Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIO zona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-393-650/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliuda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIO zona“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eliuda“ 2023 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BIO zona“ prašydama priteisti iš atsakovės 167 309 Eur skolą, 706,42 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys pateiktas po atsakovės prieštaravimų teismo įsakymo išdavimo procese.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 2022/06/20-2 (toliau – ir paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 167 309 Eur. Pagal paskolos sutarties 1 punktą, atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. gegužės 31 d. dalimis grąžinti ieškovei gautą paskolą. Nepaisant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė iki sutartyje numatyto termino prievolės neįvykdė ir paskolos negrąžino, nors nuolat žadėjo tai padaryti.

3. Ieškovė 2023 m. liepos 14 d. pateikė atskirą procesinį dokumentą prašydama, atsakovei nepranešus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, banko sąskaitas, o jų neužtenkant – pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis esantį atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovės finansinė padėtis ieškovės ir kitų kreditorių finansinių reikalavimų kontekste yra sunki – atsakovė jau trečius metus iš eilės dirba nuostolingai, o jos turimas turtas nepakankamas kreditorių, įskaitant ir ieškovę, reikalavimams patenkinti. Atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui; vienintelis likvidus jos turtas yra tris kartus įkeistas, o likęs turtas – nelikvidus; atsakovė turi kreditorių, kuriems yra pradelsusi atsiskaitymo terminus, o šių pradelstų įsipareigojimų suma kartu su skola ieškovei viršija 557 028,69 Eur. Atsakovės nesąžiningumą, ieškovės vertinimu, patvirtina aplinkybės, kad: paskolos sutartis sudaryta 2022 m. birželio 20 d. su galimybe skolą grąžinti dalimis, tačiau per metus atsakovė jokia dalimi nepadengė įsiskolino ieškovei, nors vis žadėjo tai padaryti; užuot atsiskaičiusi su ieškove, atsakovė jau po paskolos sutarties sudarymo pradėjo varžyti turimą nekilnojamąjį turtą – 2023 m. birželio 14 d. tris kartus hipoteka įkeitė vienintelį likvidų nekilnojamąjį turtą; atsakovės vadovas A. P. sąmoningai pažeidinėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą, pirmenybę sąmoningai teikdamas kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti; ieškovės žiniomis, atsakovė 2023 m. birželio mėnesį buvo gavusi apyvartinių lėšų, tačiau jas išleido kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui; atsakovės akcininkas M. K. 2023 m. liepos 12 d. kreipėsi dėl neeilinio akcininkų visuotinio susirinkimo sušaukimo, motyvuodamas atsakovės vadovo sąmoningais veiksmais blogai valdant bendrovę, vedant ją prie tyčinio bankroto.

4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu netenkino. Teismas nusprendė, kad ieškovė prašymo atsakovės nesąžiningumo aspektu nepagrindė objektyviais įrodymais, nes vien aplinkybės, jog ieškovė ne kartą reikalavo grąžinti paskolą, nebendradarbiavo ir neatsakė į teikiamas pretenzijas po paskolos termino pasibaigimo (2023 m. gegužės 31 d.) savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir neįrodo, kad ji siekia išvengti išieškojimo pagal būsimą ieškovei palankų teismo sprendimą ar kad ji bylos nagrinėjimo metu slėps turimą turtą, perleis jį kitiems asmenims bet kokia forma ar jį apsunkins bet kokia kita forma. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovė atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdama tikslą išvengti būtent ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.

5. Ieškovė 2023 m. liepos 24 d. pateikė pakartotinį prašymą, atsakovei nepranešus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad paaiškėjo naujų reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu. Pakartotiniame prašyme nurodė šias, ieškovės vertinimu, atsakovės nesąžiningumą patvirtinančias aplinkybes: atsakovė pripažįsta prievolę ieškovei, nes skola yra fiksuota atsakovės buhalteriniuose dokumentuose; prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovė skolos neginčijo, bet iki šiol nėra jos įvykdžiusi; atsakovės vienintelis likvidus nekilnojamasis turtas yra tris kartus įkeistas, o likęs nekilnojamasis turtas – nelikvidus; ieškovė suteikė galimybę paskolą grąžinti dalimis, tačiau atsakovė jos nemokėjo, tik teikė pažadus ir po paskolos termino pasibaigimo; atsakovės vadovas sąmoningai pažeidinėja įstatymu nustatytą mokėjimų eiliškumą; 2023 m. birželio mėnesį gavusi apyvartinių lėšų, atsakovė jas išleido kitų kreditorių reikalavimų (esamų ir buvusių įmonės vadovų) patenkinimui, neatsiskaitydama su ieškove. Ieškovės žiniomis, atsakovė artimiausiu metu turi gauti apyvartinių lėšų ir gali jas vėl panaudoti ne atsiskaitymui su ieškove. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė pirmiausia areštuoti atsakovės banko sąskaitas ir pinigines lėšas, o šio turto nepakankant – atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės UAB „Eliuda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir nutarė areštuoti atsakovei UAB „Bio zona“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovės UAB „Eliuda“ ieškinio 168 015,42 Eur reikalavimams užtikrinti.

7. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo konstatuota, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, taigi viena iš dviejų sąlygų taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms yra įvykdyta. Šios aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl ir pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu laikoma, kad ieškovė tikėtinai yra pagrindusi ieškinio reikalavimą.

8. Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 17 d. nutartimi prašymas buvo netenkintas, nes ieškovė jo atsakovės nesąžiningumo aspektu nepagrindė objektyviais įrodymais. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

9. Teismas nustatė, kad su pakartotiniu prašymu ieškovė pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą, iš kurio matyti, jog A. V. buvo UAB „Bio zona“ vadovas nuo 2002 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 15 d., o A. P. yra vadovas iki dabar. Ieškovė pateikė atsakovės banko UAB „SME Bank“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 17 d., iš kurio matyti, kad atsakovė per šį laikotarpį gavo 1 779 999 Eur paskolą refinansavimui, tarp jos – 916 122 Eur gauta jau po ieškovės finansinio reikalavimo termino pabaigos. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2023 m. birželio 14–15 dienomis atsakovei gavus 509 149 Eur įplaukas, šios lėšos buvo išleistos per 4 dienas ir dalis jų buvo pervesta atsakovės akcininkui ir vadovui A. P., kaip skolos grąžinimas ar atskaitingo asmens apmokėjimas (38 389,22 Eur). 2023 m. liepos 10 d. atsakovė gavo 326 973 Eur įplaukas, kurias išleido per 7 dienas. Nors dalis šių įplaukų buvo skirta darbo užmokesčiui išmokėti ir kitiems įsipareigojimams padengti, tačiau 42 421,11 Eur buvo išmokėta įmonės vadovui A. P., o 4 798,90 Eur pervesta vadovo sūnui H. P..

10. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti duomenys leidžia spręsti, jog atsakovė gauna piniginių lėšų įplaukas, kurias skiria atsiskaitymams. Nors dalis lėšų skiriama apyvartiniams atsiskaitymams, tačiau nemažą dalį šių lėšų atsakovė skiria atsiskaityti su vadovu, dalį lėšų pervesdama ir su vadovu susijusiam asmeniui – vadovo sūnui, bet nė vienas mokėjimas neatliktas ieškovei. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo tris kartus įkeistas suėjus ieškovės suteiktos paskolos grąžinimo terminui. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovė, gaudama pinigines įplaukas ir didelę jų dalį skirdama patenkinti įmonės vadovo ir su juo susijusio asmens finansiniams reikalavimams, esant duomenims, kad po ieškovės suteiktos paskolos grąžinimo termino atsakovė jai priklausantį turtą kelis kartus įkeitė kitiems kreditoriams, tokiais veiksmais galimai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ieškovės finansinio reikalavimo atžvilgiu.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė ir antrą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi. Kadangi teismui nėra žinoma, koks turtas priklauso atsakovei, jį surasti ir aprašyti pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė UAB „BIO zona“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Skundžiama teismo nutartimi buvo pažeista atsakovės teisė į gynybą, šalių lygiateisiškumo principas bei atsakovės teisė būti išklausytai, kadangi atsakovei nebuvo suteikta galimybė atsikirsti, pateikti savo nuomonę ir įrodymus dėl skunde ir teismo nutartyje nurodytų aplinkybių. Net ir po skundžiamos nutarties priėmimo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) ieškovės prašymas ir priedai (jei tokie buvo pateikti) atsakovei yra neprieinami („dokumentas neviešinamas“). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik paskolos sutartį, tačiau remiantis kokiais banko sąskaitos išrašais (nurodytais nutarties 11 punkte) ir kokie duomenys teismui buvo pateikti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iki šiol atsakovei nėra žinoma, dėl to atsakovė negali užtikrinti veiksmingos gynybos šiuo aspektu.

12.2. Iš ieškovės pateikto ieškinio ir paskolos sutarties matyti, kad ieškovė pinigų perdavimą atsakovei patvirtinančių duomenų nepateikė, nors paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis) Tai reiškia, jog nėra įrodytas nei pinigų perdavimo faktas, nei jų perdavimo momentas, t, y. ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo ir nėra įvykdyta pirmoji sąlyga leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones Todėl vien šiuo pagrindu prašymas negalėjo būti tenkinamas.

12.3. Teismas nepagrįstai sprendė ieškovę pagrindus ir antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui), remdamasis skundžiamos nutarties 11 punkte nurodytais duomenimis, kurie iki šiol atsakovei nėra pateikti. Ieškovė galimai nurodė (kadangi su prašymu teismui atsakovei nebuvo leista susipažinti) teismui neišsamius, tikrovės neatitinkančius ir melagingus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, turtą ir kt., taip aiškiai piktnaudžiaudama savo procesine padėtimi, ko pasėkoje suklaidino teismą.

12.4. Kreditas iš UAB „SME bank“ buvo paimtas tikslu refinansuoti konkrečius atsakovės turimus kreditus kredito unijoje „Germanto lobis“ ir kredito įstaigoje „PayRay Bank“. Šie mokėjimai nėra apyvartinės lėšos, o tikslinės atsakovės turimų kreditų refinansavimo lėšos. Todėl šias lėšas atsakovė, vos tik gavusi, išleido (padengė refinansuojamus kreditus) per 1–2 dienas.

12.5. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas kreditoriui – UAB „SME bank“ (SME loans, SME Capital 3) pagal refinansavimo kredito sutartį. Kadangi buvo sudarytos trys atskiros kredito sutartys (refinansuoti jau turimus kredito unijos „Germanto lobis“, kredito įstaigos „PayRay Bank“ kreditus), to paties kreditoriaus kreditas buvo išskaidytas į tris dalis ir užtikrintas trimis atskiromis hipotekomis. Trečia kredito sutartis buvo paimta įmonės apyvartinėms lėšoms, kuri įtvirtinta hipotekos sutartimi (trečiąja).

12.6. UAB „BIO zona“ šilumos gamybos ir pardavimo Telšių miesto šilumos tiekėjui UAB „Litesko“ veiklą vykdė turimoje katilinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri buvo mažo pajėgumo (4500 MW), atitinkamai generavo sąlyginai mažas pajamas. Dėl to atsakovė dar 2017 metais parengė projektus ir 2019 metais pradėjo naujos, galingesnės (apie 15000 MW) katilinės statybas, kurias baigė 2022 m. liepos 1 d. Viso projekto įgyvendinimui reikėjo 2 509 376,57 Eur be PVM. Investicijos padengtos apyvartinėmis įmonės, akcininkų lėšomis (įnašais) ir gautomis kredito unijos „Germanto lobis“ ir UAB „PayRay Bank“ paskolos lėšomis. Nuo 2022 m. liepos 1 d. pradėjus veikti dar vienai, ženkliai galingesnei katilinei, atsakovė pradėjo gauti ir ateityje gaus ženkliai didesnes pajamas. Per vienerius metus nuo veiklos pradžios tikėtis staigaus pajamų kilimo nėra logiška, nes tai yra procesas, kuris vyksta palaipsniui. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė sąžiningai vykdo ir plečia veiklą, didina įmonės pajamingumą.

