Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 25 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 7 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

4) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. 2020 m. lapkričio 2 d. apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais H. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, H. G., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos nevykdė, kadangi 2019 m. spalio 5 d. 9.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, 2020 m. birželio 3 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto Priemonę ,,Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės jos vairuoti, 2020 m. lapkričio 2 d. apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 22 vairavo transporto priemonę ,,Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiais savo veiksmais H. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio diena susipyko su žmona, prisigėrė ir sėdo už vairo. Nurodė, kad išgėrė daug degtinės. Paaiškino, kad prieš tai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vairuotą automobilį nusipirko, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad savo elgesį vertina blogai, labai gailisi. Papildomai paaiškino, kad žinojo, jog yra padaręs du nusižengimus ir vis tiek vairavo be teisių. Žinojo, kad neturėjo teisės vairuoti be teisių. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 5 d. vairavo automobilį ,,Hyundai“, kuris priklausė jam. 2020 m. birželio 3 d. vairavo ,,Nissan Almera“, kuris priklausė jam. Problemų su alkoholiu neturi, bet yra gydęsis reabilitacijos centre. Žmona vairuotojo pažymėjo neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini), yra vyriausiasis patrulis. 2020 m. lapkričio 2 d. apie 17.03 val. patruliuojant per radijo ryšį iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,,AIBĖ“ stovi automobilis ,,Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas yra neblaivus. Vykstant į nurodytą vietą, pastebėjo važiuojantį automobilį ,,Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris judėjo nuo parduotuvės ,,AIBĖ“ link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis apie 17.05 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 22. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, vairuotojo vietoje sėdėjo H. G. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vartojo alkoholį, H. G. atsakė, kad taip. Alkoholio matuokliu pirmu pūtimu 17.07 val. buvo nustatytas 2,68 prom. girtumo laipsnis, antru pūtimu 17.25 val. – 3,55 prom. (b. l. 14-16).

Vilniaus (duomenys neskelbtini) patrulio V. Ž. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės iš esmės analogiškos nurodytoms jį apklausiant liudytoju (b. l. 17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 2 d. 17.03 val. įregistruotas įvykis, kurio metu automobilis ,,Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su neblaiviu vairuotoju pajudėjo iš aikštelės (b. l. 6).

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pridėtos nuotraukos (b. l. 9-12).

Iš 2020 m. lapkričio 2 d. 17.05 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad H. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmojo tikrinimo metu 17.05 val. nustatytas 2,68 prom. girtumo laipsnis, antruoju 18.24 val. nustatytas 3,55 promilių girtumo laipsnis (b. l. 18).

Iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad H. G. 2020 m. lapkričio 2 d. 17.07 val. nustatytas 2,68 promilių girtumo laipsnis, 17.25 val. nustatytas 3,55 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19, 20).

Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1360572 alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 21).

VĮ „Regitra“ duomenimis 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešta apie automobilio „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) pardavimą. Naujas savininkas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. – H. G. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Nissan Almera“ (2002 m., 2184 cm³, 84 kW/114 AG, dyzelinas, vienatūris), kaina Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėnesiui su PVM – 1280 Eur (b. l. 25).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad H. G. 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir šios priemonės vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 84-89).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą, nurodydamas, kad susipykęs su žmona vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę), o po to sėdo už automobilio vairo. H. G. baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią veiką patvirtina liudytojo V. Ž. parodymai, kuris įvykio dieną tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju ir nustatė jam neblaivumo požymius (b. l. 14-16, 17). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėtas policijos pareigūnas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti H. G. Aplinkybę, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promilės, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – 2020 m. lapkričio 2 d. 17.05 val. neblaivumo nustatymo aktu konstatuoti H. G. šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 18); iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų, nustatyta, kad H. G. 2020 m. lapkričio 2 d. 17.07 val. nustatytas 2,68 promilių girtumo laipsnis, 17.25 val. nustatytas 3,55 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19, 20). Šiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad H. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo H. G. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Vengimas atlikti aktualią baudžiamojo poveikio priemonę reikalauja nustatyti, jog asmuo sistemingai, t. y. du ir daugiau kartų, pažeidinėja draudimą po to, kai probacijos tarnybos buvo supažindintas su draudimo nevykdymo pasekmėmis arba piktybiškai, t. y. nuolat daro administracinius nusižengimus – vairuoja neturėdamas teisės ir (ar) tai daro dar ir būdamas neblaivus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-642-926/2019, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-478/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-180-843/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-843/2020).

Byloje nustatyta, kad H. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė ir jam apie tai yra žinoma. Be to, iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto nustatyta, kad H. G. 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir šios priemonės vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 84-89).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad H. G. po teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo trejus metus naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) – du kartus (2019 m. spalio 5 d. ir 2020 m. birželio 3 d.) vairavo automobilį. Atsižvelgtina ir į tai, kad H. G. po pirmo nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), vėl, praėjus kiek daugiau nei metams, 2020 m. lapkričio 2 d. padarė analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė jokių socialiai teigiamų išvadų dėl savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus (padarė du administracinius nusižengimus transporto eismo saugumui) bei nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad H. G. vairavo dvi skirtingas transporto priemones, tai patvirtina, kad kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad H. G. veika atitinka BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Pagal naujausią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-417-932/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-191-211/2020) reikalavimas laikytis principo netaikyti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra kliūčių jų taikyti, neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.

