- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1598-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00395-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- V. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti 2 478,99 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto pagerinimą bei išlaidas už atsakovo išlaikymą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos 31 d. buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį. Šalys nusprendė pirkti namą ir kartu jame gyventi bei sutarė, kad namą nupirks ir už savo lėšas renovuos atsakovas, o ieškovė, pardavusi savo butą, dalį namo iš atsakovo išpirks. Iki įsikėlimo į namą atsakovas gyveno ieškovės bute ir ieškovė rūpinosi visomis išlaidomis. Į namą ieškovė neįsikėlė, bet palaikė su atsakovu artimus santykius, gyveno kaip šeima ir ieškovė iš savo lėšų namui pirko įvairius daiktus, augalus ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. preliminariu sprendimu (toliau – preliminarus sprendimas) ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. jis su ieškove susitikinėdavo tik savaitgaliais ir bendras ūkis nebuvo vedamas. Gyvendamas pas ieškovę atsakovas prisidėjo prie bendro gyvenimo pirkdamas maisto ir pervesdamas lėšas ieškovei, taip pat atsakovas mokėjo išlaidas kelionėse, pirko drabužius, žiedą, taisė automobilį ir sumokėjo už filtrą. Šalių nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. nesiejo bendras gyvenimas. Ieškovės išlaidos atsirado įgyvendinant jos pačios norus ir ieškiniu prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. galutiniu sprendimu nusprendė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad vien gyvenimas drauge, laisvalaikio praleidimas, rūpinimasis vienas kitu nepakankamas jungtinei veiklai konstatuoti.
7. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad tarp jos ir atsakovo buvo bendras susitarimas sutelkiant abiejų lėšas sukurti bendrą turtą. Atsakovas namą įgijo iš savo asmeninių lėšų ir iš jų apmokėjo už atliktus namo renovacijos darbus. Be to, ieškovė neprašo priteisti namo renovacijos išlaidų. Tarp šalių buvo sutarimas, kad ieškovė atsakovui priklausančio namo dalį įgis tik pardavusi savo butą ir ją nusipirkusi iš atsakovo.
8. Byloje nenustatyta, kad ieškovė prekes namui pirko tikslu neatlygintinai jas nuosavybės teise perleisti atsakovui, jos pirktos tikslu pagerinti abiejų šalių buitį ir poreikius.
9. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, siekdamas įgyti ieškovės pinigines lėšas ar už jas nupirktus daiktus. Ieškovė, suprasdama, kad namas nuosavybės teise priklauso atsakovui, neturėdama prievolės skirti lėšas kitam asmeniui priklausančios valdos sutvarkymui, buities prekių įgijimui, tai darė savo noru ir laisva valia. Savanoriška finansinė pagalba asmeniui, su kuriuo sieja artimas ryšys bei yra lūkestis kurti šeiminius santykius, gali būti vertinama kaip prigimtinės prievolės vykdymas, kuris atitinka geros moralės nuostatas.
Šalies argumentai
10. Ieškovės prašoma suma negali būti išreikalauta iš atsakovo kaip nepagrįstai jo gautos lėšos, nes jas ieškovė skyrė atsakovo komunalinių mokesčių daliai apmokėti, atsakovo namui pagerinti žinodama (turėdama žinoti), kad ji neprivalo vykdyti jokios turtinės prievolės atsakovui ir toks ieškovės elgesys atitiko gerą moralę.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, o sumos už teisines paslaugas atitinka pateiktas sąskaitose faktūrose bei apmokėtas atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris nebuvo pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Ieškovės (apeliantės) faktinės aplinkybės yra įrodytos liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, o atsakovo paaiškinimai yra subjektyvūs, nepagrįsti įrodymais ir melagingi.
1.2. Ieškovės rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį, kartu gyveno daugiau nei penkerius metus ir planavo bendrą ateitį. Teismas neteisingai įvertino, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos / sugyventinių teisiniai santykiai, dėl ko netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius turtinius santykius kaip prievolinius, nors tai buvo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas.
1.3. Ieškiniu buvo galbūt netinkamai suformuluotas jo dalykas, kuris turėjo būti reikalavimas turtą pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu turtu ir priteisti už jį prašomos kompensacijos sumą. Teismas turėjo pareigą teisingai teisiškai kvalifikuoti šalių santykius, tačiau to nepadarė. Turtas, už kurį ieškovė prašo kompensacijos, turėjo būti pripažintas bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiu turtu.
1.4. Byloje kilo ginčas, susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.
1.5. Nors atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė (apeliantė) neprisidėjo prie namo pagerinimo, tačiau jo teiginiai paneigiami faktiniais bylos įrodymais.
1.6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje, ir atsakovas neneigia faktinių aplinkybių dėl ieškovės (apeliantės) indėlio į bendrą ūkį darbu.
1.7. Byloje nėra ginčo dėl bendro turto atidalijimo būdo, atsakovas tik nesutinka su kompensacijos mokėjimu. Atidalijimo natūra būdas yra negalimas, nes ieškovė (apeliantė) neturi galimybės perimti atsakovo perduoto turto.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas įsigilino į visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą galutinį sprendimą. Ieškovė (apeliantė) teikė ieškinį, atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kvietė liudytojus ir turėjo ne vieną galimybę apginti savo poziciją, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
2.2. Ieškovės (apeliantės) ir atsakovo buvusių santykių negalima kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos, nes vien gyvenimas kartu, laisvalaikio leidimas ir rūpinimasis vienas kitu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant jungtinę veiklą.
2.3. Ieškovė (apeliantė) savo noru ir neprašoma atsakovo jam pervedė pinigus už šviestuvus ir vonią atsakovo namui bei sodininkavo jo žemės sklype, tačiau tai nereiškia, kad ji svariai savo indėliu prisidėjo prie atsakovo turto įsigijimo. Tarp ieškovės (apeliantės) nebuvo susitarimo sutelkiant bendras lėšas kurti bendrą turtą.
2.4. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė (apeliantė) tam tikru darbu ir lėšomis prisidėdama prie bendro jos ir atsakovo gyvenimo indėlio vykdė prigimtinę prievolę, kurios įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas.
2.5. Atsakovas taip pat į santykius įdėjo daug pastangų ir piniginių lėšų – vežėsi ieškovę (apeliantę) į ne vieną kelionę, pirko jai rūbus, papuošalus, remontavo automobilį ir kita, tačiau supranta, kad santykiams pasibaigus nėra teisinga iš buvusio partnerio reikalauti kompensacijos už kartu būtą laiką ir indėlį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovės (apeliantės) papildomų paaiškinimų
14. Ieškovė (apeliantė) pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-(duomenys neskelbtini), kuriuose nurodo papildomus atsikirtimus į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus. Ieškovė (apeliantė) nurodo, kad paaiškinimai teikiami vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, susipažinus su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir šio atsiliepimo ribose.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės (apeliantės) rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-557-330/2024).
16. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas ieškovės (apeliantės) rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl faktinių aplinkybių
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys susipažino 2017 m., nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu ieškovės (apeliantės) bute, o jų santykiai galutinai nutrūko 2023 m. liepos 31 d. Tarp šalių nėra ginčo ir jos pripažįsta, kad apsigyveno kartu po to, kai atsakovas pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą ir įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), ir bendro gyvenimo kartu laikotarpiu atlikinėjo namo renovacijos darbus (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).
18. Šalims gyvenant kartu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovė (apeliantė) atsakovui 2022 . kovo 9 d. bankiniu mokėjimu pervedė 740,00 Eur, o 2022 m. balandžio 26 d. – 100,00 Eur (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t) 1, lapas (toliau – l.) 15, 21), atitinkamiems pardavėjams ir paslaugų teikėjams 2022 m. gegužės 3 d. atliko 63,00 Eur mokėjimą už įvairius sodinukus (dviejų rūšių vyšnias ir agrastus, valgomąjį sausmedį, raudonąjį ir juodąjį serbentą) (e. b. t. 1, l. 16, 17), 2022 m. sausio 7 d. – 440,00 Eur už šiltnamį, polikarbonato dangas, augalų parišimo strypą, takelio atskyrimą bei dirvožemio kablius (e. b. t. 1, l. 18, 19) ir 2022 m. balandžio 21 d. – 51,43 Eur už biotualeto nuomą (e. b. t. 1, l. 20. Ieškovė taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. komunalinių paslaugų teikėjams atliko šiuos mokėjimus: už elektrą – 203,74 Eur (e. b. t. 1, l. 22–30), už šaltą vandenį – 126,76 Eur (e. b. t. 1, l. 33–34), už šildymą ir karštą vandenį – 426,37 Eur (e. b. t. 1, l. 51–62), iš viso komunalinių paslaugų išlaidos – 756,87 Eur (203,74 Eur + 126,76 Eur + 426,37 Eur).
19. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas namą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, pardavęs savo butą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl ieškovės (apeliantės) teisės į kompensaciją už atsakovo namo pagerinimą ir išlaidų už komunalines paslaugas atlyginimą laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
Dėl šalių santykių (ne)buvimo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais
20. Skundžiamame galutiniame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors šalys nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu, taip pat leido laisvalaikį ir rūpinosi vienas kitu, nėra pakankama nustatyti, kad jie buvo sutarę dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Ieškovė (apeliantė) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nurodydama, kad tokia išvada buvo prieita neatlikus visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo, o ieškovės (apeliantės) rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį, kartu gyveno daugiau nei penkerius metus, planavo bendrą ateitį ir tai reiškia, kad šalis siejo jungtinės veiklos / sugyventinių teisiniai santykiai.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai gali būti vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai.
22. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad netgi ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
23. Taigi, iš pirmiau nurodyto reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad jungtinės veiklos (partnerytės) santykių tarp nesusituokusių asmenų nustatymui yra reikalinga konstatuoti ne tik bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą kartu, bet ir bendro susitarimo siekti tam tikro tikslo egzistavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad ji su atsakovu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos 31 d. buvo sugyventiniai ir kartu vedė bendrą ūkį bei buvo nusprendę pirkti namą (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje pačių šalių pateiktų paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalys, nors susipažino dar 2017 m., tačiau kartu ieškovės (apeliantės) bute gyveno tik nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Po 2022 m. rugpjūčio mėn. šalys kartu nebegyveno, nors ir palaikė tarpusavio santykius iki 2023 m. liepos 31 d. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų leisti prieiti kitokią išvadą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovės (apeliantės) byloje pateikti duomenys apie išlaidas komunaliniams mokesčiams ir, ieškovės (apeliantės) teigimu, namo pagerinimams yra būtent už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn.
24. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovės (apeliantės) argumentus, kad ji ir atsakovas buvo sutarę bendrai įgyti namą. Minėta, kad netgi net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge bei ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai (nutarties 22 punktas). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad namas buvo įgytas ir vėliau renovuojamas iš atsakovo asmeninių lėšų, kurias jis turėjo pardavęs savo nuosavybės teise turėtą butą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad šalys buvo sutarusios, jog vėliau ieškovė (apeliantė) parduos savo butą ir išpirks iš atsakovo jo namo dalį, rodo jų žodinį susitarimą dėl ateityje galimai būsiančių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kurie, šalims susipykus, neįvyko, tačiau tai nepatvirtina jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių, kurių tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti namą. Šią išvadą patvirtina ir pačios ieškovės (apeliantės) nurodyta aplinkybė, kad ieškovė (apeliantė) buvo skyrusi 5 000,00 Eur lėšas namo vidaus apdailos darbams, tačiau atsakovas jas vėliau ieškovei (apeliantei) grąžino (e. b. t. 1, l. 4), kas rodo abiejų šalių bendrą sutarimą, kad namas yra atsakovo asmeninė nuosavybė.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, be pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovė (apeliantė) nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, šalių susirašinėjimo ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad šalys namą rinkosi kartu, tarėsi jame gyventi kartu kaip bendrame būste ar panašiai. Vien ieškovės (apeliantės) lūkestis, kad šalys ateityje kartu name apsigyvens, taip pat leidimas apsigyventi su ja atsakovui tol, kol bus renovuojamas ginčo namas, nėra pagrindas spręsti, kad dėl jo įsigijimo tarp šalių buvo susidarę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
26. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste taip pat svarbu paminėti, kad ieškovė (apeliantė), nors teigia tarp šalių buvus susiklosčiusiems jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniams santykiams, tačiau neteikė reikalavimo pripažinti namo ieškovės (apeliantės) dalinės nuosavybe tuo pagrindu, kad ją sudarantis turtas buvo pagerintas (sukurtas) už ieškovės (apeliantės) lėšas, o apsiribojo tik reikalavimu kompensacijos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimą ir atsakovo išlaikymą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės (apeliantės) procesinė teisė ir pareiga. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovės (apeliantės) per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė (apeliantė) grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovės (apeliantės) pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ją ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame galutiniame sprendime pagrįstai nagrinėjo bylą pagal pačios ieškovės (apeliantės) ieškinio dalyku ir pagrindu apibrėžtas ribas ir neturėjo pagrindo atskirai, nesant tokio reikalavimo, spręsti dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde.
27. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame galutiniame sprendime yra teisingai konstatuota, jog tarp šalių, nepaisant jų artimų santykių ir gyvenimo kartu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., taip pat bendravimo ir laiko kartu leidimo bei rūpinimosi vienas kitu tiek iki pradėjimo gyventi kartu, tiek po iki santykiams nutrūkstant 2023 m. liepos 31 d., nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimą ir atsakovo išlaikymą bei kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei (apeliantei) jos prašoma kompensacija už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimą ir atsakovo išlaikymą nepriteistina, nes tai laikytina savanoriška finansine pagalba asmeniui, su kuriuo sieja artimas ryšys bei yra lūkestis kurti šeiminius santykius, ir šių lėšų nėra pagrindo išreikalauti iš atsakovo kaip nepagrįstai jo gautas lėšas, nes jas ieškovė (apeliantė) skyrė žinodama (turėdama žinoti), jog ji neprivalo vykdyti jokios turtinės prievolės atsakovui. Ieškovė (apeliantė) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius turtinius santykius kaip prievolinius, nors tai buvo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas.
29. Ieškovė (apeliantė) nurodo, kad jos reikalavimą iš atsakovo priteisti 2 478,99 Eur sumą sudaro: pusė (t. y. 380,36 Eur) išlaidos už komunalines paslaugas, patirtas atsakovui gyvenant su ieškove (apeliante), 740,00 Eur atsakovui bankiniu mokėjimu pervestos lėšos už namo šviestuvus ir vonią, 100,00 Eur atsakovui pervestos už vandens laikymo talpą, 51,43 Eur sumokėta už biotualeto nuomą, 490,00 Eur už namo aplinkos gerbūvio darbus, kuriuos sudaro 320,00 Eur už užsakytą ir atvežtą juodžemį, 80,00 Eur už juodžemio išlyginimą ir 90,00 Eur už juodžemio pagerinimo komponentus, 277,20 Eur už sodo atnaujinimą ir augmeniją, kuriuos sudaro 132,00 Eur už augalus gyvatvorei, 40,00 Eur už spygliuočius, 28,00 Eur už blindes ir 63,20 Eur už įvairius vaiskrūmius ir vaismedžius, taip pat 440,00 Eur už šiltnamį ir įvairius jo priedus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės (apeliantės) reikalavimą priteisti lėšas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio reikalavimo nepagrįstumo.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir šalys to neginčija, kad ieškovė (apeliantė), atsakovui gyvenant jos bute nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., mokėjo už save ir už atsakovą buto komunalines išlaidas. Tačiau vien tik komunalinių mokesčių mokėjimas nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas privalo jas ieškovei (apeliantei) atlyginti, nes iš byloje surinktų duomenų nėra pagrindo nustatyti tarp šalių buvus tokį susitarimą. Priešingai, byloje pati ieškovė (apeliantė) nurodė, kad ji sutiko mokėti komunalinius mokesčius, nes atsakovas tuo metu savo lėšas skyrė namo renovacijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių sutarimas, atsižvelgiant į tarp jų tuo metu buvusius artimus romantinius ryšius, yra laikytinas suprantamu ir natūraliu. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje pateiktų atsakovo mokėjimų matyti, kad ir pats atsakovas skyrė lėšas bendram gyvenimui – šalims gyvenant kartu mokėjo už pirkinius maisto prekių parduotuvėse (e. b. t. 1, l. 82–89), taip pat pervedinėjo lėšas ieškovei (apeliantei), ką patvirtina byloje 2021 m. lapkričio 4 d., 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. bankiniai pavedimai (e. b. t. 1, l. 90, 94, 95), be to, dovanojo ieškovei (apeliantei) dovanas, pavyzdžiui, žiedą už 500,00 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 96).