12.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė galbūt siekia pabloginti turtinę padėtį ieškovės finansinio reikalavimo atžvilgiu. Mokėjimai atsakovės vadovui buvo atliekami pagal atsakovės ir A. P. pasirašytą paskolos sutartį, kuria vadovas paskolino atsakovei apyvartines lėšas, atliko kitus mokėjimus atsakovės vardu, o atsakovė, gavusi kreditą, šias sumas grąžino. Mokėjimas ankstesniam atsakovo vadovui A. V. buvo atliktas pagal Valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčių komisijos 2023 m. birželio 30 d. sprendimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio (išeitinės kompensacijos). Mokėjimai H. P. buvo atliekami pagal 2017 m. spalio 27 d. negyvenamųjų pastatų nuomos sutartį Nr. 2017.10.27/nuoma/01, todėl šios lėšos buvo ir yra pervedamos ne kaip su atsakovės vadovu susijusiam asmeniui – vadovo sūnui, o kaip patalpų, kuriose yra atsakovės katilinė, nuomotojui, be to, šie mokėjimai pagal pridedamą sutartį yra atliekami dar nuo 2017 metų.

12.8. Atsakovė teikia teismui duomenis apie gaunamas pajamas, sutartį su UAB „Litesko“, iš kurių matyti, jog atsakovė sėkmingai vykdo veiklą, gauna pajamas, vykdo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turint tikslą išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo.

12.9. Nepagrįstai pritaikius laikinąją apsaugos priemonę yra sutrikdyta įmonės veikla, turinti įtakos įmonės finansiniams rezultatams. Remiantis melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės banko sąskaitas nėra galimybės atsiskaityti su įmonės tiekėjais, kreditoriais, dėl to padidės įmonės veiklos sąnaudos, nes kreditoriai ir tiekėjai reikalaus mokėti netesybas, baudas, delspinigius; be to, atsakovė moka palūkanas už kreditą, kuriuo negali naudotis, jau dabar patiria žalą.

12.10. Faktą, kad ieškovė neįrodė nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais atsakovė siektų išvengti išieškojimo pagal byloje galbūt priimtą jai nepalankų teismo sprendimą, analogiškais motyvais konstatavo Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-404-368/2023.

13. Ieškovė UAB „Eliuda“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Atsakovės teisė į gynybą nebuvo apribota. Ieškovės prašymą teismui neskaitmeninti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nulėmė pačios atsakovės nesąžiningi veiksmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę laikinąsias apsaugos priemones taikyti be atsakovo informavimo, tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Šiai dienai prašymas yra skaitmenintas, tad atsakovė turi galimybę susipažinti tiek su prašymo turiniu, tiek su jo priedais, be to, prie prašymo pridėti įrodymai atsakovei yra neabejotinai žinomi. Teismas nutartyje aprašė prašymo argumentus, įrodymus. Atskiruoju skundu atsakovė turi paneigti ne prašymo, bet nutarties motyvus, kurie jai yra aiškūs.

13.2. Ieškinio reikalavimai yra pagrįsti keliomis įrodymų grupėmis, bet ieškovė teikia dar ir papildomus, jos reikalavimą pagrindžiančius, įrodymus. Paskolos sutarties 1 punktu atsakovė pripažino, jog iš ieškovės yra gavusi 167 309 Eur paskolą. Atsakovė niekada neginčijo prievolės ieškovei ir tą pradėjo daryti tik inicijavus teisminį procesą, o tai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė buhalteriniuose dokumentuose fiksuoja 167 309 Eur skolą ieškovei, t. y. atsakovė skolą ieškovei pripažįsta visa apimtimi.

13.3. Nors atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė pinigų perdavimo atsakovei fakto, tačiau atsakovė 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl 167 310 Eur skolos sumokėjimo per 36 mėnesių laikotarpį, tokiu būdu pripažindama skolą visa apimtimi. Ieškovė, siekdama rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, pateikė alternatyvų pasiūlymą, labiau atitinkantį šalių interesus. Faktas, kad prieš teismą atsakovė ginčija ieškovės reikalavimą, kai pati niekada šio reikalavimo neginčijo ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu pasiūlė atsakovei priimtiną skolos grąžinimo grafiką, rodo atsakovės piktybiškumą ir nesąžiningumą.

13.4. Ieškovė papildomai teikia mokėjimo pavedimus, kurie įrodo, kad ieškovė paskolino atsakovei 167 309 Eur, ir galutinai paneigia bet kokius atsakovės argumentus apie neva nepagrįstą ieškovės reikalavimą. Ieškovė lėšas atsakovei pervedė dar 2021 metais, o 2022 metais negrąžintai sumai – 167 309 Eur šalys pasirašė paskolos sutartį.

13.5. Atsakovės argumentas, kad įkeitimas atliktas tik vienam kreditoriui, nepanaikina fakto, jog atsakovė pakartotinai suvaržė turimą turtą. UAB „SME Bank“, UAB „SME Loans“ ir UAB „SME Capital 3“ yra trys skirtingi juridiniai asmenys, todėl atsakovės teiginys apie tą patį kreditorių yra klaidingas. Aplinkybė, kad pagal tris sutartis kreditoriai priklauso tai pačiai įmonių grupei, neeliminuoja to fakto, jog atsakovės turtas yra įkeistas tris kartus skirtingoms prievolėms užtikrinti.

