Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-319-464/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: e2A-319-464/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00491-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: P. J.
Ieškovas: A. Š.

Civilinė byla Nr. e2A-319-464/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00491-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.9; 2.6.9.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. J., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. J., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei P. J., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą J. J., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies turte nustatymo, laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame prašydama:

1.1. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – dviračių saugyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dviračių saugykla), kurioje ieškovės dalis yra 1/2;

1.2. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 5/2983 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 1), kurioje ieškovės dalis yra 1/2;

1.3. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į butą su terasa, plane pažymėta T1, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas su terasa), kurioje ieškovės dalis yra 1/2;

Šalies argumentai

1.4. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 519/1063 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 2), kurioje ieškovės dalis yra 1/2;

1.5. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė 1), kurioje ieškovės dalis yra 1/2, ir priteisti nuosavybės teise atsakovei P. J. nurodytą transporto priemonę, o ieškovei iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią transporto priemonės dalį, t. y. 2 105 Eur;

1.6. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė 2), kurioje ieškovės dalis yra 1/2, ir priteisti nuosavybės teise atsakovei P. J. nurodytą transporto priemonę 2, o ieškovei iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią transporto priemonės 2 dalį, t. y. 1 285 Eur;

1.7. pripažinti ieškovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė 3), kurioje ieškovės dalis yra 1/2, ir priteisti nuosavybės teise atsakovei nurodytą transporto priemonę 3, o ieškovei iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią transporto priemonės 3 dalį, t. y. 445 Eur;

1.8. netenkinus šiuose punktuose nurodytų reikalavimų, priteisti ieškovei iš atsakovės nepagrįstai įgytus 7 750,70 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.9. priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas P. Z. (P. Z.) 2 969,46 Eur laidojimo išlaidas;

1.10. priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės ilgametis partneris (sugyventinis) P. Z. Ieškovei gyvenant kartu su P. Z. buvo įgytas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, kuris įregistruotas P. Z. vardu. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta, vieno sutuoktinio vardu įgytas turtas netapo bendrąja jungtine nuosavybe ir ieškovė nėra įstatyminė P. Z. įpėdinė, o testamento P. Z. nebuvo sudaręs. Pirmos eilės P. Z. įpėdinė yra jo duktė P. J., kuriai tėvystė buvo nustatyta jau po P. Z. mirties, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu. Palikimą įpėdinė, atstovaujama įstatyminės atstovės – motinos J. J., priėmė 2022 m. kovo 22 d.

3. Ieškovės teigimu, su P. Z. ji susipažino 2015 m. pradžioje, kartu gyventi pradėjo nuo 2015 m. rudens ir vedė bendrą ūkį, abu laikė save viena šeima, o pajamas bei įgytą turtą, dėl kurio įsigijimo visada tardavosi, kartu rūpinosi šio turto priežiūra bei jo išlaikymu – bendra abiejų nuosavybe, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos. Ieškovė investavo į P. Z. vardu įgyjamą nekilnojamąjį turtą – ieškovės močiutės ir mamos dovanotus 35 000 Eur grynaisiais perdavė P. Z. nekilnojamojo turto – buto su terasa, įgijimui.

4. P. Z. vardu buvo registruotas šis nekilnojamas ir kilnojamas turtas: 1) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio ginčo nėra; 2) 1/95 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo R-26, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dėl šio daikto taip pat ginčo nėra; 3) dviračių saugykla, įgyta 2020 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis – 20 600 Eur; 4) žemės sklypas 1, įgytas 2020 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 595,04 Eur; 5) butas su terasa, įgytas 2019 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 68 100 Eur; 6) žemės sklypas 2, įgytas 2019 m. liepos 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 12 352,49 Eur; 7) transporto priemonė 1, registracijos liudijimo išdavimo data 2020 m. gegužės 19 d., registracija transporto priemonės valdytojo vardu data – 2020 m. gegužės 18 d.; 8) transporto priemonė 2, registracijos liudijimo išdavimo data 2019 m. gegužės 2 d., ieškovė yra jos valdytoja nuo 2019 m. gegužės 2 d.; 9) transporto priemonė 3, registracijos liudijimo išdavimo data 2020 m. rugsėjo 30 d., registracijos transporto priemonės valdytojo vardu data – 2020 m. rugsėjo 30 d.; 10) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2005 m. sausio 26 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo išdavimo data 2016 m. vasario 17 d., registracijos transporto priemonės valdytojo vardu data 2014 m. sausio 20 d., dėl šio daikto ginčo nėra; 11) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009 m. liepos 29 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo išdavimo data 2016 m. gegužės 12 d., registracijos transporto priemonės valdytojo vardu data 2013 m. rugpjūčio 6 d., dėl šio daikto ginčo nėra.

5. Taigi, nuo gyvenimo kartu pradžios (nuo 2015 m.) ieškovė ir P. Z. įgijo šį turtą: 1) dviračių saugyklą; 2) žemės sklypą 1; 3) butą su terasa; 4) žemės sklypą 2; 5) transporto priemonę 1; 6) transporto priemonę 2; 7) transporto priemonę 3. Kadangi partneriai buvo sudarę žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos, nėra būtina nustatyti, kokį konkrečiai piniginį įnašą arba įnašą darbu įdėjo ieškovė atskirai, nes pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Todėl jungtinės veiklos sutarties metu įgytas turtas laikytinas šalių bendrąja daline nuosavybe, kurioje partnerių dalys yra lygios, t. y. po 1/2. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti transporto priemones keliems savininkams, nesusijusiems jokiais artimais ryšiais, yra neracionalu, todėl prašė priteisti atsakovei nuosavybės teise nurodytas transporto priemones, o iš atsakovės ieškovei – piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią transporto priemonių dalį, t. y. už transporto priemonę 1 priteisti 2 105 Eur, už transporto priemonę 2 priteisti 1 285 Eur, o už transporto priemonę 3 priteisti 445 Eur.