31. Vertindamas ieškovės (apeliantės) argumentus, susijusius su ginčo namo pagerinimu pervedant atsakovui pinigus už šviestuvus, vonią ir vandens laikymo talpą, sumokant už namo gerbūvio darbus, sodinukus, vaismedžius, šiltnamį ir kita, apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, kad byloje jau nustatyta, jog šalių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių siekiant bendrai įgyti namą, nebuvo (žiūrėti nutarties 24, 25, 27 punktus). Tačiau vien jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių nebuvimas nereiškia, kad šalių nesiejo artimi santykiai, priešingai, byloje nustatyta, kad jie buvo. Ieškovė (apeliantė) už daiktus ir darbus mokėjo savo noru, o duomenų, kad jie būtų įgyti šalių bendrąja daline nuosavybe, byloje nėra, be to, ieškovė (apeliantė) tokio reikalavimo ir nereiškia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė (apeliantė) suprato, jog namas nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau dėl šalis jungusio artimo ryšio savo noru ir laisva valia prisidėjo prie namo aplinkos tvarkymo ir nupirko kelis buities daiktus – šviestuvus ir vonią, kas yra laikytina jos savanoriška pagalba atsakovui.
32. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad nors ieškovė namo aplinkos tvarkymą, sodinukų bei vaismedžių įsigijimą ir sodinimą, šiltnamio įsigijimą, buitinių daiktų (šviestuvų, vonios) apmokėjimą ir laiko namo pagerinimu, tačiau būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto vertė. Esamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės nurodomų ginčo pagerinimų namo vertė būtų kaip nors esmingai padidėjusi, be to, ir kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų įgijimas nevertinamas kaip nekilnojamojo turto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
33. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad dalies ieškovės (apeliantės) nurodomų išlaidų ginčo namo pagerinimui dydis, t. y. 490,00 Eur už namo aplinkos tvarkymą (juodžemio užsakymą ir atvežimą, išlyginimą ir juodžemio pagerinimo komponentus), 132,00 Eur už gyvatvorę, 40,00 Eur už spygliuočius ir 28,00 Eur už blindes, nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, tik ieškovės (apeliantės) teiginiais.
34. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės (apeliantės) atlikti savanoriški piniginių sumų pervedimai, įvairių ginčo daiktų pirkimai, namo aplinkos gerinimo darbų apmokėjimas artimo žmogaus (atsakovo) naudai, nesant nustatytų neteisėtų / nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovės (apeliantės) atžvilgiu siekiant iš jos gauti turtinės naudos, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai vertinti kaip prigimtinės prievolės vykdymas, kuris atitinka geros moralės nuostatas (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-319-464/2023).
35. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su turto pripažinimu bendrąja daline nuosavybe, nes, kaip minėta nutarties 26 punkte, ieškovė (apeliantė) tokio reikalavimo neteikė, o CPK 312 straipsnyje yra numatytas imperatyvus draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
36. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su (ne)tinkamu įrodymų vertinimu ir bylos esmės (ne)atskleidimu kaip nepagrįstus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie).
37. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje byloje esančių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokių išvadų, nei nurodyta nutarties 27, 34 punktuose. Priešingai, byloje esantys duomenys ir pirmiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės labiau pagrindžia tikimybę, kad tarp šalių nebuvo susidarę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir ieškovė (apeliantė) išlaidas komunaliniams mokesčiams ir jo nurodytiems ginčo pagerinimams patyrė laisva savo valia.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju taikė jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei tinkamai atskleidė bylos esmę. Ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą galutinį sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 665,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. liepos 25 d., maksimali suma sudarytų 2 809,30 Eur (2 161,00 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės (apeliantės) atsakovui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.