- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- e2-4274-476/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00395-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- V. N.
- Advokatai
- Algimantas Smolskas, Linas Ilčiukas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu bylos nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. C. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. N. 2 478,99 Eur sumą už atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – namo – gerbūvio pagerinimą, patirtas išlaidas už atsakovo išlaikymą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. rugpjūčio mėn. bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. kovo 1 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovas V. N. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti 2024 m. kovo 1 d. Šaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų preliminarų sprendimą ir ieškovės A. C. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, iš ieškovės A. C. atsakovo V. N. naudai priteisti visas jo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateiktu atsiliepimu į prieštaravimus prašo atsakovo prieštaravimus atmesti, o pateiktą ieškovės ieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovė A. C. savo reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė su atsakovu V. N. nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos 31 d. buvo sugyventiniai, kartu vedė bendrą ūkį: susipažino 2017 m. rugpjūčio 24 d., atsakovui dirbant Norvegijoje, nuolat bendravo socialinių tinklų pagalba, telefonu, jam grįžus, jie kartu leido laisvalaikį, padėjo vienas kitam buityje, kartu keliavo, ir kt. 2017 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 10 d., 2018 m. liepos mėn., 2019 m. rugpjūčio 14-28 d. kartu atostogavo, kelionės išlaidas kiekvienas dengė iš savo asmeninių lėšų, išskyrus pirmoje kelionėje atsakovas sumokėjo už viešbutį. Atsakovas kelionių metu jai nieko nepirko. Šalys nusprendė pirkti namą ir kartu jame gyventi bei sukurti bendrą ūkį ir gerbūvį. Su atsakovu V. N. aptarė, kad gyvenamąjį namą nupirks ir už savo lėšas renovuos atsakovas. Tuomet ji parduos asmeninės nuosavybės teise turimą butą ir už gautas lėšas dalį namo išpirks iš atsakovo V. N.. Atsakovas pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą ir garažą ir 2021 m. spalio 11 d. įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Bendromis jėgomis ir lėšomis pradėjo renovuoti įsigytą namą. Kol galės įsikelti į namą, nusprendė, kad gyvens ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Jos bute gyveno nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas, gyvendamas ieškovės bute, lėšų maistui ir kitoms buities išlaidoms neskyrė, visomis išlaidomis, susijusiomis su būsto išlaikymu ir bendru ūkiu, rūpinosi ieškovė savo lėšomis, neprašydama atsakovo kompensuoti, kadangi jo turimos lėšos buvo skiriamos namo, kuris turėjo būti bendras turtas, rekonstrukcijai. Prašo iš atsakovo priteisti pusę jos patirtų buto išlaikymo išlaidų – 380,36 Eur. 2022 m. liepos mėn. V. N. pareiškė, jog gyvenamojo namo dalies jai neperleis. Tada jų tarpusavio santykiai labai