6. Ieškovė pažymėjo, kad ji viena organizavo P. Z. laidotuves bei patyrė laidojimo išlaidas. Nei atsakovė, nei jos įstatyminė atstovė jokia forma prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, laidotuvėse nedalyvavo, jokių laidojimo išlaidų ieškovei nepadengė. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro: 1) laidojimo paslaugos ir reikmenys pagal 2021 m. balandžio 21 d. laidojimo paslaugų ir reikmenų užsakymą – 2 088 Eur; 2) paslauga mirusiajam pagal 2021 m. balandžio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 22 – 32 Eur; 3) urnos papuošimas, medžiagos – 230 Eur; 4) kolumbariumo nišos įrengimas ir priežiūra pagal 2021 m. balandžio 22 d. kolumbariumo nišos įrengimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 245 L – 492 Eur; 5) išlaidos gedulingiems pietums – 371,46 Eur; 6) meno darbai pagal 2021 m. balandžio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą – 76 Eur, iš viso – 3 289,46 Eur. Ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 28 d. gavo 320 Eur laidojimo pašalpą, todėl šiuo ieškiniu prašoma atlyginti iš viso 2 969,46 Eur (3 289,46 Eur – 320 Eur) dydžio P. Z. laidojimo išlaidas.

7. Pasisakydama dėl alternatyvaus savo ieškinio reikalavimo – dėl be pagrindo įgytų 7 750,70 Eur lėšų grąžinimo, ieškovė nurodė, kad ji pervedinėjo pinigus į P. Z. banko sąskaitą, šie pinigai buvo pervedami tiek pagal P. Z. prašymus, tiek ir turint tikslą šeimos pinigus kaupti vienoje, t. y. P. Z. sąskaitoje. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2021 m. kovo 14 d. ji pervedusi iš viso 8 487,63 Eur, iš kurių P. Z. ieškovei grąžino 736,93 Eur. Taigi, likusi suma, kuri buvo pervesta gavėjui P. Z. ir ieškovei negrąžinta – 7 750,70 Eur.

8. Ieškovės vertinimu, nepripažinus, kad pinigai buvo naudojami siekiant sukurti bendrąja dalinę nuosavybę, nelieka jokio pagrindo pateisinti šios pinigų sumos gavimo iš ieškovės. Pervestų P. Z. piniginių lėšų dydžiu sumažėjo ieškovės turtas, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinas turto gavimo be pagrindo institutas ir pinigai grąžintini ieškovei. Ieškovė laikėsi įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl pareiškimo įpėdiniams tvarkos – 2021 m. gegužės 26 d. per atstovą pateikė prašymą P. Z. paveldėjimo bylą vedančiai notarei D. J., kuriame nurodė, kad ji yra ir mirusiojo P. Z. kreditorė ir prašė notarės apie tai informuoti P. Z. įpėdinius (šio pareiškimo pateikimo dienai ieškovei nebuvo aiškūs P. Z. įpėdiniai), taip pat nurodė, kad į P. Z. sąskaitą nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio pervedė 7 750,70 Eur sumą, kuri negrąžinta ieškovei, ir kad šios sumos reikalauja iš įpėdinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės P. J. ieškovei A. Š. 2 969,46 Eur laidojimo išlaidas, 7 750,70 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 720,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 186 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės P. J. valstybei 7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Teismas nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Todėl siekdama ieškinio dėl nuosavybės teisės dalies jai pripažinimo patenkinimo ieškovė privalėjo įrodyti tokius faktus: 1) šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę; 2) toks susitarimas buvo sudarytas dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto turto objekto; 3) konkretų savo indėlį (lėšomis arba darbu), įneštą į konkretų turto objektą; 4) kiek ieškovės įneštas indėlis į konkretų turto objektą pagerino šio objekto vertę ar kokią dalį šio turto objekto vertės jis sudaro; 5) nekilnojamojo turto objektų atveju – esminį tokio turto pagerinimą iš asmeninių ieškovės lėšų arba asmeniniu jos darbu.

11. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo investicijų į P. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. kiek lėšų ir kada ji investavo į kiekvieną iš ginčo turto objektų ar dalyvavo savo darbu, kitaip tariant, neįrodė buvusio šalių susitarimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Priešingai, tokia aplinkybė, kad ieškovė ir P. Z. gyveno nesusituokę, o P. Z. visą nekilnojamąjį turtą registravo savo vardu, leido teismui prieiti prie išvados, jog P. Z. nesiekė bendrai įsigyti turto su ieškove. Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, teismas pažymėjo, kad jie gali patvirtinti tik šalių laiko leidimo drauge faktą, tikėtina, kad ir gyvenimo kartu faktą, bet negali būti pagrindu pretenduoti į P. Z. nuosavybės teise priklausiusį turtą.

12. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog su P. Z. veikė jungtinės veiklos pagrindu, teismas netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti nuo 2015 metų įgytą ir P. Z. vardu įregistruotą ginčo turtą bendrąja daline ieškovės ir P. Z. nuosavybe, kurioje kiekvienam jų priklausė po 1/2 dalį nuosavybės.

13. Tačiau, teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad dėl P. Z. mirties ji patyrė 3 289,46 Eur dydžio laidojimo išlaidas, kurių dalį (320 Eur) jai kompensavo valstybė, išmokėdama laidojimo pašalpą. Kadangi atsakovė ieškovei laidojimo išlaidų neatlygino, teismas ieškovei iš atsakovės, kaip P. Z. turto paveldėtojos, priteisė 2 969,46 Eur laidojimo išlaidas.

14. Taip pat teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad P. Z., jų bendro gyvenimo metu gaudamas iš ieškovės pajamas, sutaupė ieškovės sąskaita. Byloje esant pakankamai duomenų, kad jie gyveno kartu, kartu keliavo, atliko vienas kitam piniginius pervedimus, siekė kurti bendrą ateitį ir kartu gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte. Tačiau šiems santykiams nutrūkus dėl P. Z. mirties, išnyko ir pagrindas, dėl kurio ieškovė yra atlikusi tam tikrų sumų pavedimus į P. Z. sąskaitą. Todėl teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų (7 750,70 Eur) priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė P. J., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. J., prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priimti naujai teikiamus įrodymus: antstolės J. B. sudarytą paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodyta, jog P. Z. Revolut banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų likutis po jo mirties sudarė 255,14 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nagrinėjamoje byloje vienu ieškinio pareiškimu buvo pareikšti du savarankiški ieškiniai, o ne du alternatyvūs reikalavimai, kaip yra teigiama ieškinyje, nes skiriasi tiek patys reikalavimai (ieškinio dalykas) – pripažinti ieškovei nuosavybės teises į dalį P. Z. turto ir priteisti ieškovei iš atsakovės 7 750,70 Eur, tiek ir kiekvieno jų pagrindas. Pirmojo reikalavimo pagrindas – turto įgijimas bendrosios jungtinės veiklos pagrindu, o antrojo – P. Z. be pagrindo gautos iš ieškovės lėšos. Vienoje civilinėje byloje negali būti teikiami ir nagrinėjami tokie du ieškiniai, ieškinys yra ydingas ir dėl to net negalėjo būti nagrinėjamas.

15.2. Teismo išvados apie be pagrindo gautas lėšas prieštarauja pačios ieškovės paaiškinimams, duotiems 2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje. Pati ieškovė aiškiai bei konkrečiai nurodė, kad pinigus iš savo sąskaitos Revolut banke ji savanoriškai pervedinėjo į P. Z. sąskaitą Revolut banke tam, kad jie būtų vienoje sąskaitoje kartu su P. Z. pinigais ir kad iš šios P. Z. sąskaitos būtų daromi mokėjimai už kasdienes gyvenimo išlaidas: perkamas maistas, rūbai, apmokamas bendras poilsis, kelionės, perkami daiktai jos dukrai. Taigi, ieškovės pervesti P. Z. pinigai buvo išleidžiami jos ir jos dukros gyvenimo išlaidoms apmokėti ir jos pačios poreikiams patenkinti, o ne taupomi. Byloje nesant jokių įrodymų, kad P. Z. būtų ką nors iš ieškovės gautų pinigų sutaupęs, nėra ir jokio pagrindo teigti, jog šios ieškovės pervestos lėšos yra be pagrindo įgytas turtas arba nepagrįstas P. Z. praturtėjimas.

15.3. Pinigų likutis P. Z. sąskaitoje Revolut banke po jo mirties – 255,14 Eur, o tai patvirtina ieškovės teiginius apie jos pervestų į šią sąskaitą piniginių lėšų panaudojimą kasdienėms reikmėms (maistui, rūbams įsigyti ir kt.). Būtent tokį po P. Z. mirties buvusį pinigų likutį jo sąskaitoje Revolut banke patvirtina antstolės J. B. sudarytas paveldimo turto apyrašas Nr.0018/22/00513 (3 p.). Dėl to su šiuo apeliaciniu skundu yra teikiamas antstolės J. B. sudarytas paveldimo turto apyrašas. Nr.0018/22/00513. Kadangi konkretus ieškovės pinigų pervedimo į P. Z. sąskaitą Revolut banke tikslas bei jų panaudojimo pagrindas ieškovės buvo įvardyti tik 2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, kuriame ši civilinė byla ir buvo išnagrinėta, atsakovė bei jos atstovas negalėjo dėl šių ieškovės paaiškinimų pateikti konkrečių įrodymų.

15.4. Ieškinyje reikalaudama grąžinti 7 750,70 Eur, ieškovė nurodė tik vieną teisinį pagrindą – pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Teismas savo sprendime nurodė dar ir kitą tokio reikalavimo patenkinimo teisinį pagrindą – nepagrįsto praturtėjimo institutą, nors tokiu pagrindu ieškinys net nebuvo reiškiamas ir toks klausimas net nebuvo tiriamas civilinėje byloje. Turto gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas nėra tapačios sąvokos, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir taikė ieškinio pagrindą – nepagrįsto praturtėjimo institutą, kurio ieškovė net nebuvo nurodžiusi (pasirinkusi). Tuo buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės, nes atsakovė šioje byloje dėl tokio pagrindo negalėjo pasisakyti bei apsiginti.

Atsiliepimas

15.5. Ieškovė turėjo pakankamai P. Z. priklausiusių piniginių lėšų jo laidojimo išlaidoms atlyginti. Atsakovės atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad egzistuoja įrodymai, jog ieškovė iš mirusiojo P. Z. darbovietės (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 23 d. (po jo mirties (duomenys neskelbtini)) paėmė mirusiojo laikytus ten pinigus – apie 100 000 Eur. Tam įrodyti teismui pateiktas antstolio D. T. surašytas 2022 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.FA-0241-22-17, kuriame užfiksuotas mirusiojo P. Z. tėvų L. Z. ir A. Z. patvirtinimas apie tai, kad ieškovė paėmė P. Z. pinigus – 100 000 Eur. Teisme liudijęs A. J. taip pat nurodė, kad darbovietėje (duomenys neskelbtini) P. Z. laikė grynuosius pinigus dėžutėje, kurią 2021 m. balandžio 21 d. atvykusi į darbovietę ieškovė su S. Š. pasiėmė. Atsakovės žiniomis, ieškovė panaudojo dalį šių pinigų P. Z. laidojimo išlaidoms atlyginti.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. Š. prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad ieškinys yra ydingas ir dėl to net negalėjo būti nagrinėjamas. Abu ieškinyje nurodyti ieškovės reikalavimai yra kildinami iš tos pačios faktinės aplinkybės – ieškovė pervedinėdavo pinigus į P. Z. banko sąskaitą. Ieškinio reikalavimai nėra skirtingų faktinių aplinkybių nurodymas, bet toms pačioms faktinėms aplinkybėms (pagrindui) nurodomas skirtingas teisinis pagrindas. Teisinis pagrindas nėra būtinas ieškinio elementas. Jis gali būti ir nurodomas ieškinyje, gali būti ir nenurodomas. Teisinis pagrindas nekeičia nei ieškinio esmės ir, jeigu jis ieškinyje nurodomas, nėra privalomas ieškinį nagrinėjančiam teismui.

16.2. Ieškinio pirmojo reikalavimo patenkinimas – pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į jos nurodytą turtą – eliminuotų ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti jos pervestus P. Z. pinigus patenkinimo poreikį bei galimybę. Tačiau jeigu teismas spręstų (ir nusprendė) kitaip (kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodytą turtą bendrąja daline nuosavybe), tokiu atveju aktualus tampa antrasis reikalavimas. Taigi, vieno arba kito reikalavimo tenkinimas atitiktų (šiuo atveju atitiko) ieškovės interesus bei greitai ir efektyviai išspręstų (šiuo atveju išsprendė) šalių ginčą iš esmės. Todėl atsakovės pozicija, kad ieškovė pareiškė ne alternatyvius reikalavimus, o pareiškė skirtingus ieškinius vienoje byloje, nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

16.3. Nors įstatyme nėra numatyta galimybė reikšti alternatyvių ieškinio reikalavimų, tačiau toks ieškinio dalyko suformulavimas įstatyme taip pat nėra ir draudžiamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, išnykus pinigų gavimo pagrindui, atsirado pareiga P. Z. teisių perėmėjai grąžinti ieškovės pervestas jam sumas.

16.4. Atsakovės argumentai, susiję su bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, yra taip pat nepagrįsti, kadangi teismas turi ir teisę, ir pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius bei taikyti juos atitinkančias teisės normas.

16.5. Faktinių aplinkybių konstatavimas vyko esant jau pradėtoms dviem civilinėms byloms – šiai bylai ir mirusiojo motinos L. Z. inicijuotai bylai prieš atsakovę dėl 48 000 Eur priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2066-643/2022). Visiškai neaišku, kokiame kontekste buvo pradėtas pokalbis su P. Z. tėvais L. Z. ir A. Z., neaišku, ar jiems nebuvo daromas poveikis. Byloje pateiktas vaizdo įrašas prasideda nuo pokalbio virtuvėje, akivaizdžiai nėra vaizdo įrašo pradžios. Esant nagrinėjamai pačios L. Z. inicijuotai civilinei bylai, atsakovės atvykimas su daug žmonių, neįspėjus L. Z. ir A. Z., galėjo būti L. Z. suprastas kaip poveikis L. Z. ir kaip ieškovei kitoje byloje. Pažymi, kad L. Z. ir A. Z. yra ypač jautrioje situacijoje tiek dėl sūnaus mirties, tiek dėl savo amžiaus, tiek ir dėl dabartinių santykių su savo anūke P. J.. Be to, buvo kalbama rusų kalba, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas lietuvių kalba, bet nėra aišku, kas atliko vertimą. Dėl nurodytų priežasčių negalima remtis byloje esančiu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip įrodymu, kad ieškovė paėmė kokius nors P. Z. priklausiusius pinigus.