Neginčytina, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės galimumo pagal minimą baudžiamojo įstatymo normą, svarbus tas aspektas, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame kaltinime inkriminuotos aplinkybės neabejotinai yra susijusios su H. G. padarytais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 424 straipsnio 2 dalyje, bei tuo, kad H. G. šiais dviem atvejais buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, jis buvo nubaustas administracine tvarka baudomis. Tačiau ne mažiau svarbu tinkamai išanalizuoti bei įvertinti, kad BK 243 straipsnis pagal savo taikymo apimtį yra gerokai platesnis nei ANK 424 straipsnis. ANK 424 straipsnis visais atvejais taikomas, turint tikslą užtikrinti kelių transporto eismo saugumą, o tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sąsajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymą. Nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų pavojingų veikų sudėtys. Jeigu ANK 424 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, tai yra už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK 22 skyrius), tai BK 243 straipsnis numato atsakomybę už pavojingą veiką, nukreiptą prieš teisingumą (BK 34 skyrius). Be to, taikant atitinkamą ANK straipsnį yra baudžiama už konkretų pavienį teisės pažeidimo atvejį, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingą teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymą, t. y. pasireiškus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje būtent toks kaltinimas ir buvo pareikštas H. G., t. y. jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl visumos atvejų, kuriuos tarpusavyje siejo vieninga H. G. tyčia nevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės.

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, kaip jau minėta, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad kad H. G. už analogiškus pažeidimus, nesilaikant teismo sprendimu nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę ir po to, kai jis buvo supažindintas su minėto draudimo vykdymo sąlygomis ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, buvo du kartus taikyta administracinė atsakomybė. Šiuo atveju, H. G. pažeidus minėtą draudimą trečią kartą, teismas daro išvadą, kad jo veika, atsižvelgiant į jo padarytus analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, vertintina kaip sisteminga veika, aiškiai ignoruojanti įstatymo reikalavimus, ir todėl pripažintina kaip labiau pavojinga ir atitinkanti BK 243 straipsnyje numatytą dispoziciją.

Pažymėtina, jog nors pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodyta, jog ,,įsiteisėjus 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui“ H. G. kaltinamas, padaręs BK 243 straipsnyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau iš byloje esančio minėto teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad jis buvo priimtas 2019 m. gegužės 8 d., o įsiteisėjo 2019 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas nurodant, jog H. G., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamajam įsakymui, padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas H. G. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – H. G. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama teisingumui (BK 243 straipsnis), o kita – transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika teisingumui, priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika transporto eismo saugumui priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

H. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (b. l. 30-32), be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (pagal BK 243 straipsnį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį), daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartą ir už automobilio vairavimą neturint tam teisės, taip pat ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą autobusu be bilieto, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 33-38), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 39). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra gydęsis reabilitacijos centre, tačiau teigia, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes teismas daro pagrįstą išvadą, jog H. G. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir arešto už vairavimą neblaiviam, kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis, praėjus kiek daugiau nei pusei metų nuo arešto bausmės atlikimo, vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. G. paskyrus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimą 6 mėnesiams, už BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 25 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 243 straipsnį, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir H. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Nors kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu paaiškino įvykių aplinkybes, tačiau nurodė, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Teismo manymu, H. G. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, priešingai, rodo, jog kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, pavartojęs alkoholio sėda už vairo, be to, už vairo sėda itin neblaivus, jo neblaivumo laipsnis kaskart vis didesnis, be to, pareigūnams pildant dokumentus buvo tiek neblaivus, kad net nesugebėjo dokumentuose pasirašyti (teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, kai nustatyta 1,93 prom., o šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika – kai nustatyta 2,68 prom.), tai daro neturėdamas teisių vairuoti, t. y. kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui, visa tai rodo kaltinamojo nekritišką savo elgesio vertinimą, neatsakingą ir cinišką požiūrį į viešąją tvarką, nustatytas taisykles ir įstatymus. Nors kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba, jam teismo sprendimais paskirtų baudų nemoka, tačiau nusikalstamas veikas padaro vis naujomis jo nuosavybėn įsigytomis transporto priemonėmis. Kaltinamasis anksčiau teistas ne kartą, anksčiau už kitas nusikalstamas veikas buvo paskirtas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ir buvo lygtinai paleistas, tačiau tai buvo panaikinta, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir arešto už vairavimą neblaiviam, kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis, praėjus kiek daugiau nei pusei metų nuo arešto bausmės atlikimo, vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, praėjus trims mėnesiams, taip pat ir nusižengė administracine tvarka – vairavo neturėdamas teisių, be to, matyti, kad sistemingai pažeidinėja įstatymus – ANK. Taigi, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, H. G. asmenybę, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu H. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 2 d. 17.05 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 10.52 val. (b. l. 56, 57). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

H. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas net 2,68 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. H. G., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, pavakare, todėl kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet sau pačiam ir tik pilietiškų asmenų, kurie paskambino policijai, dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką. Taigi H. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, praneština VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam H. G., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog H. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui (b. l. 23). Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo H. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis H. G. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 1280 Eur (b. l. 25), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė mieste, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats H. G. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo H. G. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad H. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į H. G. priklausančią transporto priemonę ? „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., turto saugotojas – Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyris ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 24). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, naikintinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius H. G. ginti parinko advokatę Eleną Žilėnienę, kuri teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 140,94 Eur (b. l. 68-70). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teisme buvo pripažintas būtinu BPK 51 str. 1 d. 9 p., 2 d. pagrindu, t. y. gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai ir į jau minėtą kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

H. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir H. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir H. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti H. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 2 d. 17.05 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 10.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią H. G. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti H. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo tada, kai H. G. atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant H. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į H. G. priklausančią transporto priemonę ? „Nissan Almera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), kuriuo terminas nustatytas nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., turto saugotoju paliekant Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį ((duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.