pablogėjo. Nors atsakovas buvo nurodęs, kad jai dalies namo neperleis, ji ir toliau tvarkė namo aplinką, daržą ir šiltnamį, vildamasi, kad atsakovas pakeis savo poziciją dėl gyvenimo kartu. Atsakovui šios pozicijos nepakeitus paprašė grąžinti jos į namą ir jo aplinką investuotas lėšas, tačiau jų negrąžino. Ieškinyje pažymėjo, kad pas atsakovą neįsikėlė, tačiau daug savo daiktų atsivežė į jo namus, palaikė labai artimus santykius, toliau gyveno kaip šeima. Vakarais, savaitgaliais ir kitu laisvu nuo darbo metu likdavo pas jį nakvoti, kartu ilsėjosi, pramogavo ir daug dirbo: tvarkė aplinką, griovė senus šiltnamius, statė naują, vyko į medelynus ir turgų pirkti augalų, dirbo kitus ūkinius ir buities darbus. Viskas, ką pirko ir ką darė, buvo bendrai pasitariant, viena savarankiškai nespręsdavo. Atsakovės vertinimu, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki pat 2023 m. liepos 31 d., kol galutinai nutrūko jų santykiai, gyveno kaip šeima, neskaitant laikotarpio, kai atsakovas dirbo Norvegijoje. Prašo iš atsakovo priteisti jos asmeninių lėšų – 2 098,63 Eur, skirtų buities prekėms, atsakovo namo gerbūviui ir aplinkos sukūrimui: nupirkti šviestuvai (7 vnt.), vonia (į atsakovo sąskaitą pervesta 740 Eur), namo rekonstrukcijos metu nuomotas biotualetas (UAB „(duomenys neskelbtini) komunalinės paslaugos“ pervesta 51,43 Eur), užsakytas ir atvežtas prie namo juodžemis (320,00 Eur), išlygintas juodžemis (80,00 Eur), nupirkti juodžemio pagerinimo komponentai (90,00 Eur), nupirkti augalai gyvatvorei (22 vnt. po 6 Eur už 132,00 Eur), įvairūs spygliuočiai (5 vnt. - eglutė, kadagiai ir kt. už 40,00 Eur), blindės (2 vnt. x 14 Eur už 28,00 Eur), įvairūs vaiskrūmiai ir vaismedžiai už 63,20 Eur, hortenzijos (2 vnt. x 7 Eur už 14,00 Eur), įsigyta vandens augalams laistyti laikymo talpa (100,00 Eur pervesta atsakovui į asmeninę sąskaitą), nupirktas šiltnamis (440,00 Eur). Puoselėjo namo aplinką pirkdama sėklas, sodinukus, gėles ir kitus augalus bei trąšas. Didelė jos patirtų išlaidų dalis negali būti pagrįsta rašytiniais įrodymais, kadangi daugelis jų yra patirtos turguje, kur kasos kvitai nėra išduodami. Patikslino, kad atsakovas 100 Eur pavedimu grąžino jai skolą už jos nupirktą prekę, skirtą atsakovo namui. Ji atsakovo vardu registruotam namui už 3 000 Eur nupirko filtrus, už kuriuos iki šiol moka paskolą. Kadangi atsakovas rūpinosi statybos darbais, ji savo ruožtu rūpinosi namo eksterjero darbais. Pasitarę su atsakovu nusprendė, jog reikia įsigyti laistymo vandens laikymo talpą. Tokią talpą pirko iš turgaus, kadangi kaina buvo labiau priimtina, nei perkant iš parduotuvės. Kadangi ji grynųjų pinigų neturėjo, lėšas už įsigytą talpą pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Pažymėjo, kad sąskaitoje pinigų atsakovas turėjo, tačiau visi jie buvo skirti suplanuotiems namo renovacijos darbams apmokėti, todėl jos indėlį į bendrą ūkį atsakovas priėmė noriai ir neprieštaraudamas. Atsakovo siūlymo išsirauti augalus, nes šie jam nereikalingi, ji nepriima, nes neturėtų kur tuos augalus pasodinti. Atsakovo 2021 m. lapkričio 11 d. pervesti 70 Eur buvo lėšų grąžinimas už Atsakovui nupirktą daiktą.