16.6. Liudytojas A. J. yra apeliantės įstatyminės atstovės J. J. brolis ir apeliantės dėdė, kuris turi suinteresuotumą padėti tiek savo seseriai, tiek dukterėčiai. Be to, yra tikimybė, kad A. J., būdamas P. Z. bendradarbiu bei verslo partneriu ir, kaip pats teigia, žinodamas, kur darbovietėje P. Z. laikė pinigus (jeigu pinigai apskritai buvo), galėjo pats paimti pinigus arba pasiskolinti iš P. Z. bei, siekdamas išvengti atsakomybės, apkaltinti ieškovę A. Š., nurodydamas melagingus teiginius savo seseriai ir P. Z. tėvams. Todėl A. J. parodymai byloje turi būti vertintini kritiškai, kadangi egzistuoja akivaizdus suinteresuotumas bylos baigtimi. Ir priešingai, S. Š., kuris yra P. Z. pusbrolis ir niekaip nesusijęs su ieškove, ir kuris buvo atvykęs kartu su ieškove į (duomenys neskelbtini) būstinę tuo metu kai, anot A. J., ieškovė paėmė pinigus, parodė, kad A. Š. jokių pinigų nepaėmė. Be to, A. J. parodymai, akivaizdžiai prieštarauja kitų visiškai byloje nesuinteresuotų asmenų duotiems parodymams – S. Š. ir J. K. parodymams. Tiek S. Š., tiek J. K. parodė, kad A. Š. ir P. Z. gyveno kartu jau ilgą laiką, laikė save šeima. Tuo tarpu A. J. neigia tai. A. J., būdamas ilgalaikiu P. Z. verslo partneriu ir jo dukters dėde, negalėjo nežinoti aplinkybės, kad ieškovė A. Š. ir P. Z. gyvena kartu, yra pora. A. J. davė išskirtinai savo seseriai ir dukterėčiai, taip pat sau pačiam palankius parodymus, kurie vertintini itin kritiškai.

Atsiliepimas

16.7. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė negalėjo turėti ir (ar) gauti grynųjų pinigų laidojimo išlaidoms apmokėti, yra visiškai deklaratyvūs ir nelogiški. Laidojimo išlaidoms panaudota pinigų suma nėra tokia didelė, kad asmuo negalėtų tokių pinigų sukaupti, pasiskolinti iš artimųjų giminaičių ir pan.

16.8. Atsakovė neginčija nei to, kad ieškovė organizavo P. Z. laidotuves, nei jos sumokėtos sumos dydžio pagrįstumo. Sprendžiant laidojimo išlaidų priteisimo iš palikėjo įpėdinių klausimą, teismų praktikoje pasakyta, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliacinio skundo dėl nepatenkintos jos ieškinio reikalavimų dalies nėra padavusi, apeliantė (atsakovė) taip pat skundžia ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik jo dalį – dėl priteistų iš jos 2 969,46 Eur laidojimo išlaidų bei 7 750,70 Eur kaip be pagrindo įgytų lėšų. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, įvertins tik skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie nurodyti apeliaciniame skunde.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Apeliantė P. J., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. J., prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – antstolės J. B. sudarytą paveldimo turto apyrašą, siekdama jais įrodinėti teiginius, kad po P. Z. mirties jo Revolut banko sąskaitoje buvo 255,14 Eur piniginių lėšų likutis. Naujų įrodymų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą poreikis yra grindžiamas tik 2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, kuriame civilinė byla buvo ir išnagrinėta, ieškovės įvardinta jos pervedimų į minėtą sąskaitą paskirtimi, dėl ko negalėjo pasisakyti apeliantė ir jos atstovas. Todėl savo paaiškinimus ir įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui.

26. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

27. Iš apeliantės prašomo priimti įrodymo – antstolės J. B. sudaryto paveldimo turto apyrašo Nr. 0018/22/00513 – matyti, kad jis išduotas 2022 m. balandžio 6 d., t. y. dar iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą (2022 m. balandžio 15 d.), vadinasi, šis įrodymas neabejotinai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė neįrodinėjo, kad tokio įrodymo ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ar kad tokį įrodymą teikė, tačiau jo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turėjo ir galėjo pateikti visus atsikirtimus į ieškinį bei juos pagrindžiančius įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juolab kad ieškinyje buvo išvardinti konkretūs ieškovės atlikti į P. Z. Revolut banko sąskaitą mokėjimai bei pateikti šias pinigines operacijas patvirtinantys įrodymai (ieškinio priedas Nr. 10). Vien apeliantės siekis pateikti į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą papildomus įrodymus nėra savaime pakankama tokių įrodymų priėmimo sąlyga, apeliantei nepagrindus ir antrosios išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto bendrojo draudimo taikymo sąlygos – vėliau atsiradusios įrodymų pateikimo būtinybės.

29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės naujai pateiktas įrodymas neatitinka jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas jį atsisako priimti.

Dėl suformuluotų ieškinio reikalavimų

30. Apeliantė teigia, kad viename ieškinio pareiškime buvo pareikšti du atskiri ieškiniai, o ne du alternatyvūs ieškovės reikalavimai, dėl to, jos nuomone, ieškinys net negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Tokia apeliantės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.

31. Šiame kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į CPK 312 straipsnyje nustatytą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš esmės analogiška taisyklė nustatyta ir teisės normoje, kurioje yra aptarti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui – CPK 306 straipsnio 2 dalyje, uždraudžiant grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs ne tik draudimą apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), bet ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas.

32. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar skundžiamos jo dalies) teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir pats bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme.

33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nenurodė argumentų, susijusių su ieškinio priėmimo klausimo netinkamu išsprendimu ar negalėjimu išnagrinėti tokio ieškinio, todėl jais negali remtis apeliaciniame procese. Kita vertus, CPK suteikia teisę ieškovui sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažintų, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 straipsnio 2 dalis).