13.6. Atsakovės teiginys, kad lėšos išleistos kitų paskolų refinansavimui, yra nepagrįstas. Atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog mokėjimai atsakovės vadovams ir akcininkams padaryti nesuėjus prievolių jiems vykdymo terminams, o su ieškove, kuriai mokėjimo terminai suėję, nebuvo atsiskaityta.

13.7. Iš atsakovės su atskiruoju skundu pateikto banko išrašo matyti, kad paskolos, kurios atsakovės gautos po 2023 m. birželio 15 d. ir kurių vertė yra apie 607 000 Eur, nebuvo išleistos kitų paskolų refinansavimui, nes būtent ši suma atsakovei buvo banko suteikta apyvartinėms lėšoms ir atsiskaitymui su atsakovės kreditoriais. Po 2023 m. birželio 15 d. mokėjimai kredito unijai „Germanto lobis“ ir kredito įstaigai „PayRay“ iš viso nebuvo daromi, bet lėšos išvedamos kitoms paskirtims, tarp jų – mokėjimams atsakovės vadovams ir akcininkams. Todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad gautos paskolos buvo skiriamos kitų paskolų refinansavinui, yra klaidinantys ir spekuliatyvūs.

13.8. Atsakovė iš A. P. 2023 m. gegužės 15 d. paskolos sutartimi gautą 38 334,22 Eur paskolą turėjo grąžinti iki 2023 m. liepos 10 d., tačiau atitinkančią paskolos sutartį sumą atsakovė A. P. pervedė 2023 m. birželio 15 d. Be to, A. P., nors ir žinodamas apie iš banko ketinamas gauti lėšas, labai trumpam laikui (vienam mėnesiui) tariamai paskolino lėšas atsakovei už paskolos sutartyse nustatytas 6 proc. palūkanas, kurias atsakovės vadovas išsimokėjo po to, kai bankas pervedė lėšas apyvartinėms lėšoms. Šios aplinkybės tik papildomai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu ir vengimą atsiskaityti išimtinai su ieškove.

13.9. Iš atsakovės pateikto Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, kad išmoka buvo mokama dirbtinai, t. y. siekiant išvesti atsakovės pinigus susijusiems su atsakove asmenims. Teismas ignoravo, kad ginčo, jog su A. V. buvo tinkamai atsiskaityta, nebuvo. Atsakovės išmokėta „neturtinės žalos kompensacija“ siekė beveik 2 000 Eur, o tai pagal Lietuvos teismų praktiką būtų priteisiama nebent už rimtą kūno sužalojimą. Taigi ši kompensacija buvo išmokėta ne pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, bet pagal atsakovės ir atsakovės akcininko, buvusio vadovo, taikos sutartį, nesuėjus mokėjimo terminui, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą imperatyvų mokėjimų eiliškumą.

13.10. Iš atsakovės pateiktos nuomos sutarties matyti aiškiai nenaudingos atsakovei nuomos sąlygos – nuomos sutartis sudaryta 25 metų laikotarpiui, nustatant už nuomą ne fiksuotą kainą, bet kintamą nuomos mokestį, kuris sudaro 3 proc. nuo faktinių atsakovės šilumos pardavimo pajamų (nuomos sutarties 6.1 punktas). Be to, H. P. nuomos mokestis 2023 m. liepos 10 d. į skirtingas sąskaitas buvo sumokėtas du kartus, tikėtina, mokėjimai buvo daromi į priekį, t. y. nesuėjus mokėjimo terminams. H. P. – atsakovės vadovo ir akcininko A. P. sūnui – yra 9 metai. Ant nuomos sutarties yra A. P. (veikiančio nepilnamečio sūnaus interesais) ir buvusio atsakovės vadovo A. V. parašai. Ši nuomos sutartis papildomai demonstruoja atsakovės nesąžiningumą.

13.11. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atsakovės vadovas, gavęs ieškinį, daro spaudimą ieškovei 2023 m. liepos 20 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovės akcininkams ir ieškovės vadovui, nurodydamas, jog dėl atsakovės kreditorių (UAB „TCH“ ir ieškovės) pareikštų reikalavimų ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė neva negali toliau vykdyti veiklos, todėl nuo 2023 m. liepos 27 d. ketina nutraukti veiklą, nevykdyti laimėtų konkursų, nors atskirajame skunde deklaruoja pelningą atsakovės veiklą. Be to, atsakovės vadovas jau yra privedęs ne vieną įmonę prie bankroto.

13.12. Atsakovės vadovas A. P. ignoruoja akcininko prašymą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti klausimą dėl jo nušalinimo nuo vadovo pareigų. Dėl sveikatos problemų paskyrus laikinai direktoriaus pareigas einantį asmenį A. M., jis inicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Tačiau, praėjus kelioms valandoms po šio el. laiško išsiuntimo atsakovės akcininkams, A. P., prisijungęs prie atsakovės el. laiško, atšaukė šio susirinkimo inicijavimą, taip blokuodamas bet kokią iniciatyvą spręsti dėl jo, kaip vadovo, pakeitimo. A. P. yra ne tik atsakovės vadovas, bet su savo dukra kartu valdo 51 proc. atsakovės akcijų, tai reiškia, jog būtent A. P. priima atsakovės sprendimus ir nuo jo priklauso atsakovės veikla.

13.13. Nors atsakovė pateikė dokumentus apie neva iš katilinių gaunamas pajamas, informaciją apie turto nusidėvėjimą, pelno ataskaitą už 2023 metus, tačiau šie dokumentai nėra pasirašyti nei vadovo, nei įmonės buhalterio, todėl jie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Taigi įrodymai, kuriais atsakovė grindžia savo gerą padėtį, negali būti vertinami. Nepaisant to, net jei atsakovės finansinė padėtis, nebūdama gera, visgi gerėja, ši aplinkybė, egzistuojant akivaizdžiam atsakovės nesąžiningumui ieškovės atžvilgiu, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės UAB „Eliuda“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „BIO zona“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantė UAB „BIO zona“ kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus: A. P. mokėjimų už UAB „BIO zona“ kopijas; 2022 metų turto nusidėvėjimo lentelės kopiją; 2023 m. birželio 30 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo dėl A. V. kopiją; 2023 m. UAB „BIO zona“ turto balanso kopiją; UAB „BIO zona“ katilinių pajamų balanso kopiją; UAB „BIO zona“ 2023 metų pelno ataskaitos kopiją; UAB „BIO zona“ ilgalaikio materialiojo turto rezervo perkainavimo buhalterinės pažymos kopiją; sutarties su UAB „Litesko“ kopiją; nuomos sutarties su H. P. kopiją. Šiais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus ir prašo juos priimti į bylą, motyvuodama tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jai nepranešus ir tokiu būdu apribojus jos teisę į teisminę gynybą.

17. Ieškovė UAB „Eliuda“ kartu su atsiliepimu teikia šiuos dokumentus: UAB „BIO zona“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymo dėl skolos sumokėjimo kopiją; ieškovės atsakymo į UAB „BIO zona“ pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo kopiją; ieškovės mokėjimų UAB „BIO zona“ kopijas; išrašą iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro apie UAB „Sme Bank“; išrašą iš VĮ Registrų centro apie UAB „Sme Capital 3“; išrašą iš VĮ Registrų centro apie UAB „Sme Loans“; 2023 m. liepos 20 d. UAB „BIO zona“ vadovo el. laiško kopiją; išrašą iš VĮ Registrų centro apie UAB „Arisanda“; išrašą iš VĮ Registrų centro apie UAB „Harvedis“; išrašą iš VĮ Registrų centro apie A. P. valdomas įmones; 2023 m. liepos 31 d. laikinai UAB „BIO zona“ vadovo pareigas einančio A. M. el. laiško kopiją; 2023 m. liepos 31 d. UAB „BIO zona“ vadovo el. laiško kopiją. Naujais įrodymais ieškovė grindžia atsikirtimus į apeliantės atskirojo skundo argumentus ir su juo pateiktus įrodymus, prašo juos priimti, nes naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsidaro vėliau.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

19. Atsižvelgdamas į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / netaikymas) ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme šis klausimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovei, siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar iš tiesų yra (buvo) abi laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui būtinos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės teikiamus įrodymus ir prideda juos prie bylos. Šie įrodymai buvo išsiųsti ieškovei su atskirojo skundo kopija, taigi jų turinys ieškovei yra žinomas, tai matyti iš jos atsiliepimo ir jų priėmimu bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas.

20. Ieškovės su atsiliepimu pateikti priedai Nr. 1–3 jau yra pateikti į bylą pirmosios instancijos teismui su dubliku (UAB „BIO zona“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymo dėl skolos sumokėjimo kopija, ieškovės atsakymo į UAB „BIO zona“ pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo kopija ir ieškovės mokėjimų UAB „BIO zona“ kopijos), todėl šių dokumentų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

21. Ieškovės pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2023 m. liepos 24 d., todėl 2023 m. liepos 20 d. UAB „BIO zona“ vadovo el. laiško kopija galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, o priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta, ieškovė nenurodo, todėl šį teikiamą dokumentą atsisakoma priimti. Išrašai iš VĮ Registrų centro apie A. P. valdomas įmones, UAB „Arisanda“ ir UAB „Harvedis“ taip pat galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, jais grindžiami ieškovės argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodoma, kaip šių dokumentų turinys siejasi su apeliantės (jos vadovo) siekiu paslėpti, apsunkinti turimą turtą ar sumažinti jo vertę, todėl juos atsisakoma priimti. 2023 m. liepos 31 d. laikinai UAB „BIO zona“ vadovo pareigas einančio A. M. el. laiško kopija ir 2023 m. liepos 31 d. UAB „BIO zona“ vadovo el. laiško kopija grindžiami ieškovės argumentai, kad apeliantės vadovas nešaukia įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau, kaip tai siejasi su apeliantės siekiu paslėpti, apsunkinti turimą turtą ar sumažinti jo vertę, ieškovė taip pat nenurodo, todėl ir šiuos dokumentus atsisakoma priimti kaip neatitinkančius sąsajumo kriterijaus. Išrašai iš VĮ Registrų centro apie UAB „Sme Bank“, UAB „Sme Capital 3“ ir UAB „Sme Loans“, kuriais grindžiama aplinkybė, jog apeliantė turtą įkeitė skirtingiems kreditoriams, nes šios bendrovės nėra vienas ir tas pats juridinis asmuo, atitinka sąsajumo reikalavimą, todėl šiuos išrašus apeliacinės instancijos teismas priima.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų

22. Apeliantė, reaguodama į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus teiginius, 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus (elektroninio laiško (atsakymo) į ieškovės „pasiūlymą“ kopiją ir sąskaitų suvestinės kopiją) bei prašo įvertinti ieškovės veiksmus (procesinį elgesį) ir spręsti klausimą dėl procesinės nuobaudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

23. 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstė savo nuomonę dėl apeliantės 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymo. Šiame ieškovės procesiniame dokumente apeliacinės instancijos teismo prašoma: atmesti apeliantės 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą dėl ieškovės veiksmų vertinimo; atmesti atsakovės atskirąjį skundą; priteisti ieškovei iš apeliantės 2 976,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Prie prašymo pridedama: ieškovės atsakymo į apeliantės 2023 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymą kopija; 2023 m. rugpjūčio 30 d. apeliantės 30 d. rašto dėl taikos kopija; bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

25. Taigi apeliantės pateiktas prašymas priimti rašytinius paaiškinimus vertinamas atskirojo skundo papildymu, o ieškovės atsikirtimai į šiuos apeliantės rašytinius paaiškinimus – atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu. Tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Taip pat ir atsiliepimas į atskirąjį skundą gali būti pateiktas per 14 dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnis), kuris ieškovės į bylą yra pateiktas. Vėliau jį keisti ar pildyti įstatymas taip pat nenumato. Todėl apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti, nes jie pateikti pavėluotai, be to, išeina už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, kadangi juose nurodomos aplinkybės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalyką.

26. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinantys dokumentai priimami, nes jie pateikti laiku (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliantės teisės į veiksmingą teisminę gynybą (ne)užtikrinimo

27. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui.

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nemanė, jog apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra būtina pranešti atsakovei (juolab kad tokį prašymą išreiškė ir ieškovė savo prašyme) ir skundžiama nutartis buvo priimta nesuteikus teisės atsakovei atsikirsti (atsiliepti) į prašymą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės teisės būti išklausytai pažeidimą. Kaip jau minėta, pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra tokį prašymą sprendžiančio teismo diskrecijos teisė, o teisę būti išklausytai atsakovė įgyvendino pateikdama atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nors ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu ir nebuvo vieši tam tikrą laikotarpį, tačiau tai nesudarė kliūčių atsakovei pateikti atskirąjį skundą, nes jame dėstomi argumentai ne dėl ieškovės prašymo (ne)pagrįstumo, o dėl teismo nutarties argumentų, motyvų ir išvadų pagrįstumo. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, jog negalėjimas susipažinti su ieškovės pakartotinio prašymo turiniu ir jo priedais sąlygojo jos teisės būti išklausytai ir (ar) teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

29. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

30. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstu, o taip pat egzistuoja reali grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja abi pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

31. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

32. Apeliantė nesutinka, kad ieškovės pareikštas ieškinys atitinka pirmąją sąlygą, t. y., kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teigia, jog ieškovė pinigų perdavimą apeliantei patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad nėra įrodytas nei pinigų perdavimo faktas, nei jų perdavimo momentas, o tuo pačiu tai reiškia, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

33. Pagal prima facie doktriną, atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).

34. Taigi, sprendžiant tarpinį procesinį klausimą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nėra atliekamas išsamus ieškinyje pateiktų teisinių argumentų vertinimas ir pateiktų įrodymų tyrimas. Tai daroma priimant procesinį sprendimą, kuriuo ginčas yra išnagrinėjamas iš esmės. Tuo tarpu atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais.

35. Šiuo atveju tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti pirmąjį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavus, kad iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje 2023 m. liepos 26 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teikiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios aplinkybės nėra pakitusios ir sprendė pirmąją sąlygą aptariamam institutui taikyti esant nustatyta.

36. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įžvelgti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ar spręsti, kad ieškovė savo interesus pasirinko ginti netinkamu būdu, juolab kad ir apeliantė neneigia neatsiskaitymo pagal šalių 2022 m. birželio 20 d. sudarytą paskolos sutartį fakto. Tačiau iš byloje esančių procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko) turinio matyti, kad ieškovė ieškiniu reikalauja apeliantę grąžinti jai 167 309 Eur, teigdama, jog ši suma dar iki paskolos sutarties sudarymo dienos bankiniais pavedimais buvo pervesta apeliantei (taip nurodyta ir paskolos sutarties 1 punkte). Tuo tarpu apeliantė nesutinka, kad pinigai (paskolos sutarties dalykas) būtent pagal šią sutartį buvo perduoti, t. y. iš esmės neigia paskolos sutarties sudarymo faktą (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalis) ir atsiliepime į ieškinį užsimena apie priešieškinio dėl paskolos sutarties nuginčijimo teikimo galimybę. Taigi apeliantė laikosi pozicijos, kad jai iki paskolos sutarties sudarymo bankiniais pavedimais buvo pervesta ne paskolos suma, o avansiniai mokėjimai už ieškovės iš apeliantės įsigyjamą ir ateityje planuojamą įsigyti biokurą. Vadinasi, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio dalyko (ar paskolos sutartis buvo sudaryta ir ar reikalaujama grąžinti suma apeliantei buvo perduota kaip paskola). Tačiau tokios aplinkybės bus patvirtintos arba paneigtos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet jos negali būti nustatytos sprendžiant tik tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė UAB „Eliuda“ ieškinyje aiškiai suformulavo reikalavimus, ieškinį pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais argumentais, prie ieškinio pridėjo įrodymą – paskolos sutartį, iš kurios kildina apeliantės prievolę dėl skolos grąžinimo. Aplinkybė, jog prie ieškinio nebuvo pridėti įrodymai, patvirtinantys paskolos dalyko išmokėjimą atsakovei, nedaro ieškinio preliminariai nepagrįstu. Todėl apeliantės argumentai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo spręsti ieškinį esant preliminariai nepagrįstu vien dėl įrodymų nepakankamumo. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu, o su dubliku ieškovė pateikė bankinius pavedimus, kuriais grindžia savo poziciją byloje.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo

38. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su teismo sprendimo įvykdymo vengimu.

39. Tuo tarpu finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Taigi tokios aplinkybės, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar netgi prastėjanti skolininko turtinė padėtis nesuabsoliutinamos ir nepriskiriamos prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

40. Ieškinio suma bei juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovės atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

41. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

42. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog apeliantės finansinė padėtis, kokia ji bebūtų, nenulemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažįsta ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau pabrėžia, jog egzistuojant, ieškovės vertinimu, akivaizdžiam atsakovės nesąžiningumui ieškovės atžvilgiu, tai nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi būtent ieškovei, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka pareiga įrodyti nesąžiningus apeliantės veiksmus, tikslingai atliekamus ar atliktus turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

43. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties 11 ir 12 punktų, teismas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kontekste kaip nesąžiningus įvertino apeliantės veiksmus, kuriais ši, turėdama lėšų, atsiskaitė su bendrovės vadovu, dalį lėšų pervedė su vadovu susijusiam asmeniui – vadovo sūnui, tačiau neatsiskaitė su ieškove. Turėdamas duomenų, kad apeliantė po ieškovės suteiktos paskolos grąžinimo termino jai priklausantį turtą kelis kartus įkeitė kitiems kreditoriams, teismas vertino, jog šiais veiksmais apeliantė galbūt siekia pabloginti savo turtinę padėtį ieškovės pareikšto ieškinio atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

44. Byloje nustatyta, kad pagal 2022 m. birželio 20 d. paskolos sutarties 1 punktą paskolos gavėja (apeliantė) įsipareigojo paskolos sumą dalimis grąžinti iki 2023 m. gegužės 31 d. Ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 19 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie negyvenamąją patalpą – katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), matyti, kad trimis sutartinėmis hipotekomis šis daiktas įkeistas 2023 m. birželio 12 d. Taigi hipoteka sudaryta dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo.

