- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 2A-1203-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00209-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-848/2019 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei V. R. dėl avansinės įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 448,10 Eur sumokėto avanso, 5 proc. metines palūkanas nuo 2008 m. vasario 29 d., 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2008 m. sausio 6 d. sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti 0,1357 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasirašant sutartį ieškovas atsakovei sumokėjo 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansą. Vadovaujantis sutarties 2 punktu sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento iki 2008 m. vasario 29 d. su automatiniu pratęsimu. Kadangi žemės sklypas nebuvo ieškovui parduotas, todėl jis prašo grąžinti sumokėtą avansinę įmoką. Būtent atsakovė ieškovą suklaidino ir paėmė iš jo avansą už galimai tuo metu jau parduotą žemės sklypą kitiems asmenims, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas. Iki 2007 m. lapkričio 30 d. ieškovui ir atsakovei nesudarius pagrindinės žemės sklypo sutarties pagal 2007 m. spalio 23 d. sutartį, 2008 m. sausio 6 d. su atsakove tarėsi dėl naujos to paties žemės sklypo preliminarios sutarties sudarymo, kadangi ieškovas nežinojo, jog jis yra jau parduotas. Todėl šalims aptarinėjant naujos sutarties sudarymo sąlygas, jos naujos sutarties sąlygas susirašė ant senos, t. y. 2007 m. spalio 23 d. sutarties, kaip projektą / juodraštį naujos sutarties sąlygoms. Sutarties pakeitimai buvo daromi kartu su atsakove, jos sutikimu ir įvertinus jos pageidavimus. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės pateiktoje sutartyje, atsakovės ranka padaryti įrašai dėl papildomo mokesčio už kelią. Atsakovės nuomonė dėl apsimestinio sandorio nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Su UAB „Vilorus“ jokių sąsajų neturėjo, L. Š. pažįsta tik iš matymo.
3. Atsakovė V. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji ieškovą pažįsta kaip nekilnojamojo turto agentą, padedantį pirkti - parduoti nekilnojamąjį turtą. Atsakovę su ieškovu supažindino UAB „Vilorus“ direktorė ir pristatė kaip savo kolegą, kuris padės surasti atsakovei žemės sklypų pirkėjus. Atsakovė naudojosi ieškovo, kaip tarpininko paslaugomis parduodant jai priklausančius žemės sklypus. Ieškovo iniciatyva, kiekvieną kartą jam vykdant kaip tarpininko paslaugas, buvo pasirašinėjamos panašaus pobūdžio sutartys. Ieškovo nurodytas žemės sklypas buvo parduotas dar 2007 m. rugsėjo 20 d. ieškovo surastiems pirkėjams A. R. ir R. R.. Taip pat atsakovės turima ieškovo nurodyta sutartis yra visai kitokio turinio – sutartis sudaryta 2007 m. spalio 23 d. ir galiojo iki 2007 m. lapkričio 30 d. Vėliau pats ieškovas šios sutarties datą perbraukė ir įrašė 2008 m. sausio 6 d. Praėjus daug laiko nuo sutarties sudarymo atsakovė tiksliai neprisimena, kodėl jos ranka yra darytas įrašas, jog 5 000 Lt avansinę įmoką ji gavo 2008 m. sausio 6 d. Ji galėjo nurodytoje sutartyje padaryti įrašą ir už kito sklypo gautą avansinę įmoką, kurio unikalus numeris skiriasi tik vienu skaičiumi. Avansines įmokas, paimtas iš pirkėjų, ieškovas perduodavo atsakovei ir apie tai jie darydavo įrašus. Ieškovas niekada neketino pirkti iš atsakovės žemės sklypų ir nemokėjo, kaip pirkėjas, jokio avanso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. S. atsakovei V. R. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, 15,04 Eur valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad šalys pateikė du 2008 m. sausio 6 d. preliminarios sutarties variantus, todėl laikė, jog tarp šalių 2008 m. sausio 6 d. buvo sudaryta sutartis, kuri yra pasirašyta atsakovės bei kurioje nurodyta sudarymo data netaisyta. Sutartis iš esmės atitinka formaliuosius preliminarios sutarties elementus, tačiau sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtys nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys bei liudytojų parodymai, kurie buvo nuoseklūs. Byloje yra pateikta 2007 m. liepos 30 d. atstovavimo parduodant turtą sutartis atsakovės sudaryta su UAB „Vilorus“ dėl atsakovei priklausiusių trijų žemės sklypų pardavimo, tačiau UAB „Vilorus“ nepardavė nei vieno atsakovės sklypo. Tuo tarpu ieškovas su atsakove buvo sudaręs ne vieną sutartį, pagal kurias, pasak atsakovės, tarpininkavo parduodant atsakovei priklausančius žemės sklypus, kai kuriuos iš jų kaip tarpininkas ir pardavė. Todėl tikėtina atsakovės nurodyta aplinkybė, jog UAB „Vilorus“ savininkė L. Š., nepardavusi atsakovei priklausiusių žemės sklypų, atsakovę supažindino su ieškovu, kaip tarpininku parduodant nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, jog ieškovas tarpininkavo atsakovei parduodant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį, nustatyta ir 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimu.