34. Kaip šiuo aspektu yra pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

35. Nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai yra susiję (grindžiami tais pačiais faktais, nukreipti tam pačiam asmeniui, vieno reikalavimo patenkinimas pašalintų kitų reikalavimo patenkinimo galimybę). Taigi, kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų sujungimas į vieną ieškinį, priešingai nei teigia apeliantė, pats savaime negalėjo būti kliūtimi tokio ieškinio išnagrinėjimui teisme, tokie jos argumentai pripažintini ir pavėluotais, ir nepagrįstais.

Dėl be pagrindo įgytų lėšų (nepagrįsto praturtėjimo) instituto taikymo

36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio teisinį pagrindą – nepagrįsto praturtėjimo institutą – kurio ieškovė net nebuvo nurodžiusi, tuo peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė alternatyvų reikalavimą dėl 7 750,70 Eur, kaip gautų be pagrindo, grąžinimo (jų priteisimo iš apeliantės) grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio, reglamentuojančio be pagrindo įgyto turto grąžinimo atvejus, nuostatomis. Faktinis tokio reikalavimo pagrindas – jeigu teismas nepripažintų ginčo turto bendrąja daline jos ir P. Z. nuosavybe, ieškovės laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2021 m. kovo 14 d. P. Z. prašymu atlikti į jo sąskaitą mokėjimai, kurių bendra suma yra 8 487,63 Eur, o mokėjimo paskirtis – šeimos pinigų kaupimas vienoje sąskaitoje ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, vertintini kaip be jokio teisinio pagrindo jam atitekusios lėšos, kurias P. Z. įpėdiniai turi pareigą ieškovei grąžinti, išskaičiavus P. Z. jau grąžintą ieškovei 736,93 Eur sumą (žr. ieškinio 29–31,34 punktus).

37. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

38. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, 17 punktas; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020, 35 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka pagal pareigas (lot. ex officio), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 40 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal šalių nurodytas aplinkybes, formuluoja teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes jis vykdo savo pareigą nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

40. Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 58-60 punktuose pirmosios instancijos teismas aptarė kasacinio teismo praktiką taikant turto (daikto) gavimo be pagrindo (CK 6.237 straipsnis) ir nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) institutus. Šie institutai iš tiesų yra labai artimi, jie reglamentuojami tame pačiame CK 6 knygos III dalies XX skyriuje „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendimo 64 punkte priėjo prie išvados, kad P. Z., iš ieškovės jų bendro gyvenimo metu gaudamas atitinkamas įmokas, sutaupė ieškovės sąskaita, o tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 7 750,70 Eur sumos priteisimo teismas nurodė, kad taiko turto (daikto) gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo institutą (sprendimo 64 punktas), kitaip tariant, neatskyrė šių labai panašių, bet visgi taikomų skirtingomis sąlygomis institutų (iš esmės juos taikė kartu), ir aiškiai neįvardijo konkrečios teisės normos, kurią taiko būtent šiam šalių ginčui išspręsti, t. y. teisiškai jo nekvalifikavo. Todėl šią klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

41. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta; tokia pati pareiga atsiranda ir tada, kai turtas gautas esant tam tikram pagrindui, kuris vėliau (po turto perdavimo) išnyksta (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto gavimas be pagrindo pačia bendriausia prasme taip pat yra nepagrįstas praturtėjimas, tačiau nepagrįsto praturtėjimo, reglamentuojamo CK 6.242 straipsnyje, atveju asmuo paprastai nesąžiningai ir nepagrįstai sutaupo arba gauna kitokia naudą, bet ne gauna konkretų turtą (arba lėšas), kaip yra be pagrindo įgyto turto atveju.

42. Ieškovei nurodžius CK 6.237 straipsnį kaip 7 750,70 Eur sumos priteisimo teisinį pagrindą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atitiko jos įrodinėjamus faktus (žr. šios nutarties 37 punktą), pirmosios instancijos teismui pakako kvalifikuoti šį teisinį santykį tik kaip reikalavimą dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo bei spręsti, ar yra susiklosčiusios sąlygos jas priteisti iš P. Z. įpėdinės (apeliantės). Ir nors teismo sprendimo argumentai dėl P. Z. nepagrįsto praturtėjimo šioje faktinėje situacijoje galėtų būti vertinami ir kaip pertekliniai, visgi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovės reikalavimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ar priėmė sprendimą tuo pagrindu, kuriuo reikalavimas nebuvo pareikštas.

43. Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 7 750,70 Eur priteisimo, nes ši suma P. Z. iš ieškovės nebuvo gauta be teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde apeliantei nekeliant ieškovės į P. Z. sąskaitą pervestos pinigų sumos dydžio klausimo (7 750,70 Eur), bet kvestionuojant pareigą jas grąžinti, įvertintina, ar apeliantė įrodė, kad iki P. Z. mirties buvo teisinis pagrindas iš ieškovės įgytų piniginių lėšų buvimui mirusio P. Z. banko sąskaitoje ir ar jis neišnyko po P. Z. mirties.

44. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).

45. Vadinasi, vykdydama jai nagrinėjamoje byloje tenkančią įrodinėjimo pareigą ieškovė turėjo įrodyti, kad prašomą priteisti iš apeliantės, kaip P. Z. įpėdinės, pinigų sumą šis yra gavęs nesant tam jokio teisėto pagrindo arba šis pagrindas buvo, bet išnyko paskiau, o atsakovė, gindamasi nuo šiuo pagrindu jai pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas gauti iš ieškovės atitinkamas įmokas.