45. Apeliantė nurodo, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas vienam kreditoriui – UAB „SME bank“ (SME loans, SME Capital 3) pagal refinansavimo kredito sutartį. Kadangi buvo sudarytos trys atskiros kredito sutartys (refinansuoti jau turimus kredito unijos „Germanto lobis“, UAB „PayRay Bank“ kreditus), dėl to kreditas buvo išskaidytas į tris dalis ir užtikrintas trimis atskiromis hipotekomis. Trečia kredito sutartis buvo paimta įmonės apyvartinėms lėšoms, kuri taip pat užtikrinta hipotekos sutartimi.

46. Pažymėtina, kad duomenys apie minėto daikto įkeitimą (hipotekas) buvo pateikti pirmosios instancijos teismui su pirmuoju ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tuomet teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartyje, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos buvimą ir atmesdamas ieškovės prašymą, vien šio fakto nevertino kaip savaime sąlygojančio poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu skundžiamoje 2023 m. liepos 26 d. nutartyje (11–12 punktai) pirmosios instancijos teismas hipotekos nustatymo faktą pasibaigus paskolos grąžinimo terminui įvertino kaip grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui tik dėl ieškovės nurodytų aplinkybių apie apeliantės atsiskaitymus su bendrovės vadovu ir jo sūnumi. Taip pat vertino aplinkybę, kad apeliantė, gavusi apyvartinių lėšų, jas išleido atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tačiau ne su ieškove. Tačiau kaip tvirtina apeliantės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai ir ieškovės su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti apeliantės banko sąskaitos išrašai, nurodyti mokėjimai nesietini su siekiu pabloginti apeliantės turtinę padėtį ieškovės finansinio reikalavimo atžvilgiu, juolab kad apeliantė su ieškove neatsiskaito dėl to, jog apskritai neigia turinti tokią prievolę.

47. Iš ieškovės su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų apeliantės banko sąskaitos išrašų ir apeliantės atskirajame skunde pateiktų paaiškinimų matyti, kad UAB „SME Capital 3“ 2023 m. gegužės 24 d. dviem mokėjimo pavedimais pervedė apeliantei 363 877,01 Eur ir 500 000 Eur (mokėjimo paskirtyse nurodyta „Payray paskolų refinansavimas“), 2023 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimais UAB „PayRay Bank“ pervesta 694 986,05 Eur ir 168 890,96 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant „Paskolos grąžinimas“. Kredito unijai „Germanto lobis“ 2023 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimu pervesta 309 149,24 Eur, gauti tą pačią dieną iš UAB „SME Capital 3“ UAB „BIO zona“ įsipareigojimų refinansavimui. Taigi sutiktina su apeliantės pozicija, kad šios lėšos buvo pasiskolintos iš kredito įstaigų konkretiems kreditams refinansuoti, todėl ir buvo su kredito įstaigomis atsiskaityta.

48. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad paskolos, kurios apeliantės buvo gautos po 2023 m. birželio 15 d. ir kurių vertė apie 607 000 Eur, buvo banko suteiktos apyvartinėms lėšoms ir atsiskaitymui su atsakovės kreditoriais, tačiau atsiskaitinėjama buvo su kitais kreditoriais, taip pat ir – atsakovės vadovais bei akcininkais, tačiau ne su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių aplinkybių vertinimas, viena vertus, nėra teisiškai reikšmingas apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog tarp šalių yra ginčas dėl pačios skolos fakto, kita vertus, skundžiama nutartis buvo priimta remiantis apeliantės banko sąskaitos išrašuose nurodytų mokėjimų analize, atitinkamai ir atskirasis skundas grindžiamas skundžiamos nutarties motyvus neigiančiais argumentais bei įrodymais.

49. Iš minėtų apeliantės banko sąskaitos išrašų matyti, kad mokėjimai apeliantės vadovui A. P. buvo atliekami pagal apeliantės ir A. P. 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 5 d. pasirašytas paskolos sutartis, kuriomis A. P. paskolino apeliantei 38 834,22 Eur ir 37 350,88 Eur (sutartas skolos grąžinimo terminas – iki 2023 m. liepos 10 d.), taip pat atliko kitus mokėjimus apeliantės vardu, o apeliantė, gavusi kreditą, šias sumas grąžino paskolos davėjui. Duomenų, kad nurodytos paskolos sutartys būtų ginčijamos ar nuginčytos, byloje nėra. Todėl ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą negrįstai kvestionuoja sutarties dalyko grąžinimo faktą, sąlygas dėl palūkanų dydžio ir (ar) paskolos termino, nes tai nėra šios bylos (juo labiau šioje proceso stadijoje) nagrinėjimo dalykas.

50. Mokėjimai H. P. (su apeliantės vadovu susijusiam asmeniui – vadovo sūnui) buvo atliekami pagal 2017 m. spalio 27 d. negyvenamųjų pastatų nuomos sutartį Nr. 2017.10.27/nuoma/01, todėl šios lėšos vertinamos kaip pervedimas ne su apeliantės vadovu susijusiam asmeniui, o patalpų, kuriose yra atsakovės katilinė, nuomotojui pagal 2017 metais sudarytą nuomos sutartį ir nėra pagrindo tokių mokėjimų vertinti kitaip nei įmonės veiklai būtinų einamųjų išlaidų. Minėta nuomos sutartis yra galiojanti, duomenų apie jos (nu)ginčijimą taip pat nėra, dėl to kitokio vertinimo nesuponuoja ir ieškovės nurodomi argumentai dėl nuomos sutarties subjektų (už nepilnametį nuomotoją pasirašė jo tėvas – dabartinis apeliantės vadovas A. P. ir už atsakovę – buvęs vadovas A. V.).

51. Mokėjimas anksčiau apeliantės vadovo pareigas ėjusiam A. V. buvo atliktas pagal Valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-3601, iš kurio matyti, kad darbo sutartis su A. V. nutraukta 2023 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia), tačiau jam nebuvo išmokėta išeitinė išmoka (pagal minėtą normą – ne mažesnė kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio), todėl buvęs vadovas 2023 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti neišmokėtą išeitinę kompensaciją ir šioje darbo byloje šalys susitarė sudaryti taikos sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo buvusiam vadovui atlyginti 1 934,58 Eur neturtinę žalą. Iš apeliantės banko sąskaitos išrašo matyti, kad išeitinė išmoka buvusiam vadovui išmokėta 2023 m. birželio 15 d., o neturtinė žala atlyginta 2023 m. liepos 5 d. pavedimu. Dėl šių aplinkybių ieškovės argumentai, kad apskritai nebuvo ginčo dėl išeitinės išmokos išmokėjimo atmestini kaip nepagrįsti, o sutartos neturtinės žalos dydžio vertinimas nėra šios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dalykas.

52. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardintus mokėjimus apeliantės vadovui, jo sūnui (nuomotojui), buvusiam vadovui ar kitiems kreditoriams, taip pat hipotekas, sudarytas pasibaigus skolos ieškovei grąžinimo terminui, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą, be kita ko, šiai nepateikus rašytinių įrodymų, jog ieškovė būtų raštu raginusi apeliantę atsiskaityti pagal paskolos sutartį, ir tarp šalių esant ginčui dėl prievolės atsiskaityti su ieškove egzistavimo, nepagrįstai įvertino kaip nesąžiningus apeliantės veiksmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Ieškovės akcentuotas apeliantės nebendradarbiavimas ir vengimas vykdyti prievolę geruoju yra susiję su ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku, o ne su apeliantės nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su prievole, yra tik pagrindas kreditorei kreiptis teisminės gynybos, tačiau negali būti pagrindu vien dėl neatsiskaitymo fakto automatiškai taikyti tokias itin varžančio pobūdžio, kaip turto areštas, laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

53. Apeliacinės instancijos teismas kaip stokojančius pagrįstumo atmeta atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kuriais ieškovė nurodo apeliantę darant spaudimą informavus savo akcininkus ir ieškovės vadovą apie negalėjimą toliau vykdyti veiklos dėl kreditorių (UAB „TCH“ ir ieškovės) pareikštų reikalavimų ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo. Be to, minėtas argumentas nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra aktualus, nes gali būti susijęs tik su bylos nagrinėjimu iš esmės, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymu.

54. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės apie skolos pripažinimą apeliantės buhalteriniuose dokumentuose, 2023 m. rugpjūčio 11 d. šalių susirašinėjimą dėl galimo skolos išdėstymo sudaro šalių ginčo dėl skolos priteisimo nagrinėjimo dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šių argumentų nevertina.

55. Pažymėtina, kad ieškovė byloje pareiškė turtinį reikalavimą, o palankaus (ar iš dalies palankaus) ieškovei teismo sprendimo įvykdymo atveju iš apeliantės turėtų būti išieškota atitinkamo dydžio piniginė suma. Todėl nesąžiningais veiksmais galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą kontekste galėtų būti pripažinti tokie apeliantės veiksmai, kuriais ji siektų sumažinti turimo turto masę (parduodant, dovanojant, perleidžiant neatlygintinai, įkeičiant ar kitaip apsunkinant) taip, kad nebebūtų įmanoma išieškoti iš jos priteistą sumą, t. y. nesąžiningi veiksmai turėtų būti susieti su vykdymo proceso apsunkinimu, o ne apskritai bet kokie galbūt nesąžiningi apeliantės veiksmai. Ieškovės argumentai, kad apeliantės vadovas nešaukia visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas jo paties nušalinimo nuo pareigų klausimas, nėra susiję ir nepagrindžia įrodinėtinos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje aplinkybės, jog apeliantė konkrečiais veiksmais siekia paslėpti, suvaržyti ar sumažinti turto, iš kurio palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju galėtų būti vykdomas išieškojimas. To nepagrindžia ir ieškovės nurodoma aplinkybė apie apeliantės vadovo A. P. anksčiau vadovautų įmonių bankroto faktas.

56. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

57. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje buvo nepagrįstai nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (nesąžiningi apeliantės veiksmai siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, dėl to skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti nurodyti principai.

59. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą ir prašo priteisti 2 976,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kurias sudaro: 2 764,11 Eur išlaidos už advokato pagalbą; 73 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 139,08 Eur antstolės G. Mankevičienės vykdymo išlaidos.

60. Viena vertus, apeliantės atskirasis skundas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra tenkinamas ir atitinkamai dėl to ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju neįgytų, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagrįstumo klausimas. Kita vertus, būtent materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

61. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susijusių su teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemonės vykdymu, atlyginimo, yra konstatavęs, kad pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toks teisės aiškinimas, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti laikoma pažeidusia kitos šalies teises, todėl vykdymo išlaidų išieškojimas iš tokios šalies būtų per ankstyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 15 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės prašymo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliuda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIO zona“ atžvilgiu.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.