Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovei P. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje kilęs ginčas dėl tarp Ieškovės ir jos sūnaus P. Z. susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo (dovanojimo ar paskolos), dovanojimo sandorio negaliojimo pagrindų ir restitucijos taikymo tokį sandorį pripažinus negaliojančiu bei Atsakovės, kaip mirusiojo P. Z. įpėdinės, pareigos grąžinti skolą.

16.1. 2017 m. vasario 1 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė. 2017 m. vasario 8 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė. 2017 m. vasario 15 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė. 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė.

16.2. Iš L. Z. banko sąskaitos „Swedbank“ AB išrašo nustatyta, kad L. Z. 2017 m. kovo 28 d. pervedė P. Z. 48 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „DOVANA“.

16.3. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

16.4. 2021 m. gegužės 26 d. L. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarę D. J. prašydama pranešti P. Z. įpėdiniams, priėmusiems palikimą, kad ji (Ieškovė) reikalauja iš įpėdinių grąžinti jai 48 000 Eur.

Dėl paskolos teisinių santykių ir dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo

17. Ieškovė prašo teismui nustačius, kad sutartis tarp Ieškovės ir jos sūnaus P. Z. nebuvo dovanojimo, laikyti šiuos teisinius santykius paskoliniais teisiniais santykiais ir priteisti iš Atsakovės Ieškovės sūnui pervestą pinigų sumą, kaip skolą.

19. Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjant bylą pagal Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad neegzistuoja vienas iš paskolos teisinių santykių būtinųjų elementų – paskolos gavėjo (nagrinėjamu atveju P. Z.) įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjai (Ieškovei) tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Priešingai, į bylą pateiktos dovanojimo sutartys patvirtina, kad P. Z. pinigus iš Ieškovės priėmė savo nuosavybėn be jokių išlygų ar išimčių („galutinai“, sutarčių 3 p.). Taigi, tarp Ieškovės ir P. Z. buvusius teisinius santykius vertinti paskolos teisiniais santykiai nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo ir priteisti 48 000 Eur sumą Ieškovei iš Atsakovės, kaip P. Z. skolą.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą).

Dėl dovanojimo sandorio

24. Pastebėtina, kad Ieškovės pozicija byloje dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo nėra nuosekli. Pradiniu ieškiniu Ieškovė teigė nežinanti, kodėl pervedant pinigus sūnui nurodė „DOVANA“, nes neturėjo tikslo pinigus jam dovanoti. Kita vertus, reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.) ar dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytą sandorį (CK 1.91 str.) ar kitais teisiniais pagrindais, kai sandoris negalioja dėl jį sudariusios šalies valios trūkumo (pvz. CK 1.87 str.), Ieškovė byloje nereiškė. Vėliau Ieškovė poziciją pakeitė ir ginčo teisinius santykius prašė vertinti dovanojimo teisiniais santykiais, o dovanojimo sutartį laikyti negaliojančia dėl to, kad sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka (CK 1.93 str.), ir taikyti restituciją (CK 1.80 str.).

25. Nagrinėjant bylą Ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos galimai pažeistų teisių gynimo būdą turi parinkti teismas, pagal jos deklaruotą siekį – susigrąžinti sūnui P. Z. pervestus 48 000 Eur. Tokia Ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvis Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.), ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, bet ne teismo pareiga (CPK 135 str. 1 d.). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

26. Byloje surinkti objektyvūs duomenys (rašytiniai įrodymai) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. Z. ir Ieškovę siejo dovanojimo teisiniai santykiai. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl to nėra.

28. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutartimis L. Z. (Ieškovė) padovanojo P. Z. viso 48 000 Eur. Ieškovė pinigus sūnui P. Z. padovanojo, o sūnus dovaną iš mamos L. Z. priėmė. Be to, šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į pinigus be jokių išlygų ar išimčių visiškai ir galutinai pereina P. Z. nuo sutarčių pasirašymo momento. Pinigai P. Z. perduoti 2017 m. kovo 28 d. pavedimu į pastarojo banko sąskaitą.

29. Kaip jau minėta, Ieškovė siekia, kad dovanojimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). O CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.

30. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti 48 000 Eur pervedimą sūnui laikyti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-7-288/2009 ir Nr. e3K-3-89-915/2019. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. e3K-3-89-915/2019, be kita ko, yra pateiktas ir išaiškinimas dėl teismų precedentų taikymo. Kasacinis teismas nurodė, kad „<...> Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).“. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad Ieškovės nurodytos civilinės bylos (Nr. 3K-7-288/2009 ir Nr. e3K-3-89-915/2019) iš esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamo ginčo. Visų pirma, reikšminga laikytina aplinkybė, kad Ieškovės nurodytose civilinėse bylose reikalavimus buvo pareiškę ne ginčijamo sandorio šalys, o tretieji asmenys, kurių teisėms (teisėtiems interesams) įtakos turėjo ginčijami sandoriai. Be to, minėtose bylose buvo keliami klausimai dėl sandorio šalių tikrosios valios ir ketinimų sudarant ginčijamus sandorius. Nagrinėjamu atveju tarp Ieškovės ir jos sūnaus (P. Z.) buvo sudarytos keturios dovanojimo sutartys, kiekvienos iš kurių suma yra 12 000 Eur. Tokioms dovanojimo sutartims pakako paprastos rašytinės formos (CK 6.469 str. 1 ir 2 dalys). Ieškovė byloje nei įrodė, nei įrodinėjo, kad toks dovanojimo sutarčių įforminimas būtų neatitikęs jos tikrosios valios ir / arba dovanojimo sutarčių šalys (Ieškovė ir jos sūnus P. Z.) būtų turėję kitokių, nei atspindėta dovanojimo sutartyse, ketinimų. Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp artimų asmenų (motinos ir sūnaus), Ieškovei nepaneigus savo ketinimų padovanoti sūnui dovanojimo sutartyse nurodytas sumas ir nenustačius, kad sudarydamos dovanojimo sandorius paprasta rašytine forma šalys būtų siekę tikslo, priešingo viešajai tvarka ar gerai moralei, kas sudarytų pagrindą ex officio teismui taikyti CK 1.81 straipsnio nuostatas, o įstatymo leidėjas neįpareigoja sandorį sudaryti notarine forma, jei, atsižvelgiant į jo sumą, galima rašytinė sandorio forma, ieškovės reikalavimas pripažinti 2017 m. kovo 28 d. pinigų pervedimą į sūnaus P. Z. banko sąskaitą negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestinas. Atitinkamai nėra pagrindo nagrinėjamu atveju ir taikyti restituciją, grąžinant Ieškovės sūnui P. Z. keturiomis dovanojimo sutartimis padovanotus 48 000 Eur. Kitoks vertinimas, o konkrečiai rašytinių dovanojimo sutarčių laikymas vienu sandoriu ir panaikinimas jo formaliais pagrindais, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės laisva valia pasirinktas teisėtas dovanojimo teisinių santykių įforminimo būdas (paprasta rašytine forma) negali lemti ir nelemia poreikio ginti niekuo nepagrįstus Ieškovės lūkesčius atsiimti dovanotus pinigus iš apdovanotojo įpėdinių.

31. Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina Atsakovės pozicijai byloje, kad Ieškovės siekis susigrąžinti sūnui padovanotus pinigus, prieštarauja dovanojimo sutarties institutui (pati Ieškovė tarp jos ir sūnaus susiklosčiusius teisinius santykius taip pat laikė dovanojimo teisiniais santykiais). Dovanotojo teisė nuginčyti dovanojimo sandorį yra įtvirtina specialiomis teisės aktų nuostatomis (CK 6.470 str. 7 d. ir 6.472 str.), tačiau Ieškovė byloje neįrodinėjo sąlygų, kurios lemtų dovanojimo panaikinimą.

32. Dėl Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais, teismas šiame procesiniame sprendime plačiau nepasisakys, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

34. 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi byloje sprendžiant Ieškovės ieškinio priėmimo klausimą Ieškovės prašymu buvo nutarta atidėti dalies Ieškovės mokėtino žyminio mokesčio (845 Eur) sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Ieškinį atmetus, iš Ieškovės valstybės naudai priteistina 845 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

35. Be to, iš Ieškovės Atsakovės naudai priteistinos atstovavimo išlaidos. Atsakovė byloje pareiškė prašymą priteisti jai 4 138,20 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Prašymas grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis serija GBL: Nr. 20220531-03, Nr. 20220630-02 ir 20220906-05 bei 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymais. Atsakovė patyrė išlaidas apmokėdama už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios apėmė: susipažinimą su ieškiniu ir jo priedais, konsultavimą, prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo pateikimą, atsiliepimo parengimą ir pateikimą, įrodymų rinkimą ir analizė, tripliko parengimą ir pateikimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.

36. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (1 d.).

37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 įtvirtintas 2,5 dydžio koeficientas už atsiliepimą į ieškinį, 8.3 punkte įtvirtintas 1,5 dydžio koeficientas už tripliką, o 8.19 punkte įtvirtintas 0,1 koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą.

38. Teisinės paslaugos advokato Atsakovei buvo teikiamos 2022 m. II ketvirtį ir III ketvirtį, taigi, apskaičiuojant advokatui mokėtiną maksimalų užmokestį, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 679,30 Eur ir 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 729,90 Eur. Atitinkamai maksimalus priteistinas vien už atsiliepimo ir tripliko parengimą ir pateikimą teismui bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti – 6 717,2 Eur ((1 679,3 x 2,5) + (1 679,3 x 1,5)), o Atsakovės atstovas advokatas atliko ir kitus su atstovavimu susijusius procesinius veiksmus (pvz. rinko įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė nei rekomenduojamas maksimalus dydis, laikytina protinga, tinkamai ir pakankamai pagrįsta, todėl priteistina iš Ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės L. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4 138,20 Eur (keturis tūkstančius šimtą trisdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.