46. Apeliantės teigimu, pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei duodama paaiškinimus teisme yra pripažinusi, kad P. Z. pervedamos lėšos buvo išleidžiamos jos ir jos dukros pragyvenimo išlaidoms apmokėti, o ne taupomos, ką patvirtina ir toks faktas, kad po P. Z. mirties tokios pinigų sumos jo sąskaitoje nebuvo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad įmokas atliko dėl ją ir P. Z. siejusių asmeninių santykių, kuriamos bendros ateities ir siekio kartu gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte, tačiau šalių santykiams nutrūkus dėl P. Z. mirties, išnyko ir pagrindas, dėl kurio ieškovė atliko tam tikrų sumų pavedimus į P. Z. sąskaitą, o išnykus pagrindui, įpėdinei atsirado pareiga ieškovės pervestas sumas grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei pareiga grąžinti ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2021 m. kovo 14 d. ieškovės atliktas į P. Z. sąskaitą įmokas nekyla jau vien dėl tos priežasties, kad ji nėra nepagrįstai praturtėjusi (plačiąja prasme) ieškovės sąskaita, nes nėra gavusi iš jos be pagrindo jokių lėšų. Atitinkama prievolė grąžinti gautas lėšas nebūtų kilusi ir pačiam P. Z..

47. Pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį pareiga grąžinti be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgytą turtą atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

48. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. CK 6.1 straipsnyje pateikiama teisinės prievolės, kurią kreditorius privalo įvykdyti, o skolininkas turi teisę to reikalauti, apibrėžtis. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Be teisinių prievolių CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos. Vis dėlto jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).

49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais gali būti išreikalautas net ir turtas, kuris buvo perduotas savanoriškai. Turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu. Toks aiškinimas grindžiamas tiek vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų (lot. nullus commodum papere de sua injuria propria), tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Turtą gavusio asmens netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turtą savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtą, negali būti pripažinti pateisinamu turto įgijimu, ir, savo ruožtu, turtas, perduotas dėl suklydimo turto įgijėjo nesąžiningumu, negali būti vertinamas kaip perduotas savanoriškai. Turtą perdavusiam asmeniui (ieškovui) įrodžius savo suklydimą dėl turtą gavusio asmens (atsakovo) nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo, o atsakovui to nepaneigus (CPK 178 straipsnis), CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo perleidėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008).

50. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės byloje teiktų procesinių dokumentų turinio ir byloje teiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė savo noru, laisva valia, nebūdama P. Z. suklaidinta ir neteigdama apie kitokį savo suklydimą, periodiškai pervedinėjo į P. Z. sąskaitą banke pinigines sumas, kurios, kaip ji pati nurodė, buvo naudojamos bendriems, t. y. jos, jos dukters ir P. Z. poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, periodiškas savanoriškas piniginių sumų pervedimas artimam asmeniui gali būti vertinama kaip prigimtinės prievolės vykdymas, kuris atitinka geros moralės nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad P. Z. tuo metu, kai ieškovė teigia prisidėjusi prie bendrų jos ir P. Z. poreikių tenkinimo, elgėsi nesąžiningai, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, siekdamas įgyti ieškovės pinigines lėšas.

51. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės P. Z. pervesta 7 750,70 Eur suma negali būti išreikalauta iš jo įpėdinės kaip nepagrįstai jo gautos lėšos, kadangi šias lėšas ieškovė perdavė žinodama (turėdama žinoti), jog ji neprivalo vykdyti jokios turtinės prievolės P. Z., toks ieškovės elgesys atitiko gerai moralei, o lėšos buvo panaudotos sugyventinių pragyvenimo kaštams kompensuoti, juolab kad kitokios jų panaudojimo paskirties ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo. Atitinkamai, skirtingai nei nurodo ieškovė, pinginių lėšų (7 750,70 Eur) gavimo teisinis pagrindas neišnyko ir negalėjo išnykti vien dėl P. Z. mirties.

52. Tai konstatavus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė neteisingai, todėl teismo sprendimas iš dalies keičiamas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 7 750,70 Eur priteisimo iš apeliantės (CPK 330 straipsnis).

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

53. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamo teismo sprendimu dalimi, kuria iš jos ieškovei buvo priteistos 2 969,46 Eur P. Z. laidojimo išlaidos. Byloje ginčas dėl ieškovės patirtų P. Z. laidojimo išlaidų fakto ar jų dydžio nekilo. Savo atsikirtimus į šią ieškinio reikalavimų dalį apeliantė grindė tuo, kad pati ieškovė turėjo P. Z. priklausiusių piniginių lėšų jam palaidoti, todėl įpėdinei pareiga jas atlyginti nekyla.

54. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis).

55. Nagrinėjamu atveju apeliantės teiginiai, kad ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. iš mirusiojo P. Z. darbovietės pasiėmė jam priklaususią apie 100 000 Eur sumą, kurios dalį panaudojo P. Z. palaidoti, viena vertus, nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, kita vertus, teisiškai ir neaktualūs.

56. Apeliantės teigimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės egzistavimą patvirtina: 1) antstolio D. T. 2022 m. gegužės 23 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0241-22-17; 2) liudytojo A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jam nurodant, kad (duomenys neskelbtini) P. Z. laikė grynuosius pinigus dėžutėje, kurią 2021 m. balandžio 21 d. atvykusi į darbovietę ieškovė su S. Š. pasiėmė.

