- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eB2-2862-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00086-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič (pirm.)
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Bankrutuojanti „Šiaurės projektai“
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės projektai“ dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ kreditorių 2021 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir - VMI) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovės BUAB „Šiaurės projektai“ kreditorių 2021 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Administratorius, pasiūlydamas nustatyti 48 MMA, t. y. 30 816,00 Eur, bendrovės nemokumo proceso administravimo išlaidų sąmatą, šio planuojamo išlaidų dydžio konkrečiai nepagrindė. Administratoriaus pateikti argumentai ir motyvai abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžiantys siūlomos maksimalios administravimo išlaidų sąmatos dydžio. Be to, administratorius nurodo, kad teismas patvirtino 1 100 Eur sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pagal administratoriaus pateiktą informaciją, faktiškai patirtos išlaidos sudaro 1 151,82 Eur, tačiau ši suma nėra detalizuojama ir pagrindžiama skaičiavimais.
1.2. Administravimo išlaidos apima ir atlygį administratoriui. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal JANĮ 77 straipsnio 1 dalį, nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė 3 210 Eur (5 MMA) bazinį atlygį nemokumo administratoriui už bankroto proceso administravimą. Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (JANĮ 77 straipsnio 5 dalis). Kintamo atlygio dalis atskaitoma ir realizavus įkeistą turtą (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio. Kintamo atlygio dalis išmokama po teismo nutarties patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą (JANĮ 99 straipsnis).
1.3. Administratorius siūlo nustatyti sėkmės mokestį nuo gautų pajamų 10 proc. ir kintamą atlygį administratoriui. Pareiškėja pažymi, kad sėkmės mokesčio administratoriui JANĮ nenumato. Atsižvelgiant į tai, numačius kintamojo atlygio mokėjimo galimybę, papildomas sėkmės mokestis nenustatytinas.
1.4. 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas dėl bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priimtas nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų (JANĮ 73 straipsnis, 75 straipsnio 1, 2 dalys), neatitinka bendrovės kreditorių interesų, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl skundžiamas nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
2. BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumo administratorius prašo atmesti pareiškėjos VMI skundą kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės BUAB „Šiaurės projektai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Kreditoriams pateiktame priede Nr. 2 administratorius aiškiai įvardino kokioms konkrečiai išlaidoms reikalinga numatoma sąmata; kiekviena iš nurodytų išlaidų grupių buvo aiškiai aprašyta, detalizuojant kam tai reikalinga, kokie veiksmai planuojami atlikti, jų pagrindai ir kt. svarbios aplinkybės.
2.2. Administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra būsimų išlaidų planavimas, todėl negali būti pagrįsta tiksliais paskaičiavimais. Sąmata ir atlyginimas yra skiriamas atsižvelgiant į būsimą bankroto procesą, dėl šių priežasčių objektyviai nėra įmanoma pateikti šiai dienai sąmatą patvirtinančius duomenis (įrodymus apie sąmatos panaudojimą, tikslius paskaičiavimus ir kt.).
2.3. Pagal JANĮ nuostatas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pirmoji kreditorių susirinkime patvirtinta sąmata gali būti peržiūrima ir pakeista. Kol bankroto procesas yra pradinėje stadijoje ir dauguma procedūrų dar nėra pradėta, nėra pagrindo nepagrįstai sumažinti bankroto procedūroms reikalingą sąmatą.
2.4. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
2.5. Tai, kad dauguma kreditorių patvirtino administratoriaus siūlytą sąmatą patvirtina, jog ji kreditoriams yra aiški, pagrįsta ir abejonių nekelia, todėl šioje stadijoje nėra pagrindo jos keisti ar panaikinti.
2.6. Administratoriaus vertinimu, įstatymas nedraudžia paskirti administratoriui sėkmės mokesčio, o vertinant tai, kad kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, jis nėra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymams ar kreditorių interesams. Bendrovės veikla buvo vystoma ir už Lietuvos ribų, dalis įmonės vykdytų sutarčių yra užsienyje. Todėl siekiant apginti įmonės bei jos kreditorių interesus, administratorius turi ieškoti būdų, kokius teisinius veiksmus atlikti užsienio valstybėse. Siekdamas atgauti skolas iš bendrovės debitorių ir tam investavęs savo lėšas – administratorius gali jų ir nebeatgauti, todėl tokio pobūdžio bankroto procedūrų vykdymas administratoriaus atžvilgiu yra labiau rizikingas. Būtent dėl to, šiuo atveju į sąmata ir buvo įrauktas sėkmės mokestis, skatinantis administratorių rizikuoti ir imtis papildomų veiksmų, įmonės ir jos kreditorių interesams užtikrinti. Tai visiškai atitinka teismų praktiką, kad administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių dėti daugiau pastangų ir geriau atlikti savo funkcijas. Jei teismas nuspręstų, kad sėkmės mokestis dėl tam tikrų priežasčių negali būti taikomas, šioje dalyje klausimas dėl sėkmės mokesčio turėtų būti sprendžiamas atskirai, nenaikinant skundžiamo nutarimo visa apimtimi.
