Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1017-577/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00125-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.5.

2023 m. spalio 26 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „OPEK“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Opek“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Wipsi“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti LUAB „Wipsi“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio LUAB „Wipsi“ vadovo A. B. veiksmų. Pareiškimą grindė šiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. Nuo 2019 m. LUAB „Wipsi“ skolos gerokai viršijo turimo turto vertę. Įmonei vykdant veiklą 2021–2022 metais ir vertinant jos turimas pasirašytas sutartis, užsakymus, darbo jėgos išteklius įmonė negalėjo tikėtis mokumo atstatymo per kelis metus. Nuo 2022 m. birželio 30 d. buvo bloginama įmonės padėtis, įmonė neteko reikšmingos turto dalies. Įmonės vadovo A. B. veiksmai sukėlė įmonės nemokumą. Vadovas, tvirtindamas įmonės balansus, sudarydamas susitarimus, vykdydamas mokėjimus žinojo, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Buvo siekiama pagerinti su A. B. susijusių įmonių finansinę būklę, galimai užvaldyti finansinį turtą bei lėšas, patenkinti įmonės vadovui A. B. susikaupusius ankstesnius kreditorinius reikalavimus.

1.2. 2022 m. gruodžio 16 d. neeilinio UAB „Wipsi“ akcininkų susirinkimo nutarimu nuspręsta įpareigoti įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Bendrovės vadovas A. B. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2023 m. sausio 13 d.

1.3. Remiantis sudarytu turto balansu, įmonė turi ilgalaikį 1 966 Eur vertės turtą, tačiau įmonės vadovas turto, utilizavimo (nurašymo), nudėvėjimo įrodančių buhalterinių dokumentų neperdavė. Bendrovė laikotarpiu 2022 m. gegužės 12 d. – 2022 m. rugsėjo 26 d. įsigijo turto (elektrinį vandens šildytuvą 280,20 Eur vertės; kompiuterį 999,99 Eur vertės, mobilų telefoną 475 Eur vertės), kurio neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą. Šis turtas nebuvo parduotas ir negalėjo būti amortizuotas. Mano, jog turtas yra nuslėptas ar neatsakingai eksploatuojant prarastas.

1.4. Nuo 2020 m. įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o nuo 2022 m. birželio 30 d. nėra sudaromos jokios naujos sutartys. 2022 m. sausio 1 d. A. B. UAB „Wipsi“ buvo skolinga 26 666,54 Eur. Pasibaigus 2022 metams A. B. šią skolą buvo išsimokėjęs ir padengęs visas turtėtas išlaidas. Įmonei baigiant vykdyti paskutines sutartis, A. B. iš įmonės sąskaitos 2022 m. lapkričio 3 d. išmokėta 5 500 Eur (galimoms įmonės reikmėms išleista 626,80 Eur), 2022 m. lapkričio 4 d. išduoti grynieji pinigai iš kasos 4 900 Eur.

1.5. Bendrovė teikė elektros instaliacijos montavimo paslaugas. Sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų prieduose nurodytas atliktų darbų kiekis valandomis, valandos kaina 8,50 – 10 Eur, išskyrus atvejį, kai pati UAB „Wipsi“ pirko tos pačios rūšies paslaugas iš susijusios įmonės UAB „Lekoda“, mokėdama 12 Eur/val. Įmonė į finansinę atskaitomybę įtraukė prekes bei paslaugas, kurios nėra susijusios su vykdyta veikla, nebuvo apskaitytos pardavimo aktuose ar nurašytos: statybinės plokštės, lentos, šaligatvio dangos, skaldymo kirvis, stogo dangos, augalai, spąstai kurmiams, savaitgalis Stambule, vytintas kumpis, kanalizacijos vamzdžių valymas ir pan. LUAB „Wipsi“ vadovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų tikslingumą ir ekonominę naudą įmonei. Administratoriaus nuomone, įsigyjant prekes ir paslaugas buvo tenkinami įmonės vadovo asmeniniai poreikiai. 2022 m. rugsėjo 30 d. LUAB „Wipsi“ pirko elektros instaliacijos darbus iš UAB „Lekoda“ ir už valandą mokėjo 12 Eur atlyginimą (paslaugų suma – 20 040 Eur). Darbų atlikimo aktą pasirašė A. B. kaip užsakovas ir kaip rangovas. 2022 m. rugsėjo 21 d. UAB „Wipsi“ sumokėjo Popoil sp.zo.o.o. už 10 500 Eur už „Google“ reklamos ir paieškos paslaugas, suteiktas ankstesniu 3–4 metų laikotarpiu. Dėl paslaugų tiekimo nebuvo sudaryta jokia sutartis, nebuvo fiksuojami darbų pridavimai ar aprašymai. Administratorė teigia, jog labiau tikėtina, kad šis tariamas sandoris buvo tik finansinių lėšų išvedimas iš įmonės sąskaitų. Taip pat mano, jog UAB „Lekoda“ nesuteikė jokių paslaugų, o siekta išvengti UAB „Lekoda“ pareigos padengti įsiskolinimą bei A. B. išimti 3 700 Eur iš UAB „Wipsi“ kasos. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Lekoda“ finansinį reikalavimą pasirašė bei skolų suderinimo aktą nemokumo administratorei atsiuntė UAB „Wipsi“ darbuotoja. UAB „Lekoda“ iki 2019 m. rugsėjo 15 d. dirbo vienas, iki 2022 m. spalio 13 d. – du darbuotojai. Tik darbuotojui dirbant 24 valandas per parą įmonė galėtų fiksuoti darbų atlikimo akte numatytas darbo valandas. UAB „Lekoda“ pateikė 15 093,86 Eur finansinį reikalavimą, tačiau nemokumo administratorė jo neteikė tvirtinti teismui.