7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad daugiau tikėtina išvada, jog šalių tikroji valia nebuvo nukreipta į pirkimo–pardavimo teisinių santykių sukūrimą. Ieškovas savo reikalavimą dėl avanso priteisimo kildino iš 2008 m. sausio 6 d. sutarties kaip preliminaraus susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo, ir tos pačios dienos surašyto raštelio apie avansinės įmokos gavimą. Tačiau raštelyje padarytas įrašas nepaneigia aplinkybės, jog tai galėjo būti avansas, ieškovo paimtas iš pirkėjų už žemės sklypo pirkimą ir perduotas atsakovei. Aplinkybę, kad 5 000 Lt avansą atsakovei per ieškovą mokėjo būsimi žemės sklypo pirkėjai, patvirtino liudytojais apklausti Renata ir A. R. bei atsakovė. Raštelyje nėra konkrečiai nurodyta, kas yra avanso davėjas, kad avansas gautas pagal konkrečią sutartį, raštelyje yra tik ieškovo ranka padarytas įrašas, patvirtinantis, kad pinigai buvo perduoti atsakovei.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad visos byloje pateiktos sutartys yra tipinės, tačiau susitarimas dėl avansinės įmokos į susitarimą nėra įtrauktas. Byloje kilęs ginčas ir dėl sutarties sudarymo datos bei gautos avansinės įmokos datos. Į bylą prie 2008 m. sausio 6 d. sutarties yra pateiktas atsakovei priklausiusių sklypų planas, keturios tarp šalių sudarytos sutartys, kas patvirtina, jog tarp šalių buvo ne vieni sutartiniai santykiai. Taip pat ieškovas patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad sutartys buvo pasirašomos automobilyje. Beveik visos į bylą pateiktos sutartys yra taisytos. Vertinant atsakovės parodymus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, negalima kategoriškai atmesti atsakovės nurodytų prielaidų apie ginčo sutarties ir avansinio raštelio sudarymo aplinkybes. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, jog šalių 2008 m. sausio 6 d. pasirašytas raštelis atliko ne būsimo mokėjimo pagal preliminarų susitarimą funkciją, bet avanso gavimą iš tikrosios sandorio šalies pagrindinės sutarties sudarymui patvirtinti.
9. Teismas sprendė, kad tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, todėl 2008 m. sausio 6 d. sutartis ir avansinis raštelis pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ex officio (savo iniciatyva).
10. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog aplinkybę, kad 2008 m. sausio 6 d. sutartis nėra tarpininkavimo sutartis yra konstatavęs Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016. Teismas nurodė, kad nurodytoje byloje reikalavimai tiek ieškovo ieškinyje, tiek atsakovės priešieškinyje, buvo pareikšti dėl 2014 m. vasario 19 d. tarp šalių sudarytos sutarties, reikalavimai dėl 2008 m. sausio 6 d. sutarties pripažinimo apsimestine pareikšti nebuvo, taip pat nebuvo tirtos aplinkybės dėl tikrų šalies ketinimų, valios išraiškos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir ieškovo G. S. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 139-146). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (sutarčių) sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų. Minėtą išvadą teismas padarė šališkai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir vertindamas išimtinai tik atsakovės ir jos liudytojų atsakovei naudingus argumentus.
11.2. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad tariantis dėl žemės sklypo įsigijimo, būtent atsakovė apeliantui parodė žemės sklypą bei nurodė žemės sklypą identifikuojančius duomenis, kurie ir buvo įrašyti į sutartį, taip pat pati atsakovė parašė už kokį žemės sklypą gavo iš apelianto avansą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos iškeltą gynybinę versiją, kad neva tai avansą apeliantas perdavė už kitus pirkėjus. Apeliantui nebuvo pagrindo sumokėti avansą už svetimų žmonių sandorį, įvykusį dar 2007 m. rugsėjo 20 d.
11.3. Teismas turėjo vertinti kritiškai prieštaringus ir nelogiškus liudytojų R. ir A. R., kurie yra atsakovės kaimynai, parodymus ir jais nesivadovauti priimant sprendimą. Be to, liudytoja L. Š. paneigė minėtų liudytojų paaiškinimus patvirtindama, kad UAB „Vilorus“, tarpininkaudama atsakovei dėl žemės sklypų pardavimo, nei vieno atsakovės žemės sklypo nepardavė, jokių avansinių įmokų atsakovės naudai neėmė ir apeliantas įmonėje nedirbo, taip pat ji apelianto su atsakove nesupažindino, kaip tarpininko.
11.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių 2008 m. sausio 6 d. pasirašytas raštelis atliko ne būsimo mokėjimo pagal preliminarų susitarimą funkciją, bet avanso gavimą iš tikrosios sandorio šalies pagrindinės sutarties sudarymui patvirtinti. Avansą apeliantas mokėjo atsakovei už save, priešingų įrodymų nepateikė nei atsakovė, nei jos liudytojai. Aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios kelias sutartis, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.
11.5. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad šalių sudarytą sutartis nėra tarpininkavimo sutartis. Priešingai nei nustatė teismas, apeliantas pats ketino įsigyti žemės sklypą, todėl jam nebuvo ir negalėjo būti pagrindo mokėti avansą už žemės sklypą kito asmens naudai. Atsakovei įsipareigojus parduoti apeliantui žemės sklypą ir jam sumokėjus atsakovei 5000 Lt avansą už žemės sklypą, kuriuo atsakovė jau nedisponavo, atsakovei atsirado pareiga grąžinti apelianto sumokėtą ir žemės sklypo pagrindinės sutarties sudarymui nepanaudotą avansą.
11.6. Teismas nepagristai savo iniciatyva pripažino 2008 m. sausio 6 d. sutartį ir avansinį raštelį niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovės nuomonė dėl apsimestinio sandorio nėra patvirtinta jokiais įrodymais, tokių įrodymų nenurodė ir teismas, be to, atsakovė neprašė sutartį pripažinti apsimestiniu ar niekiniu sandoriu. Tuo labiau, kad tarpininkavimo santykiai nebuvo netgi galimi dėl jau tuo metu parduoto žemės sklypo. Be to, kad 2008 m. sausio 6 d. sutartis nėra tarpininkavimo sutartis yra konstatavęs Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1807-413/2018, kadangi minėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėtas ginčas dėl 2008 m. sausio 6 d. sutarties ir ši civilinė byla yra nagrinėjama kasacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
12. Atsakovė V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 150-154). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas sutartį ir avansinį raštelį pripažino niekiniais ir negaliojančiais kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių tarpininkavimo sutarties formą bei turinį taikymo ir aiškinimo, Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2017 pateikti išaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi.
12.2. Tais atvejais, kai sandoris susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, teismas turi teisę savo iniciatyva vertinti ir pripažinti tokį sandorį niekiniu, kai toks konstatavimas yra būtinas siekiant apginti pažeistas teises ar užtikrinti viešąjį interesą, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, o byloje yra duomenų, kurie leistų pripažinti sandorį ar aktą niekiniu.