Šalies argumentai
Ieškovė A. C. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė teismo priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad dėl visų pirkinių sprendė abipusiu sutarimu. Atsakovas nesąžiningais veiksmais, neprisiimdamas atsakomybės už savo įsipareigojimus, sulaužydamas bendro gyvenimo susitarimą, visą laiką siekia asmeninių, savanaudiškų tikslų. Prašo priteisti tai, kas įrodyta jos pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsakovas V. N. prieštaravimus grindžia tuo, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. jis su ieškove susitikinėdavo tik savaitgaliais, t. y. joks bendras ūkis nebuvo kartu vedamas. Atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. rugpjūčio gyveno pas ieškovę, kadangi 2021 m. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini) ir nusipirko namą (duomenys neskelbtini), kurį reikėjo renovuoti. Visu šiuo laikotarpiu ieškovė mokėjo mokesčius iš savo lėšų, ji jo niekada neprašė piniginėmis lėšomis prisidėti prie mokesčių mokėjimo. Šiuo laikotarpiu atsakovas prie bendro gyvenimo prisidėjo ne tik nuolatos pirkdamas maisto produktus, tačiau ir pervesdamas ieškovei lėšas išlaidoms. Taigi ieškovei priteistina 380,36 Eur. komunalinių mokesčių suma mažintina iki 155,06 Eur (maistas 250,69 Eur./2=125,3 Eur. + 100 Eur. išlaidos = 225,3 Eur.) iki (380,36 Eur. – 225,3 Eur.). Taip pat ieškovė, prašydama iš atsakovo komunalinių mokesčių priteisimo sumos, neatsižvelgė į aplinkybes, jog: atsakovas už ieškovę mokėjo išlaidas kelionėse, pirko rūbus; nupirko žiedą su briliantais už 500 Eur., suremontavo jos automobilį, sumokėjo už ieškovės filtrą. Todėl ieškovei neturėtų būti priteisiama 380,36 Eur suma už komunalinius mokesčius, kadangi atsakovas į ieškovę yra investavęs žymiai didesnes sumas nei ieškovės prašomi komunaliniai mokesčiai. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo, kai atsakovas išvyko į Norvegiją, iki 2022 m. gruodžio pastarasis su ieškove nebendravo; nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. liepos mėnesio atsakovas su ieškove bendravo, kaip draugai, t. y. šalių nesiejo joks bendras gyvenimas ar bendro ūkio tvarkymas, o tik santykiai pagrįsti draugystės principu. 2022 m. kovo 7 d. atsakovas pats iš savo asmeninės banko sąskaitos už šviestuvus savo gyvenamajame sumokėjo 414,93 Eur ir 2022 m. kovo 8 d. už vonią 324,30 Eur. Ieškovė pati neprašoma nusprendė atsakovui 2022 m. kovo 9 d. pervesti 740 Eur už atsakovo nupirktus daiktus. Atsakovas nupirko vandens, augalams laistyti, laikymo talpą už 100 Eur, tačiau ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. pati neprašoma atsakovui pervedė pinigus už talpą. Ieškovė pati savo poreikiams tenkinti nusprendė iš savo lėšų išsinuomoti biotualetą, atlikti sodo darbus, atsakovas absoliučiai neįtakojo tokio ieškovės sprendimo. Atsakovas tik sutinka padengti 132 Eur sumą už gyvatvorę, kadangi pastaroji žemės sklype atsirado atsakovui pritarus. Už žemės sklype pasodintus vaismedžius ieškovei buvo sumokėta 2021 m. lapkričio 11 d. bankiniu pavedimu. Prašoma 440 Eur už šiltnamį taipogi laikytina nepagrįsta, kadangi atsakovas neturėjo jokio poreikio naujam šiltnamiui, todėl ir neprivalo už jį mokėti, kadangi pastarasis atsakovo žemės sklype atsirado ieškovės iniciatyva ir ji naudojosi šiltnamio teikiamomis gėrybėmis. Pažymėjo, jog visos ieškovės patirtos išlaidos atsirado įgyvendinant jos norus ir įgeidžius prie kurių atsakovas visiškai neprisidėjo. Ieškovė pati savo iniciatyva atsakovui pervedė pinigus už šviestuvus, vonią bei vandens talpą nors atsakovas jos to neprašė. Atsakovas ieškovei be jokių ginčų gražino 5 000 Eur, kurie buvo ieškovės indėlis į atsakovo gyvenamąjį namą, tačiau šiuo ieškiniu pašomos