1.6. 2022 m. spalio 10 d. UAB „Wipsi“ pardavė UAB „Ledira“ reikalavimą į įmonės skolininkę UAB „Elvo“ už 8 500 Eur (reikalavimo suma 11 234,50 Eur), sutartyje numatytas atsiskaitymo terminas yra ankstesnis, nei sudaryta pati sutartis, o atliktas pavedimas dar ankstesnis. 2023 m. sausio 25 d. UAB „Wipsi“ pardavė bendrovei UAB „Lekoda“ reikalavimą į įmonės skolininkę UAB „Tradeks power“ už 8 500 Eur (reikalavimo suma 17 874 Eur), taip pat į įmonės skolininkę UAB „Togevita“ už 21 000 Eur (reikalavimo suma 43 837 Eur). Perleidimo sutartyse nurodoma, kad UAB „Lekoda“ atsiskaitys, kai bus išieškota skola iš skolininko.

1.7. Nepaisant UAB „Kereta“, kurioje dirba tik direktorius A. B., skolos fakto, šiai įmonei iš LUAB „Wipsi“ kasos papildomai skirtos lėšos: 2022 m. rugpjūčio 8 d. – 2 250 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2 250 Eur, 2022 m. spalio 7 d. – 60 Eur. Minėtos įmonės skola yra 21 019 Eur. Skolos išieškojimas iš UAB „Kereta“ yra apsunkintas, nes 2021 m. įmonės turtas sudarė 79 707 Eur, o skolos 86 851 Eur, į raginimus sumokėti skolą – nereaguoja. Nemokumo administratorės nuomone, A. B. siekė paslėpti įmonės turtą nuo kreditorių bei jį perkelti į kitas savo įmones.

1.8. Nuo 2022 m. spalio 26 d. antstolis pradėjo vykdyti 16 658 Eur skolos išieškojimą UAB „Energus“ naudai. Skola atsirado Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. balandžio 26 d. priėmus sprendimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi paliktas galioti. Nuo 2022 m. balandžio 26 d. LUAB „Wipsi“ vadovas žinojo apie galimą prievolę padengti priteistą ženklią pinigų sumą. Darbuotojų skaičius LUAB „Wipsi“ nuo 2022 m. liepos 26 d. (13 darbuotojų) nuolat mažėjo. Atkreipė dėmesį į susijusios įmonės UAB „Lekoda“ darbuotojų skaičiaus augimą, t. y. požymį apie galimą verslo perkėlimą.

1.9. Nuo 2019 metų UAB „Wipsi“ skolos viršijo turimo turto vertę. Vadovas, tvirtindamas įmonės balansus, žinojo, kad įmonė yra nemoki ir negalinti vykdyti finansinių įsipareigojimų, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2023 m. sausio 13 d. Tai yra atskiras tyčinio bankroto požymis. Nemokumo administratorės veiksmai atėmė iš bendrovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Visa tai įrodo esant sąmoningo blogo juridinio asmens valdymo požymių.

2. Suinteresuotas asmuo A. B. prašė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Opek“ prašymo pripažinti LUAB „Wipsi“ bankrotą tyčiniu, priteisė iš LUAB „Wipsi“ suinteresuotam asmeniui A. B. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš LUAB „Wipsi“ bankroto administravimo išlaidų.

4. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad LUAB „Wipsi“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

5. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės argumentais, kad A. B. pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs LUAB „Wipsi“ balansų, pelno nuostolių ataskaitų duomenis už 2021–2023 metus, patvirtintų finansinių reikalavimų sumą, teismas padarė išvadą, kad bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau nebuvo nemoki, bendrovė vykdė veiklą, gavo pelną. Teismas nurodė, kad UAB „Verus Auditus“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada Nr. 23/08/30 (toliau – ir specialisto išvada) patvirtina teismo padarytas išvadas, jog LUAB „Wipsi“ pagal finansinius rodiklius buvo moki, tačiau susidūrus su sunkumais dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo 2022 m. metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje tapo nemoki. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo tik vieną kreditorių, kuris buvo kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas sprendė, jog iki to laiko įmonė gebėjo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei vykdė veiklą, generavo pajamas.

6. Teismas nepritarė nemokumo administratorės teiginiams, jog buvo bloginama įmonės padėtis, dėl ko ženkliai sumažėjo kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad net ir iškėlus bankroto bylą kreditoriai turi galimybes atgauti skolas.

7. Pasisakydamas dėl nemokumo administratorės argumentų, kad suinteresuotas asmuo neperdavė bendrovės ilgalaikio turto, neįtraukė laikotarpiu 2022 m. gegužės 12 d. – 2022 m. rugsėjo 26 d. įsigyto bendrovės turto į ilgalaikio turto sąrašą, teismas nurodė, kad A. B. bendradarbiavo su nemokumo administratore, perdavė dokumentus, pateikė atsakymą į nemokumo administratorės klausimus. Teismas sprendė, kad vertinti, jog ilgalaikis turtas neapskaitytas ar piktybiškai neperduotas nemokumo administratorei, nėra pagrindo, turtas nurašytas pagrįstai, nedarant bendrovei žalos.

8. Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus dėl neapskaitytų, išgrynintinų piniginių lėšų kaip nepagrįstus. Įvertinęs A. B. paaiškinimus, UAB „Wipsi“ didžiosios knygos duomenis, specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos, susijusios su atskaitingo asmens atliktomis operacijomis ir kasos operacijomis, yra apskaitytos, teismas konstatavo, kad A. B. nėra skolingas bendrovei, o būtent LUAB „Wipsi“ skolinga A. B. neišmokėtą darbo užmokestį.

9. Pasisakydamas dėl nemokumo administratorės teiginių, kad A. B. sudarė fiktyvų sandorį dėl LUAB „Wipsi“ elektros instaliacijos darbų pirkimo iš UAB „Lekoda“, teismas įvertino A. B. paaiškinimus, 2022 m. birželio 30 d. UAB „Wipsi“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Lekoda“, ir padarė išvadą, jog įmonės nuolat bendradarbiavo ir esant poreikiui viena kitai suteikdavo reikalingas paslaugas. Taip pat teismas atsižvelgė į UAB „Lekoda“ direktorės A. D. paaiškinimus, kad UAB „Wipsi“ atsiskaitydavo užskaitomis arba dalimis, pateikė skolų suderinimo aktą, pagal kurį LUAB „Wipsi“ yra skolinga 15 093,896 Eur. Iš LUAB „Wipsi“ banko sąskaitos išrašo nustatęs, kad UAB „Lekoda“ atlikdavo mokėjimus už darbus, teiginį jog UAB „Lekoda“ fiktyviai suteiktais darbais stengėsi išvengti prievolės LUAB „Wipsi“, teismas laikė nepagrįstu. Tai, jog skolų suderinimo aktą pasirašė UAB „Lekoda“ direktorė A. D., kuri buvo ilgametė LUAB „Wipsi“ darbuotoja, teismo nuomone, nesudaro pagrindo abejoti suteiktomis paslaugomis bei buhalterinių duomenų teisingumu.

10. Vertindamas argumentus dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. bendrovės 10 500 Eur pavedimo Popoil sp.zo.o.o., teismas atsižvelgė į A. B. paaiškinimus, kad Papiol sp.z.o.o ieškojo darbuotojų Lenkijoje, reklamavo LUAB „Wipsi“ paslaugas, ieškodama naujų užsakymų. Teismas nurodė, kad mokėjimas atliktas, kuomet įmonė dar buvo moki ir abejoti suteiktų paslaugų tikrumu nėra pagrindo, atlikti mokėjimai nepažeidė įmonės kreditorių interesų bei jų eiliškumo. Teismas atsižvelgė, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad prievolė Popoil sp.zo.o.o. buvo apskaityta, todėl ekonomiškai pagrįsta.

11. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, vadovas siekė tęsti įmonės veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, atliko darbus, atsiskaitinėjo su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens veiksmuose nėra tyčios privesti įmonę prie bankroto.

12. Taip pat teismas nurodė, jog nėra pagrindo abejoti reikalavimo perleidimo sandorių ekonomiškumu bei naudingumu. Pažymėjo, kad UAB „Elvo“ iškelta restruktūrizavimo byla, todėl šios skolos išieškojimas iš skolininkės buvo apsunkintas ir 75 procentų skolos atgavimas nepažeidė kreditorių interesų. Teismas nustatė, kad UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ iškeltos bankroto bylos, todėl sprendė, kad sprendimas perleisti šią skolą taip pat negali būti vertinamas kaip ekonomiškai nepagrįstas.

13. Teismas įvertino patvirtintą LUAB „Wipsi“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, atsakovo paaiškinimus, kad UAB „Energus“ yra skolinga UAB „Kereta“ 80 000 Eur; UAB „Kereta“ atgavus lėšas iš UAB „Energus“, ji atsiskaitys su LUAB „Wipsi“, o pastaroji atsiskaitys su vienintele kreditore UAB „Energus“. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog LUAB „Wipsi“ skolininkų nemokumas ir finansiniai sunkumai, negalėjimas išieškoti skolų, privedė LUAB „Wipsi“ prie nemokumo.

14. Teismas pažymėjo, kad administratorė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog į finansinę atskaitomybę įtrauktos paslaugos ar prekės buvo naudojamos ne įmonės, o atsakovo reikmėms.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė neginčijo sandorių, byloje neįrodyta, jog analizuoti sandoriai viršijo įprastinę LUAB „Wipsi“ ūkinės komercinės veiklos riziką, įsigytos prekės ar paslaugos buvo nelikvidžios ir (ar) bevertės, o sudarant šiuos sandorius LUAB „Wipsi“ tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė nei sandorių ekonominio nepagrįstumo, nei priežastinio ryšio tarp sandorių sudarymų bei jų įtakos įmonės nemokumui.

16. Teismas sprendė, kad nemokumo administratorės argumentai dėl galimo verslo perkėlimo nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Nėra duomenų, jog UAB „Lekoda“ dirba tie patys darbuotojai, kurie dirbo LUAB „Wipsi“. Teismo vertinimu, mažėjant užsakymų kiekiui ir susiduriant su finansiniais sunkumais sprendimas mažinti darbuotojų skaičių, siekiant išsaugoti įmonės veiklą ir patiriamas sąnaudas veiklos vykdyme yra logiškas.

17. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog A. B. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl nemokumo administratorės prašymą atmetė.

18. Nenustatęs, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą teismas atmetė atsakovo prašymą skirti baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Pareiškėja LUAB „Wipsi“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti LUAB „Wipsi“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad LUAB „Wipisi“ bankrotą sukėlė jos buvusio direktoriaus A. B. veikimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas neatsižvelgė, kad pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), įmonės vadovas privalo inicijuoti bankroto bylą, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto. Teismas nevertino, kad nuo 2019 metų įmonės finansiniai įsipareigojimai visada viršijo turtą, 2020 ir 2022 metų veikla buvo nuostolinga, turto ir finansinių įsipareigojimų santykis nuolat blogėjo, kad laikotarpiu nuo 2019 metų iki 2022 metų antros pusės įmonė turėjo turto, kurio realizavimas bankroto proceso metu būtų leidęs tenkinti bent dalį kreditorių lūkesčių. Bankroto bylos iškėlimo metu turtą sudarė tik nelikvidūs skolininkų debitoriniai įsiskolinimai. Apeliantė pabrėžė, kad finansinio reikalavimo nepateikimo fakto negalima prilyginti šio reikalavimo nebuvimui. Teismas vertindamas, kad bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė turėjo tik vieną priverstiniu būdu vykdomą išeiškojimą, neatsižvelgė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skolos administravimo veiksmus, skolas darbuotojams. Nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad nuo 2019 metų UAB „Wipsi“ skolos viršijo turto vertę, taip pat pabrėžia padėtį po 2022 m. birželio 30 d., kai įmonė neteko reikšmingo turto dalies.

19.2. Teismas nevertino įmonės vadovo rūpestingumo administruojant turtą. Atsižvelgiant į tai, kad naujas turtas buvo įsigytas prieš kelis mėnesius ir jam turėjo būti taikomas garantinis aptarnavimas, suinteresuoto asmens pozicija dėl remonto prasmės nebuvimo yra niekinė; be to iš pateiktų nuotraukų neįmanoma identifikuoti, kad tai tas pats daiktas. A. B. nepateikė duomenų apie kreipimasi į policiją dėl automobilio dingimo. Teismas negalėjo specialisto išvados prilyginti rašytiniam įrodymui, joje ignoruojami faktai iš buhalterinės apskaitos. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę galią suinteresuoto asmens paaiškinimams nei pareiškėjo pozicijai.

19.3. Įmonei baigiant vykdyti paskutines sutartis, 2022 m. spalio 31 d. išrašius paskutinę pajamas generuojančią sąskaitą faktūrą A. B. iš įmonės sąskaitos 2022 m. lapkričio 3 d. išmokėta 5 500 Eur, 2022 m. lapkričio 4 d. išduodami 4 900 Eur kasoje. Nuo 2022 m. birželio 30 d. nėra sudaromos naujos sutartys, galinčios turėti įtakos įmonės gyvybingumui atstatyti, todėl, pasak apeliantės, piniginių lėšų išmokėjimas A. B. laikytinas neteisėtu ir žalingu bendrovei bei jos kreditoriams. Vienas iš tyčinio bankroto požymių – A. B. veiksmai padengiant savo finansinius reikalavimus (26 666,54 Eur skolą), tačiau teismas šių veiksmų teisėtumo nenagrinėjo. Ginčas dėl to, ar skolintos lėšos buvo ne bendrovės vadovo daryti įnašai, kurie vėliau išmokėti (bendrovei esant nemokiai), (ne)buvo kreditorinio reikalavimo patenkinimas. Teismas nenagrinėjo ir neįvertino lėšų panaudojimo teisėtumo, pasekmių įmonės mokumui ir kreditorių lūkesčių į reikalavimų tenkinimą.

19.4. Apeliantė, pasisakydama dėl UAB „Wipsi“ sandorių, prieštaraujančių įmonės kreditorių interesams, pažymėjo, kad teismas įvertino tik suinteresuoto asmens poziciją, o administratorės nurodytas aplinkybes (atliktų darbų apimtis, darbuotojų skaičių, darbų atlikimo fiksavimus, įkainius ir pan.) paliko nenagrinėtas. Buhalterinėje apskaitoje nefiksuota, kad UAB „Wipsi“ pardavė ar į darbų sąmatas įtraukė prekes ar medžiagas; be to, nėra įmonei priklausančių turto amortizacinių skaičiavimų, turto nurašymo aktų. Nemokumo administratorė nustatė, kad į finansinę atskaitomybę įtrauktos prekės bei paslaugos, kurios nėra susijusios su vykdyta veikla. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų tikslingumą. Vadovo teiginiai nepaaiškina kelionės, augalų ir kt. įsigijimo. Nemokumo administratorė negali pateikti atsargų panaudojimo pagrindžiančių dokumentų, nes jų buhalterinėje apskaitoje nėra.

19.5. Administratorius neprivalo ginčyti sandorių, kurių ginčo laikotarpis gali užsitęsti, bus patiriamos ženkios sąnaudos ir priteistų lėšų išieškojimas bus abejotinas. Be to, ginčijimo terminas dar nėra suėjęs.