12.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės ranka surašytame raštelyje nėra konkrečiai nurodyta, kas yra avanso davėjas, jog avansas gautas pagal konkrečią sutartį, o ieškovo ranka padarytas prierašas, kad pinigus davė atsakovei, todėl pagrįsti ir tikėtini atsakovės argumentai, kad ieškovas perdavinėjo atsakovei iš tikrų pirkėjų gautus avansus, dėl kurių gavimo atsakovė surašydavo avansinį raštelį.
12.4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė teismui 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. spalio 23 d. sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šių dviejų sutarčių, dviejų žemės sklypų unikalūs numeriai skiriasi tik vienu skaičiumi.
12.5. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą labiausiai tikėtiną išvadą, kad atsakovė galėjo nepastebėti unikalaus numerio neatitikimo, todėl šalių 2008 m. sausio 6 d. pasirašytas raštelis atliko ne būsimo mokėjimo pagal susitarimą funkciją, bet avanso gavimą iš tikrosios sandorio šalies pagrindinės sutarties sudarymui patvirtinti.
12.6. Liudytojų parodymai iš esmės vienas kitam neprieštarauja - žemės sklypą iš atsakovės jie pirko per tarpininką G. S., kuris žemės sklypą reklamavo, aprodė, vėliau paėmė iš jų avansą, taigi dalyvavo žemės sklypo pirkimo–pardavimo procese ir negalėjo būti apgautas atsakovės.
12.7. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Į bylą pateiktų įrodymų visuma sudarė pagrindą teismui spręsti, kad tikroji ieškovo ir atsakovės valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti 5 000 Lt (1448,10 Eur) avansą, kurį ieškovo teigimu, jis perdavė atsakovei pagal preliminarią sutartį už ketintą pirkti namų valdos žemės sklypą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir įrodinėjo, kad su ieškovu buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes ji naudojosi ieškovo, tik kaip tarpininko paslaugomis parduodant jai priklausančius žemės sklypus, pagal preliminarią sutartį šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų. Atsakovės teigimu, iš ieškovo ji jokio avanso negavo, ieškovas jai perdavė iš tikrųjų pirkėjų gautą avansą.
16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, padarydamas labiau tikėtiną išvadą, jog šalių tikroji valia nebuvo nukreipta į pirkimo–pardavimo teisinių santykių sukūrimą, kad šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, todėl minėtus sandorius (2008-01-06 preliminarią sutartį ir avanso sumokėjimo raštą), kaip sudarytus tik dėl akių, pripažino niekiniais ir negaliojančiais ex officio (savo iniciatyva).
17. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir vertino išimtinai tik atsakovės ir atsakovei naudingus liudytojų argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių 2008 m. sausio 6 d. pasirašytas raštelis atliko ne būsimo mokėjimo pagal preliminarų susitarimą funkciją, bet avanso gavimą iš tikrosios sandorio šalies pagrindinės sutarties sudarymui patvirtinti. Be to, apelianto vertinimu, teismas nepagristai savo iniciatyva pripažino 2008 m. sausio 6 d. sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį niekiniais ir negaliojančiais.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantas prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas savo sprendime rėmėsi 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje 2A-1807-413/2018, kuris šia kasacinės instancijos teismo nutartimi yra panaikintas. Apeliantas taip pat nurodo, kad tiek šioje byloje, tiek kasacinio teismo nagrinėtos aplinkybės yra iš esmės tapačios ir teismas yra pasisakęs dėl sutarties bei avansinio raštelio galiojimo.
19. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl avanso sumokėto atsakovei pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. preliminarią sutartį grąžinimo, buvo priimta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o pirmos instancijos teismas apelianto skundžiamame sprendime rėmėsi šioje byloje apeliacinėje instancijoje išnagrinėtu teismo sprendimu, apeliantas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, teismas pateiktą kasacinio teismo nutartį priima į bylą (CPK 314 str.). Abi bylos šalys yra su šia kasacinio teismo nutartimi susipažinusios, nes ginčas vyko tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
20. Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. sausio 6 d. pasirašė preliminarią sutartį, kurioje ieškovas G. S. įvardintas pirkėju, o atsakovė J. R. įvardinta kaip pardavėja, susitarė dėl namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 149270 Lt pirkimo/pardavimo. Sutarties 1 p. pardavėja įsipareigojo parduoti (sudaryti Notarų biure pirkimo–pardavimo sutartį) pirkėjui nurodytą objektą už sutartą pardavimo kainą. Sutarties 2 p. numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2008 m. vasario 29 d., nei vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis sąlygomis. Taip ji pratęsiama kiekvieną kartą sutarčiai pasibaigus. Sutarties 4 p. pardavėjas užtikrino, kad parduodamas objektas sutarties galiojimo laikotarpiu bus parduodamas tik pirkėjui (b. l. 7).
21. 2008 m. sausio 6 d. sutarties šalys pasirašė pinigų gavimo (avanso sumokėjimo) raštelį, kuriame nurodė, kad „Aš, J. R. gavau avansą 5 000 Lt už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).“ Raštelyje ieškovas nurodė „Pinigus daviau“. Abi šalys nurodė 2008 m. sausio 6 dienos datą ir raštelį pasirašė (b. l. 8). Tačiau byloje nustatyta, kad tą patį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 20 d. atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R. R. ir A. R. (b. l. 41). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad galimai 2008 m. sausio 6 d. sutartyje nurodytas ne to žemės sklypo unikalus numeris, nes ji tuo metu pardavinėjo tris žemės sklypus, tačiau negalėjo paaiškinti tuomet už kokio žemės sklypo pardavimą 2008 m. sausio 6 d. gavo 5 000 Lt avansą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad 5000 Lt jai perdavė ieškovas, kuris šiuos pinigus buvo gavęs būtent iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjų, t. y. R. R. ir A. R..
22. Byloje ieškovas įrodinėjo faktines aplinkybes, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį, atsakovė – kad preliminarioji sutartis buvo apsimestinis sandoris ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti tarpininkavimo sutartį.
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį, tačiau pirmosios instancijos teisme atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, kad 2008 m. sausio 6 d. preliminarioji sutartis yra apsimestinė, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti ne pirkimo–pardavimo, bet tarpininkavimo sutartį.
24. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).
25. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas).
27. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad nustačius, jog išreikšta šalių valia rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad savininkas, sudarydamas tarpininkavimo sutartį, siekia per tarpininką parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o tarpininkas – už atitinkamą atlyginimą suteikti savininkui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 30 punktas). Nustatant, ar šalis siejo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, svarbu tai, kad ieškovas įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat svarbūs yra šalių veiksmai tiek iki įrodinėjamos sutarties sudarymo, tiek po to, ir šalių bendradarbiavimas bei vykdoma verslo praktika. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017, 20, 28 punktai).
29. Tarpininkavimo kaip paslaugų sutarties rūšies tikslas – ieškovo, kaip profesionalo, paslauga surandant pirkėją atsakovės nekilnojamajam turtui ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovu, siekė, pasinaudodama jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).
30. Taigi, preliminariosios sutarties dalykas yra šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, o tarpininkavimo paslaugų dalykas yra tarpininkavimo veiksmai – paslaugų suteikimas už atlygį. Atsakovė, teigdama, kad preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio tikslas buvo pridengti tarpininkavimo sutartį, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį susitarti dėl tarpininkavimo veiksmų, šiuo atveju žemės sklypo pirkėjų suradimo ir (ar) kitų reikiamų tarpininkavimo veiksmų atlikimo bei atlygio už tarpininkavimo paslaugas sumokėjimą. Be to, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, atsakovė nagrinėjamoje byloje reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį negaliojančiais kaip apsimestinių sandorių nereiškė. Todėl tam, kad teismui būtų pagrindas ex officio pripažinti sandorį niekiniu pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį kaip apsimestinį sandorį, atsakovė turėjo įrodyti akivaizdžias niekinį sandorį patvirtinančias aplinkybes.