2.7. Pareiškėja neįvardijo JANĮ ar kitų norminių aktų pažeidimo, nenurodė imperatyvių normų pažeidimo ar esminių procesinių pažeidimų, nenurodė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo, kas galėtų turėti įtakos šio susirinkimo teisėtumui, todėl skundas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas. Kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas formaliais pagrindais nepagrįstai užvilkintų bendrovės bankroto procesą, pažeistų šios įmonės kreditorių interesus bei paneigtų viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Šiaurės projektai“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. R.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d. 2021 m. gegužės 26 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas. 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarta likviduoti bankrutuojančią UAB „Šiaurės projektai“ dėl bankroto.
4. 2021 m. rugpjūčio 20 d. įvyko BUAB „Šiaurės projektai“ kreditorių susirinkimas, kuriame 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti nemokumo administratoriaus administravimo sąmatą. Kreditorė VMI pateikė skundą dėl šio nutarimo. Pasak pareiškėjos, 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas dėl bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priimtas nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų (JANĮ 73 straipsnis, 75 straipsnio 1, 2 dalys), neatitinka bendrovės kreditorių interesų, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
5. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
6. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo metu galiojant JANĮ aktualia išlieka kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (šiuo atveju JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-781/2021).
7. Pareiškėja nenurodė aplinkybių ir neginčijo kreditorių susirinkimo sušaukimo/nutarimo priėmimo tvarkos, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų.
8. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos JANĮ 73 straipsnio 4 dalis).
9. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyminis reglamentavimas numato administratoriui pareigą pagrįsti tiek patirtų, tiek ateityje planuojamų patirti išlaidų dydį.
10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016). Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės turto vertės. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, kad administratorius, pasiūlydamas nustatyti 48 MMA, t. y. 30 816 Eur, bendrovės nemokumo proceso administravimo išlaidų sąmatą, šio planuojamo išlaidų dydžio konkrečiai nepagrindė. Teismas iš esmės pritaria tokiai pareiškėjos pozicijai. Nemokumo administratorius atsiliepime teigia, jog kartu su biuleteniais kreditoriams pateiktame priede Nr. 2 jis aiškiai įvardino kokioms konkrečiai išlaidoms reikalinga numatoma sąmata, kad kiekviena išlaidų grupė buvo aiškiai aprašyta, detalizuojant ne tik kam tai yra reikalinga, bet ir kokie veiksmai yra planuojami atlikti, jų pagrindai ir kt. svarbios aplinkybės, tačiau teismo vertinimu, toks pagrindimas neatitinka JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų sąmatoje išskirtos atitinkamų išlaidų grupės (buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo, teisinių paslaugų atlikimo, pašto, transporto, ryšių ir kt. organizacinės išlaidos, dokumentų saugojimo ir valdymo, dokumentų sutvarkymo, saugotinų dokumentų perdavimo archyvui, turto saugojimo/aptarnavimo, 10 proc. sėkmės mokestis nuo gautų pajamų bei administratoriaus kintamas atlyginimas), tačiau bendra sąmatos suma (48 MMA (MMA - 642 Eur)) neišskaidyta pagal šių išlaidų grupes, nenurodyta kaip ji apskaičiuota. Atsiliepime akcentuojama, kad sąmata negali būti pagrįsta tiksliais paskaičiavimais, tačiau šiuo atveju nepateiktas ir preliminarus paskaičiavimas (nors kaip minėta, toks reikalavimas numatytas JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje). Sąmatos išlaidų poreikio detalizacijoje nurodytas tik sėkmės mokesčio dydis (procentais), turto saugojimo mėnesio kaina, vieno registruoto laiško kaina (nenurodant preliminariai planuojamų išlaidų sumos). Informacijoje apie įmonę (priedas Nr. 1) (ne sąmatoje), detalizuojant lėšų panaudojimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nurodyta, jog sudaryta sutartis dėl finansinės atskaitomybės vedimo (200 Eur/mėn.), teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontora (100 Eur/val.), sutartys dėl garažo nuomos (70 Eur per mėnesį) ir patalpų nuomos (60 Eur/mėn.) dokumentų saugojimui, tačiau neatskleista, ar tie patys įkainiai taikomi ir būsimoms išlaidoms. Nors pagal JANĮ 75 straipsnio 1 dalį, į sąmatą turi būti įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos, administratoriaus jau patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai kreditorių susirinkimui nebuvo pateikti. Abstrakčiai nurodyti planuojami veiksmai, kuriems bus reikalingos lėšos, neatskleidžia planuojamų išlaidų dydžio. Nemokumo administratorius nepateikė aiškių ir pagrįstų motyvų dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio būtinumo, nekonkretizavo, kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą.
12. Pažymėtina ir tai, kad į lentelę, kurioje nurodytas numatomas sąmatos dydis 48 MMA, nėra įtrauktas bazinis atlygis (kurį nustatė teismas), tačiau įtrauktas administratoriaus kintamas atlyginimas, kuris (kaip nurodyta priedo Nr. 2 antrame punkte) apskaičiuojamas vadovaujantis JANĮ 77 straipsnio 5 dalimi, taip pat ir sėkmės mokestis. Dėl sąmatos struktūros net nėra aišku, kokios tiksliai išlaidos negalėtų viršyti nustatyto bendro 48 MMA (MMA – 642 Eur) dydžio (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis).
13. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, sutinka su pareiškėja, kad nemokumo administratorius neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.
14. Pareiškėja taip pat teigia, jog numačius kintamojo atlygio mokėjimo galimybę, papildomas sėkmės mokestis nenustatytinas.
15. Pagal JANĮ 77 straipsnio 1 dalį, nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Taigi, įstatymas nenumato tokios rūšies (sėkmės mokesčio), kaip atlygio administratoriui.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Šis mokestis nekeičia administratoriaus vykdomos prievolės prigimties – ji ir toliau lieka prievole siekti geriausių pastangų, tačiau nustatomas papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sėkmės mokestis paprastai atitinka tiek kreditorių, tiek administratoriaus interesus, nes skatina administratorių efektyviai atlikti savo pareigas visų kreditorių naudai, tačiau sėkmės mokesčio dydis taip pat turi atitikti proporcingumo principą ir negali pažeisti kreditorių interesų. Be to, pagrindu sėkmės mokesčiui negali būti laikomi įprastiniai, normalūs rezultatai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas, išreikšto sėkmės mokesčiu procentine išraiška, kreditorių susirinkimui privalo pateikti informaciją apie įprastines atitinkamų pareigų vykdymo sąlygas, atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130-330/2016). Pasisakydamas dėl sėkmės mokesčio nustatymo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog toks mokestis negali sudaryti sąlygų administratoriui nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-579-450/2021 pažymėta, kad dėl sėkmės mokesčio turi būti konkrečiai susitarta.
17. Nemokumo administratorius atsiliepime į skundą teigia, kad bendrovės veikla buvo vystoma ir už Lietuvos ribų, dalis įmonės vykdytų sutarčių yra užsienyje, todėl siekiant apginti įmonės bei jos kreditorių interesus, administratorius turi ieškoti būdų, kokius teisinius veiksmus atlikti užsienio valstybėse. Tam administratorius turi pasitelkti savo lėšas, kadangi bendrovė lėšų neturi. Tokio pobūdžio bankroto procedūrų vykdymas administratoriaus atžvilgiu yra labiau rizikingas. Būtent dėl to į sąmatą ir buvo įtrauktas sėkmės mokestis, skatinantis administratorių rizikuoti ir imtis papildomų veiksmų, įmonės ir jos kreditorių interesams užtikrinti.
18. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokie argumentai nebuvo įtraukti į sąmatą. Joje nurodyta, kad administratorius, siekdamas visapusiškai atstovauti įmonei ir jos kreditoriams, turi ir dar turės atlikti nemažai teisinių, administracinių ir techninių veiksmų bei procedūrų. Siekiant kokybiškai atlikti visus šiuos veiksmus, būtina skirti nemažai laiko, žmogiškųjų išteklių ir ekonominių sąnaudų. Pažymėta, kad administratorius įsitikinęs, jog protinga skirti administratoriui 10 procentų sėkmės mokestį už priteistas ir išieškotas sumas bei kitas bankroto proceso metu gautas įplaukas (pajamas). Tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad sėkmės mokestį administratorius galės gauti atlikęs ir bankrutavusios įmonės turto realizavimo procese įprastus veiksmus, t. y. tokius veiksmus, kokius jį įpareigoja atlikti bankroto administratoriaus teisinis statusas bei veiklos funkcijos. Kaip minėta, administratoriui už bankroto proceso administravimo rezultatus yra numatytas kintamas atlygis. Taigi, sutiktina, kad toks sėkmės mokestis pažeidžia pareiškėjos (kreditorių) teises bei teisėtus interesus.
19. Pažymėtina ir tai, kad su sėkmės mokesčio nustatymu nesutiko dar du kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai.
20. Kaip minėta, tiek kintamas atlyginimas, tiek sėkmės mokestis įtrauktas į lentelę, t. y. išlaidų grupes, už kurias bendrai nustatyta 48 MMA išlaidų suma. Taigi, ir dėl šios priežasties klausimą dėl sėkmės mokesčio spręsti atskirai, nenaikinant skundžiamo nutarimo visa apimtimi, kaip nurodo administratorius, nebūtų galimybės.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, jis priimtas nesilaikant JANĮ 75 straipsnio 1, 2 nuostatų, todėl naikintinas.
22. JANĮ įpareigoja teismą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tik tokiu atveju, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo grąžintinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas,
nutaria:
Pareiškėjos skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės BUAB „Šiaurės projektai“ kreditorių 2021 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.