19.6. Dėl 2022 m. rugsėjo mėn. pirkimų apeliantė pabrėžė, jog teismas turėjo išnagrinėti skolos užskaitymo aplinkybes tarp susijusių įmonių ir įvertinti pasekmes teisėtiems kreditorių lūkesčiams. Taip pat apeliantė nurodo, kad jokia sutartis su Popoil sp.zo.o.o dėl paslaugų teikimo nėra sudaryta, jokie darbų atlikimo faktai ir apimtys nėra fiksuoti, nepateikti įrodymai dėl paslaugos reikalingumo, naudos įmonei, duomenys, kad suteikta reali paslauga. Mano, kad sandoris yra apsimestinis. Teismas neįvertino A. B. veiksmų visumos.

19.7. Reikalavimų perleidimo sandorių sudarymo metu UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ nebuvo bankrutavusios, reikalavimo teisių suma buvo didesnė nei šiuo metu pareikšti finansiniai reikalavimai, turtas perleistas įmonei negaunant jokių realių pajamų, be to kitai A. B. įmonei, kas nemokumo administratorės vertinimu, yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Nemokumo administratorei panaikintos galimybės dalyvauti bankroto procesuose. Be to, nenustatyta, kokių veiksmų ėmėsi UAB „Lekoda“ siekdama atsiskaityti su UAB „Wipsi“. Teismas neatliko A. B. veiksmų vertinimo tuo laikotarpiu, kai buvo sudaromas sandoris ir tuo metu buvusios įmonės būklės visumos.

19.8. UAB „Kereta“ dirba tik vienas darbuotojas – direktorius A. B.. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad nepaisant buvusios skolos A. B. iš UAB „Wipsi“ kasos skyrė lėšas šiai įmonei. Skolos išieškojimas iš šios įmonės apsunkintas arba iš viso neįmanomas. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo procesas trunka ilgiau nei bankroto procesas, todėl UAB „Energus“ atsiskaitymo momentu UAB „Wipsi“ bus likviduota, o finansiniai reikalavimai nurašyti. Mano, kad A. B. siekė paslėpti įmonės turtą nuo kreditorių bei perkelti jį į kitas savo įmones.

19.9. Apeliantė nurodo ir kitas, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad skola bendrovei UAB „Energus“ atsirado jau 2022 m. balandžio 26 d., teismui priėmus nepalankų įmonei sprendimą, nuo šio momento vadovas žinojo apie galimą prievolę. Atkreipė dėmesį į susijusios įmonės UAB „Lekoda“ darbuotojų skaičiaus augimą. Mano, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad esami darbuotojai fiziškai negalėjo atlikti tų darbų, kuris aktuojamas darbų perdavimo aktu; apeliantės teigimu, akivaizdu, kad šios įmonės atliko darbus tuose pačiuose objektuose, keisdamos užsakovės bei rangovės statusą. 2019 m. UAB „Wipsi“ skolos viršijo turimo turto vertę, bendrovės vadovas žinojo, kad įmonė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2023 m. sausio 13 d. pasak apeliantė, tai pripažintina savarankišku tyčinio bankroto požymiu.

2. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime prašo atmesti LUAB „Wipsi“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardo teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Faktiškai pradelstų įsipareigojimų 2019-2021 metais UAB „Wipsi“ neturėjo. Bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis bankroto bylos įsiteisėjimo metu yra ženkliai geresnis nei 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad LUAB „Wipsi“ pagal finansinius rodiklius buvo moki, tačiau susidūrusi su sunkumais dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo 2022 m. metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje tapo nemoki. Iki to laiko įmonė gebėjo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei vykdė veiklą, generavo pajamas. Realių kreditorių apimtį atspindi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.

20.2. 17 780 Eur suma apskaityta A. B., kaip atskaitingo asmens, kortelėje, pagal kurią jo skolos likutis 28,71 Eur, t. y. A. B. yra iš esmės atsiskaitęs su bendrove. 19 450 Eur suma (paimta iš banko) įnešta į įmonės kasą, A. B. dėl 19 450 Eur sumos yra atsiskaitęs. Atkreipė dėmesį, kad atskaitingas asmuo nėra nei kreditorius, nei debitorius; juo gali tapti tik bankroto bylos įsiteisėjimo dieną. Atskaitingo asmens funkcija skirta atlikti mokėjimus bendrovės naudai.

20.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad nemokumo administratorė nepateikė duomenų, jog paslaugos ar prekės buvo naudojamos ne įmonės, o suinteresuoto asmens reikmėms tenkinti.

20.4. Reikalavimo teisių perleidimas nebuvo neatlygintinis. Skolininkai neatsiskaitė su naujuoju kreditoriumi ir bankrutavo, todėl naujasis kreditorius neatsiskaitė ir su UAB „Wipsi“. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad bendrovė turėjo realių galimybių išieškoti iš skolininkų visas skolos sumas. Reikalavimo teisės į skolininkus buvo parduotos, prieš tai, kai skolininkams buvo iškeltos bankroto bylos, kas savaime sąlygoja apsunkintą skolų ieškojimo (ne) galimumą bei ilgus skolos išieškojimo procesus. Skolos parduotos už didesnį nei 50 proc. atlygį, lyginant su skolos suma.

20.5. Vertinti, jog ilgalaikis turtas nėra apskaitytas ar piktybiškai neperduotas nemokumo administratoriui, nėra pagrindo. Nemokumo administratorė neinicijavo nelikvidaus ir nefunkcionalaus turto perėmimo. Garantinis laikotarpis, turtą eksploatuojant ne pagal garantinių taisyklių reikalavimus (dirbant statybose sunku laikytis visų garantinių reikalavimų) negalioja.

