Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), bedarbis, besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2012 m. lapkričio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio l dalies l punktą, 3 punktą;

2) 2014 m. vasario 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės apribojimu;

3) 2015 m. sausio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį;

4) 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą, baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei parodė, kad gydytojo psichiatro gydytas nebuvo, priklausomybės ligomis neserga. Žino, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones du metus. Jis atsimena, kad Ukmergės probacijos skyriuje jis buvo rašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, pasekmėmis. Suprato, kas gali būti už tai, kad nevykdys paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau to nepaisė, nesilaikė, manė, kad nieko tokio, neįklius, ir vairavo transporto priemones. Tikslios datos jis neatsimena, bet tai gali būti taip kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą, du kartus buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nubaustas administracine tvarka. Buvo paskirta piniginė bauda, kurią atskaičiuoja antstoliai. Tačiau to nepaisė ir 2019 m. liepos 2 d. dieną žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, vis tiek ją vairavo, nes važiuoti (duomenys neskelbtini) turėjo į (duomenys neskelbtini) dėl darbo, reikalų ir neturėjo kas jį pavežtų. Taip pat sutinka su tuo, kad jis 2019 m. liepos 27 d. važiavo (duomenys neskelbtini) vairavo „Renault Laguna“ būdamas neblaivus. Tą dieną nuo 17 val. 00 min., pas draugus namuose gėrė alkoholį – degtinę. Kiek degtinės išgėrė, jis nežino. Pas draugus namų kieme stovėjo jo broliui G. K. priklausantis automobilis „Renault Laguna“, valstybinio numerio jis neatsimena. Automobilio salone buvo automobilio užvedimo rakteliai. Įvykio aplinkybių jis gerai neatsimena, gali tik pasakyti, kad jis pavartojęs alkoholio sėdo už šio automobilio vairo ir jį vairavo. Kokiomis gatvėmis automobiliu jis važiavo jis neatsimena, gali būti, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Tuo metu jis automobiliu važiavo ne vienas, kartu su juo vyko iš matymo pažįstamas E. Taip pat buvo dar vienas asmuo, t. y. E. draugas, kurio jis jokių anketinių duomenų nežino. Pasivažinėjus automobiliu ir grįžus pas draugus į namus, atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą, jį sulaikė. Sutinka, kad visus kartus važiavo neturėdamas teisės vairuoti ir tai suprato, elgėsi netinkamai ir dėl to labai gailisi (t. 1, b. l. 28 - 30, t. 2, 76-79).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31901-19 dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl tarnybinio pranešimo apie tai, kad 2019 m. liepos 27 d., 21 val. 13 min. Ukmergės rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važinėja raudonos spalvos automobilis, sudarydamas avarines situacijas. Apie 21 val. 30 min. liudytojų nurodytas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį vairavęs M. K. buvo rasti (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme. Policijos pareigūnai 22 val. 30 min. pirmojo tikrinimo metu nustatė, kad M. K. iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. 22 val. 45 min. M. K. antrą kartą tikrintis blaivumą atsisakė (t. 1., b. l. 32, 33).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28264-19 dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, dėl tarnybinio pranešimo apie tai, kad 2019 m. liepos 2 d. M. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kuomet 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės teismo rūmų nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 m., bei, kad šiuo laikotarpiu dėl analogiškų veikų jam buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai (t. 1., b. l. 1).

2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-28264-19 ir Nr. 01-1-31901-19 sujungti į vieną, paliekant Nr. 01-1-28264-19.

Iš Valstybinės įmonės „Regitra“ automobilio registracijos liudijimo matyti, jog automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) spalva raudona, savininkas yra A. M. (t. 1., b. l. 36).

Iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog S. I. 2019 m. liepos 2 d. pardavė „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) G. K. (t. 1., b. l. 77).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. pakvitavimo matyti, jog automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui G. K. (t. 1., b. l. 82).

Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog 1994 m. pagaminimo automobilio „Renault Laguna RN 1.8“ vidutinė rinkos kaina sudaro 322 eurai (t. 1., b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. M. K. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 21 val. 13 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. P., A. P. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės L. G. tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu. Iš neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvito (t. 1., b. l. 52-53) nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 M. K. 2019 m. liepos 27 d. 22 val. 30 min. nustatytas 2,08 promilės neblaivumas. M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Šį kaltinimą M. K. pripažino pilnai ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminio nagrinėjimo metu bei parodė, jog kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, tai yra, 2019 m. liepos 2 d. vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o 2019 m. liepos 27 d., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tą darė, nors jam ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise, taigi, sutiko tokiu būdu nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (t. 2., b. l. 28-32). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 2 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. parodė, jog žinojo tiek apie jam priimtą 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek teisines pasekmes už jos nevykdymą, buvo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergėje pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis. Nepaisant to, M. K. bent kelis kartus vairavo transporto priemonę, dėl ko jam 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. vasario 6 d. buvo taikoma ir administracinė atsakomybė (t. 2., b. l. 42-57). Akivaizdu, jog kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Primintina, jog pats kaltinamasis ir neneigia, jog jam buvo žinoma apie teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, M. K. teigimu, jis vis tiek nusprendė važiuoti, kadangi nėra kas jį paveža. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo M. K. lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme jis pripažino, padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), vairuotojui nustatytą girtumą, vienos atsakomybę lengvinančios ir vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: M. K. praeityje ne kartą teistas (t. 2., b. l. 7-14 ), taip pat daug sykių baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (t. 2., b. l. 42-57), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2., b. l. 124), teismo posėdžio metu parodė turintis (duomenys neskelbtini) profesiją, bet nenori dirbti tokio darbo, nes už jį mažai moka, geriau uždarbiauja, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis atsainiai vertina teisės aktų reikalavimus, teismo galutinius procesinius dokumentus, lengvabūdiškai tikisi išvengti baudžiamosios atsakomybės, sistemingai daro teisės pažeidimus, turi daug nesumokėtų baudų, jos išieškomos priverstinai, šiuo metu yra bedarbis, nors registruojasi Užimtumo tarnyboje, bet vengia įsidarbinti oficialiai, neva mažai moka, konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog švelnus baudžiamumas kaltinamajam neturės jokios įtakos, nes anksčiau skirtos baudos ir viešų darbų bausmė neatgrasė M. K. nuo teisės pažeidimų darymo. Valstybinis kaltintojas siūlė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, vis gi, teismo vertinimu, M. K. yra jaunas žmogus, neturintis ypatingų antivisuomeninių nuostatų, veikiau stokojantis socialinės brandos ir įgūdžių, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – areštą, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – 40 MGL (1506,40 eurų) baudos nesumokėta dalimi.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nors kaltinamasis M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę ką tik suvartojęs didelį kiekį alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,08 promilės girtumas. Būdamas neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, kaltinamasis vairavo miesto teritorijoje, kartu su juo automobilyje važiavo kitas asmuo. Nekyla abejonių, kad tokie kaltinamojo veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant terminą, lygų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui. Atsižvelgus į tą faktą, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam M. K., o kitam asmeniui – jo broliui G. K.. Byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis dėl vidutinės transporto priemonės vertės, nagrinėjamu atveju išieškotina iš kaltinamojo 322 eurų suma (be PVM).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – paimta asmens tapatybės kortelė (t. 2., b. l. 79-81, 82-83), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 2019 m. liepos 27 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (t. 1., b. l. 61-72), 2019 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio raštu (t. 1., b. l. 54), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 40,00 eurų išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis M. K. dėl girtumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K. subendrintą 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. K. galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 40 MGL (1506,40 eurų) baudos nesumokėta dalimi ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą ir 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą (nesumokėtą jos dalį).

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. K. uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemonę), nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškoti iš M. K. valstybės naudai 322 (trijų šimtų dvidešimt dviejų) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžius įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti M. K. asmens tapatybės kortelę, saugomą prie bylos.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 40,00 (keturiasdešimties) eurų išlaidas už priverstinį automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš M. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio duomenis – „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.