31. Atsakovė preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio apsimestinumą ir aplinkybę, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo, t. y. siekė sudaryti tarpininkavimo sutartį, įrodinėjo šalių 2007 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. vasario 19 d. sudarytomis sutartimis bei liudytojų R. R. ir A. R. parodymais.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad preliminarioji sutartis ir avanso sumokėjimo raštelis yra (akivaizdžiai) niekiniai ir kad šalys siekė sudaryti ne preliminariąją, o tarpininkavimo paslaugų sutartį. Byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, kad šalys iš tikrųjų siekė sudaryti tarpininkavimo sutartį, bei ne konstatavo, kad ginčo sutartis yra tarpininkavimo sutartis. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo sandoriu buvo susitarta dėl paslaugų teikimo, pirkėjų suradimo, t. y. atsakovė neįrodė, kad buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys duomenys - 2008 m. sausio 6 d. sutarties turinys, kuriame aptartas būsimos (pagrindinės) sutarties dalykas, kaina, sudarymo terminas, sankcijos už sutarties pažeidimą, ir rašytinė susitarimo forma, patvirtina, kad šis susitarimas atitinka preliminariosios sutarties požymius.
33. Šalių 2007 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. vasario 19 d. sudarytos sutartys nepatvirtina tarpininkavimo paslaugų teikimo. Šių sutarčių spausdintas tekstas yra toks pat kaip ginčo preliminariosios sutarties, skiriasi tik ranka rašytos (individualizuotos) sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016 nenustatė pagrindo tarp šalių sudarytą 2014 m. vasario 19 d. sutartį pripažinti apsimestine ir dėl to negaliojančia ir kvalifikuoti šalių santykius kaip tarpininkavimo teisinius santykius, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019, kur buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl avanso sumokėto atsakovei pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. preliminarią sutartį grąžinimo, panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškinys iš esmės tenkintas.
34. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji iš ieškovo gavo avanso sumokėjimo raštelyje nurodytą sumą, o kokių nors įrodymų, patvirtinančių, jog tarp jos ir ieškovo buvo susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugos teikimo, taip pat, kad ieškovui būtų mokėta už tarpininkavimo paslaugas, ji nepateikė. Be to, byloje pateikti duomenys, kad tarpininkavimo sutartis dėl žemės sklypų pardavimo 2007 m. liepos 30 d. buvo sudaryta su UAB „Vilorus“, kurios tuo metu buvusi atstovė (direktorė L. Š.) teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino, bei nurodė, kad nepardavusi žemės sklypų, susisiekė su G. S., kurį žinojo kaip užsiiminėjantį prekyba nekilnojamuoju turtu, bei pasiūlė šiuos žemės sklypus įsigyti bei suvedė su pardavėja V. R.. Liudytoja L. Š. neigė, kad G. S. santykiuose su V. R. galėjo veikti kaip UAB „Vilorus“ atstovas. Nors liudytojai R. R. ir A. R. nurodė, kad 5000 Lt avansą 2007 m. rudenį perdavė būtent G. S., tačiau pačios atsakovės ranka parašytas patvirtinimas, kad 5000 Lt ji gavo iš ieškovo G. S. 2008 m. sausio 8 d., nepatvirtina atsakovės įrodinėtų aplinkybių, kad šie ieškovo jai perduoti pinigai buvo žemės sklypą įsigijusių R. R. ir A. R. avansas. Be to, be šių liudytojų parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų (rašytinių įrodymų), kad G. S. būtų perduotas 5000 Lt avansas, pats ieškovas šias aplinkybes neigė. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų R. R. ir A. R. parodymai nėra pakankami ir detalūs, jie patys sudarant 2018 m. sausio 6 d. preliminarią sutartį ar ieškovui perduodant pinigus atsakovei nedalyvavo, todėl negali būti vertinami kaip pagrindžiantys akivaizdžias niekinio sandorio aplinkybes.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019 nurodė, kad „CK 1.78 straipsnio 5 daliai taikyti nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias abejonių dėl tam tikrų santykių tarp šalių egzistavimo. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą 2008 m. sausio 6 d. preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį pripažinti apsimestiniais ir dėl to niekiniais sandoriais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, turinti aukštąjį išsilavinimą, bei turinti patirties finansiniuose reikaluose, turėjo suvokti kokius įsipareigojimus pagal pasirašytą preliminarią sutartį ir avanso sumokėjimo raštą prisiima.