20.6. Visos prekės ir paslaugos buvo susijusios su įmonės veikla. Apeliantė neginčija, kad UAB „Lekoda“ ir Lenkijos įmonė buvo bendrovės kreditoriai, o atsiskaitymas su jais buvo atliktas siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad darbai ne visada aktuojami tolygiai, dėl ko negalima lyginti su kalendoriniu laikotarpiu. Apeliantė neatsižvelgė į realias aplinkybes, kuomet reikia užbaigti objektą laiku ir išvengti nuostolių ar baudų mokėjimo.

20.7. Teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti ryšį tarp atsakovo veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu. Nė vienas UAB „Wipsi“ sudarytas sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, visi turto nurašymai yra apskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose ir atlikti pagal vadovo patvirtintas taisykles. Skolos išieškojimas iš bendrovės skolininkų tapo negalimas dėl skolininkų nemokumo. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti nemokumo administratoriui perdavimo aktais. VMI 2022 metais atlikusi UAB „Wipsi“ patikrinimą jokių pažeidimų nenustatė. UAB „Wipsi“ prieš bankrotą neperleido ar kitaip neperdavė tretiesiems asmenims jokių pelningų užsakymų, neperkėlė veiklos. UAB „Ledira“ ir UAB „Lekoda“ veikė lygiagrečiai su UAB „Wipsi“ bendradarbiaudamos. UAB „Wipsi“ veikla buvo sustabdyta po to, kai įmonės skolininkai neatsiskaitė, naujų pelningų su užtikrintu apmokėjimu užsakymų įmonė kurį laiką negavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti LUAB „Wipsi“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-882-467/2023).

24. Suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 18 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašydamas atmesti BUAB „Wipsi“ nemokumo administratorės atskirąjį skundą išdėstė papildomus argumentus. Tokie paaiškinimai laikytini atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu. Pažymėtina, kad CPK 335 straipsnyje nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo ir nemokumo momento

25. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

26. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas). Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

27. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Wipsi“ iškelta 2023 m. kovo 2 d., pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. galiojant JANĮ nuostatoms. Tačiau pareiškėja be suinteresuoto asmens veiksmų, atliktų 2022–2023 metais, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu, nurodydama, jog jau nuo 2019 metų UAB „Wipsi“ skolos gerokai viršijo turimo turto vertę, o vadovas, tvirtindamas balansus žinojo, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2023 m. sausio 13 d.

28. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes tik jį nustačius, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

29. Naginėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog faktinės aplinkybės apie bendrovės mokumą 2019–2022 metais paneigia pareiškėjos teiginį, kad bendrovės vadovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą 2019 metais. Pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada patvirtina teismo padarytas išvadas, jog BUAB „Wipsi“ pagal finansinius rodiklius buvo moki, tačiau atsižvelgus į tai, kad susidūrė su sunkumais dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo 2022 m. metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje tapo nemoki. Atskirajame skunde pareiškėja pabrėžė, jog nuo 2019 metų įmonės finansiniai įsipareigojimai visada viršijo turtą, teismas neatsižvelgė į ĮBĮ nuostatas, pagal kurias įmonės vadovas privalo inicijuoti bankroto bylą, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto.

30. Bendrovės nemokumas nustatytinas pagal vertinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžė, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

31. Taigi, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo nustatymui pagal ĮBĮ nuostatas reikšmingi būtent pradelsti įsipareigojimai. Be to, kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

32. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal UAB „Wipsi“ balansą už 2019 metus bendrovė turėjo 408 497 Eur vertės turto (6 199 Eur ilgalaikis materialus turtas, 402 298 Eur trumpalaikis turtas (379 886 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 22 412 Eur pinigai ir jų ekvivalentai)), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 440 229 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė 2019 metais patyrė 23 191 Eur nuostolio. Pareiškėja, akcentuodama tai, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo turtą, duomenų, patvirtinančių, kad visi bendrovės balansuose nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti, kad vėliau fiksuoti įsipareigojimai nebuvo nauji, nenurodė ir nepateikė. Nors 2020 metais įmonės turtas siekė 417 456 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 478 300 Eur, tačiau bendrovė patyrė mažesnį nuostolį – 1 732 Eur, o 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė gavo 25 963 Eur grynojo pelno (pagal bendrovės balansą bendrovė turėjo 274 529 Eur vertės turto, finansiniai įsipareigojimai sumažėjo iki 309 410 Eur) (LUAB „Wipsi“ bankroto bylos Nr. eB2-1680-779/2023 duomenys). 2020 metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 602 211 Eur, 2021 metais – 382 509 Eur. Pagal byloje esantį 2023 m. kovo 10 d. balansą, LUAB „Wipsi“ turto vertė siekė 206 355 Eur (ilgalaikis turtas – 1 966 Eur, trumpalaikis – 204 389 Eur), įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 261 791 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 261 791 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria UAB „Wipsi“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-1680-779/2023), įvertinęs ieškovo argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas nurodė, jog atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, t. y. yra nemoki (atsakovės turtiniai įsipareigojimai sudaro 257 109 Eur, o turtas – 206 355 Eur) ir laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Wipsi“ balansą, kuriame detalizuotos bendrovės skolos tiekėjams. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie bendrovės vadovo pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, atkreipia dėmesį, kad teismui teiktame 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Wipsi“ kreditorių sąraše nurodyta įsiskolinimo kreditoriams suma – 66 106,84 Eur, o skolų grąžinimo terminai – nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės nemokumo momentą, be kita ko, atsižvelgė į duomenis apie bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat bendrovės atžvilgiu atliekamus išieškojimo veiksmus, tačiau nemotyvavo, kodėl nevertino finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip pat suinteresuoto asmens nurodytų bendrovės įsiskolinimų bei jų atsiradimo momento, nepašalino duomenų prieštaringumo. Vien faktas, kad bendrovė vykdė veiklą ir gavo pajamas, savaime nereiškia, kad ji negali būti nemoki. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bendrovės nemokumo momentas nėra pakankamai pagrįstas. Nemokumo momento nustatymui būtina pašalinti aukščiau paminėtus prieštaravimus, patikslinti duomenis apie bendrovės įsipareigojimus bei turtą (pokyčius).

34. Nors, kaip minėta, tik nustačius nemokumo momentą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

35. Pareiškėja pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė aplinkybėmis dėl ilgalaikio turto neperdavimo nemokumo administratorei, mokėjimų atskaitingiems asmenims (skolos bendrovės vadovui išmokėjimo grynais pinigais avansiniais mokėjimais, kuomet įmonė iš esmės buvo nemoki), prekių bei paslaugų, nesusijusių įmonės vykdoma veikla, įsigijimo, sandorių, prieštaraujančių įmonės kreditorių interesams sudarymo (sąskaitų UAB „Lekoda“ ir Popoil sp.zo.o.o apmokėjimo, kai įmonė buvo iš esmės nemoki), reikalavimų skolininkams perleidimo už mažesnę kainą ir kt. Pasak apeliantės, minėti veiksmai visiškai eliminavo bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti suinteresuoto asmens veiksmai atlikti jau įsigaliojus JANĮ, todėl sprendžiant dėl tyčinio bankroto jie kvalifikuotini ir vertintini JANĮ nuostatų kontekste. Apeliantės nurodytos aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 20 dalies 1–2 punktuose, taip pat 5 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.

36. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

37. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

38. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

39. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

40. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes, įmonei tapus nemokia, nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio (nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių bei sprendimų)

41. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Lekoda“ bendrovei UAB „Wipsi“ išrašytos 24 248,40 Eur sumos PVM sąskaitos faktūros LE Nr. 17 pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 vertinimo, teigia, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria šiai apeliantės pozicijai. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad neturi pagrindo abejoti suinteresuoto asmens argumentais (paaiškinimais), kurie atitinka byloje esančius įrodymus, šių įrodymų iš esmės neanalizavo. Teismo išvardintos UAB „Lekoda“ ir UAB „Wipsi“ išrašytos sąskaitos faktūros bei išvada, kad įmonės nuolat bendradarbiavo tarpusavyje ir esant poreikiui viena kitai suteikdavo reikalingas paslaugas, neatskleidžia šalių sutartinių įsipareigojimų (įskaitant pagal 2022 m. liepos 2 d. rangos sutartį Nr. L07/10, kuri nurodyta UAB „Lekoda“ 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje), suinteresuoto asmens nurodyto paslaugų poreikio. Teismas neanalizavo ir pareiškime nurodytų paslaugų kainų skirtumo ir kt. Taigi nenustačius faktinių aplinkybių, nėra galimybės tinkamai įvertinti minėtų paslaugų pirkimo ekonominį (ne)nenaudingumą bei suinteresuoto asmens veiksmų (ne)atitikimą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam požymiui. Teismas nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvada dėl LUAB „Wispi“ 2022 m. rugsėjo 21 d. atlikto mokėjimo Papiol sp.z.o.o, taip pat nepakankamai pagrįsta faktiniais duomenimis. Teismas vadovavosi suinteresuoto asmens paaiškinimais, neatskleisdamas kokiais įrodymais (be atsakovo paaiškinimų) remiasi (juolab byloje nėra Lenkijos įmonės išrašytos sąskaitos, apmokėjimo dokumento). Suinteresuotas asmuo nenurodė, kokie įrodymai patvirtina realių paslaugų UAB „Wipsi“ suteikimą. Be to, tik nustačius mokėjimo metu buvusių bendrovės pradelstų įsipareigojimų mastą, galima spręsti, ar toks mokėjimas negalėjo turėti įtakos pareiškėjos mokumui, arba iš esmės pabloginti jos finansinę padėtį, pažeisti kreditorių teises. Teismas nepasiūlė suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su minėtais sutartiniais santykiais, suteiktomis paslaugomis.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apskųstoje nutartyje išdėstytos aplinkybės apie galimybes ateityje atgauti skolą iš UAB „Kereta“ nesusijusios su pareiškėjos argumentais dėl šiai įmonei 2022 m. rugpjūčio mėnesį atliktų mokėjimų. Koks šių mokėjimų faktinis pagrindas neatskleista. Kita vertus, pareiškime išdėstyti argumentai taip pat nėra tikslūs, jame nėra nurodytos aplinkybės, ar iš nemokumo administratoriui perduotų dokumentų yra nustatyti bendroves LUAB „Wipsi“ bei UAB „Kereta“ sieję sutartiniai santykiai, mokėjimų atlikimo pagrindas ir pan. Pareiškėja ir atskirajame skunde nurodo tik tai, jog A. B. iš UAB „Wipsi“ kasos papildomai skiria finansines lėšas šiai įmonei nepaisant buvusio skolos fakto.