priteisti sumos yra absoliučiai nepagrįstos ir šioje situacijoje nėra jokios atsakovo kaltės, jog ieškovė patyrė šias išlaidas savo pačios iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Jis, kadangi daugiabutis namas, kuriame jis turėjo butą, pradėjo irti, nusprendė butą parduoti ir nusipirkti kitą. Namo ieškojo kartu su ieškove, buvo sugalvoję gyventi kartu. Nusipirko namą (duomenys neskelbtini), jame nebuvo įmanoma gyventi. Ieškovė pasiūlė, kad reikia padaryti remontą. Vidaus apdailos darbus pradėjo, tačiau iki galo nepabaigė ieškovės sūnus, už kurio atliktus darbus ieškovės sumokėtus pinigus atsakovas jai grąžino. Nebaigtus ieškovės sūnaus darbus turėjo pats pabaigti. Po šios situacijos, kai ieškovė palaikė savo vaikus, o jį, turėjusį nebaigtus darbus užbaiginėti pačiam, ignoravo, dingo noras gyventi su ieškove, jai parduoti dalį namo, kaip ji tada buvo sugalvojusi, už puse jo įsigijimo kainą, nors atlikus renovaciją jo vertė padidėjo. Šiltnamį gali pasiimti, jis kainavo 400 Eur. Jam jo nereikia – tai buvo ieškovės užgaida. Kiek mokėjo už sodinukus, nežino, juodžemis apie 70-80 Eur už mašiną, atsiskaitinėjo ieškovė. Jie liko jo sklype. Viskas vyko jos noru, jos iniciatyva. Už juodžemį gali sumokėti, sodinukus tegul pasiima. Namo viduje jos nupirktų daiktų nėra. Jis pats nusipirko šviestuvus, vonią, ji pervedė jam tuos pinigus savo gera valia. Pavedimo jis atgal nepadarė. Ieškovė reikalavo jo grąžinti jos investuotus pinigus. Jis nė vienos jos prašomos sumos nėra grąžinęs.
Atsakovo V. N. atstovas advokato padėjėjas Linas Ilčiukas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė ieškinio pagrindo, ar reikalavimas kyla iš delikto, nepagrįsto praturtėjimo. Be to, ji neįrodinėja įstatyme numatytų įrodinėtinų sąlygų. Ieškovė lyg užsimena apie jungtinės veiklos santykius. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos santykius nenumato galimybės vienai iš šių santykių dalyvių reikalauti grąžinti pinigines investicija. Jungtinė veikla reikalinga tam, kad ja sukurtum tam tikrą materialų, nematerialų gėrį. Reikia vertinti ne tik tas lėšas, kurias atsakovė investavo, tačiau reikia vertinti abiejų šalių indėlį. Atsakovas taip pat skyrė savo lėšas pirkdamas ieškovei keliones, dovanas. Jeigu ieškovė atsakovo skirtas lėšas laiko dovanomis, turėtumėm ir jos pirktus šviestuvus, vonią laikyti dovanomis. Iš jungtinės veiklos santykių gali kilti vienintelis išimtinis reikalavimas – tai prašyti pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, teismai netenkina reikalavimų grąžinti lėšas. O šiuo atveju ieškovės indėlis buvo itin mažas, savo lėšomis ji esminių namo pagerinimų neatliko. Atsakovė gali nebent prašyti grąžinti jos nupirktus daiktus, tačiau to neprašo. Pagrindo grąžinti pinigus nėra. Tuo atveju, jei tai neįmanoma, svarstytinas klausimas, įvertinus šių daiktų nusidėvėjimą, tai, kad ieškovė pati naudojosi daiktais, kompensacijos išmokėjimą.
Liudytoja A. P. yra ieškovės draugė paaiškino, kad 2017 m. ieškovė susipažino su atsakovu. Draugystė labai greitai įgavo pagreitį. Ji dirba su ieškove, nuolat matydavo, kaip ieškovė ir atsakovas ilgai kalbasi telefonu. A. su atsakovu praleisdavo visus savaitgalius. Jie keliavo kartu, šventė šventes kartu. Ieškovė jai pasakojo, kad kartu su atsakovu nusipirko namą, atlieka remonto darbus, pirko šiltnamį. Po kurio laiko ieškovė užsiminė, kad parduos butą ir eis gyventi kartu su atsakovu. Tačiau po kiek laiko pasiteiravus, pasakė, kad neparduos buto, nes jos niekas nepriims. Siuntė ieškovė jai nuotraukas, kaip ji tvarkė šiltnamį, kaip pirko augalus, kaip puoselėjo sodybą. Kiek ji suprato, kad pati A. juos pirko. Į asmeninius reikalus labai nesikišdavo, nesiaiškindavo, kaip jie dalinosi išlaidas.
