- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- 2-578-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00086-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ bei suinteresuoto asmens D. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas ir buvusiam likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ vadovui D. Z. buvo apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės projektai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Antanas Radavičius.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą prašydamas apriboti D. Z. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkerius) metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad egzistuoja du savarankiški Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu: 1) suinteresuotas asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą. Pažymėjo, kad šie pagrindai konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis), todėl turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia. Kadangi suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai yra akivaizdūs, sukeliantys itin reikšmingas neigiamas pasekmes, pareiškėjas mano, kad tik maksimalios poveikio priemonės taikymas pasiektų jai keliamus tikslus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. Z. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo negali būti neproporcingai baudžiamas už vieną klaidą (atsiskaitymą su vienu kreditoriumi).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą tenkino iš dalies, buvusiam BUAB ,,Šiaurės projektai“ vadovui D. Z. 1 metams apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
5. Teismas nustatė, kad D. Z. buvo UAB „Šiaurės projektai“ direktoriumi nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. liepos 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo.
6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad vadovo neveikimas nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2020 m. vasario mėnesio pradžios sudaro pagrindą spręsti dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023 minėta nutartis palikta nepakeista.
7. Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko nurodė, kad UAB „Šiaurės projektai“ lėšomis apeliantas disponavo kaip savo asmeninėmis, nustatyta, kad 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais suinteresuotam asmeniui D. Z. buvo išmokamos didelės pinigų sumos paskolai, kurios grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, grąžinti, tuo tarpu su darbuotojais nebuvo tinkamai atsiskaitoma, apeliantas ne tik sąmoningai neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo, bet ir toliau tęsė nemokios bendrovės veiklą tol, kol ši gavo pajamų, kurių didžioji dalis panaudota atsiskaityti su juo pačiu, o kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo iš esmės panaikintos.
8. Teismas nusprendė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog. D. Z. delsė kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Šiaurės projektai“, be to, UAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nutarė, kad yra JANĮ nustatytas pagrindas buvusiam UAB „Šiaurės projektai“ vadovui D. Z. apriboti teisę eiti vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad 1 metų terminas yra pakankama ir tinkama prevencinė priemonė apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. BUAB „Šiaurės projektai“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir apriboti D. Z. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkerius) metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja net 2 savarankiški JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Abu šie savarankiški pagrindai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia. Suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai yra akivaizdūs, sukeliantys itin reikšmingas neigiamas pasekmes, todėl bendrovė pagrįstai laiko, jog tik maksimalios poveikio priemonės taikymas pasiektų jai keliamus tikslus.
9.2. Tai, kad pareiškėjas negalėtų eiti įmonės vadovo pareigų, niekaip nelemia socialiai nenaudingo rezultato darbingam žmogui, nes yra prašoma apriboti suinteresuotam asmeniui eiti tik vadovaujamas pareigas, o ne dirbti ar užsiimti ūkine veikla apskritai.
9.3. Minimaliam terminui teisė gali būti apribota tik tokiu atveju, kai: (i) byloje nenustatyti akivaizdžiai piktybiški ir nesąžiningi asmens veiksmai; (ii) bendrovė turi nedaug kreditorių; (iii) įmonės įsiskolinimas kreditoriams VMI ir VSDFV biudžetui nėra didelis; (iv) netinkamai buvusio vadovo veiksmai nesukėlė didelių turtinių praradimų bendrovės kreditoriams. Nagrinėjamu atveju visų šių aplinkybių nėra: bendrovė turi daug kreditorių, jų finansiniai reikalavimai sudaro 171 615,22 Eur, skola biudžetui sudaro 9 658,74 Eur, taigi D. Z. veiksmai neabejotinai sukėlė didelius turtinius praradimus bendrovės kreditoriams.
10. Suinteresuotas asmuo D. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad yra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos teismo nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimus dėl teisių apribojimo bendrovės vadovui skyrimo, privalo ne tik formaliai konstatuoti JANĮ pagrindų buvimą, tačiau vertinti ir kitas faktines byloje surinktas aplinkybes susijusias su nagrinėjamu klausimu. Civilinėje byloje liko neįvertinti suinteresuoto asmens veiksmai ir motyvai, kodėl jis taip elgėsi.
10.2. Nemokumo administratorius šiuo metu yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau civilinė byla nėra išnagrinėta ir nėra aišku, ar dėl suinteresuoto asmens veiksmų tretieji asmenys patirs neigiamų pasekmių. Suinteresuotas asmuo negali būti neproporcingai baudžiamas už vieną klaidą (atsiskaitymą su vienu kreditoriumi). Nėra jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo gali ir ketina ateityje galimai pažeisti teisės aktų reikalavimus.
10.3. Nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad suinteresuotas asmuo siekė kokio nors komercinio nesąžiningumo ir kitaip sistemingais savo veiksmais siekė neteisėtų tikslų. Dar daugiau, nėra jokių dokumentų ir informacijos apie tai, kad suinteresuotas asmuo yra nekompetetingas ar veikė neatsargiai. Bankrotas pripažintas tyčiniu tik dėl vieno suinteresuoto asmens veiksmo, tuo tarpu suinteresuotas asmuo jo vadovavimo bendrovei metu kasdieną priiminėjo šimtus komercinių sprendimų. Nėra nei vieno kito veiksmo ir nėra jų konstatuota, kurių pagrindais suinteresuotam asmeniui būtų taikoma pati griežčiausia sankcija.
10.4. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes suinteresuotas asmuo šias pasekmes jau ne tik tuos vienerius metus, tačiau kur kas ilgesnį laiko tarpą. Vadovui svarbu ne tik formalieji reikalavimas, tačiau verslo pasaulyje vadovui yra svarbiausia jo kompetencija ir reputacija.
11. BUAB „Šiaurės projektai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas akivaizdus suinteresuoto asmens veikimas prieš UAB „Šiaurės projektai“ ir jos kreditorių interesus, siekiant išimtinai asmeninės naudos pačiam vadovui. Suinteresuoto asmens veiksmai tęsėsi ne vienerius metus, todėl atskirajame skunde keliami retoriniai klausimai – ar negali vadovas suklysti – yra spekuliatyvūs.
11.2. Būtų netoleruotina situacija, jei asmuo, sukėlęs tyčinį bankrotą, išvengtų su tuo susijusių neigiamų pasekmių.
11.3. Suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai yra akivaizdūs, sukeliantys itin reikšmingas neigiamas pasekmes (ženkliai išaugę kreditoriniai reikalavimai ir jų suma, suinteresuotas asmuo sau išsimokėjo itin dideles sumas, tuo padarydamas žalą kitiems kreditoriams, sąmoningai privesdamas įmonę prie bankroto), todėl bendrovė pagrįstai laiko, jog tik maksimalios poveikio priemonės taikymas pasiektų jai keliamus tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
14. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies ir suinteresuotam asmeniui skirtas apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas iš esmės nevertino JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų ir individualių aplinkybių, tik rėmėsi teismų procesiniais sprendimais, kuriais UAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pareiškėjos teigimu, skirta nuobauda yra per švelni, kadangi pareiškėjo veiksmai sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu juridinio asmens vadovas: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti.
16. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475).
17. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas remdamasis dviem pagrindais: kad suinteresuotas asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas); jog suinteresuotas asmuo sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savo pareiškimą grindė iš esmės vienintele aplinkybe, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys neįrodinėja ir neteigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi faktinės aplinkybės yra nustatytos neteisingai, neginčija ir nekelia abejonių dėl teismų procesiniais sprendimai padarytų išvadų bei nenurodo papildomų argumentų ir motyvų, paaiškinančių suinteresuoto asmens veiksmus ir elgesį, dėl kurio BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas savaime nėra pagrindas taikyti šiame straipsnyje nustatytą sankciją. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, tiek doktrinoje pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl tokios sankcijos taikymo, turėtų neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo (ne)veikimu ir tokio elgesio priežastimis (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 27). Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas), einant savo pareigas, ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Padaryti pažeidimai yra formalūs ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
20. Tačiau atmestini suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino individualiai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, vertino suinteresuoto asmens veiksmus JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos skyrimo kontekste. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad liko neįvertinti suinteresuoto asmens veiksmai ir motyvai, kodėl jis taip elgėsi – bendrovės lėšomis disponavo kaip savomis, iš uždirbamų lėšų grąžino tik savo paties suteiktą paskolą, neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir darbuotojais, tačiau suinteresuotas asmuo konkrečių savo elgesį paaiškinančių aplinkybių nenurodė nei 2023 m. balandžio 19 d. atsiliepime į nemokumo administratoriaus prašymą (8 t., b. l. 76), nei atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybių nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
21. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią sankciją vadovui. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, teismų praktikoje nėra suformuluotų taisyklių, į ką konkrečiai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl apribojimo eiti bendrovės vadovo pareigas trukmės. Teismas, spręsdamas dėl termino, kuriam gali (turi) būti paskirta sankcija, situaciją kiekvienoje byloje vertina individuliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti kreipiamasi dar 2020 m. vasario mėnesį, tačiau bankroto byla iškelta tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, taigi neteisėtas neveikimas truko vienerius metus. Teismas atkreipė dėmesį į taikomos sankcijos griežtumą ir sprendė, kad 1 (vienerių) metų terminas yra pakankama ir tinkama prevencinė priemonė apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 171 615,22 Eur, iš viso patvirtinti 22 kreditorių finansiniai reikalavimai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo argumentų ir spręsti dėl griežtesnės sankcijos skyrimo. Pritartina suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentams, kad nemokumo administratorius šiuo metu yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, civilinė byla nėra išnagrinėta, todėl dar nėra aišku, kokią tiksliai žalą patirs kreditoriai dėl suinteresuoto asmens veiksmų.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai išanalizavo bylos medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.