Dėl preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio kaip tariamųjų sandorių pripažinimo niekiniais teismo iniciatyva
36. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
37. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 24 punktas). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas).
38. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai).
40. Teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai).
41. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė reikalavimo dėl preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio pripažinimo niekiniais kaip tariamųjų sandorių ir neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių tariamųjų sandorių negaliojimo pagrindą, t. y. kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį, iš tiesų nebūtų siekusios šiais sandoriais jokių teisinių pasekmių. Nepaisydamas to, pirmos instancijos teismas minėtus sandorius ex officio pripažino niekiniais, remdamasis tuo, kad tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (sutarčių) sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja bylos šalių byloje įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms – ieškovo, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį, atsakovės – kad preliminarioji sutartis buvo apsimestinis sandoris ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti tarpininkavimo sutartį.
42. Teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad preliminarioji sutartis ir avanso sumokėjimo raštelis yra (akivaizdžiai) niekiniai sandoriai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja akivaizdus pagrindas pripažinti, jog šalys preliminariąja sutartimi ir avanso sumokėjimo rašteliu nesiekė teisinių padarinių. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė pasirašė preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį, taip pat ieškovė neneigia, kad jai buvo sumokėta avanso sumokėjimo raštelyje nurodyta avanso suma. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalys preliminariąja sutartimi ir avanso sumokėjimo rašteliu neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, ir ex officio pripažinti šiuos sandorius niekiniais.
Dėl ieškinio reikalavimų
43. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 448,10 Eur (5000 Lt) sumokėto avanso, 5 proc. metines palūkanas nuo 2008 m. vasario 29 d., 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
44. Teismas konstatuoja, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, tačiau avansą gavusi atsakovė žemės sklypo ieškovui nepardavė (jau buvo pardavusi kitiems asmenims), taip neįvykdė preliminariosios sutarties įsipareigojimų, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti 5 000 Lt (1448,10 Eur) sumokėtą avanso sumą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
45. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, nuo termino, kai atsakovė privalėjo grąžinti sumokėtą jai avansinę įmoką, skaičiuojant nuo tos dienos kai pasibaigė preliminari sutartis (2008 m. vasario 29) ir atsakovė nepardavusi jam turto pinigų negrąžino.
46. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2018 m. sausio 5 d., atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį palūkanų priteisimui. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Todėl, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, iš atsakovės priteistinos palūkanos tik už 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 362,03 Eur (1448,10 Eur x 5 proc. x 5 m.).
47. Ieškovas prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 1810,13 Eur (1448,10 Eur + 362,03 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. sausio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sudaryto sandorio (ne)galiojimą ir jo teisines pasekmes, todėl nepagrįstai savo iniciatyva nagrinėjo ir sprendė sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą bei nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl sumokėto avanso priteisimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, spręstinas klausimas dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo turėtų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas). Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 700 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų už procesą pirmos instancijos teisme atlyginimo, taip pat 43 Eur žyminis mokestis sumokėtas už ieškinį.
51. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 43 Eur žyminio mokesčio valstybei, taip pat 600 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą, todėl apeliacinį skundą tenkinus šios apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
52. Atsakovės advokato/advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes ne jos naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
53. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 18,59 Eur (15,04 Eur pirmos instancijos teisme ir 3,55 Eur apeliacinė instancijos teisme), kurios, apeliacinį skundą bei ieškinį tenkinus, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui G. S. iš atsakovės V. R. 1448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) sumokėto avanso, 362,03 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 03 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 743,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui G. S. iš atsakovės V. R. 643,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės V. R. 18,59 Eur (aštuoniolika eurų 59 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.