Liudytoja G. P. paaiškino, kad ieškovę pažįsta jau daug metų, su ja kartu dirbo. Ji gyvena priešais A. namą, visada stovėdavo V. mašina. Kai A. išėjo gyventi į namą, visada pasakojo, kaip ji tvarkosi name, jo aplinkoje. A. sakė, kad pirko šiltnamį, žemes, sodą sodino, gėles, daržoves, kelionėse viską mokėdavo per puse.
Liudytojas V. C. paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai buvo ilgalaikiai. Draugystės pradžioje jie vienas pas kitą važinėdavo, leisdavo laisvalaikį, Vėliau apsigyveno kartu, kūrė bendrą ūkį. Atsakovas yra dalyvavęs ir jo vaiko krikštynose, švęsdavo šventes kartu. Jis pats atliko apdailos darbus, rūpinosi medžiagomis, surado meistrus, kurie atliktų fasado šiltinimo darbus. Jo mama labai daug prisidėjo prie bendros buities kūrimo, ji rūpinosi namo interjero išpildymu, žemės ūkio darbais, šiltnamiais, pirko juodžemį. Jam skambino, tarėsi, kaip geriau darbus atlikti. Jam už jo atliktus darbus sumokėjo jo mama, kadangi V. tuo metu neturėjo pinigų. Jis atliko visus vidaus apdailos darbus, išskyrus plytelių klijavimą. Dėl darbų iš V. jokių pretenzijų nesulaukė. Mama yra nupirkusi augalus, šiltnamį, juodžemį (1, 2 mašinos), šviestuvus. Jokių nupirktų prekių ji iš namo nėra parsivežusi. Detalių dėl apmokėjimo labai nesiaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
Iš šalių bei liudytojų bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų, šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys A. C. ir V. N. susipažino 2017 m. rugpjūčio mėn., kartu leido laisvalaikį. Atsakovui V. N. pardavus jam priklausantį butą, nusipirko namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namo renovacijos metu, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas V. N. gyveno ieškovės A. C. bute. A. C. mokėjo visus, su buto išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius, finansiškai prisidėjo prie atsakovui priklausančio namo aplinkos gerinimo, nupirko daiktus buičiai. A. C. pateikė jai priklausančios banko sąskaitos, esančios AS „Luminor Bank“ banke, išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė į atsakovo sąskaitą 2022 m. kovo 9 d. pervedė 740,00 Eur, paskirtyje nurodant už vonią ir šviestuvus, 2022 m. balandžio 26 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantį, kad ieškovė atsakovui pervedė 100,00 Eur. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. apmokėjo 2022 m. gegužės 3 d. ūkininkės L. B. išrašytą sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 63 Eur už vaismedžius, 2022 m. sausio 7 d. – 2022 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 440,00 Eur už šiltnamį ir jo priedus, 2022 m. balandžio 21 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini) komunalinės paslaugos“ 51,43 Eur už biotualeto nuomą kovo-balandžio mėn. Taip pat ieškovė pateikė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. birželio 28 d. atliktus mokėjimus už elektros energijos tiekimą, bendra suma – 203,72 Eur, nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“, bendra suma – 126,76 Eur. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini) šilumos tinklai“ sutarties apyvartos ataskaitos periodu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. matyti, kad ieškovė iš viso atliko bendrą mokėjimą - 430,23 Eur, pridėjo tai patvirtinančius lėšų pervedimo nurodymus. Atsakovas ir ieškovė byloje pateikė banko mokėjimo nurodymus, banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti jų turėtos išlaidos. Šalių santykiai nutrūko 2023 m. liepos 31 d.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Taigi ieškovė, priešingai nei nurodė atsakovo V. N. atstovas, neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 40 punktas).
Iš ieškinio bei teismo posėdžio metu duotų ieškovės parodymų matyti, kad ji savo reikalavimus kildina iš jos ir atsakovo bendro gyvenimo kartu.
Teismas pažymi, kad turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnis). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų.
Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Pareiga įrodyti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos tenka šaliai besiremiančiai juo.
Ieškovė nurodė, to neneigė ir atsakovas, kad jie susipažino 2017 m. rugpjūčio mėn., nuo to laiko kartu leido laisvalaikį, keliavo, dalyvavo draugų, giminių šventėse, atsakovui pardavus jam nuosavybes teise priklausantį butą ir savo asmeninėmis lėšomis įsigijus namą, iki pastarojo renovacijos pabaigos, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., atsakovas gyveno kartu su ieškove, jai priklausančiame bute.
Pabrėžtina, kad, nors nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvusį asmenų susitarimą ir dėl jungtinės veiklos, tačiau vien gyvenimas drauge, laisvalaikio praleidimas, rūpinimasis vienas kitu aiškiai nepakankamas jungtinei veiklai konstatuoti. Kitaip tariant, vien tik bendro gyvenimo (buvimo sugyventiniais) faktas savaime nereiškia, kad tarp bendrai gyvenusių asmenų buvo sudarytas susitarimas dėl tokios veiklos vykdymo.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių teismui suformuoti pagrįstą vidinį įsitikinimą, kad tarp jos ir atsakovo V. N. buvo bendras susitarimas sutelkiant abiejų lėšas sukurti bendrą turtą. Ieškovė aiškiai nurodė, kad su atsakovu V. N. aptarė, jog gyvenamąjį namą nupirks ir už savo lėšas renovuos atsakovas. Taigi atsakovas namą įgijo iš savo asmeninių lėšų, iš savo asmeninių lėšų apmokėjo už atliktus namo renovacijos darbus. Pastarųjų aplinkybių neneigia šalys, patvirtina byloje parodymus davęs ieškovės sūnus V. C., atsakovo name atlikęs vidaus apdailos darbus, nurodęs, kad už jo atliktus darbus jam ieškovė sumokėjo, atsakovas teigė, o ieškovė neneigė, kad ieškovės jos sūnui sumokėtus pinigus jis atidavė. Be to, šiuo ieškiniu ieškovė ir neprašo priteisti atlikto namo renovacijos išlaidų. Tarp šalių buvo sutarimas, kad ieškovė atsakovui priklausančio namo dalį bendrojon nuosavybėn įgis tik pardavusi savo butą ir ją nusipirkusi iš atsakovo.
Teismas taip pat nesutinka su atsakovo atstovo išsakytu, kad tarp ieškovės ir atsakovo susidarė dovanojimo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas V. N. ir įgijo ieškovės lėšomis įgytas prekes jo namui. Teismas pažymi, dovanojimas – tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieškovė prekes namui pirko tikslu neatlygintinai jas nuosavybės teise perleisti atsakovui, jos pirktos tikslu pagerinti abiejų šalių buitį, t. y. patenkinti ne tik atsakovo, bet ir savo poreikius. Šalių buvusiuose santykiuose dovana laikytinas atsakovo ieškovei padovanotas žiedas, kurį atsakovas laisva valia, neatlygintinai perdavė ieškovės nuosavybėn.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Be teisinių prievolių CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos. Vis dėlto jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais gali būti išreikalautas net ir turtas, kuris buvo perduotas savanoriškai. Turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu. Toks aiškinimas grindžiamas tiek vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų (lot. nullus commodum papere de sua injuria propria), tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Turtą gavusio asmens netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turtą savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtą, negali būti pripažinti pateisinamu turto įgijimu, ir, savo ruožtu, turtas, perduotas dėl suklydimo turto įgijėjo nesąžiningumu, negali būti vertinamas kaip perduotas savanoriškai. Turtą perdavusiam asmeniui (ieškovei) įrodžius savo suklydimą dėl turtą gavusio asmens (atsakovo) nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo, o atsakovui to nepaneigus (CPK 178 straipsnis), CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo perleidėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008).
Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, siekdamas įgyti ieškovės pinigines lėšas ar už jas nupirktus daiktus. Šalys buvo sutarusios, kad namą iš savo asmeninių lėšų įgis ir jo renovacijos darbus atliks atsakovas, o po to ieškovė, pardavusi butą, iš gautų lėšų galės iš atsakovo nupirkti dalį namo. Tai patvirtina ieškovės duoti parodymai, atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas, kad šalys buvo nutarusios gyventi kartu, tačiau po konflikto dėl ieškovės sūnaus neužbaigtų statybos darbų name, jis nusprendė, kad nebenori gyventi su ieškove ir pastarajai pasakė, kad namo dalies jai neparduos. Taigi, ieškovė suprasdama, kad namas nuosavybės teise priklauso atsakovui, neturėdama prievolės skirti lėšas kitam asmeniui priklausančios valdos sutvarkymui, buities prekių įgijimui, savo noru, laisva valia, vedina savo pačios nusistatytos moralinės pareigos, nebūdama atsakovo suklaidinta ir neteigdama apie kitokį savo suklydimą, tai darė. Ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad, nors atsakovas buvo nurodęs jai, jog dalies namo neperleis, ji ir toliau tvarkė namo aplinką, daržą ir šiltnamį, vildamasi, kad atsakovas pakeis savo poziciją dėl gyvenimo kartu. Abi šalys patvirtino, kad atsakovui gyvenant ieškovės bute, ieškovė nereikalavo iš atsakovo mokėti komunalinių mokesčių, byloje nėra duomenų, kad prieš įsikeliant atsakovui į ieškovės butą, būtų buvęs susitarimas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo pasiskirstymo, atvirkščiai – iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių buvo priešingas susitarimas – atsakovas mokesčių nemoka, kadangi jis savo lėšas skiria namo renovacijai, todėl jis tokios prievolės ir neturėjo. Teismo vertinimu, savanoriška finansinė pagalba asmeniui, su kuriuo sieja artimas ryšys bei yra lūkestis kurti šeiminius santykius, gali būti vertinama kaip prigimtinės prievolės vykdymas, kuris atitinka geros moralės nuostatas. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto normos netaikytinos.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma suma negali būti išreikalauta iš atsakovo kaip nepagrįstai jo gautos lėšos, kadangi šias lėšas ieškovė skyrė atsakovo komunalinių mokesčių daliai apmokėti, atsakovo namui bei jo pagerinti žinodama (turėdama žinoti), jog ji neprivalo vykdyti jokios turtinės prievolės V. N., toks ieškovės elgesys atitiko gerai moralei. Išdėstyto pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinio reikalavimus, atitinkamai naikintinas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 1 d. preliminarus sprendimas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas), iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktos dvi advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2024 m. balandžio 10 d. – Nr. SMO-000886 726,00 Eur (su PVM) sumai už atsiliepimo parengimą, 2024 m. birželio 12 d. – Nr. SMO-000918 484,00 Eur (su PVM) sumai už pasiruošimą teismo posėdžiui kartu su konsultacija (200,00 Eur), atstovavimas teisme (200,00 Eur), bei atsakovo advokatų profesinei bendrijai 2024 m. kovo 28 d. atliktas 726,00 Eur pavedimas, 2024 m. birželio 17 d. - 484,00 Eur pavedimas.
Atsakovė nesutinka su atsakovo prašomomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad jos nepagrįstai per didelės, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus dydžius.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo atveju 2023 m. IV ketvirčio – 2 110,30 Eur). Prieštaravimus dėl pareikšto ieškovės ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atsakovo vardu pateikė advokatas Algimantas Smolskas; maksimalus priteistinas užmokestis už šią advokato suteiktą pagalbą – 1 793,76 Eur (2 110,3x0,85) (Rekomendacijų 8.5 punktas). Už advokato padėjėjo vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą priteistinas maksimalus užmokestis – 168,82 Eur (Rekomendacijų 5, 8.19 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdis truko 2 valandas (Rekomendacijų 9 punktas), advokato padėjėjui buvo būtinas pasiruošimas teismo posėdžiui, atsakovui suteikta konsultacija, vertintina, kad atsakovui paskaičiuotas užmokestis už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą neviršija Rekomendacijos nurodytų maksimalių dydžių. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų bei atliktų advokato profesinei bendrijai mokėjimų matyti, kad sumos už paslaugas atitinka, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės priteistinos visiškai.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7–8 dalimis,
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4274-476/2024.
Ieškovės A. C. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.