44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abejoti 2022 m. spalio 10 d. bei 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių naudingumu nėra pagrindo. Pažymėjo, kad UAB „Elvo“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl skolos išieškojimas iš skolininkės buvo apsunkintas ir 75 procentų skolos atgavimas nepažeidė kreditorių interesų. Dėl UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ skolų perleidimo teismas nustatė, kad šioms įmonėms iškeltos bankroto bylos, todėl padarė išvadą, kad sprendimas perleisti šią skolą taip pat negali būti vertinamas ekonomiškai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien bankroto bylos iškėlimo faktas savaime nereiškia, kad skolos (nors dalies) išieškojimas nebus galimas. Minėtų sandorių naudingumo vertinimas, nenustačius aplinkybių apie galimybes patenkinti LUAB „Wipsi“ turėtus finansinius reikalavimus UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ bankroto bylose (t. y. UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ turtą, lėšų gavimo perspektyvas), yra ribotas. Pirmosios instancijos teismas pacitavęs sutartyse įtvirtintas atsiskaitymo sąlygas, šių sąlygų įtakos LUAB „Wipsi“ padėties pasikeitimui, lyginant su ta, kuomet nebūtų sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, nevertino. Pažymėtina, kad minėtos reikalavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Wipsi“ pateikimą teismui. Suinteresuotas asmuo žinojo, jog sudarydamas bendrovės turto (reikalavimo teisių) perleidimo sandorius UAB „Wipsi“ nemokumo administratoriui apribos galimybę pačiam realizuoti bendrovės turtą (spręsti dėl visiems kreditoriams naudingiausio turto pardavimo būdo). Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, jog perleidimas nebuvo neatlygintinis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendrovė realių pajamų už perleistus reikalavimus negavo.

45. Pirmosios instancijos teismas remdamasis A. B. paaiškinimais, specialisto išvada, LUAB „Wipsi“ didžiosios knygos išrašu, 2022 m. gruodžio 31 d. balansu padarė išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ilgalaikis turtas nėra neapskaitytas ar piktybiškai neperduotas nemokumo administratorei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo argumentai pernelyg abstraktūs. Pažymėtina, kad 1 966 Eur vertės ilgalaikis turtas įtrauktas į 2023 m. kovo 10 d. sudarytą balansą (įskaitant transporto priemones, kurių likutinė vertė sutampa su ilgalaikio turto sąraše nurodyta verte). Teismas neatskleidė, ar byloje yra objektyvių duomenų, patvirtinančių suinteresuoto asmens paaiškinimus, susijusius su bendrovės automobiliu. Vertinant pareiškėjos nurodytą turtą (pagal pateiktas sąskaitas), pažymėtina, kad kompiuterio eSports Ryzen5/AMD Ryzen5 5500 įsigijimo kaina (826,44 Eur) sutampa su nemokumo administratorės nurodytoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kompiuterio kaina (be PVM). Šio turto likutinė vertė ilgalaikio turto sąraše – 734,72 Eur. Tačiau ilgalaikio turto sąraše nėra telefono įsigijimo pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą MMVLN22 Nr. 1822 vertę atitinkančių telefonų, bendrajame žurnale taip pat neužfiksuotas 2022 m. rugsėjo 26 d. įsigytas turtas bei jo nusidėvėjimas ar nurašymai, nėra duomenų ir apie elektrinio vandens šildytuvo įsigijimą ar nurašymą.

46. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo akcentuoja VMI atlikto patikrinimo rezultatus, tačiau į bylą įrodymai, patvirtinantys tokį patikrinimą, nepateikti.

47. Minėta, kad tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo veiksmai ar sandoriai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad esmine nemokumo priežastimi buvo skolininkų neatsiskaitymas ir naujų projektų su užtikrintu apmokėjimu neatsiradimas, duomenų, vertinant ar suinteresuotas asmuo (ne)atliko pareiškėjos nurodytus veiksmus, ar jie (ne)atitinka JANĮ 70 straipsnyje nustatytus požymius, ar jie (ne)turėjo įtakos bendrovės mokumui ar jos padėties blogėjimui, nepakanka.

48. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).

49. Teismas, nagrinėjamoje byloje turėdamas didesnio aktyvumo pareigą, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, pakankamai neišsiaiškinęs aukščiau išdėstytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas nepatikslino šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bei pareigos rinkti įrodymus, kurie būtų pakankami reikalavimams pagrįsti ar prieštaravimams pašalinti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Byloje būtina patikslinti duomenis, reikšmingus bendrovės nemokumo momento nustatymui, išsiaiškinti šioje nutartyje paminėtas ir kitas faktines aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nemokumo administratoriaus nurodytais pagrindais.

50. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Pažymėtina tai, kad pareiškėja, inicijavusi tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, taip pat turi būti aktyvi ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti viešojo intereso aspektą turintį klausimą – likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu. Tik surinkus papildomus įrodymus ir nustačius šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, būtų galima daryti išvadas dėl pagrindo bendrovės bankrotą (ne)pripažinti tyčiniu ir (ne)nustatyti už tai atsakingus asmenis.

52. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

53. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo nutartį, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.