); b/ 2018 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo ir surinkimo sutarties, sudarytos su įmone „ET GOLT LIV & EN TRYGG FRAMTID AS“, kaina 479 920 Eur; bei UAB „Šiaurės projektai“ 2000 m. sausio, kovo, birželio mėnesio A. M. J. išrašytas sąskaitas faktūras dėl 133 000 Eur, 43 542 Eur, 82 000 Eur mokėjimų, kurios nebuvo apmokėtos.

14.8. Pareiškėjos atstovės teigimu, aptariamais suinteresuoto asmens pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo vadovautis, nes nemokumo administratoriui nebuvo pateikti jokie sutarčių vykdymą patvirtinantys dokumentai. Tačiau su šiais pareiškėjo atstovės argumentais teismas sutikti gali tik iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovas pripažino, kad jokių papildomų dokumentų dėl bendrovės pagal sutartis vykdomų darbų, jų kiekio ir pan., vadovas neturi, tačiau teigė, kad sudarytų sutarčių pagrindu bendrovė buvo gavusi piniginių lėšų, todėl, anot atstovo, užsienių bendrovių mokėjimai turi būti vertinami kaip patvirtinantys sutarčių egzistavimą. Teismo gilesnė sąskaitos išrašų analizė nesudaro pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens pozicija dėl gaunamų iš užsienio bendrovių piniginių lėšų vertinimo. Pateikti į bylą išrašai iš bendrovės sąskaitos, iš kurių matyti, kad bendrovė gavusi, pvz,. iš įmonės „ET GOLT LIV & EN TRYGG FRAMTID AS“ 2018-07-09 pavedimą 19 043,59 Eur, 2018-07-23 – 1 958,99 Eur, 2018-09-14 – 15 980,69 Eur, 2018-10-17 – 19 004 Eur, 2018-10-19 – 3 891,83 Eur, 2018-10-31 – 2 700 Eur, 55 692,25 Eur; iš A. M. J. – 2019 02-12 – 15 149 Eur, 2019-02-21 – 140 000 Eur, 2019-05-17 – 60 000 Eur, leidžia daryti išvadą, kad piniginės lėšos buvo pervedamos aukščiau paminėtų sutarčių pagrindu.

14.9. Taigi, viena vertus, nors, kaip jau buvo nurodęs teismas, pagal 2018 m. balansą 2018 m. gruodžio 31 d. būtų pagrindas spręsti dėl bendrovės nemokumo, tačiau šie piniginių lėšų pavedimai iš užsienio įmonių leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. sudarytos sutartys buvo vykdomos 2018 m. ir 2019 m. pradžioje, bendrovė gaudavo nemažas pajamas, todėl teismas negali nesutikti su suinteresuoto asmens atstovo pozicija, kad bendrovės vadovas turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad sutartys užtikrins sklandų ir pelningą BUAB „Šiaurės projektai“ darbą bei galimybę atsiskaityti su tuo metu esamais kreditoriais ir pan., toliau vykdyti įmonės veiklą, atstatyti įmonės mokumą.

14.10. Kita vertus, vėlgi, tiek bendrovės sąskaitos išrašai, tiek suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimai rodo, kad nuo 2019 m. gegužės-birželio mėnesio atsiskaitymai pagal sutartis buvo nutraukti, bendrovė faktiškai jokių pajamų negaudavo. Tuo tarpu, kaip jau buvo teismo nurodyta nutarties 12.5 punkte, kreditorių reikalavimų lentelės duomenimis nustatyta, kad įmonės įsiskolinimai darbuotojams buvo atsiradę dar 2018 m. lapkričio mėnesį (2 darbuotojai), su didžiąja dalimi darbuotojų (10 darbuotojų) nebuvo atsiskaitoma nuo 2019 m. sausio mėnesio (įsiskolinimai nuo 2019 m. sausio iki gruodžio mėnesio), su įmonėmis ir kitais kreditoriais bendrovė nustojo atsiskaityti faktiškai nuo 2019 m. birželio-liepos mėnesio. Nuo 2019 m. sausio mėnesio atsirado įmonės įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui.

14.11. Pažymėtina, kad bendrovė, gaudama nuo 2018 m. pabaigos, 2019 m. pradžioje nemažas pajamas, faktiškai su kreditoriais neatsiskaitinėjo; duomenų, kad nurodytu laikotarpiu bendrovė nors iš dalies būtų dengusi kreditorinius įsiskolinimus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu 2019 m. vasario, kovo, gegužės mėn. bendrovė vadovui D. Z. išmokėjo 79 493 Eur, nors nei į bylą, nei nemokumo administratoriui nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šios sumos D. Z. išmokėjimo pagrįstumą.

14.12. Bendrovės banko sąskaitos išrašas liudija apie tai, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. lėšų bendrovėje nebuvo. Kasos knygos ir kasos, kurioje būtų laikomos piniginės lėšos, bendrovė taip pat neturėjo. Iš kasos pajamų orderių matyti, jog bendrovė iš UAB „Sversa“ pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. spalio 21 d. PVM sąskaitas faktūras gavo 55 836 Eur. Tačiau ir ši suma nebuvo panaudota pradelstiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti, o buvo išmokėta D. Z., nurodant, kad dengiama akcininko paskola, nors ir šios paskolos egzistavimą patvirtinantys dokumentai irgi nei į bylą, nei nemokumo administratoriui pateikti nebuvo.

14.13. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės-birželio mėnesio atsiskaitymai pagal sutartis nebuvo vykdomi, bendrovė faktiškai jokių pajamų negaudavo, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. lėšų bendrovėje nebuvo. Bendrovės 2019 m. gautos piniginės lėšos didžiąją dalimi, išskyrus pavienius mokėjimus, buvo išmokėtos vadovui D. Z., o ne pradelstiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Nuo 2019 m. birželio mėn. nustojus atsikaitymams pagal sutartis, suinteresuotas asmuo D. Z. nesiėmė jokių priemonių susidariusiems užsakovų įsiskolinimams išieškoti, susigrąžinti ar pan. Teismo vertinimu, į bylą pateiktų elektroninių laiškų turinys ne tik kad nepatvirtina, jog buvęs vadovas teikė pretenzijas dėl neatsiskaitymo, tačiau priešingai, rodo suinteresuoto asmens D. Z. siekį suklaidinti teismą. Taip antai, pateiktame 2020 m. birželio 15 d. laiške, nors prašoma apmokėti sąskaitas faktūras, tačiau laiškas siunčiamas D. Z. pačiam D. Z.; kiti laiškai yra be datos, o pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Peri“ kitai suinteresuoto asmens D. Z. vadovaujamai bendrovei UAB „Domeu“. 2020 m. sausio 30 d. įgaliojimas irgi išrašytas D. Z. kaip UAB „Domeo“ direktoriaus. Nors iš dar vieno pateikto 2020 m. sausio 30 d. įgaliojimo, išduoto D. Z. jau kaip UAB „Šiaurės projektai“ vadovo, matyti, kad jis įgalioja VM BAU direktorių atstovauti UAB „Šiaurės projektai“ teisminiuose procesuose dėl objekto (duomenys neskelbtini) skolos, tačiau jokie kiti įrodymai, nei patvirtinantys sutarčių vykdymo (atliktų darbų kiekiai, įkainiai, santykis (ne)įvykdytų įsipareigojimų ir pan.) realumą, nei kad kokie nors skolų išieškojimo veiksmai buvo realiai atlikti (pretenzijų pateikimas, kreipimasis į teismą ar pan.), nei kokios įsiskolinimų (jeigu jie iš viso buvo) apimtys, į bylą nepateikta. Be to, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovas taip ir negalėjo paaiškinti sąsajų tarp pateiktų UAB „Peri“ išrašytų UAB „Domeo“ sąskaitų faktūrų su UAB „Šiaurės projektai“. Paaiškinimai dėl bendrovės UAB „Šiaurės projektai“ neva tai išsinuomotų iš UAB „Domeu“ klojinių, pastolių ir su jais susijusios įrangos panaudojimo ir jos negrąžinimo iš objektų, esančių užsienyje pagal vykdomas rangos sutartis, irgi laikytini deklaratyvaus pobūdžio; teismas neturi pagrindo jais vadovautis, nes jie prieštarauja paties suinteresuoto asmens D. Z. pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pirma, jau teismo minėtu 2020 m. sausio 30 d. įgaliojimu, išrašytu D. Z. kaip UAB „Domeo“ direktoriaus, VM BAU įgaliojamas išmontuoti ir pargabenti UAB „Domeo“ priklausančią įrangą, esančią objekte (duomenys neskelbtini); antra, kaip minėta, sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Peri“ irgi UAB Domeo“; trečia, UAB „Šiaurės projektai“ Klojinių, pastolių ir su jais susijusios įrangos nuomos sutartis su UAB „Domeo“ pasirašyta tik 2020 m. vasario 14 d., tai yra žymiai vėliau, nei išrašytas pats įgaliojimas ir dauguma sąskaitų faktūrų.

14.14. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad UAB „Šiaurės projektai“ nebuvo vestas PVM sąskaitų apyskaitos žiniaraštis; byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad suinteresuoto asmens pateiktos 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. birželio 15 d. sąskaitos faktūros bendrovėje apskritai buvo apskaitytos. VMI atsakyme į administratoriaus paklausimą dėl šių sąskaitų tikrumo nurodoma, kad BUAB „Šiaurės projektai“ Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564 forma Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė. Tai rodo, kad bendrovė neteikė VMI nustatytos formos FR05642 deklaracijos, taip pat byloje nėra duomenų, kad Vokietijos įmonė būtų PVM mokėtoja, o išrašius sąskaitas turėjo būti taikomas standartinis PVM tarifas. Išrašytos sąskaitos faktūros turėjo būti apskaitytos įmonės buhalterijoje ir deklaruotos VMI, sumokėtas PVM mokestis. Nustatytos aplinkybės bei tai, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių: a/ šių veiksmų atlikimą; b/ bendrovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo apimtis ir jų (ne)apmokėjimo santykį, laikotarpį ir pan., sudaro pagrindą pateiktas sąskaitas faktūras vertinti rezervuotai ir tuo pačiu laikyti nepagrįsta ir neįrodyta suinteresuoto asmens poziciją apie priežastis, dėl kurių nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 str.).

14.15. Esant nustatytam, akivaizdu, kad jeigu aplinkybė dėl su užsienio subjektais pasirašytų sutarčių, kurių pagrindu vadovas manė atkursiantis bendrovės mokumą, vykdymo, nepaisant pradelstų įsiskolinimų kreditoriams (vertinant tai, kad nustojus užsakovų atsiskaitymams 2019 m. birželį, vadovas kurį laiką galėjo tikėtis vėlesnio atsiskaitymo dėl galimų atsiskaitymų vėlavimų), teismo vertinimu, dar iš dalies galėtų pateisinti suinteresuoto asmens D. Z. nesikreipimą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. sausio mėnesio pabaigos, tai vadovo neveikimas nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2020 m. vasario mėnesio pradžios sudaro pagrindą spręsti dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

15. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Analogiškos nuostatos dėl tyčinio bankroto požymių nurodytos ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

15.1. Kaip aukščiau minėta, bendrovė, gaudama nuo 2018 m. pabaigos, 2019 m. pajamas, su kreditoriais neatsiskaitinėjo, o gaunamos piniginės lėšos, išskyrus pavienius (mažų sumų) mokėjimus, faktiškai buvo pervedamos bendrovės vadovui D. Z.. Pateikti finansiniai dokumentai rodo, kad 2019 m. vasario, kovo, gegužės mėn. bendrovė vadovui D. Z. išmokėjo 79 493 Eur, nors nei į bylą, nei nemokumo administratoriui nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šios sumos D. Z. išmokėjimo pagrįstumą. Iš kasos pajamų orderių matyti, jog bendrovė iš UAB „Sversa“ pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. spalio 21 d. PVM sąskaitas faktūras gavo 55 836 Eur, tačiau ir ši suma nebuvo panaudota pradelstiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti, o buvo išmokėta D. Z., nurodant, kad dengiama akcininko paskola, nors ir šios paskolos egzistavimą patvirtinantys dokumentai irgi nei į bylą, nei nemokumo administratoriui pateikti nebuvo. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. lėšų bendrovėje nebuvo. Kasos knygos ir kasos, kurioje būtų laikomos piniginės lėšos, bendrovė taip pat neturėjo. Nustatytos aplinkybės rodo, kad D. Z. ne tik kad neteikė teismui pareiškimo, bet toliau tęsė nemokios įmonės veiklą tol, kol ši gavo pajamas, kurios faktiškai visos buvo išmokėtos D. Z.. Aptarti įrodymai patvirtina, kad bendrovės veikla buvo vykdoma taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo visiškai eliminuotos; bendrovės pajamos didžiąja dalimi buvo panaudotos atsiskaitymui su vadovu – D. Z. (kaip minėta, nesant įrodymų, patvirtinančių šių atsiskaitymų, kaip tokių, pagrįstumą), pažeidžiant kreditorių eiliškumą pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį.

15.2. Kreditorių reikalavimų lentelės duomenys patvirtina, kad bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų dengti pradelstus įsipareigojimus VSDFV, darbuotojams, su kreditoriais atsiskaitinėjo pasirinktinai, tiksliau sakant, akivaizdžiai teikdama prioritetą vienam iš jų. Taigi, jau vien šios aplinkybės, patvirtinančios įsipareigojimus valstybės biudžetui, šių įsiskolinimų didinimą, ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokėjimas darbo užmokesčio darbuotojams, atsiskaitymų savo naudai faktai, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį bei eliminavo bet kokį atsiskaitymą su kreditoriais, teismo vertinimu, suponuoja pagrindą bankroto pripažinimo tyčiniu požymių konstatavimui (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

16. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

17. Reziumuojant išdėstytą, prašymas pripažinti BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą tyčiniu tenkintinas; BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pripažinti BUAB „Šiaurės projektai“ (juridinio asmens kodas 304412545) bankrotą tyčiniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.