Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. K. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu:

- padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 243 straipsnyje ir jam paskirtas 27 (dvidešimt septynių) parų areštas;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas 51 (penkiasdešimt vienos) paros areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta M. K. subendrinta bausmė – 51 (penkiasdešimt viena) para arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta M. K. bausmė – 34 (trisdešimt keturios paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos 40 MGL (1506,40 eurų) baudos dalimi, nustatyta M. K. galutinė subendrinta bausmė – 34 (trisdešimt keturios) paros arešto ir 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio nesumokėtos baudos dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. K. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemonę), nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš M. K. valstybės naudai išieškota 322 (trijų šimtų dvidešimt dviejų) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.3. Nurodo, jog kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymi, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojantis asmuo neturi teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Todėl, anot apelianto, tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Taip pat pažymi, kad jis (apeliantas) jau yra nubaustas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės, todėl, pasak apelianto, jam kyla pagrįstos abejonės, ar pirmos instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 243 straipsnį, nepažeidė non bis in idem principą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija (toliau tekste ir – teisėjų kolegija) patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

7. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad jis (apeliantas) jau yra nubaustas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės, todėl pirmos instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 243 straipsnį, pažeidė non bis in idem principą.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų pavojingų veikų sudėtys. Jeigu ANK 424 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, tai yra už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK 22 skyrius), tai BK 243 straipsnis numato atsakomybę už pavojingą veiką, nukreiptą prieš teisingumą (BK 34 skyrius).

10. Pažymėtina ir tai, jog, pagal formuojamą teismų praktiką, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254/2018).

11. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tuo pačiu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (t. 2., b. l. 28-32). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 2 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. K. parodė, jog žinojo apie 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą jam baudžiamojo poveikio priemonę, tiek teisines pasekmes už jos nevykdymą – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergėje buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis. Nepaisant to, M. K. po draudimo vairuoti transporto priemonę, to nepaisė, vairavo transporto priemonę, dėl ko jam 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. vasario 6 d. buvo taikoma administracinė atsakomybė (t. 2., b. l. 42-57). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 21.13 val., Ukmergėje, Bugenių g., M. K., ignoruodamas draudimą vairuoti transporto priemonę, už tai jau būdamas du karus baustas administracine tvarka, vėl vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,08 promilės etilo alkoholio, kas rodo M. K. nekritišką savo elgesio vertinimą, neatsakingą ir cinišką požiūrį į viešąją tvarką, nustatytas taisykles ir įstatymus. Pažymėtina, jog M. K. savo kaltę pripažino pilnai ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2019 m. liepos 2 d. vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – o 2019 m. liepos 27 d., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad jam ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise, tačiau jis jos nepaisė ir nusprendė važiuoti, nes nebuvo kas jį paveža. Šie nuteistojo parodymai patvirtina, jog M. K. piktybiškai ir sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kolegija šiuo atveju nemano, kad M. K. nuteisimas už jo nusikalstamą veiką, padarytą 2019 m. liepos 27 d., yra pakartotinis nubaudimas už tą pačią nusikalstamą veiką, nes šiuo atveju non bis in idem principas nėra pažeistas. Iš bylos duomenų žinoma, kad M. K. už analogiškus pažeidimus, nesilaikant teismo sprendimu nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę, buvo du kartus taikyta administracinė atsakomybė. Šiuo atveju, M. K. pažeidus minėtą draudimą, teismas pagrįstai nustatė, kad tokia jo veika, atsižvelgiant į jo padarytus analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, vertintina kaip sisteminga veika, aiškiai ignoruojanti įstatymo reikalavimus, ir pagrįstai pripažino tokią veiką kaip labiau pavojingą, atitinkančią BK 243 straipsnyje numatytą dispoziciją.

12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. K. veiksmuose neginčijamai nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, būtinasis objektyvusis požymis – vengimas, išplaukiantis iš subjektyviojo požymio – tyčios, pasireiškiančios asmens piktybiškumu, veikos sistemingumu, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Dėl paskirtos bausmės

13. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta jam arešto bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

14. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Parenkant M. K. bausmės rūšį bei jos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), kad M. K. nustatytas girtumas (2,08 prom.), kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo atsižvelgta į M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje ne kartą teistas (t. 2., b. l. 7-14 ), daug sykių baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (t. 2., b. l. 42-57), yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2., b. l. 124), teismo posėdžio metu parodė turintis statybininko-apdailininko profesiją, bet nenori dirbti tokio darbo, nes už jį mažai moka, geriau uždarbiauja. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog švelnesnių bausmių skyrimas M. K. nedaro jokios įtakos, nes anksčiau skirtos baudos ir viešų darbų bausmė neatgrasė M. K. nuo naujų teisės pažeidimų darymo, todėl pagrįstai parinko M. K. švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – areštą, – savo dydžiu artimą BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos šios bausmės rūšies minimumui. Paskirtas bausmes teismas tinkamai subendrino ir šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu, po to šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu tinkamai subendrino su 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 40 MGL (1506,40 eurų) baudos nesumokėta dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog paskirta M. K. galutinė subendrinta bausmė – 34 (trisdešimt keturios) paros arešto ir 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda (nesumokėta jos dalis) – yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.