57. Antstolio D. T. 2022 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-22-17 yra užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 23 d. 13:50 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), mirusiojo P. Z. tėvai L. Z. ir A. Z., be kita ko, nurodė, jog nežino apie P. Z. turėtus grynuosius pinigus, vėliau patikslino, kad po P. Z. mirties jo grynuosius pinigus (apie 100 000 Eur) paėmė ieškovė, mano, kad tikriausiai iš šios sumos ieškovė apmokėjo P. Z. laidojimo išlaidas.

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymams byloje taikomas pakankamumo ir patikimumo reikalavimas, kuris reiškia, jog bylos įrodymai turi neprieštarauti vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, 61 punktas).

59. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus, nepakankamus tam, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (ne)egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023, 38 punktas).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės iniciatyva antstolio akivaizdoje atliktas P. Z. tėvų apklausinėjimas kelia pagrįstų abejonių dėl tokiu būdu gautų duomenų patikimumo ir objektyvumo. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo tik apeliantės pakviesti asmenys ir antstolis, klausimus uždavinėjo tik apeliantės atstovas, o ieškovė šiame procese nedalyvavo ir negalėjo užduoti savo klausimų, pasitikslinti tam tikrų aplinkybių, išsklaidyti kilusias abejones. Iš faktinių aplinkybių protokolo matyti ir tai, kad nebuvo aiškinamasi, iš kokių šaltinių L. Z. ir A. Z. sužinojo apie tai, kad būtent ieškovė paėmė P. Z. grynuosius pinigus; ar toks duomenų šaltinis laikytinas patikimu ir nesuinteresuotu. Pats faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas vien apibendrinant pokalbio su L. Z. ir A. Z. rezultatus, dėl ko nėra aišku ir tai, kokie konkretūs klausimai buvo užduoti, ar jie užduoti korektiškai (pvz. nenaudojant menamų klausimų), siekiant gauti objektyvius L. Z. ir A. Z. atsakymus. Nėra aišku ir tai, ar L. Z. ir A. Z. apie faktinių aplinkybių konstatavimą buvo informuoti iš anksto, ar užduoti klausimai jiems buvo netikėti. Iš faktinių aplinkybių protokolo taip pat matyti, kad iš pradžių L. Z. ir A. Z. nurodė, jog nežino apie P. Z. turėtus grynuosius pinigus. Darytina išvada, kad betarpiškai teismo liudytojais nepaklaustų asmenų paaiškinimais (CPK 14 straipsnis, 177 straipsnio 2 dalis) negali būti vadovaujamasi kaip visiškai objektyviais, patikimais ir pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais tokį faktą, kad ieškovė P. Z. yra palaidojusi už jam pačiam priklausiusias pinigines lėšas.

61. Pritartina ir ieškovės teiginiams, kad liudytojas A. J., kaip apeliantės įstatyminės atstovės J. J. brolis ir apeliantės dėdė, labiau tikėtina buvo suinteresuotas duoti apeliantei palankius įrodymus, todėl šio asmens duotais paaiškinimais vadovautis kaip visiškai patikimais ir objektyviais negalima.

62. Be to, piniginių lėšų, panaudotų asmens palaidojimui, kilmė neeliminuoja įpėdinio pareigos kompensuoti palikėjo laidojimo išlaidas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

63. Šiame kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad įpėdinio kreditorius turi teisę reikalauti iš įpėdinio atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo. Reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas palikėjo sugyventinės reikalavimas priteisti iš paveldėtojos palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą, yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

64. Byloje esant duomenims, kad ieškovė patyrė 2 969,46 Eur laidojimo išlaidas, kurių apeliantė jai nekompensavo, ši suma pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista iš apeliantės ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

67. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 5 186 Eur (1 206 Eur žyminis mokestis, 3 960 Eur atstovavimo išlaidos, 20 Eur dokumentų vertimo išlaidos), o apeliantė – 8 821,60 Eur (8 421,60 Eur atstovavimo išlaidos, 400 Eur antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Šalių pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos) nustatytus jų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius. Kitos šalių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

68. Ieškinio suma buvo lygi 65 378,92 Eur, o patenkinta tik jo dalis dėl 2 969,46 Eur laidojimo išlaidų priteisimo, t. y. 4,54 proc. ieškinio reikalavimų. Taigi iš apeliantės ieškovei priteistinos 235,44 Eur (5 186 Eur x 4,54 proc.) bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai, apeliantei iš ieškovės priteistinos 8 421,09 Eur (8 821,60 Eur x 95,46 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės apeliantei priteistinas 8 185,66 Eur (8 421,09 Eur – 235,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

69. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 6,85 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, paskirsčius jas proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, būtų mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 300 Eur su atstovavimu susijusių išlaidų, o atsakovė – 2 565,20 Eur (242 Eur žyminis mokestis, 2 323,20 Eur atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčių dydžių (už apeliacinio skundo parengimą – 3 058,30 Eur, o už atsiliepimo į jį parengimą – 2 338,70 Eur).

72. Kadangi yra patenkinta 72 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (dėl 7 750,70 Eur sumos nepriteisimo), iš ieškovės apeliantei priteistinos 1 846,94 Eur (2 565,20 Eur x 72 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei iš atsakovės – 364 Eur (1 300 Eur x 28 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1 482,94 Eur (1 846,94 Eur – 364 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 969,46 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 46 centus) laidojimo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (2 969,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 185,66 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 482,94 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 94 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis