Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1138-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-24
Bylos Nr.: e2A-1138-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00490-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Atsakovas: P. M.
Ieškovas: N. J.

Civilinė byla Nr. e2A-1138-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00490-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2831-384/2024 pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. J. 2024 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-1911), kuriuo prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo P. M. išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei.

2. Teismo posėdžio metu ieškovė N. J. sumažino ieškiniu pareikštą reikalavimą ir prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nepilnametei dukrai nustatyto išlaikymo dydį padidinti iki 230 Eur.

3. Ieškovė N. J. (toliau – ir ieškovė) nurodė, kad su atsakovu P. M. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros U. M.. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės 120 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį. Atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai moka, tačiau išlaikymo sumos neindeksuoja, yra susidaręs 2 000 Eur siekiantis išlaikymo įsiskolinimas. Be to, išlaikymą atsakovas moka nereguliariai, yra nusišalinęs nuo bendravimo su nepilnamete dukra, nedalyvauja jos ugdymo procese, užklasinėje veikloje. U. M. paaugo, todėl padidėjo jos poreikiai, taip pat išaugo maisto ir pramoninių prekių kainos, komunaliniai mokesčiai. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo mokama nepilnametei dukrai išlaikymo suma neatitinka jos poreikių. Ji, be dukros U. M., dar augina du nepilnamečius vaikus, gauna minimalias pajamas. Nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga bent 540 Eur suma. Gauna valstybės mokamas tikslines išmokas („vaiko pinigus“), siekiančias 150 Eur, todėl šalims tenka padengti dar apie 400 Eur sumą. Kadangi atsakovas turi ir daugiau nepilnamečių vaikų, todėl iš jo prašo tokio dydžio išlaikymo, kuris padengtų tik būtiniausias nepilnametės dukros išlaidas. Kadangi nepilnametė U. M. gyvena kartu su ja, ji nuolat betarpiškai rūpinasi dukra ir būtent jai tenka visi kasdieniai buitiniai rūpesčiai, todėl atsakovas prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.

Atsiliepimas

4. Atsakovas P. M. 2024 m. balandžio 2 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-14022) nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Pažymėjo, jog sutinka su tuo, kad nepilnametės dukros išlaikymo kaštai nuo 2016 m. pasikeitė. U. M. reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., dėl ko ieškovės nurodoma bendra išlaikymo suma (540 Eur) užtikrintų nepilnametės dukros tinkamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tačiau prisidėjimas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo kiekvieno iš tėvų turi būti vienodas, taip pat iš dukros išlaikymui reikalingos sumos turi būti išskaičiuota valstybės mokama tikslinė išmoka („vaiko pinigai“). Taip pat atsakovas nesutinka, kad būtent jam tenka didesnė pareiga materialiai prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Jis augina dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, o ieškovė be dukros U. M. augina tik du nepilnamečius vaikus. Ieškovė, kaip ir atsakovas, taip pat yra darbinga ir gali prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo tokia pačia apimtimi. Be kita ko, nepilnametė dukra savaitgaliais, atostogų metu laiką leidžia pas atsakovo tėvus, kas reiškia, jog tokiu būdu atsakovas taip pat prisideda prie dukters maitinimo ir kitų išlaidų padengimo. Atsižvelgiant į tai, neprieštarauja dėl to, kad išlaikymo dydis nepilnametei dukrai būtų padidintas iki ieškovės prašomos sumos, tačiau prie U. M. išlaikymo tokia pačia apimtimi turi prisidėti pati ieškovė, taip pat iš nustatytos vaiko mėnesinių poreikių patenkinimui reikalingos sumos turi būti išskaičiuota ir valstybės mokama tikslinė išmoka („vaiko pinigai“).

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-14958) nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas įvertinus byloje pateiktus duomenis, papildomus šalių įrodymus, šalių turimų nepilnamečių išlaikytinių skaičių, U. M. poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatyto išlaikymo nepilnametei dukrai U. M. dydį – padidino jį nuo 120 Eur iki 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

7. Teismas pripažino, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m balandžio 13 d. nutartimi nustatyta 120 Eur išlaikymo suma, praėjus aštuoniems metams ir U. M. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nebegali patenkinti net būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių.

8. Įvertinęs ginčo šalių gaunamas pajamas, valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) dydį, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametė U. M. nuolat gyvena su ieškove, o su atsakovu bendrauja tik epizodiškai, teismas sprendė, jog yra pagrindas iki 230 Eur padidinti atsakovo mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės.

9. Teismas, visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisė ir 37,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas P. M. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti tik iš dalies, t. y. pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, jį padidinant nuo 120 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip po Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo pasikeitė ginčo šalių turtinė padėtis. Tai, atsakovo nuomone, yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, t. y. turimų skolinių įsipareigojimų (pagal tris kredito sutartis) ir turimų išlaikytinių skaičiaus (jis išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus).

11.2. Ieškovė gauna nepilnametei dukrai valstybės mokamą tikslinę išmoką („vaiko pinigus“), kuri per mėnesį siekia 150 Eur sumą. Šią sumą atėmus iš ieškovės ieškinyje nurodytų būtiniausiems nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos mėnesinių išlaidų sumos (540 Eur), likusią dalį sudaro 390 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų privalėtų nepilnametės U. M. išlaikymui skirti po 195 Eur. Atsakovas turi galimybę nepilnametei dukrai teikti tik 200 Eur dydžio išlaikymą, taip užtikrindamas visų savo keturių nepilnamečių vaikų interesus.

Atsiliepimas

12. Ieškovė N. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

13. Nurodė tokius nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

13.1. Tiek ieškovė, tiek atsakovas be U. M. turi ir daugiau nepilnamečių vaikų, atsakovo darbo užmokestis yra daugiau nei du kartus didesnis nei jos, todėl teismas tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes. Be to, atsakovas sutiko su ieškovės pateikta ginčo šalių nepilnametei dukrai išlaikyti patiriamų išlaidų sąmata, jos neginčijo, dėl ko teismas pagrįstai ja vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą.

13.2. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai liudija, kad atsakovas įgijęs skolinių įsipareigojimų kartu pagerino savo materialinę padėtį (įsigijo būstą, atliko jo remontą, įsigijo automobilį), todėl tai negali būti laikoma esmine aplinkybe, dėl ko turi būti mažinamas išlaikymas nepilnametei U. M..

13.3. Ieškovė pažymėjo, kad skolinius įsipareigojimus atsakovas įgijo kartu su savo sutuoktine, tačiau duomenų apie jos gaunamas pajamas, byloje nepateikė.

13.4. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukros priežiūros, todėl nustatant išlaikymo nepilnametei dukrai dydį pagrįstai buvo įvertintinas ir ieškovės darbas prižiūrint ir ugdant U. M., gaminant jai maistą, rūpinantis jos sveikatos priežiūra ir kitais kasdieniais rūpesčiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas (padidintas) tėvo nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydis, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kredito sutartį Nr. 18-013321-FA; Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-026806-GV; Paskolos automobiliui sutartį Nr. 23-037263-AL; duomenis apie nepilnamečių vaikų (R. M., J. M., K. M.) išlaikymui patiriamas išlaidas.

17. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacinio proceso metu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima visus atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Tačiau kartu pažymėti tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl pateiktų naujų įrodymų pasisakys tik tuo atveju ir tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo

19. Ieškovė N. J. ir atsakovas P. M. yra nepilnametės U. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

20. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta N. J. ir P. M. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai U. M. po 120 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (žr. teismo patvirtintos taikos sutarties 2 ir 3 punktai).

21. Po anksčiau nurodytos Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo praėjus aštuonerių metų laikotarpiui, ieškovė N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atsakovo mokamo išlaikymo nepilnametei U. M. dydį padidinti iki 230 Eur per mėnesį. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad dukrai paaugus padidėjo jos poreikiai, viena jų patekinti ji nėra pajėgi, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl jis privalo didesne apimtimi materialiai remti savo nepilnametę dukrą.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, padidindamas jį nuo 120 Eur iki 230 Eur per mėnesį.

23. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovas. Laiko, kad išlaikymas nepilnametei dukrai U. M. gali būti padidintas tik iki 200 Eur per mėnesį, nes jo turtinė padėtis (gaunamas darbo užmokestis; turimi skoliniai įsipareigojimai; turimų išlaikytinių skaičius) neleidžia nepilnametės dukros išlaikymui mokėti teismo nustatytą mėnesinę išlaikymo sumą. Be to, atsakovo nuomone, iš ieškovės nurodytos būtiniesiems nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos mėnesinių išlaidų sumos (540 Eur) išskaičius valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą, jis ir neturėtų skirti U. M. išlaikymui didesnės nei 200 Eur sumos per mėnesį.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl išaugusių nepilnametės U. M. poreikių, atsižvelgiant ir į atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas iš P. M. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai padidinti iki 230 Eur kas mėnesį.

25. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

26. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (iš lot. galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

27. Atsižvelgiant į tai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o esant poreikiui, teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

28. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo nustatyto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Ieškovė reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) motyvavo išaugusiais U. M. poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 540 Eur suma, ji iš atsakovo prašė priteisti 230 Eur per mėnesį.

31. Byloje esantys duomenys liudija, kad nuo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo aštuoneri metai. Priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis U. M. buvo (duomenys neskelbtini) metai, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jai buvo jau (duomenys neskelbtini) metų. U. M. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Duomenų, kad be anksčiau minėtos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos nepilnametė šalių dukra lankytų kokius nors papildomus užsiėmimus ar lavintų kokius nors gabumus, civilinėje byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, kurie liudytų, kad U. M. turi kokių nors sveikatos problemų ar kitų specialių poreikių, reikalaujančių reikšmingų materialinių išlaidų.

32. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Per nagrinėjamai bylai aktualų aštuonerių metų laikotarpį (nuo 2016 m. iki 2024 m.) pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, be kita ko, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo metu minimalios mėnesinės algos dydis buvo 350 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), kai šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) minimalios mėnesinės algos dydis jau yra 709 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Būtent minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

33. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad būtiniesiems nepilnametės U. M. poreikiams užtikrinti reikia skirti 540 Eur sumą per mėnesį (t. y. mažesnę sumą nei viena minimali mėnesinė alga), o atsakovo mokamo išlaikymo dydį ji prašė padidinti tik iki 230 Eur per mėnesį (t. y. iki sumos, nesiekiančios pusės minimalios mėnesinės algos). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo šalių nepilnametės dukros poreikiai civilinėje byloje buvo nustatyti tinkamai, jiems patenkinti reikalinga ieškovės nurodoma 540 Eur sumą per mėnesį, dėl kurios, be kita ko, byloje ginčo net nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu taip pat neginčija aplinkybės, jog nepilnametės dukros poreikiams patenkinti yra reikalinga būtent ieškovės nurodoma suma, t. y. 540 Eur per mėnesį, minėtą sumą jis laiko teisinga. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padidintu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu (230 Eur per mėnesį) apeliantas grindžia išimtinai antruoju CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, t. y. savo turtine padėtimi, kuri, jo vertinimu, leidžia U. M. išlaikymui skirti tik 200 Eur per mėnesį.

34. Bylos duomenimis, atsakovas P. M. dirba uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis siekia 1 818,44 Eur per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius) ( (2 786,64 Eur + 1 401,91 Eur + 1 266,77 Eur) / 3 mėn. = 1 818,44 Eur) (žr. 2024 m. kovo 26 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Iš atsakovo pateiktos Kredito sutarties Nr. 18-013321-FA matyti, kad jam kartu su sutuoktine A. M. buvo suteikta 20 800 Eur dydžio paskola butui su rūsiu, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), įsigyti, o Vartojimo kredito sutarties Nr. 18-026806-GV pagrindu buvo suteikta 5 000 Eur paskola įsigyto buto remontui. Iš to seka, kad atsakovas turi savo vardu įgijęs vertingo nekilnojamojo turto. Pagal Paskolos automobiliui sutartį Nr. 23-037263-AL atsakovui bei jo sutuoktinei buvo suteikta dar viena 16 000 Eur dydžio paskola automobilio įsigijimui, kas reiškia, kad atsakovas valdo ir nemažos vertės transporto priemonę (apie kurią duomenys byloje surinkti nebuvo). Atsakovas augina dar tris nepilnamečius vaikus – R. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. M., gim. (duomenys neskelbtini).

35. Ieškovė N. J. dirba viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini), jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis siekia 861,40 Eur per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius) ( (751,96 Eur + 929,30 Eur + 902,94 Eur) / 3 mėn. = 861,40 Eur (žr. 2024 m. vasario 19 d. pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus (U. S. ir J. Ž). (žr. 2024 m. balandžio 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame detalesni vaikų duomenys nenurodyti).

36. Kaip teisingai nurodo apeliantas savo apeliaciniame skunde, kitas kriterijus (po vaiko (-ų) poreikių), kurį privalo įvertinti teismas nustatydamas tėvų vaikui (-ams) teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 34 punkte nurodytus faktinius duomenis, konstatuoja, jog priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti pakankamai nedidelio (t. y. 230 Eur per mėnesį) dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos tokios pobūdžio bylose, atsižvelgdamas ir į CK 3.198 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovas turi skolinių įsipareigojimų bei išlaiko kitus tris savo nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo P. M. turtinę padėtį vertinti kaip sunkią ir neleidžiančią jam teikti savo dukrai pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymo.

38. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai („Swedbank“, akcinei bendrovei (toliau – AB)) pagal Kredito sutartį Nr. 18-013321-FA, Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-026806-GV ir Paskolos automobiliui sutartį Nr. 23-037263-AL nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dukrai U. M. dydį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų (laikinų) išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, jis gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visų anksčiau nurodytų kredito sutarčių pagrindu atsakovas įgijo vertingo turto, t. y. butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat gana didelės vertės (16 000 Eur) automobilį. Tokiu būdu pagerinęs savo turtinę padėtį, atsakovas per mėnesį moka bendro 484,42 Eur dydžio įmokas visų kreditų grąžinimui (145,57 Eur pagal Kredito sutartį Nr. 18-013321-FA; 76,84 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-026806-GV; 260,07 Eur pagal Paskolos automobiliui sutartį Nr. 23-037263-AL). Iš to seka, kad galėdamas mokėti anksčiau nurodyto dydžio kredito įmokas pagal sudarytas net tris kredito sutartis, atsakovas negali tuo pateisinti deklaruojamos sunkios materialinės padėties ir nemokėti adekvataus išlaikymo savo dukrai U. M., jos būtinųjų poreikių užtikrinimui.

39. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnametei dukrai mokamo išlaikymo dydį padidinti iki 230 Eur per mėnesį siejo ir su tuo, kad jis augina dar tris nepilnamečius vaikus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kitų išlaikytinių turėjimas savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis yra bloga. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant ir būtinas materialines sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar tris nepilnamečius vaikus ir tai reikalauja iš apelianto papildomų išlaidų jų išlaikymui, yra logiška ir suprantama. Tačiau atsakovas, įrodinėdamas, kad kitų išlaikytinių turėjimas neigiamai veikia jo galimybę mokėti 230 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą dukrai U. M., privalėjo pateikti teismui duomenis bei įrodymus apie turimas esmines išlaidas kitų nepilnamečių vaikų (t. y. R. M., J. M., K. M.) išlaikymui, kad būtų galima įvertinti jų pagrįstumą ir tokių išlaidų realų poveikį atsakovo turtinei padėčiai. Tačiau atsakovas tokių duomenų byloje nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie savo sutuoktinės A. M. turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, kitą vertingą turtą). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog tai, kad atsakovas šiuo metu augina dar tris nepilnamečius vaikus, iš esmės blogina jo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad jis yra nepajėgus mokėti nepilnametės dukros U. M. išlaikymui 230 Eur sumą, kuri vos 30 Eur skiriasi nuo paties atsakovo siūlomos sumos (t. y. 200 Eur) (CPK 178 straipsnis).

40. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog iš ieškovės nurodytos būtiniesiems nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos mėnesinių išlaidų sumos (540 Eur) išskaičius valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą, jis ir neturėtų skirti nepilnametės U. M. išlaikymui didesnės nei 200 Eur sumos per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

41. Lietuvoje kiekvienam vaikui kas mėnesį yra mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį („vaiko pinigai“). Nuo 2024 m. sausio 1 d. tokia išmoka vienam vaikui yra 96,25 Eur. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, papildomai skiriama 56,65 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas, kas mėnesį gauna 152,90 Eur dydžio išmoką („vaiko pinigus“). Kad būtent tokio dydžio tikslinę išmoką už nepilnametę dukrą U. M. gauna ieškovė liudija jos kartu su ieškiniu pateikta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnijos 2024 m. vasario 27 d. pažyma.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

43. Atsižvelgiant į tai, teisingai yra pažymėta apelianto apeliaciniame skunde, jog iš nepilnametės U. M. poreikiams tenkinti reikalingos mėnesinių išlaidų sumos (540 Eur) išskaičius valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą (152,90 Eur), likusi suma turėtų būti padalinta tarp ginčo šalių ir sudarytų iš esmės jo siūlomą išlaikymo dydį – 200 Eur. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paskirstant teismo nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Taip pat, turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

44. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad būtent ieškovė (be kita ko, viena augindama dar du nepilnamečius vaikus) betarpiškai rūpinasi šalių dukros U. M. būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), taip pat jos laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Taip pat būtent ieškovei, su kuria Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatyta nepilnametės U. M. gyvenamoji vieta, tenka ir įvairių neplanuotų bei papildomai atsirandančių materialinių išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Nors ir atsakovas augina dar tris nepilnamečius vaikus, tačiau jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės: ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 861,40 Eur per mėnesį, kai atsakovo – 1 818,44 Eur per mėnesį; ieškovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, kai atsakovas yra įgijęs tiek vertingo nekilnojamojo turto (butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)), tiek ir gana nemažos vertės (16 000 Eur) automobilį; ieškovei vienai tenka rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, kai tuo tarpu atsakovas rūpinimosi savo nepilnamečiais vaikais naštą dalijasi per pusę su sutuoktine A. M. (kurios materialinės padėties bylos nagrinėjimo metu atsakovas neatskleidė). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas didesne dalimi turi prisidėti prie nepilnametės U. M. materialinio išlaikymo, kai tuo tarpu ieškovė turi daugiau laiko skirti dukros kasdienei buičiai, ugdymui, auklėjimui ir kitiems nematerialiems dalykams. Todėl sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo nepilnametei U. M. dydžio (230 Eur per mėnesį) iki atsakovo siūlomos sumos (200 Eur) nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje ginčo šalių pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (atsakovo P. M.) patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

48. Byloje nėra duomenų apie ieškovės N. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

49. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas