Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-399-823/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-25
Bylos Nr.: 2-399-823/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00354-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Goda Ambrasaitė-Balynienė
Suinteresuotas asmuo: A. V., N. S., UAB „Technikos namai“, UAB „Statybos namai“

Kategorijos

3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-399-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00354-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8; 99.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. V., N. S., UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1022-866/2015, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB ,,Naras“ bankroto administratorius R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas BUAB ,,Naras“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškime nurodė, jog 2014 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime, apsvarsčius administratoriaus pateiktą UAB „Naras“ ūkinės veiklos ir sandorių analizę ir UAB „Naras“ direktoriaus bei akcininko N. S. atsiliepimą, buvo pritarta administratoriaus išvadai dėl tyčinio bankroto požymių ir administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Administratorius pažymėjo, kad UAB „Naras“ vadovų bei akcininkų veiksmai ir/arba neveikimas sudarė prielaidas sudaryti bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, bendrovės turtas bei darbuotojai faktiškai buvo perkelti į dvi naujai tų pačių akcininkų įsteigtas įmones – UAB ,,Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“, šioms iš esmės perimant UAB „Naras“ vykdytą veiklą, tose pačiose patalpose, tęsiant bendradarbiavimą su UAB „Naras“ tiekėjais bei klientais. UAB „Naras“ kryptingais veiksmais buvo vedama prie nemokumo bei bankroto, o kreditoriams buvo užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimą. UAB „Naras“ veikla nuo 2009 m. ėmė „trauktis“, mažėjo tiek pirkimai, tiek pardavimai, ypač 2011 m., kada pakito dauguma įmonės rodiklių, mažėjo trumpalaikis turtas (ir prekių atsargos), pardavimų pajamos ir t. t. Lyginant 2010–2011 metus, UAB „Naras“ trumpalaikis turtas sumažėjo 71 proc., prekių pirkimas bei pardavimas sumažėjo apie 80 proc., o pardavimų pajamos sumažėjo net 55 proc. AB bankui Snoras suteikus paskolą, UAB „Naras“ vykdė gyvenamųjų namų kvartalo statybą. Nuo 2008 m. nebaigta statyba sudarė esminę įmonės ilgalaikio turto dalį, t. y. daugiau kaip 14 000 000 Lt. Nuo 2008 m. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. (bankroto bylos UAB „Naras“ iškėlimo) kitas UAB „Naras“ ilgalaikis turtas buvo realizuotas ir jo likutis bankroto bylos iškėlimo dieną buvo itin mažas (313 Lt). UAB „Naras“ prekių atsargos nuo 2010 m. nuolat mažėjo, tam įtakos turėjo tai, kad nuo 2011 m. UAB „Naras“ nebepirko naujų prekių, o realizavo tik turimas prekių atsargas. Palyginus 2010 ir 2011 metus, įmonės trumpalaikis turtas sumažėjo net keturis kartus. Palyginus 2008-2012 metų UAB „Naras“ pardavimų pajamas, matomas nuolatinis pardavimo pajamų mažėjimas (nuo 21 536 071 Lt 2008 m. iki 718 319 Lt 2012 m. rugpjūčio 8 d.), ypač nuo 2010 ir 2011 m., kada pajamos sumažėjo daugiau nei 50 proc. Nuo 2009 m. iki 2012 m. birželio 30 d. pirkimai sumažėjo nuo 9 950 183 Lt iki 135 202,65 Lt, pardavimai – nuo 13 389 599,92 Lt iki 163 400,88 Lt, nuo 2010 iki 2011 m. prekių įsigijimas sumažėjo daugiau kaip keturis kartus, o prekių pardavimas sumažėjo daugiau kaip penkis kartus. Nuo 2011 m. pagrindiniais UAB „Naras“ pirkėjais tapo UAB „Naras“ akcininkų 2010 m. įsteigtos dvi naujos įmonės – UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Minėtų įmonių, taip pat UAB „Didma“, kurios pagrindinis akcininkas yra N. S., valdantis kontrolinį UAB „Naras“ akcijų paketą, pirkimai 2011–2012 m. sudarė daugiau kaip 80 proc. visų UAB „Naras“ pardavimų sumos. Tai parodo, kad UAB „Naras“ prekių likučiai buvo parduoti susijusioms įmonėms, kurios nuo 2011 m. ėmė vykdyti UAB „Naras“ vykdytą statybinių bei elektros ir santechnikos prekių mažmeninę prekybą. Nuo 2011 m. ženkliai sumažėjo sumos, už kurias UAB „Naras“ pirko prekių iš tiekėjų, taip pat iš tiekėjų sąrašo pasitraukė UAB „Jungtinis tiekimas“, kurio turimas akcijas 50 vnt. po 1 000 Lt (nominalia verte) UAB „Naras“ 2011 m. lapkričio 24 d. pardavė UAB „Statybų namai“ už 50 000 Lt. Įvertinus šiuos finansinius rodiklius, viena iš pagrindinių įmonės veiklos „susitraukimo“ priežasčių, sąlygojusių UAB „Naras“ bankrotą, įvardintina UAB „Naras“ akcininkų iniciatyva įsteigti UAB „Statybų namai“ (pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba statybinėmis ir apdailos prekėmis) ir UAB „Technikos namai“ (pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba santechnikos ir elektros prekėmis). UAB „Statybų namai“ (įsteigta 2010 m. liepos 10 d.) bei UAB „Technikos namai“ (įsteigta 2010 m. liepos 10 d.) veiklą pradėjo vykdyti ir iki šios dienos vykdo tose pačiose patalpose, kaip vykdė UAB „Naras“ (viename prekybos centre). Visos trys bendrovės yra registruotos vienu adresu – Geležinkelio g. 3, Marijampolė. Įsteigus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, buvo pradėtas UAB „Naras“ darbuotojų atleidimo procesas, dalį atleistų darbuotojų 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu įdarbinant UAB „Statybų namai“, o dalį – UAB „Technikos namai“. UAB „Naras“ atleistų darbuotojų skaičius nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo 61, iš jų 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 30 d. 27 buvo įdarbinti UAB „Statybų namai“ ir 15 įdarbinti UAB „Technikos namai“. Įmonės perka prekes iš tų pačių tiekėjų, kaip ir UAB „Naras“, palaiko verslo ryšius su didele dalimi įmonių, su kuriomis iki šių įmonių įsteigimo bendradarbiavo UAB „Naras“. UAB „Technikos namai“ perėmė net 56,9 proc. buvusių UAB „Naras“ pirkėjų ir tiekėjų, UAB „Statybų namai“– 50,55 proc. buvusių UAB „Naras“ pirkėjų ir tiekėjų. UAB „Naras“ sudarė nemažai sandorių tiek dėl trumpalaikio, tiek dėl ilgalaikio turto perleidimo su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tai pat su UAB „Didma“. Atsiskaitymai tarp šių bendrovių buvo vykdomi daugiausiai tarpusavio įsiskolinimų užskaitos būdu. Atlikus lyginamąją UAB „Naras“ ir kitų susijusių įmonių analizę, remiantis viešai prieinamais įmonių balansų duomenimis už 2007–2012 m., akivaizdu, jog UAB „Naras“ pirkimai ir pardavimai šiuo laikotarpiu ženkliai mažėjo, tuo tarpu UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ tiek pirkimai, tiek pardavimai ženkliai išaugo. Bendras UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ trumpalaikis turtas 2007–2012 m. praktiškai išliko nepakitęs ir buvo apie 7 000 000 – 8 000 000 Lt. UAB „Didma“ trumpalaikio turto pokyčiai buvo nežymūs, o UAB „Naras“ trumpalaikio turto pokytis po minėtų įmonių įsteigimo buvo itin žymus. 2010 m. UAB „Naras“ trumpalaikis turtas sudarė net 4 895 111 Lt, o 2011 m. jau tik 1 396 956 Lt, t. y. sumažėjo 3 498 155 Lt, tuo tarpu UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (kurių įstatinis kapitalas po 10 000 Lt) trumpalaikis turtas 2011 m. bendrai sudarė 2 906 348 Lt. UAB „Naras“ pajamos, lyginant 2010 ir 2011 metus, sumažėjo daugiau nei du kartus, o UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pardavimų pajamos augo. Palyginus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ grupės trumpalaikio turto bei pardavimo pajamų pokytį 2007–2012 m., konstatuotina, kad iš esmės nei grupės pardavimo pajamos, nei trumpalaikis turtas (didžiąja dalimi prekės) liko nepakitę, vyko tik perskirstymai tarp UAB „Naras“ bei UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, UAB „Naras“ finansiniams rodikliams blogėjant, o UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ – gerėjant. UAB „Naras“ nebepirko naujų prekių, turėtos prekių atsargos buvo didžiąja dalimi parduotos UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, taikant net iki 30 proc., o atskirais atvejais ir didesnes nuolaidas. Dėl veiklos perkėlimo UAB „Naras“ apyvarta ženkliai sumažėjo, trūko apyvartinių lėšų, ji nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir galiausiai tapo nemoki. UAB „Naras“ bankroto proceso iniciavimo dieną bendrovėje liko nedidelė dalis UAB „Naras“ turėto turto bei didelė dalis neįvykdytų įsipareigojimų. 2012 m. sausio – gegužės mėn. UAB „Naras“ vykdė masinį prekių grąžinimą tiekėjams, kuris buvo inicijuotas UAB „Naras“ vadovų, apie ką N. S. pareiškė kreditorių susirinkimuose ir nagrinėjant UAB „Naras“ inicijuotas bylas teisme dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismams patenkinus UAB „Naras“ bankroto administratoriaus ieškinius, pareikštus atsakovams UAB „Didma“ bei UAB „Technikos namai“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, tiek UAB „Didma“, tiek UAB „Technikos namai“ apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad UAB „Naras“ buvo priversta restruktūrizuoti savo veiklą, perkeliant prekybą į atskirus juridinius vienetus, nesusijusius su „įklimpusiu“ investiciniu projektu. Atsiliepimuose taip pat teigiama, kad įmonės perėmė UAB „Naras“ nuostolingus prekių likučius. Tai patvirtina, kad UAB „Naras“ veikla buvo praktiškai perkelta į šias įmones. UAB „Naras“, 2011–2012 m. perleidusi didžiąją dalį turėtų prekių ir ilgalaikio turto UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ bei UAB „Didma“, atsiskaičiusi su dalimi pasirinktų įmonės kreditorių, 2012 m. balandžio 1 d., suėjus didžiausio kreditoriaus AB banko Snoras paskolos grąžinimo terminui, tapo nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Nepaisant to, UAB „Naras“ nuo 2012 m. balandžio 1 d. (įmonei faktiškai esant nemokiai) iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 8 d., toliau vykdė atsiskaitymą su pasirinktais kreditoriais, tarp jų ir su UAB „Technikos namai“, UAB „Statybų namai“ bei UAB „Didma“. UAB „Naras“, neturėdama piniginių lėšų skolų padengimui, jau esančiai kreditoriaus skolos sumai parduodavo tam kreditoriui prekių (dažnai pritaikant nuolaidas, išreikštas ne tik procentais, tačiau ir sumines, siekiant suformuoti identišką sumą, lygią įsiskolinimo kreditoriui sumai), o vėliau atlikdavo tarpusavio skolų įskaitymą. Šiais UAB „Naras“ valdymo organų veiksmais buvo suteikta pirmumo teisė pasirinktiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Administratorius kreipėsi į teismą su penkiolika ieškinių dėl sandorių, kuriais UAB „Naras“ pirmumo teise patenkino pasirinktų kreditorių reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais. Šių bylų nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus UAB „Naras“ pasirinko tenkinti pirmumo teise ir išskyrė iš kitų kreditorių, sėkmingai plėtoja verslo santykius su UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“. Tai patvirtina tose bylose pateiktos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys tarp UAB „Technikos namai“, UAB „Statybų namai“ ir buvusių UAB „Naras“ tiekėjų bei pirkėjų. Tai parodė, kad UAB „Naras“ vadovai bei akcininkai pirmumo teise patenkino tų kreditorių reikalavimus, su kuriais bendradarbiavo ir planavo toliau tęsti verslo santykius naujai įsteigtose UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-2-570/2014 paaiškėjo, kad UAB „Naras“ kreditoriams susidariusiai įsiskolinimo sumai nupirkus prekes iš UAB „Naras“ ir vėliau atliktus tarpusavio skolų užskaitą, nupirktų prekių kreditorius dažnai nepasiimdavo, jos būdavo iš karto perduodamos, t. y. paliekamos realizuoti UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“, kurios savo veiklą vykdė tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Naras“. UAB „Naras“ nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė ne tik nepasiteisinusi verslo rizika/verslo nesėkmė, tačiau tam įtakos turėjo konkretūs įmonės valdymo organų veiksmai (tiek aktyvūs veiksmai, tiek neveikimas) t. y. UAB „Naras“ vykdytos veiklos – mažmeninės prekybos, perkėlimas į kitas įmones, iš UAB „Naras“ atleidus ir šiose naujai įsteigtose įmonėse įdarbinus didžiąją dalį UAB „Naras“ dirbusių darbuotojų; UAB „Naras“ vadovams bei akcininkams nesiimant jokių aktyvių veiksmų, siekiant tęsti ir plėtoti sėkmingą UAB „Naras“ prekybos veiklą, kad būtų laiku ir tinkamai vykdomos UAB „Naras“ prievolės kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo E. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Naras“ bankrutavo dėl to, jog žlugo investicinis projektas. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės projektą finansavusio AB banko Snoras nustatytomis sąlygomis parduoti pastatytų būstų gyvenamųjų namų kvartale Marijampolėje, Šaltinio g., tapo neįmanoma. AB bankui Snoras pareikalavus grąžinti kreditą ir atsisakius už jį paimti įkeistus būstus, bankrotas tapo neišvengiamas. Visi su investiciniu projektu susiję asmenys dėjo visas pastangas išvengti bankroto, todėl nesuprantama, kodėl administratorius šiuo atveju įžvelgia tyčinį bankrotą. Pažymėjo, kad ji pati būstą tame kvartale įsigijo sau nenaudingomis sąlygomis, būdama vaiko auginimo atostogose, geranoriškai talkino ieškant pirkėjų ir pristatant jiems kitus būstus, nes taip pat siekė prisidėti prie kiek įmanoma sėkmingesnio projekto užbaigimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. V. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad administratoriaus nurodytų tikslų nei UAB „Naras“ vadovas, nei įmonės akcininkai nesiekė. UAB „Naras“ sujungimą su UAB ,,Didma” ir suskaidymą į atskirus UAB įmonės akcininkas N. S. buvo pasiūlęs įvykdyti dar apie 2003 ar 2004 m. Jis buvo gavęs užduotį sukurti ir būsimų įmonių pavadinimus. Šiais veiksmais buvo siekta atskirti atskiras prekybos rūšis, įvesti griežtą ūkiskaitą, tobulinti apmokėjimo už darbą sistemą ir t. t. N. S. taip pat nepatiko veiklos pobūdžio neatspindintys UAB „Naras“ bei UAB ,,Didma” pavadinimai. Dėl šios priežasties prekybos centro iškabose UAB ,,Naras” pavadinimas niekur nebuvo akcentuojamas. A. V. vadovavimo UAB „Naras“ laikotarpiu atlyginimai darbuotojams, mokesčiai valstybės biudžetui ir VSDFV buvo mokami laiku arba mažai vėluojant. Pagrindinis UAB „Naras“ kreditorius AB bankas Snoras, 75 proc. kreditavęs Šaltinio g. gyvenamųjų namų kvartalo, kurio pradinė statybos vertė turėjo sudaryti apie 18 000 000 Lt, statybą pagal kredito sutartį bet kada galėjo už mokėjimų vėlavimus nusirašyti nuo UAB „Naras“ banko sąskaitos vėluojamas sumokėti įmokas (kredito dalis, palūkanas ar delspinigius) arba iš viso sustabdyti UAB „Naras“ mokėjimus. Tai buvo pasitaikę kelis kartus dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Administratorius atlikta analizė yra klaidinanti. Jau pirmoje lentelėje pateikti (vieni be, kiti su PVM) duomenys, nepaaiškinant, kuo skiriasi apskaitos dokumentuose nurodytos ir lentelėje pateiktos ,,Pardavimų pajamos“ nuo ,,Prekių pardavimo“, kuo skiriasi šios sąvokos ir kokiais skaičiavimais gautas ,,Prekių pardavimas“. Antroje „Ilgalaikio turto lentelėje“ ieškovas tik konstatuoja, kad 2012 m. sumažėjo ilgalaikis turtas, nepateikdamas jokių išvadų apie priežastis ar kaltinimų tretiesiems asmenims. Analizuodamas trumpalaikio turto (prekių atsargų) pokyčius administratorius daro išvadą, kad 2010–2011 m. ,,trumpalaikis turtas sumažėjo net keturis kartus“, kada ekonominius-finansinius rodiklius išmanantis specialistas teigtų, jog trumpalaikis turtas sumažėjo 3,5 karto, o tuo tarpu įsiskolinimai kreditoriams (prekių tiekėjams) sumažėjo net 4,5 karto. Ieškovas, analizuodamas 2008–2012 m. laikotarpio pardavimo pajamas (prekių apyvartą), visiškai neatsižvelgia į tai, jog 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, kad 2008–2010 metais UAB „Naras“ kartu su AB banku Snoras vykdė investicinį gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą, ir kad visas statybines medžiagas statyboms tiekė UAB „Naras“, taip vizualiai paaugant pardavimo pajamoms. Norint matyti tikrąją situaciją, pardavimo pajamų rodiklyje privalu išskirti medžiagų, kurios buvo parduotos kvartalo statybai, vertę. UAB „Naras“ pirkimų–pardavimų 2009-2012 m. lentelėje pateikti duomenys visiškai neatitinka pelno-nuostolio ataskaitose pateiktų duomenų, todėl jos analizavimas netikslingas. Spėtina, kad šios lentelės duomenimis norima įtikinti teismą, kad UAB „Naras“ 2009-2011 m. vykdė sėkmingą komercinę veiklą ir uždirbdavo nuo 33,5 iki 34,8 proc. antkainio. Teiginys, kad UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ veiklą pradėjo vykdyti ir iki šios dienos vykdo tose pačiose patalpose, kaip vykdė UAB ,,Naras“ (viename prekybos centre), nėra tikslus, kadangi UAB ,,Technikos namai“ veiklą pradėjo vykdyti visiškai atskirame, UAB ,,Didma” naujai įrengtame pastate. UAB „Naras“ minimu Geležinkelio g. 3 adresu niekada neturėjo nuosavo nekilnojamo turto. 2010–2011 m. UAB „Naras“ įsiskolinimai už nuomą ir komunalinius patarnavimus UAB ,,Didma“ viršijo 6 mėn. nuomos mokesčio dydį, kas ir turėjo įtakos dalies patalpų nuomos sutarties nutraukimui su UAB „Naras“. A. V. vadovavimo laikotarpiu, UAB „Naras“ prekes UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pardavė prekių antkainį pasidalinant per pusę, t. y. gerokai didesnėmis kainomis nei savikaina, nors kaštų požiūriu didesnius kaštus patyrė mažmeninę prekybą vykdančios įmonės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Administratorius nėra susipažinęs su statybinių medžiagų, baldų, elektros ir buitinės technikos didmenine prekių rinka ir nežino, kad bet kuriame tokio profilio prekybos centre, išskyrus ,,Senukų prekybos centras“ parduotuvių tinklą, prekių tiekėjai metų eigoje dubliuojasi apie 60-70 proc. Analizuojant „Pardavimo pajamų pokyčių“ lentelę ieškovas sąmoningai bando parodyti pardavimo pajamų (prekių ir paslaugų apyvartos) stabilumą ar net augimą, nesigilindamas į tai, kad 2011–2012 m. lentelėje yra neleistinai dubliuojami UAB ,,Naras” didmeniniai, o kitų įmonių mažmeniniai, pardavimai. Apie įmonių grupės pardavimo pajamų pokyčius galima spręsti tik analizuojant pardavimus galutiniam vartotojui, o ne įtraukiant tarpusavio pardavimus. Administratorius sąmoningai vengia UAB „Naras“ ir AB banko Snoras investicinio projekto temos – tikrosios ir įrodomos UAB ,,Naras“ bankroto priežasties. Pareiškime nėra nei pateikiama, nei analizuojama, kokias investicijas 2007–2011 m. ekonominės krizės laikotarpiu UAB „Naras“ įvykdė į Šaltinio g. gyvenamųjų namų kvartalą, kokio dydžio palūkanas ir delspinigius sumokėjo AB bankui Snoras, kokius nuostolius UAB ,,Naras“ patyrė bankrutavus eilei statybinių medžiagų pirkėjų, kokius sunkumus patyrė vėluojant pirkėjų atsiskaitymams dėl valstybės vėlavimo apmokant už Europos sąjungos finansuojamus projektus ir t. t., ir kaip visa tai įtakojo tiesioginę UAB ,,Naras“ prekybos statybinėmis medžiagomis veiklą, atsargas, prekių apyvartą, atsiskaitymus ir santykius su prekių tiekėjais. Įmonės vadovas ir akcininkai padarė viską, kas įmanoma, kad galiojančių įstatymų numatyta tvarka būtų kuo daugiau atsiskaityta su kreditoriais. Be to, akcininkai, rizikuodami kitose įmonėse uždirbtomis lėšomis, įsteigė seniai numatytas įmones, kurios padėjo UAB ,,Naras“ pelningai parduoti prekių atsargas. Jeigu ieškovas mano, jog tuo metu buvo nors viena geresnė galimybė parduoti prekes ir atsiskaityti su kreditoriais, turi tai pateikti grindžiant ekonomine-finansine-vadybine veiklos analize, o ne iš esmės klaidinančia nekompetentinga nuomone, kuri pateikta su savanaudišku tikslu – bylinėjantis vilkinti UAB ,,Naras“ bankroto procedūros procesą ir už tai gauti atlygį.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo M. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB ,,Naras“ ūkinės veiklos analizė buvo atlikta nepilnai ir nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, veiksmus, jų priežastingumą ar pasekmes, dėl ko bankroto administratoriaus teiginiai gali suformuoti neteisingą nuomonę apie atsakovės ar jos savininkų atliktus veiksmus. Bankroto administratoriaus tyrimas sukoncentruotas į įvykdytus sandorius tarp atsakovės ir kitų susijusių įmonių. Atliktuose finansiniuose sandoriuose bandoma ieškoti bankroto priežasties, tačiau ūkinės veiklos analizėje bei pareiškime minimaliai dėmesio skiriama to meto ekonominei aplinkai bei atsakovės investiciniam projektui dėl gyvenamųjų namų kvartalo statybos Šaltinio g., Marijampolės mieste. Būtent šis investicinis projektas ir buvo vienas iš pagrindinių faktorių, lėmusių įmonės bankrotą. Kaip matyti iš finansinių ataskaitų, lūžis įmonės veikloje įvyko 2008–2009 m., t. y. tuo metu, kai buvo įgyvendinamas gyvenamųjų namų statybos Šaltinio g. projektas. Šis projektas buvo finansuojamas iš nuosavų įmonės lėšų bei AB banko Snoras suteiktos paskolos. Projekto įgyvendinimo metu pasaulinę ir tuo pačiu Lietuvos ekonomiką „supurtė“ krizė, kuri ypač smarkiai paveikė nekilnojamo turto, statybų, bei kitus ekonominius sektorius ir ypač smarkiai paveikė atsakovės veiklą. Dėl to visiškai sustojo prognozuota nekilnojamo turto realizacija įmonės statomame gyvenamųjų namų kvartale bei smarkiai smuko pardavimai, nes įmonės veikla buvo glaudžiai susijusi su tuo pačiu statybų sektoriumi, kuris buvo stipriai paveiktas krizės. UAB ,,Naras“ atsidūrė sudėtingoje situacijoje - iki tol pelningai dirbusi įmonė pradėjo patirti nuostolius. Nuo 2009 m. investicinis projektas pavirto užšaldytu ilgalaikiu turtu bei kreditiniais įsipareigojimais, sudarančiais daugiau nei pusę įmonės kapitalo ir įsipareigojimų. Tuo pačiu metu dėl situacijos rinkoje smarkiai mažėjo įmonės pardavimai. Esant tokiai ekonominei padėčiai Lietuvoje bei situacijai įmonėje, kai didžioji dalis įmonės turto buvo užšaldyta investiciniame projekte, įmonę spaudė kreditiniai įsipareigojimai, taip pat veiklą trikdė dideli pirkėjų įsiskolinimai, skolos tiekėjams, apyvartinių lėšų trūkumas, tolimesnio įmonės kreditavimo problemos, buvo sunku sėkmingai vykdyti iki tol buvusią pagrindinę įmonės veiklą – prekybą. Iš 2014 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad 2014 m. gegužės mėnesį kreditorinių reikalavimų bendra suma sudarė apie 14 000 000 Lt septyniolikai skirtingų kreditorių. Iš visų kreditorinių reikalavimų daugiau nei 99 proc. sudarė AB banko Snoras reikalavimai, t. y. banko kreditas, skirtas investiciniam statybų projektui, bei delspinigiai, palūkanos. Tuo pačiu atsakovo balanse liko už šį kreditą pastatytas nekilnojamo turto objektas. UAB ,,Naras“ dėjo visas pastangas ir turimas lėšas investicinio projekto užbaigimui, todėl projektas buvo visiškai įgyvendintas ir paruoštas butų ir kotedžų pardavimui, padarant jį kiek galima likvidesniu ilgalaikiu turtu. Šis gyvenamųjų namų kvartalas bei su juo susiję kreditiniai reikalavimai iš esmės liko vieninteliu įmonės veiklos objektu, kurio nepavyko visiškai suvaldyti, bet už kreditinius įsipareigojimus buvo paliktas visiškai užbaigtas ir likvidus gyvenamųjų namų kvartalas. Kadangi administratoriaus analizėje nepakankamai dėmesio skirta įvertinti atsakovės galimybes likti mokiai ir atsiskaityti su kreditoriais, sunku pozityviai įvertinti įmonės vadovų veiksmus remiantis tik pateikta analize. Jau nuo 2009 m. dėl užšaldytų pardavimų investiciniame projekte, AB banko Snoras paskolos, pirkėjų įsiskolinimų, skolų tiekėjams, užtikrinti įmonės veiklą buvo labai sudėtinga. Įmonė stengėsi realizuoti turimas prekes, dėl to smarkiai krito asortimento atnaujinimas. Turint ribotą asortimentą, sunku užtikrinti pirkėjų srautus, tenkinti stambesnius užsakymus. Įmonės veikloje susidarė uždaras ratas, buvo prarandami klientai ir tiekėjai. Tokioje situacijoje naujai įsteigtos įmonės (be finansinių sunkumų) galėjo užsitikrinti papildomą kreditavimą ir tapti partneriu, leidusiu atsakovei „išgyventi“ dar kelis metus. Naujai įsteigtos įmonės padėjo atsakovei atsiskaitant su tiekėjais ir sumažinant būsimų kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus, rinkos sąlygomis perėmė neparduotų prekių likučius ir taip padėjo juos realizuoti. Tai padaryti įmonei, kuri dėl finansinių sunkumų, nebegali užtikrinti sklandžios pardavimų veiklos, būtų buvę neįmanoma. Įmonės bankroto atveju tokių prekių realizavimas varžytynių būdu būtų buvęs dar labiau nenaudingas kreditoriams. Naujų įmonių įkūrimas suteikė galimybę mažai likvidų turtą realizuoti ir paversti likvidžiu turtu. Administratoriaus minimos 30 proc. nuolaidų kai kuriuose atliktuose sandoriuose yra įprastas reiškinys statybinių prekių rinkoje ir net mažmeninėje prekyboje galima gauti minėtas nuolaidas nuo pradinės pardavimo kainos. Todėl, realizuojant mažiau likvidžias prekes, tokių nuolaidų suteikimas krizės sąstingio metu buvo visiškai ekonomiškai pagrįstas. Įmonės vadovų veiksmais buvo padaryta viskas, kas įmanoma, kad būtų sumažinta neigiama įtaka juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su atsakove, jos bankroto atveju. Naujų susijusių įmonių sukūrimas ir bankroto ataskaitoje išsamiai nagrinėjamų sandorių atlikimas atnešė ekonomines naudas atsakovei, kadangi leido realizuoti mažai likvidų turtą. Iš konkurencinės pusės tokių įmonių įsikūrimas tose pačiose patalpose trumpuoju laikotarpiu leido užtikrinti bendrus pirkėjų srautus ir įmonės apyvartą. Šie žingsniai nutolino bankrotą. Sandoriai daugiausia buvo atliekami su trumpalaikiu turtu, t. y. minėtais prekių likučiais, tuo tarpu didžioji dalis įmonės ilgalaikio turto, t. y. gyvenamųjų namų kvartalas, liko atsakovės balanse. 2013 m. gegužės 28 d. administratoriaus inicijuotose varžytynėse UAB „Naras“ įgyvendinto kvartalo turtas bendrai buvo įvertintas 13 600 000 Lt, ši suma kartu su tuo metu likusiu trumpalaikiu ir kitu ilgalaikiu turtu galėjo dengti 2012 m. ataskaitoje nurodomus 13 950 000 Lt įmonės įsipareigojimų. Įmonės vadovų veiksmai padėjo visiems darbuotojams tvarkingai nutraukti darbo santykius, o daliai iš jų suteikė papildomą galimybę įsidarbinti naujai įkurtose įmonėse.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens teigimu, taip pat reikėtų įvertinti pagrindinio įmonės kreditoriaus - AB banko Snoras, veikimą ir/ar neveikimą, apribojusį atsakovės galimybes išgyventi finansinę krizę bei užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Įmonės neigiamus rezultatus nuo 2008 m. stipriai lėmė AB banko Snoras paskola ir palūkanos, skirtos padengti investicijas į gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą. Sustoję butų ir kotedžų pardavimai neleido gauti planuotų lėšų kredito padengimui, todėl buvo eikvojamos apyvartinės lėšos iš mažėjančios prekybinės veiklos. AB banko Snoras pozicija, neleidusi mažinti butų ir kotedžų pardavimo kainų jau baigiamame statyti objekte, labai smarkiai lėmė įmonės veiklą ir padidino įmonės bankroto riziką. Butų ir kotedžų pardavimai sumažintomis kainomis galėjo suteikti įmonei papildomus finansinius srautus, padėti atgaivinti prekybą ir ateityje suteikti galimybę nuostolius gyvenamųjų namų projekte kompensuoti iš stabiliai veikiančios, kredito negniuždomos prekybos veiklos. Tai buvo viena iš realiausių galimybių išgelbėti įmonę nuo bankroto, tačiau šie sprendimai priklausė ne nuo vadovų ir akcininkų, o nuo pagrindinio kreditoriaus AB banko Snoras. Tuo tarpu akcininkai galėjo tik patys įsigyti nekilnojamo turto statomame kvartele, tą jie ir padarė. Administratoriaus atliktoje ūkinės veiklos analizėje ir prašyme teismui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu formuojama klaidinanti nuomonė, kad bankrutuojančios įmonės vadovai bei akcininkai savo veiksmais tikslingai privedė įmonę prie bankroto. Nebuvo tinkamai atsižvelgta į pirmines priežastis, lėmusias įmonės sunkumus: netinkamu laiku įgyvendintas, skolintais pinigais finansuotas, statybų projektas, tuo metu šalį ir įmonę užgriuvę ekonominiai sunkumai, kurie stipriai sutrikdė įprastą įmonės veiklą. Atsižvelgiant į galutinius įmonės įsipareigojimus kreditoriams bei įmonėje likusį likvidų turtą, teigtina, kad įmonės vadovų ir akcininkų veikla padėjo žymiai sušvelninti bankroto įtaką kreditoriams. Likęs esminis įsipareigojimas didžiausiam kreditoriui bus visiškai arba kiek galima maksimaliai padengtas iš vykstančių objektų pardavimų gyvenamųjų namų kvartale.

Suinteresuotas asmuo N. S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Naras“ bankrotą, priešingai nei teigia administratorius, nulėmė ne sumažėjusi prekybos veiklos apimtis, o dėl 2008 m. prasidėjusios krizės tapęs itin nesėkmingu ir nepasiteisinusiu investicinis projektas – daugiabučio gyvenamojo namo, trijų kotedžų blokų, bei dviejų sublokuotų gyvenamųjų namų Šaltinio g. 3, Marijampolėje, statyba. Verslo planas šiam projektui buvo parengtas 2007 m. pavasarį, buvo investuota virš 1 000 000 Lt savų lėšų, 16 000 000 Lt kreditą pagal 2007 m. gegužės 30 d. sutartį skyrė AB bankas Snoras, tikėtasi gauti ne mažiau 3 000 000 Lt pelno; suspėjus atlikti vos 60 proc. darbų, Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, kuri stipriai paveikė statybų ir nekilnojamojo turto rinkas; atsakovo įmonei susidūrus su sunkumais grąžinti kreditą, buvo pratęsiami jo grąžinimo terminai, nustatomos nepalankios palūkanų normos ir kitos sąlygos, kas neigiamai paveikė bendrovės būklę, kadangi sumažinta kredito suma ir padidinta palūkanų norma turėjo neigiamą įtaką projekto vystymuisi, reikėjo įdėti papildomų savų lėšų, pradėjo stigti apyvartinių lėšų, dėl to sumažėjo prekybos veikla, tiekėjai nenorėjo tiekti prekių, o užtikrinti kreditorių interesus tiekėjų sąskaita būtų nesąžininga. AB bankas Snoras kelis kartus pratęsė kredito sutarties terminus, kad nekilnojamojo turto projektas būtų pastatytas iki komerciškai patrauklaus lygio. UAB „Naras“ savo lėšomis pabaigė statybas, prižiūrėjo objektą, ieškojo pirkėjų. N. S. teigimu, įmonių UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimas tik teigiamai paveikė UAB „Naras“ veiklą, kadangi buvo galima nenutrūkstamai teikti medžiagas projekto užbaigimui. UAB „Naras“ pirkimai ir pajamos 2009 m. mažėjo, nes buvo ekonominė krizė, klientams buvo taikomos nuolaidos, siekiant skatinti pardavimus, sumažėjo klientų, kurių didžiąją dalį (net 55 proc.) sudarė statybinės organizacijos ir biudžetinės įstaigos, pajėgumas, be to, UAB „Naras“ veikla buvo orientuota į investicinio projekto įgyvendinimą. Bendradarbiavimą su tiekėjais nutraukė ne UAB „Naras“, o patys tiekėjai, į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėjo tik 21,19 proc. ir 15,84 proc. UAB „Naras“ tiekėjų (neįtraukiant bankrutavusių ir bendrosios veiklos), prekės atsakovės buvo parduodamos ne su 30 proc., o vidutiniškai su 16 proc. nuolaida, kai prekių antkainis yra 25-30 proc., be to, prekių vertė krito, ką patvirtina UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pažymos. Iš prekių pardavimų UAB „Naras“ gavo apyvartinių lėšų, atsiskaitant už prekes užskaitų buvo atlikta tik atitinkamai 13 proc. ir 6,67 proc. sumoms. UAB „Naras“ pajamos dar 2010 m., lyginant su 2007 m. laikotarpiu, ženkliai sumažėjo ir šis mažėjimas buvo nuoseklus procesas, susijęs su krize. 2011 m. įmonės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ kartu turėjo tik 451 400 Lt pelno, kuris nepadengtų net trečdalio AB banko Snoras nuostolio, net ir laikant, kad UAB „Naras“ būtų vykdžiusi veiklą ta pačia apimtimi. UAB „Naras“ veiklos nuostolingumui turėjo AB bankui Snoras mokėtinų palūkanų augimas – mokėtinos palūkanos 2008-2010 m. laikotarpiu sudarė nuo 17 proc. iki beveik 39 proc. UAB „Naras“ veiklos sąnaudų. Tai, kad UAB „Naras“ pirkimai, pardavimai, atsargų likučiai ir kt. ėmė sparčiai mažėti jau 2009 m., tuo tarpu UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklą pradėjo tik 2011 m., patvirtina, kad šių juridinių asmenų įsteigimas nebuvo UAB „Naras“ veiklos, pirkimų, pardavimų mažėjimo priežastis. UAB „Naras“ yra atsiskaičiusi su visais savo tiekėjais, liko neatsiskaičiusi tik su AB banku Snoras, mokesčių institucijomis ir keliais darbuotojais už paskutinį veiklos mėnesį, taigi joks kreditorius nebuvo išskirtas, o AB banko Snoras interesai buvo užtikrinti hipoteka, kurios vertė siekė 15 663 014,88 Lt, t. y. gerokai daugiau nei skolos suma, dėl to UAB „Naras“ vadovai buvo įsitikinę, kad AB bankas Snoras iš visų kreditorių gali nukentėti mažiausiai, ypač, kad AB bankui Snoras per kredito sutarties galiojimo laikotarpį buvo sumokėta apie 3 500 000 Lt suma (1 152 978,67 Lt paskolos ir 2 303 059,81 Lt palūkanų). Administratorius veikia AB banko Snoras naudai ir atstovauja tik jo interesus. UAB „Naras“ verslo nesėkmę lėmė ekonomikos krizė ir AB banko Snoras kaip finansinio partnerio nebendradarbiavimas, nes kilus krizei jis bendradarbiavo tik formaliai, siekdamas sau naudos. AB bankas Snoras stabdė lėšų išmokėjimą, neleido dengti kredito iš kredito sumos, kredito grąžinimo terminus atidėdavo tik trumpam laikui, žymiai padidino palūkanas, 2 000 000 Lt sumažino finansavimo sumą, vienašališkai nustatė kredito sutarties sąlygas, neleido restruktūrizuoti įmonės, vykdė savo planą – užbaigti statybos darbus, parengti objektus pardavimui. UAB „Naras“ išlaidos pastatų išlaikymui 2010 m. buvo 239 742,55 Lt, t.y. 1,9 proc. paskolos sumos arba 2,5 proc. 2010 m. apyvartos. Bankas iš finansinių dokumentų žinojo apie prastą UAB „Naras“ finansinę padėtį, tačiau nesprendė susidariusių problemų. Pats suinteresuotas asmuo ir jo aplinka papildomai investavo į UAB „Naras“ veiklą, pirko pastatytus butus, bendra įsipareigojimų kreditoriams suma nuo 2008 m. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo sumažinta daugiau kaip 3 500 000 Lt. Vystyti ir plėsti prekybinę veiklą UAB „Naras“ galimybių neturėjo, kadangi nebeturėjo apyvartinių lėšų, be to, jos veikla buvo visiškai priklausoma nuo AB banko Snoras valios, dėl ko tiekėjai nebenorėjo tęsti bendradarbiavimo. Net ir esant tokioms itin nepalankioms aplinkybėms, N. S. dėjo maksimalias pastangas įgyvendinti investicinį projektą, minimizuoti kreditorių patiriamus nuostolius ir išsaugoti 20 metų veikusios bendrovės veiklą. Administratorius taip pat neįrodo ir kitos būtinosios bankroto pripažinimo tyčiniu bei jos vadovų civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp UAB „Naras“ bankroto ir jos vadovų veiksmų. Nors suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutinka su administratoriaus argumentais, neva jis atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus neišsaugodamas prekybinės veiklos, įkurdamas įmones UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau, net ir darant prielaidą, kad, neįsteigus naujų įmonių, visas jų pelnas būtų tekę UAB „Naras“, jų nebūtų pakakę kompensuoti net trečdalio 2011 m. bendrovės patirto nuostolio, taigi šios pajamos nebūtų padėję UAB „Naras“ išvengti bankroto. Šios aplinkybės patvirtina, kad, nors dėl bankroto keletas kreditorių ir patyrė žalą, administratorius neįrodė, jog dėl to yra kaltas suinteresuotas asmuo ir kad jis atliko nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į tikslą privesti UAB „Naras“ prie bankroto bei išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Suinteresuoti asmenys UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ prašė administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Suinteresuoti asmenys atsiliepime iš esmės atkartojo N. S. atsiliepimo argumentus, papildomai nurodydami tai, kad jų veikla nėra tapati UAB „Naras“ veiklai, nes šios pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas. Joks turtas iš UAB „Naras“ į UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ perkeltas nebuvo, turtas (prekės, atsargos, ilgalaikis turtas), kurį įmonės UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsigijo iš UAB „Naras“, buvo ne perkeltas, o parduotas rinkos kainomis, atskirais atvejais ir didesnėmis nei rinkos kainomis. Už įsigytą turtą yra visiškai atsiskaityta. Įmonės iš UAB „Naras“ įsigytas prekes su vidutine 16 proc. (o ne 30 proc.) nuolaida, kurios taikymas yra įprastas verslo praktikoje parduodant statybines medžiagas didmenininkams, pardavė nuostolingai – buhalterinės pažymos patvirtina, kad realizuodami iš UAB „Naras“ įsigytų atsargų likučius UAB „Statybos namai“ patyrė vidutiniškai 8 proc. nuostolį, o UAB „Technikos namai“ uždirbo 3 proc. pelno. Įmonės UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ iš UAB „Naras“ sutiko nupirkti ne tik komerciškai patrauklias prekes, tačiau ir užsistovėjusias, rinkoje nebepaklausias prekes, kurių UAB „Naras“ apskritai nebeturėjo galimybių realizuoti. Smunkant UAB „Naras“ prekybos veiklai, ji neturėjo galimybių atnaujinti prekių asortimento, pardavinėjamos buvo tik prekių atsargos, likučiai, užsilikę sandėliuose. Atsargų likučių pardavimas UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ neabejotinai buvo naudingas, kadangi ji ne tik gavo lėšų, kurias galėjo panaudoti kitos veiklos vystymui ar kreditorių reikalavimų tenkinimui, bet ir realizavo prekių likučius, kurių jokiam kitam pirkėjui realizuoti greičiausiai nebebūtų pavykę. Be to, UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ su UAB „Naras“ už įsigytas prekes atsiskaitinėjo nedelsdami, atsiskaitymo terminai vidutiniškai siekdavo iki 10 dienų, nors komercinėje praktikoje įprasta nustatyti kur kas ilgesnius atsiskaitymo terminus – daugumoje įmonės tiekėjų sutarčių nurodytas nuo 30 iki 90 d. atidėjimo terminas. Tai, kad iš atsargų likučių pardavimo sandorių UAB „Naras“ gavo daugiau naudos nei UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, patvirtina ir N. S. į bylą pateiktos UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ pažymos apie UAB „Naras“ atsargų realizavimą. Priešingai nei teigia administratorius, tiek už įsigytą ilgalaikį turtą, tiek už nupirktas atsargas, UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ su UAB „Naras“ didžiąja dalimi atsiskaitė sumokant turto kainą pinigais, ką taip pat patvirtina N. S. į bylą pateiktos UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ buhalterinės pažymos, atskleidžiančios atsiskaitymo su UAB „Naras“ būdus. Iš šių pažymų matyti, kad UAB „Statybos namai“ iš UAB „Naras“ prekių nupirko už 1 216 059,06 Lt, tuo tarpu užskaitos būdu buvo atsiskaityta tik 158 912,40 Lt sumai, kas sudaro tik 13 proc. visos sumos; UAB „Technikos namai“ iš UAB „Naras“ prekių įsigijo už 669 607,41 Lt sumą, 159 774,95 Lt suma buvo padengta atliekant priešpriešinius įskaitymus, o visa kita suma atliekant mokėjimus pinigais per banką ir per kasą. Taigi, užskaitos būdu šiuo atveju buvo padengta tik 23 proc. visos įsipareigojimų sumos. Nurodytas aplinkybes patikrino ir patvirtino audito kompanija. Pats administratorius pateikė įrodymus, kad UAB „Naras“ UAB „Statybos namai“ perleido ilgalaikio turto už 109 947,83 Lt (neįskaitant PVM), o UAB „Technikos namai“ už 20 670 Lt (be PVM), nors pareiškimo pateiktoje lentelėje „Ilgalaikis turtas UAB ,,Naras“ balansų duomenimis“ ir pareiškimo teiginiais bandoma sukurti įspūdį, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB ,,Naras“ perleido ilgalaikį turtą, kurio vertė viršijo 900 000 Lt. Su UAB ,,Naras“ ilgalaikio turto sumažėjimu UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ veikla neturi nieko bendra, įmonės įsigijo tik nedidelę dalį UAB ,,Naras“ ilgalaikio turto, už kurį yra visiškai atsiskaitę. Jokių privilegijų kitų kreditorių atžvilgiu UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ negavo. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Naras“ atsiskaitė iš esmės su visais savo kreditoriais, išskyrus AB banką Snoras, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka. Iš audito ataskaitos matyti, kad UAB ,,Naras“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos kreditoriams sumokėjo beveik 4 000 000 Lt, tuo tarpu UAB „Statybos namai“ iš UAB ,,Naras“ per šį laikotarpį gavo 159 916,90 Lt (105 871,90 Lt už perimtus mokestinius įsipareigojimus ir 54 045 Lt už parduotas prekes), UAB „Technikos namai“ – 135 176,14 Lt (105 400 Lt už perimtus mokestinius įsipareigojimus ir 29 776,14 Lt už parduotas prekes). Svarbu įvertinti ir tai, kad su didele dalimi kreditorių UAB ,,Naras“ atsiskaitė būtent lėšomis, gautomis iš UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, už šių nupirktas UAB ,,Naras“ prekes (tarp jų ir komerciškai nepatrauklias, užsistovėjusias, nelikvidžias prekes). Taigi UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ veikla ir bendradarbiavimas su UAB ,,Naras“ jos kreditoriams (tiekėjams) buvo tik naudingas, kadangi UAB ,,Naras“ iš UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo lėšų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Būtent UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ padėjo UAB ,,Naras“ be kita ko atsiskaityti ir su valstybės biudžetu. 2011 m. gegužės 6 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi UAB „Statybos namai“ perėmė 105 871,90 Lt dydžio UAB ,,Naras“ mokestinę nepriemoką, o 2011 m. gegužės 6 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi UAB „Technikos namai“ perėmė 105 400 Lt dydžio UAB ,,Naras“ mokestinę nepriemoką. Administratorius visiškai nepagrįstai teigia, kad UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimas sąlygojo UAB ,,Naras“ įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, nemokumą ir bankrotą. Būtent UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ dėka UAB ,,Naras“ gavo pakankamai piniginių lėšų kreditorių reikalavimų dengimui. UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ ir UAB ,,Naras“ finansinių rodiklių analizė taip pat akivaizdžiai paneigia administratoriaus išvadą dėl galimos UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos įtakos UAB ,,Naras“ bankrotui, kadangi UAB ,,Naras“ nuostolingai dirbo jau nuo 2009 m., kas reiškia, kad tik 2011 m. realią veiklą pradėję įmonės niekaip negalėjo įtakoti UAB ,,Naras“ veiklos nuostolingumo, atitinkamai ir nemokumo bei bankroto. Vertinant visų trijų bendrovių veiklos rodiklius matyti, kad net ir UAB ,,Naras“ priskyrus UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ 2011 m. gautą grynąjį pelną, UAB ,,Naras“ nuostolis nebūtų kompensuotas, kadangi jis net keturis kartus viršijo abiejų UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ grynąjį pelną.

Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras atsiliepime nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, o suinteresuotų asmenų atsiliepimai nepagrįsti ir atmestini. Suinteresuoto asmens teigimu, BUAB „Naras“ buvę akcininkai ir vadovai jau 2010 metais suprato, kad neatsiskaitys su banku, todėl kryptingai ir tyčia vedė įmonę prie bankroto pagal jų sukurtą schemą perkeliant verslą iš UAB „Naras į UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“. Dėl veiklos perkėlimo UAB „Naras buvę akcininkai ir vadovai nebevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) jiems numatytos pareigos organizuoti, vykdyti ir plėtoti UAB „Naras“ ūkinę – komercinę veiklą siekiant gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pasiekusi nemokumo būseną, BUAB „Naras“ atsiskaitinėjo tik su savo pasirinktais kreditoriais - tai patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pagal bankroto administratoriaus actio Pauliana ieškinius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino – UAB „Naras“ bankrotą pripažino tyčiniu; priteisė BUAB ,,Naras“ iš suinteresuotų asmenų N. S., J. R., A. V., E. M., M. S., UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ po 57,14 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų; priteisė BAB bankui Snoras iš suinteresuotų asmenų N. S., J. R., A. V., E. M., M. S., UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ po 775,24 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į susijusias įmones. UAB „Naras“, UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ akcininkai – tas pats N. S. bei su juo giminystės ryšiais susiję asmenys (veikę ir UAB „Didma“) – M. S. ir E. M.; iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ buvo perkelta dauguma darbuotojų – pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis (iš VSDFV duomenų bazės) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. iš 61 atsakovo atleistų darbuotojų į UAB „Statybų namai“ buvo įdarbinti 27 darbuotojai, o į UAB „Technikos namai“ – 15 darbuotojas; UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ dirba tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Naras“; UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ užsiima ta pačia UAB „Naras“ vykdyta veikla, ją išskaidžius pagal profilius (UAB „Statybų namai“ – statybinių ir apdailos prekių mažmeninė prekyba, UAB „Technikos namai“ – elektros ir santechnikos prekių mažmeninė prekyba); UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėmė UAB „Naras“ klientus ir tiekėjus, ką patvirtina pagal iš UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ išreikalautą informaciją administratoriaus pareiškime atlikta analizė, pateikta lentelėse, jog laikotarpiu tarp 2010 m. liepos 10 d. ir 2014 m. sausio 1 d. UAB „Technikos namai“ perėmė 56,9 proc., o UAB „Statybų namai“ – 50,55 proc. UAB „Naras“ tiekėjų bei pirkėjų, o tiekėjų: UAB „Statybų namai“ – 46,09 proc., UAB „Technikos namai“ – 34,45 proc. Nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėjo mažesnis teikėjų skaičius – tik 21,19 proc. ir 15,84 proc. UAB „Naras“ tiekėjų, ši informacija, į skaičiavimus neįtraukus dalies tiekėjų, negali būti laikoma patikima; UAB „Naras“ nuosekliai mažėjant trumpalaikio turto (2010 m. – 4 895 111 Lt, 2011 m. – 1 396 956 Lt, 2012 m. – 784 870 Lt) ir atitinkamai pardavimo pajamų (2010 m. – 9 672 718 Lt, 2011 m. – 4 310 378 Lt, 2012 m. – 718 319 Lt), ryšium su nurodytų tiekėjų ir klientų perkėlimu bei veikla tose pačiose patalpose proporcingai augo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ trumpalaikis turtas (bendrai 2010 m. – 5 299 Lt, 2011 m. – 2 906 348 Lt, 2012 m. – 3 581 615 Lt) bei pardavimo pajamos (2010 m. – 0 Lt, 2011 m. – 3 592 059 Lt, 2012 m. – 10 278 978 Lt). Bendrame įmonių lygmenyje turto ir pardavimų lygis išliko iš esmės toks pat, tačiau naujai įsteigtos įmonėms neturėjo didžiausio kreditoriaus – AB banko Snoras, įsipareigojimų kuriam tenkinimo buvo išvengta perkėlus veiklą iš UAB „Naras“ į susijusias įmones UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. UAB „Naras“ nuo 2008 m. iki bankroto bylos iškėlimo nuosekliai mažėjo ilgalaikis turtas; 2011-2012 m. pardavimai UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ sudarė ypač reikšmingas sumas – pardavimai UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (ir susijusiai UAB „Didma“) sudarė apie 75 proc. UAB „Naras“ pardavimų sumos 2011–2012 m., prekių pardavimas buvo sistemingas ir kryptingas, taikant nuolaidų sistemą, siekiant diskontuoti bendrą ypač didelio įsigyjamų prekių kiekio kainą, atsiskaitymų terminai buvo trumpesni nei įprasti rinkoje, kas, teismo vertinimu, patvirtina tam tikros schemos įgyvendinimą, siekiant kuo greičiau perkelti prekes ir užbaigti tarpusavio santykius. Tiek prekių pirkimams, tiek ir įmonių UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ įsteigimui buvo panaudotos gana didelės UAB „Naras“ savininkų papildomos lėšos, kurios, UAB „Naras“ vadovams ir savininkams elgiantis sąžiningai, galėjo būti panaudotos papildomai investuojant į UAB „Naras“ veiklą. Dalis prekių buvo iš UAB „Technikos namai“ grąžinta UAB „Naras“ ir perkainotomis vertėmis (daugiau nei 50 proc.) vėl jai parduota, tokiu būdu UAB „Naras“ patiriant nuostolį. Iš UAB „Naras“ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (bei UAB „Didma“) buvo parduota nemažai UAB „Naras“ ilgalaikio bei trumpalaikio turto (kasos aparatai, kompiuterinė technika, transporto priemonės, technika, įrankiai ir kita), dalį atsiskaitymų vykdžius užskaitos būdu. Užskaitų faktas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina veiksmų tendencingumą ir suinteresuotų asmenų nesąžiningumą. Iki bankroto buvo išparduotas visas bent kiek vertingesnis UAB „Naras“ turtas, dėl objektyvių priežasčių neliečiant tik AB bankui Snoras įkeisto turto. UAB „Naras“ veiklos perkėlimą į susijusias įmones, teismo nuomone, patvirtina UAB „Didma“ procesinio dokumento kitoje byloje turinys (UAB „Didma“ 2014 m. kovo 19 d. apeliacinio skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-301/2014 3 psl.), taip pat su UAB „Naras“ susijusių asmenų verslo partnerių raštai, be to, patys UAB „Naras“ vadovai savo rašte tiekėjams nurodė apie veiklos perkėlimą. Dėl nurodyto veiklos perkėlimo galutinai smuko UAB „Naras“ turto bei pardavimų rodikliai. Suinteresuotų asmenų teiginiai, kad tiekėjai nebenorėjo tiekti prekių UAB „Naras“, byloje yra niekaip neįrodyti. 2008 m. krizė nesutrukdė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ 2011–2012 m. pasiekti bendrai 952 933 Lt pelną ir 18 890 221 Lt pajamas. Jeigu veikla nebūtų buvusi perkelta į minėtas įmones, šie pinigų srautai galėjo būti nukreipti ir UAB „Naras“ kreditorių reikalavimų dengimui.

Teismas nurodė, kad N. S. pateikta 2015 m. kovo 3 d. audito ataskaita nėra nei audito išvada, nei ataskaita Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – AĮ) prasme, todėl šio dokumento turinys nevertintinas kaip turintis teisinę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Ataskaita surašyta tendencingai, akivaizdžiai palaikant suinteresuotų asmenų poziciją, kadangi joje kritikuojamas būtent administratoriaus pareiškimas, ataskaitos turinys iš esmės atitinka suinteresuotų asmenų atsiliepimų turinį ir pridedamus įrodymus, todėl negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas.

Teismas pažymėjo, kad administratorius visiškai pagrįstai nurodo, jog UAB „Naras“ sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius. Tai patvirtina UAB „Naras“ palankūs įsiteisėję teismų sprendimai devyniose bylose, įskaitant su susijusiais asmenimis (UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ ir UAB ,,Didma“), kuriose actio Pauliana pagrindu administratoriaus nuginčyti UAB „Naras“, jam 2012 m. balandžio 1 d. tapus nemokiam (po kredito sutarties termino pasibaigimo) atlikti įskaitymai, kaip pažeidžiantys UAB „Naras“ kreditorių interesus. Be to, dar šešiose bylose buvo sudarytos taikos sutartys, kuriose, pripažindami sandorių ydingumą, kontrahentai sutiko geranoriškai sumokėti UAB „Naras“ atitinkamas sumas.

Suinteresuotų asmenų žinojimą, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti dalies savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, o būtent, jog įkeisto turto neužteks AB banko Snoras reikalavimų patenkinimui, teismo vertinimu, patvirtina pats faktas, kad buvo nuspręsta papildomus akcininkų įnašus investuoti ne į UAB „Naras“, o į susijusias įmones UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Suinteresuotų asmenų teiginiai, kad AB banko Snoras interesai buvo užtikrinti hipoteka, kurios vertė siekė 15 663 014,88 Lt, t. y. gerokai daugiau nei skolos suma, yra nepagrįsti. Nors tokia įkeisto turto vertė iš tiesų buvo nurodyta 2011 m. gegužės 9 d. AB banko Snoras ir UAB „Naras“ pasirašyto Papildomo susitarimo Nr. 6 priede Nr. 1, tiek pats Papildomas susitarimas Nr. 6, kuriuo buvo leista du įkeistus butus parduoti už mažesnę kainą, tiek pačių suinteresuotų asmenų teiginiai, jog brangiai pastatytų butų dėl krizės tiesiog niekas nepirko, leidžia daryti išvadą, kad reali įkeisto turto vertė buvo ženkliai mažesnė ir tai UAB „Naras“ vadovams ir savininkams neabejotinai buvo žinoma. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nurodė, jog per laikotarpį nuo 2008 m. pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo dienos bendra įsipareigojimų kreditoriams suma buvo sumažinta daugiau nei 3 500 000 Lt, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. balansų, UAB „Naras“ turtas per šį laikotarpį sumažėjo nuo 22 596 347 Lt iki 13 593 013 Lt, t. y. net 9 000 000 Lt. Vien šis faktas, teismo nuomone, neleidžia kreditorinių reikalavimų sumos sumažinimo vertinti kaip suinteresuotų asmenų veikimo kreditorių naudai.

Teismas nurodė, kad UAB „Naras“ turėjo ir galėjo numatyti nekilnojamojo turto krizę, o jai kilus turėjo imtis teisėtų įstatymuose numatytų priemonių jai įveikti. UAB „Naras“ buvo nuo 1991 m. veikiantis pelno siekiantis juridinis asmuo, verslininkas, užsiimantis statybų ir prekybos verslu, taigi kvalifikuotas, turintis specialios patirties, kuriam žinomos/turi būti žinomos su verslo rizika susijusios pasekmės, įskaitant ir nemokumo riziką. Už savo vykdomą verslą ir jo riziką, įskaitant nesugebėjimą numatytais terminais įvykdyti investicinio projekto ir atsiskaityti su AB banku Snoras, išimtinai atsakingas UAB „Naras“, o ne AB bankas Snoras. Nors 2008 m. ekonomikos krizė (kaip tokia) neigiamai paveikė UAB „Naras“ verslą, tačiau byloje nepaneigtas faktas (prezumpcija), kad UAB „Naras“ vadovai ir akcininkai privedė įmonę prie bankroto tyčia. Be to, verslo perkėlimas ir ydingi, teisei priešingi ir kreditorių teises pažeidę sandoriai įvyko 2011–2012 m., t. y. jau po ekonominės krizės pabaigos. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog krizė tęsėsi visą UAB „Naras“ veiklos laikotarpį iki bankroto bylos jai iškėlimo. Teismo nuomone, vėlesnis įmonės valdymas ir vadovų priimti verslo sandoriai ir sprendimai galutinai privedė įmonę prie bankroto, sąlygojo UAB „Naras“ turto vertės sumažėjimą, o taip pat ir AB banko Snoras finansinio reikalavimo, kuriam patenkinti nebeužteko įkeisto turto, išaugimą, taip pat kitų kreditorių likusius nepatenkintus reikalavimus, dėl ko 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Naras“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės vadovai pažeidė lojalumo, sąžiningumo ir kitas pareigas UAB „Naras“, savanaudiškai tikslais atlikę veiklos perkėlimą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Įmonės vadovų neveikimas, neplėtojant ūkinės komercinės veiklos, kuria būtų siekiama uždirbti pajamų ar gauti kitokios ekonominės naudos, teismų praktikoje pripažįstama aplinkybe, patvirtinančia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą požymį. UAB „Naras“ vadovai sąmoningai blogino bendrovės finansinę padėtį, sudarydami neteisėtus ir nesąžiningus sandorius. UAB „Naras“ turto atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais neužteks, todėl dėl tokių buvusių įmonės vadovų ir akcininkų veiksmų yra padaryta ypač reikšmingo dydžio žala.

Atmesdamas suinteresuotų asmenų argumentus, kad AB bankas Snoras, būdamas investicinio projekto finansų partneriu, su UAB „Naras“ bendradarbiavo netinkamai, ir kad bankrotą įtakojo AB banko Snoras veiksmai, teismas nurodė, kad net keturis kartus keičiant kredito sutarties sąlygas, jose buvo įtvirtinti kredito sutarties pratęsimo terminai, delspinigių atsisakymo nuostatos (net 473 183,36 Lt sumai), palūkanų kapitalizavimo (jų mokėjimą nukeliant į ateitį) nuostatos (iš viso net 634 696,55 Lt sumai), nuo 2009 m. mažesnės nei 2008 m. ir nuolat mažėjančios palūkanų normos, maža dalis palūkanų mokama einamuoju laikotarpiu, kita dalis laikotarpiu pabaigoje ir t.t. Tokios sutarties sąlygos, teismo nuomone, nepatvirtina AB banko Snoras netinkamo bendradarbiavimo su UAB „Naras“. Suinteresuotų asmenų akcentuojamos siekiančios 11 proc. dydį palūkanos pagal kredito sutartį buvo skaičiuojamos vos keletą mėnesių, be to, UAB „Naras“ tiek kredito sutarties sudarymo, tiek jos pakeitimų metu visuomet buvo taikomos mažesnės palūkanos nei kitiems AB banko Snoras tokios pat kategorijos kaip UAB „Naras“ klientams. UAB „Naras“ ar jo akcininkai ar vadovai niekada neginčijo teismine tvarka nei kredito sutarties pakeitimų, nei atskirų jos sąlygų, nesikreipė į teismą dėl sutarties nutraukimo. Už vykdomą verslą ir jo riziką, įskaitant nesugebėjimą numatytais terminais įvykdyti nekilnojamojo turto projekto, atsiskaityti su AB banku Snoras, ir t. t., yra atsakingi atsakovės vadovai ir akcininkai. Bankas kreditavimo santykiuose privalėjo užtikrinti savo (bei savo kreditorių) interesus – gauti atlyginimą (palūkanas), nepatirti nuostolio, todėl negali būti laikoma, jog AB bankas Snoras privalėjo besąlygiškai bet kokioje situacijoje tenkinti visus UAB „Naras“ reikalavimus ar suteikti įmonei finansinę pagalbą. Suinteresuotų asmenų argumentai, kad administratorius atstovauja vien tik AB banko Snoras interesus, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi bankroto administratorius pagal ĮBĮ 11 straipsnį atstovauja visų kreditorių interesus. Iš UAB „Naras“ 2014 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo balsavimo trečiu darbotvarkės klausimu dėl pritarimo administratoriaus išvadai dėl tyčinio bankroto požymių ir įpareigojimo kreiptis į teismą dėl atsakovo bankroto tyčiniu „už“ balsavo ir VSDRV Marijampolės skyrius bei VĮ Turto bankas.

Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“; UAB „Naras“ atsiskaitinėjo su savo pasirinktais kreditoriais, įskaitant susijusius asmenis, sąmoningai teikdama jiems pirmenybę prieš kitus kreditorius, įskaitant AB banką Snoras ir valstybės institucijas; UAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sąžiningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė ABĮ numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo, akcininkai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, kas, vadovaujantis ĮBĮ teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, yra pagrindas UAB „Naras“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – administratoriaus pareiškimą dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Nuo 2010 m. UAB „Naras“ pradelstos skolos prekių tiekėjams, taip pat už patalpų nuomą UAB „Didma“, nebeleido UAB „Naras“ toliau savarankiškai visa apimtimi vykdyti prekybos veiklos. Prekių tiekėjai atsisakydavo duoti prekes su atidėtu mokėjimu, kol nebus padengti ankstesni įsiskolinimai, o ir padengus vėluojančius įsiskolinimus, vengdavo tiekti prekes dėl aukštos bendrovės bankroto rizikos, todėl 2011 m. pradžioje pradėtą prekių atsargų nenuostolingą pardavimą su 16 proc. nuolaida UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ traktuoti kaip tyčinį veiklos perkėlimą yra nepriimtina ir neteisinga. Bendrovė tiesiog nebeturėjo kitos logiškos išeities kaip, naujomis prekėmis nepapildant asortimento, be nuostolio parduoti apyvartoje buvusias ir per brangiai ikikriziniu laikotarpiu įsigytas prekes bei atsiskaityti su kreditoriais. Be to, per 2008-2012 m. laikotarpį dėl prekių pirkėjų bankrotų, 1 143 000 Lt abejotinų ir beviltiškų skolų UAB „Naras“ nurašė į nuostolius, visiškai negaudama iš bankrutuojančių bendrovių pajamų. Bendrovės vadovybė, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, priėmė protingus sprendimus, parduodama prekes UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, arba grąžindama prekes tiekėjams.

2) Administratoriui pateikus teismui patikslintą pareiškimą su daugybe klaidų, tikrovės neatitinkančių skaičių ir nekompetentinga ekonomine – finansine bendrovės veiklos analize, N. S. pateikta audito išvada buvo tiesiog būtina. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdžių metu administratorius pripažino audito išvados skaičius.

3) Teismas, skaičiuodamas bendrovės turto pokyčius neatsižvelgė į tai, kad sumokėtos palūkanos bankui, kapitalizuotos palūkanos, delspinigiai, kvartalo išlaikymo sąnaudos, dėl bankrotų nurašyti įmonės nuostoliai, nuostolinga veikla ir t.t. natūraliai mažina įmonės turtą. Neaišku, kodėl teismas vadovavosi 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Naras“ balansu, kuris šioje byloje neturėtų egzistuoti kaip įrodymas, kadangi bendrovės neteisminio bankroto procedūra pradėta vykdyti 2012 m. rugpjūčio 8 d.

4) Teismas, analizuodamas pateiktų ir nepateiktų teismui dokumentų svarbą, šališkai neužsimena, kad AB bankas Snoras iki šiol nėra pateikęs trečiųjų šalių reikalaujamų banko ir UAB „Naras“ vadovų 2011-2012 m. susitikimų BAB banko Snoras būstinėje protokolų. Šie dokumentai gali būti reikšmingi ta prasme, kad bankas akivaizdžiai žinojo apie susijusių įmonių egzistavimą bei jų veiklą, bet dėl to, kad tai buvo naudinga pačiam bankui, prieštaravimų nereiškė.

5) Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas BAB bankui Snoras, du kartus padidino Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcijoje „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytą sumą.

Suinteresuotas asmuo N. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Naras“ veiklos perkėlimą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ patvirtina faktas, jog visų juridinių asmenų akcininkai yra tie patys asmenys, tačiau UAB „Naras“ akcininkai yra N. S. (62,48 proc. akcijų) bei jo vaikai M. S. (18,76 proc. akcijų) ir E. M. (18,76 proc. akcijų). UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ steigėjas buvo tik N. S., kuris dovanojimo sutartimi savo vaikams padovanojo po 18,76 proc. UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ akcijų. Nei E. M., nei M. S. naujų juridinių asmenų steigime nedalyvavo, sprendimų nepriiminėjo, akcininkais tapo atitinkamai 2011 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d., dovanojimo sutarčių pagrindu.

2) Apeliantas neneigia fakto, kad dalis buvusių UAB „Naras“ darbuotojų buvo įdarbinti UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau nesutinka, kad darbo žmonėms suteikimas turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Marijampolėje, kurioje nedarbo lygis yra gana aukštas, darbdaviui surasti darbuotoją yra kur kas paprasčiau nei darbuotojui gauti darbą. Jeigu UAB „Naras“ vadovai būtų veikę su tikslu perkelti jos veiklą ir išvengti atsakomybės, jie neabejotinai būtų turėję galimybę įdarbinti visiškai naujus žmones ir tokiu būdu išvengti formalių veiklos perkėlimo požymių, tačiau būtent toks elgesys, apelianto įsitikinimu, būtų reiškęs nesąžiningumą. Minėta aplinkybė tik formaliai gali būti vertinama kaip veiklos perkėlimo požymis, tačiau toks vertinimas yra neteisingas ir nesąžiningas, kadangi įdarbinant žmones buvo siekiama naudos ne naujai įsteigtiems juridiniams asmenims, o būtent įdarbintiems žmonėms.

3) Administratorius perimtų tiekėjų skaičių skaičiavo neįtraukdamas į jį dalies tiekėjų (smulkių tiekėjų ir bendrosios veiklos tiekėjų), dėl ko apskaičiavo daug didesnį procentą nei jis yra iš tikrųjų. Kaip matyti iš patikslinto pareiškimo lentelės, 2009 m. duomenimis UAB „Naras“ prekes ir paslaugas pirko iš 1 075 ūkio subjektų, tačiau administratorius daugiau nei pusės jų nevertino, vertino tik 447 tiekėjus. Tai ir lėmė, kad vietoje 21,19 proc. administratorius suskaičiavo 46,09 proc., o vietoj 15,84 proc. – 34,45 proc. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo paaiškintos, todėl, pakartodamas banko teiginius, teismas turėjo bent jau patikrinti jų teisingumą ir nurodyti, kodėl nevertinami arba atmetami kitos šalies argumentai bei paaiškinimai.

4) Teismas taip pat nevertino fakto, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perimdavo ir UAB „Naras“ įsipareigojimus tiekėjams, t.y. tokiu būdu mažino UAB „Naras“ įsiskolinimus kreditoriams. Tai matyti iš administratoriaus į bylą pateikto 2011 m. sausio 17 d. prašymo tiekėjams, kuriuo UAB „Naras“ tiekėjus informavo, jog jos įsipareigojimus padengs UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“. Toks elgesys nereiškė siekio privesti UAB „Naras“ prie bankroto, siekio išvengti įsipareigojimų kreditoriams (tiekėjams) vykdymo, priešingai – tuo buvo siekiama atsiskaityti su visais tiekėjais ir kiek įmanoma sumažinti UAB „Naras“ įsipareigojimų dydį.

5) Bendrovės prekybos veiklą perkelti į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo neįmanoma, kadangi pačios veiklos nebebuvo, ji buvo žlugusi. Įsteigdamas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei pradėdamas verslą iš naujo, apeliantas siekė likviduoti (sušvelninti) neigiamus UAB „Naras“ verslo nesėkmės padarinius kreditoriams, darbuotojams, taip pat jis norėjo iš naujo pradėti ir vystyti verslą. UAB „Naras“ prekybos veiklos žlugimas nesusijęs su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimu. Pati UAB „Naras“ dėl savo verslo nesėkmės tapo nebepajėgi vykdyti prekybos veiklą.

6) Teismas nepagrįstai teigia, kad UAB „Naras“ prekybos veiklos žlugimą ir nemokumą įtakojo trumpalaikio turto sumažėjimas. Būtent apyvartinių lėšų stoka ir prekybos veiklos komplikacijos lėmė trumpalaikio turto pokyčius. Tą apeliantas įrodinėjo nuo pat proceso pradžios, tačiau jo argumentai nebuvo vertinami, dėl jų teismas visiškai nepasisakė. Teiginys, kad bendras įmonių grupės pardavimų lygis nesikeitė, kas reiškia, kad UAB „Naras“ pardavimo pajamos teko dviem naujai įsteigtoms įmonėms, yra klaidinantis, nes, vertinant visos įmonių grupės pardavimus, nepagrįstai įtraukti UAB „Didma“, kurios veiklos pobūdis su UAB „Naras“ veikla neturėjo nieko bendra, finansiniai rodikliai. UAB „Naras“ pardavimo pajamų kritimas prasidėjo nuo 2007 m. Iš patikslinto pareiškimo lentelės matyti, kad 2007 m. pardavimo pajamos sudarė 22 769.506 Lt, tuo tarpu 2010 m., t.y. laikotarpiu kol UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ dar nebuvo pradėję vykdyti veiklos, UAB „Naras“ pardavimų pajamos tesudarė 9 672 718 Lt. Akivaizdu, kad dar iki UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įkūrimo UAB „Naras“ pardavimų pajamos sumažėjo 58 proc. Tai patvirtina, kad pardavimo pajamų mažėjimas buvo nuoseklus ir ilgalaikis procesas, kurio neįtakojo nei UAB „Statybų namai“, nei UAB „Technikos namai“ veikla. Trumpalaikio turto apimtis sparčiai mažėjo taip pat jau nuo 2008 m. iki 2011 m.

7) Apeliantas neginčija fakto, kad UAB „Naras“ nuo 2008 m. nebeplėtė prekybos veiklos, kad keliais paskutiniais veiklos metais buvo realizuojamos tik turimos prekių atsargos, neatnaujinant asortimento, tačiau teismas, šią aplinkybę vertindamas bendrovės vadovų nenaudai, turėjo įvertinti ir UAB „Naras“ galimybes, neturint apyvartinių lėšų, atnaujinti prekių asortimentą. Prekių apyvartos mažėjimą be kita ko įtakojo atsargų apyvartumo dienomis išaugimas (2011 m. iki 226 dienų), atsiskaitymo terminų išaugimas (2011 m. iki 1189 dienų). Šie rodikliai yra svarbūs, vertinant galimybę gauti iš tiekėjų prekes su mokėjimo atidėjimu. Akivaizdu, kad be kurios įmonės, neturinčios galimybės gauti mokėjimo atidėjimą, prekybinė veikla negali būti tokia efektyvi, kaip įmonės, kuri už parduotas prekes gali atsiskaityti po jų realizavimo. Tokios galimybės leidžia prekybinę veiklą vystyti daug didesniu mastu, tačiau UAB „Naras“ tokiomis privilegijomis dėl riboto mokumo naudotis negalėjo. Įkūrus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, dalis atsargų buvo parduota būtent šioms įmonėms. Atsargos UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo parduotos ne nuostolingai, o su antkainiu. UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atsiskaitinėjo per trumpesnius terminus nei kiti pirkėjai. Šias aplinkybes teismas visiškai nepagrįstai įvertino kaip nesąžiningą elgesį ir siekį „kuo greičiau įgyvendinti neteisėtas schemas“. Teismas nevertino vienos esminių aplinkybių, kurią akcentavo apeliantas – UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iš UAB „Naras“ sutiko nupirkti ne tik komerciškai patrauklias prekes, tačiau ir net po keletą metų užsistovėjusias, rinkoje nebepaklausias prekes, kurių bendrovė apskritai nebeturėjo galimybių realizuoti. Rinkos kainomis nupirkdamos užsistovėjusius atsargų likučius UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ suteikė pagalbą ir galimybę padengti įsipareigojimus kreditoriams (tiekėjams) bei išvengti visiško tų atsargų nuvertėjimo. 2011-2012 m. UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pelningumo rodikliai UAB „Naras“ atsargų pardavimo pelningumo atspindėti negali, kadangi bendrovės atsargų pardavimas visų pardavimų sumoje sudarė nedidelę dalį.

8) Ginčijamoje nutartyje teismas pateikė nuomonę, kad, užuot steigęs UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei investavęs į šių bendrovių veiklą, suinteresuotas asmuo visas savo asmenines santaupas turėjo skirti verslo nesėkmę patyrusios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta jokia verslo logika, antra vertus, ji paneigia uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens, statusą. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad investavimas į veiklos nebepajėgiančios vykdyti UAB „Naras“ veiklą nebūtų buvęs rizikingas, kadangi AB banko Snoras reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Bankas bet kuriuo metu galėjo priimti sprendimą dėl kredito grąžinimo termino nepratęsimo, o tai automatiškai būtų lėmę UAB „Naras“ nemokumą ir bankrotą. Taigi, nepaisant to, kad AB bankas Snoras savo reikalavimus iš įkeisto turto tokiu atveju visiškai ar iš dalies patenkintų, akivaizdu, kad akcininkas savo investuotų lėšų tikrai nebesusigrąžintų.

9) Ginčijamoje nutartyje kaip tyčinio bankroto požymį įvardindamas ilgalaikio turto sumažėjimą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kodėl balanse ilgalaikio turto rodikliai žymiai sumažėjo, nors ši aplinkybė teismo posėdžiuose buvo visiškai atskleista. Kaip matyti iš patikslinto pareiškimo lentelės, 2012 m., lyginant su ankstesniais laikotarpiais, ilgalaikio turto apimtis sumažėjo daugiau nei 920 000 Lt, tačiau tokia situacija nebuvo susijusi su kokiais nors turto perleidimo sandoriais; taip atsitiko todėl, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose netinkamoje eilutėje buvo nurodyta kapitalizuotų palūkanų suma. Sudarant bendrovės balansus į ilgalaikio turto eilutę buvo įrašytos kapitalizuotos palūkanos, kurių suma 2011 m. sudarė apie 840 000 Lt. Sudarant 2012 m. balansą kapitalizuotos palūkanos buvo pavaizduotos kitoje balanso eilutėje, t.y. perkeltos į sąnaudas. Šias aplinkybes teismo posėdžių metu patvirtino ir administratorius. Taigi bendrovės balansuose atsispindintys ilgalaikio turto pokyčiai su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimu bei veikla yra visiškai nesusiję.

10) Apeliantas neneigė aplinkybės, kad UAB „Naras“ dalį ilgalaikio turto perleido UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau tai buvo nedidelės vertės sandoriai, niekaip negalėję įtakoti UAB „Naras“ mokumo, juo labiau pažeisti kreditorių interesų. Už ilgalaikio turto pardavimą UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ uždirbo apie 30 000 Lt pelno, t.y. pardavė 65 000 Lt vertės turtą už 92 000 Lt. Administratorius bankroto procese ginčijo tik tris ilgalaikio turto perleidimo sandorius. Visų kitų ilgalaikio turto perleidimo sandorių administratorius neginčijo, kas reiškia, kad tam jokio pagrindo nebuvo, t.y. kad ilgalaikis turtas perleistas nepažeidžiant kreditorių interesų, už rinkos kainą ir todėl, kad jis UAB „Naras“ buvo nebereikalingas.

11) Teismas visiškai nepagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodo, kad dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ liko tik nedidelė dalis trumpalaikio turto – prekių, kurios nors ir buvo perduotos bankroto administratoriui pakankamai ženklia verte, tačiau, kaip matyti iš administratoriaus pateiktos pažymos, reali jų vertė yra gerokai mažesnė. Su tokia teismo išvada sutikti nėra jokio pagrindo. Nei apeliantas, nei kiti buvę UAB „Naras“ vadovai negali būti atsakingi už tai, kad administratorius su vidutiniškai 87 proc. nuolaida perleidinėja UAB „Naras“ turtą. Administratoriui perduotos atsargos buvo vertingos, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Administratorius pardavinėjo likvidžias ir vertingas prekes pusvelčiui, o atsakomybę už tai dabar norima perkelti suinteresuotiems asmenims. Teismui taip pat buvo akcentuojama, kad būtent atsargų pardavimas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ už rinkos kainą išgelbėjo UAB „Naras“ nuo didelių nuostolių, nes, jeigu šis turtas būtų perduotas administratoriui, pastarasis jį būtų pardavęs su 87 proc. nuolaida. Taigi, už atsargas gautomis lėšomis UAB „Naras“ atsiskaitė su visais savo kreditoriais, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog atsargų pardavimas buvo nesąžiningas elgesys. Akivaizdu, kad, teikdamas tokią išvadą, teismas neįvertino šių sandorių naudos visiems UAB „Naras“ kreditoriams, taip pat nevertino, kokios pasekmės būtų kilusios tuo atveju, jeigu atsargos vis tik nebūtų buvę parduotos rinkos kaina, o būtų perduotos administratoriui.

12) Teismo argumentas, neva UAB „Naras“ prekybos veiklą galėjo vystyti ta pačia apimtimi, kaip kad ją vystė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, taip pat yra nepagristas ir neteisingas. UAB „Naras“, kurios veikla buvo paralyžiuota dėl nesėkmingo investicinio projekto, ir kurios egzistavimas visiškai priklausė nuo AB banko Snoras valios, plėsti ir vystyti veiklos negalėjo. Net ir darant prielaidą, kad UAB „Naras“ būtų galėjusi gauti iš tiekėjų prekių su atidėtu mokėjimu, veiklos vykdymas tokiu atveju būtų reiškęs veikimą tiekėjų sąskaita ir rizika, t.y. būtų buvęs nesąžiningas visų tiekėjų atžvilgiu, kadangi AB bankas Snoras turėjo realias galimybes bet kurią dieną UAB „Naras“ veiklą nutraukti, visas atsargas areštuoti, o, iškėlus bankroto bylą, į jas nukreipti būtent savo reikalavimų patenkinimą. Teismas nevertino esminės aplinkybės – 2011 m., t.y. UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pradėjus vykdyti veiklą, UAB „Naras“ grynasis nuostolis siekė 1 665 712 Lt. Tuo tarpu UAB „Statybų namai“ 2011 m. turėjo tik 246 816 Lt grynojo pelno, o UAB „Technikos namai“ – 204 684 Lt, iš viso – 451 500 Lt, kas nepadengtų nei trečdalio UAB „Naras“ nuostolio. Akivaizdu, kad net jei UAB „Naras“ būtų vykdžiusi prekybos veiklą ta apimtimi, kuria ją vykdė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, ji bet kuriuo atveju nebūtų išvengusi nuostolių, o, AB bankui Snoras nepratęsus kredito grąžinimo termino - ir nemokumo.

13) Apeliantas niekada neįrodinėjo, kad audito ataskaita yra audito išvada AĮ prasme. Tai taip pat nėra ataskaita pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, kurios formai ir turiniui taikomi specialūs šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai. Teismas nevertino, kokie teisės aktai auditorių veiklai yra taikomi ir kokias paslaugas auditorius yra kompetentingas suteikti. Tai lėmė neteisingas ir nepagrįstas išvadas apie įrodymo neatitikimą leistinumo reikalavimams. Tokio pobūdžio ataskaitos teismų praktikoje yra pripažįstamos tinkamais įrodymais. Paneigdamas auditoriaus ataskaitos įrodomąją reikšmę, bylą nagrinėjęs teismas nevertino dar vienos esminės aplinkybės – bylą nagrinėjant 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje administratorius patvirtino, kad su auditoriaus ataskaitos duomenimis susipažino, jokių duomenų, kad joje pateikta informacija yra neteisinga, iškraipyta jis neturi. Administratoriui pačiam patvirtinant, kad audito ataskaitos duomenys yra teisingi, bylą išnagrinėjęs teismas privalėjo juos įvertinti ir dėl ataskaitos duomenų pateikti savo išvadas. To nepadarydamas, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reguliuojančias teisės normas.

Šalies argumentai

14) Teismas faktą, kad UAB „Naras“ atsiskaitė praktiškai su visais kreditoriais, pripažino, tačiau jį tikriausiai vertino kaip teisiškai nereikšmingą, kadangi dėl to plačiau nepasisakė. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti išieškojimo į jos turtą, taip pat, kad buvo atsiskaitoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio normas. CK 6.930¹ straipsnio norma įsigaliojo 2013 m. spalio 10 d., t.y. jau po UAB „Naras“ bankroto. Tai yra materialinės teisės norma, reguliuojanti nemokios įmonės atsiskaitymus, tačiau UAB „Naras“ veiklos metu, t.y. tada, kai ji vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, ši norma negaliojo, todėl tokio atsiskaitymo eiliškumo, kaip kad pagal šią normą, įstatymas nenumatė. Tai reiškia, kad CK 6.930¹ straipsnis ginčo situacijoje neturėtų būti taikomas.

15) Ginčijamoje nutartyje teismas nurodė, kad, atlikdama įskaitymo sandorius, UAB „Naras“ suteikė pirmenybę pavieniams kreditoriams. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Naras“ atsiskaitė su visais savo kreditoriais, išskyrus AB banką Snoras, kurio reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, kelis darbuotojus, kuriems įsipareigojimai atsirado tik už paskutinį bendrovės veiklos mėnesį, VSDFV (taip pat už paskutinį veiklos mėnesį), VMI, apeliantą bei susijusią UAB „Didma“. Būtent pradėjusi bendradarbiauti su UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“, pardavusi veikloje nebenaudojamą turtą ir sunkiai realizuojamas atsargas, UAB „Naras“ gavo lėšų tiek investicinio projekto užbaigimui bei išlaikymui, tiek atsiskaitymui su absoliučiai visais kitais kreditoriais. Priešingai nei nurodo teismas, apeliantas, vadovaudamas UAB „Naras“, siekė atsiskaityti su kreditoriais, o ne išvengti įsipareigojimų jiems vykdymo. Tai reiškia, kad nėra nustatyta būtinoji bankroto pripažinimo tyčiniu sąlyga – siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Visais įskaitymo sandoriais buvo siekiama ne išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o priešingai – įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nemokant piniginių lėšų, t.y. alternatyviu būdu. Priešingai nei nustatė teismas, nei vienam iš kreditorių bendrovė jokio prioriteto nesuteikė, siekė atsiskaityti su visais kreditoriais. AB banko Snoras reikalavimų įvykdymas tuo metu buvo užtikrintas hipoteka, įkeisto nekilnojamojo turto komplekso vertė 2011 m. duomenimis siekė 15 091 213 Lt, įkeistų žemės sklypų vertė – 1 813 000 Lt, taigi AB bankui Snoras buvo įkeistas turtas, kurio tuo metu turėjo pakakti jo reikalavimų patenkinimui, dėl ko apeliantas ir kiti bendrovės vadovai neturėjo pagrindo manyti, kad dėl vykdomų atsiskaitymų gali nukentėti AB banko Snoras interesai.

16) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino UAB „Naras“ balanso duomenis 2012 m. gruodžio 31 d., kadangi UAB „Naras“ tuo metu jau buvo bankrutavusi ir valdoma administratoriaus, todėl jo veikla taip pat įtakojo balanso duomenis. Nurodydamas, kad įsipareigojimų suma sumažėjo neproporcingai UAB „Naras“ turto vertės sumažėjimui, teismas nevertino AB bankui Snoras sumokėtų palūkanų, delspinigių sumos, kapitalizuotų palūkanų sumos ir jos perkėlimo iš ilgalaikio turto eilutės į sąnaudų eilutę, kvartalo išlaikymo sąnaudų, atsargų ir prekių panaudojimo būtent kvartalo statyboms, nuostolių, patirtų bankrutavus skolininkams, sumos ir kitų turto pokyčius įtakojusių aplinkybių. Vien statistinis balansų eilučių palyginimas šiuo atveju niekaip nepagrindžia turto išeikvojimo, iššvaistymo ar kitų aplinkybių, apie kurias leidžia spręsti teismo pateikta išvada. Teismo išvados ir sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ir spėliojimais, jos turi būti pagrįstos tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais, tačiau jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB „Naras“ turtas buvo naudojamas neefektyviai, byloje nėra.

17) Teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis, pripažindamas jas prejudiciniais faktais. Bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nedalyvavo šioje byloje trečiaisiais asmenimis patraukti E. M., M. S., A. V. ir J. R., tik vienoje byloje dalyvavo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“; taip pat minėtose bylose buvo nagrinėjami pavieniai atvejai ir sandoriai, sudaryti jau UAB „Naras“ esant nemokiai, neatskleidžiant, kad bendrovė atsiskaitinėjo su visais kreditoriais. Tuo tarpu byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu svarbu įrodyti ne patį neteisėto atsiskaitymo faktą, o aplinkybę, kad tokiu būdu buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto ir išvengti įsipareigojimu kreditoriams vykdymo. Kadangi pastarieji požymiai nenustatyti ir neįrodyti, vien pats neteisėtais pripažintų nedidelės vertės įskaitymo sandorių faktas savaime nereiškia pagrindo UAB „Naras“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

18) AB bankui Snoras visą laiką buvo žinoma UAB „Naras“ finansinė situacija, apyvartinių lėšų trūkumas, jis turėjo galimybę perimti įkeistą turtą, kurio vertės tuo metu visiškai pakako visų įsipareigojimų padengimui, tačiau to nedarė. Bankui taip pat buvo žinomos aplinkybės apie UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimą bei veiklą, tačiau AB bankas Snoras bendradarbiavimo metu šių aplinkybių nevertino kaip grėsmės savo interesams ir dėl to jokių veiksmų nesiėmė, jokių sprendimų nepriėmė. AB bankas Snoras taip pat prisiėmė riziką, nuo jo sprendimų priklausė jo galimybės patenkinti savo reikalavimus, todėl ginčo atveju visa atsakomybė neturi būti perkeliama suinteresuotiems asmenims.

19) Pirmosios instancijos teismas teisingo proceso apeliantui neužtikrino, jo pateiktų nesutikimo su administratoriaus pareiškimu veiksmais argumentų ir pateiktų įrodymų net neanalizavo, ginčijamą nutartį grindė išimtinai AB banko Snoras pateiktais argumentais ir įrodymais. Visa teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės yra pažodžiui perrašytas AB banko Snoras atsiliepimas. Ginčijama nutartimi nebuvo pasisakyta praktiškai dėl nei vieno apelianto pateikto argumento, o įrodymas, kuriuo apeliantas grindė savo poziciją – audito ataskaita, nepagrįstai pripažintas neleistinu.

Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras atsiliepimu į N. S. ir A. V. atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1) Tai, kad teismas nepasisakė dėl visų apelianto N. S. argumentų ir įrodymų, nelaikytina netinkamu procesinių teisės normų taikymu, kadangi nutartis yra išsamiai motyvuota, teisėta, teisinga ir pagrįsta. Aplinkybė, kad teismo priimtame dokumente vienos iš dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos argumentai iš esmės pakartojami arba nedaug papildomi, negali būti vertinama kaip teismo pareigos priimti teisingą ir motyvuotą sprendimą neįvykdymas, nes tai reiškia, kad teismas šiuos argumentus, nors ir pateiktus byloje dalyvaujančio asmens, apsvarstė ir įvertino, o nurodydamas savo procesiniame dokumente pateikė juos kaip savo apsvarstytus ir patvirtintus bei, teismo nuomone, pagrįstus ir teisėtus.

2) Nutartimi nebuvo vertintos ir/ar priteisiamos išlaidos už tokias advokato paslaugas kaip su byla susijusios medžiagos analizė/įvertinimas, įrodymų surinkimas, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir kt., nors šios paslaugos buvo realiai suteiktos ir pateiktos teismui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitose. Be to, kadangi buvo rengiamas atsiliepimas į net šešių priešingus interesus turinčių asmenų procesinius dokumentus, priteisiant bylinėjimosi išlaidas už parengtą atsiliepimą, jos galėtų būti dauginamos iš šešių kartų. Tokiu atveju AB banko Snoras naudai priteistina suma siektų ne tik jam priteistą 5 426,70 EUR sumą, tačiau ir ženkliai didesnę sumą, todėl, banko nuomone, jam priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Suinteresuoti asmenys UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad net ir visą UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ apyvartą ir jų gautą pelną pridėjus UAB „Naras“, bankroto nebūtų buvę galima išvengti. Todėl, net ir pripažinus tą faktą, kad dalis UAB „Naras“ verslo buvo iškelta į susijusias įmones, to nepakanka pripažinti bankrotą tyčiniu, nes tokia veikla nelėmė bankroto.

2) Administratorius sąmoningai iškraipo faktą, kad UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, išpirkdami iš UAB „Naras“ užsigulėjusias prekes, už jas atsiskaitė su didelėmis nuolaidomis, nutylėdamas, kad atsiskaitoma buvo mažmeninėmis, o ne didmeninėmis kainomis, ir kad šios lėšos buvo panaudotos UAB „Naras“ įsiskolinimams padengti. Susijusios įmonės gelbėjo UAB „Naras“, sumokėdamos už jį mokesčius. Nedidele UAB „Naras“ prekių dalimi, kurią išpirko susijusios įmonės, buvo proporcingai sumažinti kreditoriniai įsipareigojimai. Susijusių įmonių veikla leido atsiskaityti su visais UAB „Naras“ kreditoriais, išskyrus banką, kuriam buvo įkeistas visas pastatytas kvartalas. Susijusios įmonės nesiekė sau naudos, išpirkdamos UAB „Naras“ prekes, ir iki šiol tas išpirkimas nedavė joms jokio pelno.

3) AB bankas Snoras slepia savo tikruosius tikslus, kodėl jis nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo dar 2009 m., kai pirmą kartą buvo pradelstas paskolos grąžinimo terminas. Bankas siekė įmonės sąskaita išlaikyti prekinės išvaizdos įkeistą turtą ir skatino įmonę pačią atsiskaityti su visais kreditoriais, kad jai nebūtų grėsmės bankrutuoti dėl neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Pagal žodinį banko reikalavimą, krizės sąlygomis ir toliau įmonė savo sąskaita turėjo prižiūrėti pastatytą nekilnojamąjį turtą, siekiant jį realizuoti už banko nustatytas kainas. AB bankas Snoras nuslėpė, kad jis ribojo įmonės galimybę išparduoti pastatytą kvartalą žemesnėmis kainomis su nuostoliu, bet galimai išvengiant bankroto.

BUAB „Naras“ bankroto administratorius atsiliepimu į suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti; priteisti BUAB „Naras“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją. Akcininkų nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jie nesirūpino UAB „Naras“ valdymu, siekė išimtinai asmeninės naudos (toliau plėtoti ilgametę prekybinę veiklą, tačiau ne UAB „Naras, o jau naujose įsteigtose įmonėse), išvengiant atsiskaitymo su UAB „Naras“ kreditoriais. Pats apeliantas pripažįsta tiek dalies darbuotojų perkėlimo iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tiek dalies tiekėjų perėmimo faktą, taip pat sudarytus turto perleidimo sandorius. Nors apeliantas, nesutikdamas su ginčijama nutartimi, teigia, kad naujai įsteigtos įmonės vykdo veiklą tik tame pačiame žemės sklype esančiose patalpose ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl veikios vykdymo vietos tapatumo, padarė klaidą, tačiau byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas, taip pat patalpų nuomos sutartys, akivaizdžiai patvirtina, jog visos trys įmonės veiklą vykdo tuo pačiu adresu t. y. Geležinkelio g. 3, Marijampolė.

2) Nuo 2011 m. pagrindiniais UAB „Naras“ pirkėjais tapo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Šių dviejų įmonių, taip pat UAB „Didma“, kurios pagrindinis akcininkas yra apeliantas, valdantis kontrolinį UAB „Naras“ akcijų paketą, pirkimai 2011-2012 m sudarė daugiau kaip 80 proc. visų UAB „Naras“ pardavimų sumos. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis turtas buvo parduotas dviem naujai įsteigtoms įmonėms, dėl ko UAB „Naras“ prekybos veikla, kurią įmonė vykdė nuo pat savo įkūrimo, dėl UAB „Naras“ vadovų bei akcininkų veiksmų buvo nutraukta ir perkelta į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“.

3) Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas, vertindamas bendrus įmonių grupės finansinių rodiklių kitimus, nepagrįstai įtraukė ir susijusią įmonę UAB „Didma“. Net jeigu UAB „Didma“ rodikliai ir nebūtų buvę įtraukti, iš pateiktų įmonių balansų yra akivaizdu, kad iš esmės vyko tik turto ir pajamų perskirstymai tarp įmonių UAB „Naras, UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, UAB „Naras“ finansiniams rodikliams blogėjant, o UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ – gerėjant.

4) UAB „Naras“ pardavus praktiškai visą turtą, kuris yra būtinas vykdyti prekybos veiklą, jos vykdymas tapo neįmanomas. Pats apeliantas pateiktame skunde pripažįsta, kad UAB „Naras“ dalis ilgalaikio turto buvo perleista UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau neva ta dalis neįtakojo bendrovės mokumo ir neva nepažeidė kreditorių teisių. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, kreditorių teisės gali būti pažeistos net ir perleidžiant nedidelės vertės turtą, nes keičiasi įmonės turto struktūra ir sumažėja turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

5) Pirmosios instancijos teismo minimas papildomų lėšų UAB „Naras“ skyrimas, o ne naujų bendrovių steigimas ir investavimas į jas, yra viena iš galimybių, kurių galėtų imtis įmonės, susidūrusios su finansiniais sunkumais vadovybė/akcininkai. Tokioje situacijoje buvo galimas ir įmonės restruktūrizavimas, tačiau jis privalėjo būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, įmonės vadovybė įprastomis verslo sąlygomis turėtų būti suinteresuota plėsti įmonės veiklą, ieškoti naujų klientų. Kitos įmonės, užsiimančios analogiška veikla, įkūrimas rodo ne resursų taupymą, bet galimų klientų nukreipimą į naują įmonę. Dėl veiklos perkėlimo įmonės vadovai nebevykdė norminiuose aktuose įtvirtintos pareigos organizuoti, vykdyti ir plėtoti UAB „Naras“ ūkinę – komercinę veiklą, siekiant gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Naras“ vadovų ir/arba akcininkų veiksmai perkeliant veiklą į kitas dvi įmones, joms parduodant didžiąją dalį ilgalaikio ir trumpalaikio turto, negali būti laikomi rūpestingais, sąžiningais ir lojaliais bendrovei. Tokie veiksmai negali būti ir nėra laikomi protinga ir pateisinama verslo rizika.

6) Apelianto pateiktoje išvadoje auditorė iš esmės atliko teisinį aplinkybių vertinimą, kuriam neturi kompetencijos. Nors apeliantas ir teigia, kad audito ataskaita buvo parengta vadovaujantis Tarptautiniais susijusių paslaugų standartais, taikomais užduotims dėl iš anksto sutartų procedūrų, todėl auditorė galėjo teikti pastebėjimus, susijusius tiek su finansine, tiek ne su finansine informacija, tačiau akivaizdu, kad visos pateiktos auditorės išvados iš esmės yra teisinis situacijos vertinimas.

7) Nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti išieškojimą į jos turtą. Byloje yra pateikta visa eilė įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriuose konstatuota, kad UAB „Naras“, būdama nemoki, suteikė pirmumo teisę visiškai patenkinti išimtinai tam tikrų kreditorių reikalavimus, o tai neatitiko visų tuo metu analogiškoje situacijoje buvusių kreditorių interesų ir neabejotinai pažeidė jų teises.

8) Nesutiktina su apeliantu, jog bankroto administratoriaus inicijuotose bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiomis nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje. Akivaizdu, kad UAB „Naras“ sudarė visą eilę ydingų sandorių, kurie šiai dienai yra pripažinti negaliojančiais. Nors apeliantas teigia, jog siekė atsikaityti su visais kreditoriais ir liko neatsikaityta tik su AB banku Snoras, valstybinėmis institucijomis už paskutinį veiklos mėnesį, tačiau bylos medžiaga atskleidžia, kad buvo atsiskaityta su ne visais kreditoriais, o bendrovei 2012 m. balandžio 1 d. tapus nemokiai, po šios datos įvykdytais atsiskaitymais su pasirinktais kreditoriais buvo pažeisti likusių UAB „Naras“ kreditorių interesai.

9) UAB „Naras“ finansiniai rodikliai prastėjo ir veikla ėmė trauktis nuo 2009 m., tačiau kardinalus rodiklių pokytis pastebimas tik 2011 m., kai veiklą pradėjo vykdyti dvi naujai įsteigtos įmonės. Net jei pripažinti, kad UAB „Naras“ veiklos rodiklių prastėjimą tam tikru lygiu ir įtakojo pasaulinė krizė, tačiau akivaizdu, kad UAB „Naras“ veiklos rodikliai kritiškai sumažėjo tik po UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įkūrimo, t.y. praėjus keliems metams po krizės pabaigos.

10) Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pasisakė dėl apelianto argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų. Teismas argumentavo, kodėl sutiko su pareiškėjo ir jį palaikiusio trečiojo asmens AB banko Snoras argumentais, ir kodėl su kitų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir apelianto, argumentais/įrodymais nesutiko.

Atsiliepimas

BUAB „Naras“ administratorius atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) Net ir darant prielaidą, kad UAB „Naras“ prekių atsargų pardavimas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo nenuostolingas, nes buvo parduodama tik su 16 proc. nuolaida, ir neva tokiu būdu buvo siekiama realizavus prekes atsiskaityti su kreditoriais, bylos medžiaga patvirtina, kad atsiskaitoma buvo tik su dalimi pasirinktų kreditorių, o su AB banku Snoras, valstybinėmis institucijomis taip ir liko neatsiskaityta. Vertinant turto pardavimą yra svarbu ne tik gaunamos pajamos trumpuoju laikotarpiu, tačiau tai, kaip tokie pardavimo sandoriai paveikia įmonės būklę, jos galimybes toliau vykdyti veiklą. Nagrinėjamu atveju UAB „Naras“ pardavus praktiškai visą turtą, kuris yra būtinas vykdyti prekybos veiklą, jos vykdymas tapo neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino UAB „Naras“ turto sumažėjimo faktą. Akivaizdu, kad UAB „Naras“ turtas sumažėjo kur kas didesne apimtimi nei buvo dengiami įsipareigojimai kreditoriams.

2) Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad bankas nėra laikytinas projekto finansiniu partneriu. UAB „Naras“ vadovybė, nusprendusi vystyti nekilnojamojo turto projektą, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, o byloje pateikti UAB „Naras“ vadovų raštai bankui tik patvirtina, kad siekis gauti kuo didesnį pelną prasilenkė su protinga rizika, kai buvo nuspręsta nepasirašinėti preliminarių/išankstinių statomo objekto vienetų pirkimo-pardavimo sutarčių su potencialiais klientais, ir taip gauti lėšų projekto tolesniam vystymui/užbaigimui.

Suinteresuotas asmuo AB bankas Snoras atsiliepimu į UAB „Statybos namai" ir UAB „Technikos namai“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti vadovaujantis AB banko Snoras atsiliepimo į apeliantų N. S. ir A. V. atskiruosius skundus argumentais.

BUAB „Naras“ administratorius atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais, BUAB „Naras“ administratoriaus atsiliepime į suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą nurodytais, argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).

Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010). Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824-943/2015).

ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, t. y., jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas); atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, teismui buvo pateiktas 2014 m. balandžio 23 d., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pagrįstai vadovavosi aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais bei prezumpcijomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Taigi, nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, minėtas prezumpcijas paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12 ir 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Naras“ bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavęs, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į kitas įmones t. y. į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas); UAB „Naras“ atsiskaitinėjo su savo pasirinktais kreditoriais, sąmoningai teikdamas jiems pirmenybę prieš kitus kreditorius - AB banką Snoras bei valstybės institucijas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sąžiningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė ABĮ numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo. Apeliantai atskiraisiais skundais ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Kadangi apeliantų argumentai, kuriais grindžiamas ginčijamos nutarties neteisėtumas ir pagrįstumas, iš dalies sutampa, apeliacinės instancijos teismas toliau apibendrintai pasisakys dėl esminių atskirųjų skundų argumentų.

Dėl UAB „Naras“ veiklos perkėlimo į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Naras“ veiklos perkėlimo, apeliantai nurodo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo metu UAB „Naras“ prekybinė veikla jau buvo praktiškai sustojusi dėl nepavykusio investicinio projekto, todėl negalėjo būti perkelta. Apeliantai taip pat teigia, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimas ir veiklos su šiomis įmonėmis vykdymas buvo pagrįstas verslo sprendimas, naudingas UAB “Naras” kreditoriams. Be to, apeliantų vertinimu, net ir pripažinus tą faktą, kad dalis UAB „Naras“ verslo buvo perkelta į susijusias įmones, to nepakanka pripažinti bankrotą tyčiniu, nes tai nelėmė UAB „Naras“ bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su šiais apeliantų teiginiais nesutinka.

Byloje iš esmės neginčijama, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs BUAB „Naras“ bankrotą, yra nepasisekęs investicinis projektas ir bendrovės nesugebėjimas vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodo apeliantai, pati savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tyčinio bankroto yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai bendrovė savo veikloje susiduria su finansiniais sunkumais (byloje neginčijama, kad UAB „Naras“ finansiniai sunkumai kilo jau 2009 metais), atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014, kt.). Šios fiduciarinės pareigos apima bendrovės vadovų pareigą atsižvelgti į visų kreditorių interesus, nei vieno jų nepagrįstai neišskiriant. Jei bendrovės nemokumas tampa neišvengiamas, nėra galimybių bendrovę restruktūrizuoti ar kitaip pagerinti jos finansinę padėtį, bendrovės kreditorių interesus labiausiai atitinka bankroto procedūrų iniciavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos ir eiliškumo.

Byloje nustatyta ir apeliantų neginčijama, kad į 2010 m. liepos 10 d. įsteigtas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ 2011 metais perėjo dirbti nemaža dalis buvusių UAB „Naras“ darbuotojų, šios įmonės vykdo (išskirtą pagal atskiras sritis) anksčiau UAB „Naras“ vykdytą prekybos veiklą, joms buvo perleistas turtas, reikalingas prekybos veiklai vykdyti (kasos aparatai, prekystaliai, prekybinė įranga, prekės), naujai įsteigtos bendrovės perėmė dalį UAB „Naras“ klientų. Apeliantų argumentai, susiję su perimta klientų dalimi, apeliacinės instancijos teismo pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi veiklos perkėlimui konstatuoti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nereikalaujama nustatyti konkretų perimtų klientų procentą. Veiklos perkėlimą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ be kita ko patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Naras“ 2011 m. liepos 17 d. prašymas tiekėjams, kuriame nurodoma, kad UAB „Naras“ specializavo savo skyrių veiklą, įkuriant tris bendroves (UAB „Technikos namai“, UAB „Statybų namai“ ir UAB „Interjero namai“), ir perduodant joms UAB „Naras“ turimas prekes, akcentuojama, kad įmonėse išliko tie patys akcininkai, darbuotojai, jos veikia tose pačiose patalpose, esančiose prekybos centre „NAMAI“ (b.l. 12, t. IV). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pagal byloje surinktus įrodymus naujai įsteigtos bendrovės taip pat perėmė ir dalį UAB „Naras“ skolų kreditoriams (pirmiausia tiekėjams, su kuriais buvo siekiama tęsti bendradarbiavimą per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“), tačiau ši aplinkybė veiklos perkėlimo fakto nepaneigia. Iš byloje surinktų įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytą prekybos veiklą toliau vykdyti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant šią veiklą nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių kreditorinių įsipareigojimų AB bankui Snoras. Toks sprendimas, nors palankus kitiems UAB „Naras“ kreditoriams, buvo akivaizdžiai nepalankus AB bankui Snoras kaip vienam iš UAB „Naras“ kreditorių, taigi šis kreditorius iš kitų kreditorių rato buvo nepagrįstai išskirtas. Be to, apeliantų į bylą pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina ir tokio sprendimo naudingumo UAB „Naras“ kaip juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt, pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt, o 2012 m. atitinkamai 481 519 Lt ir 4 254 768 Lt; 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt, pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt, o 2012 m. atitinkamai 19 914 Lt ir 6 024 210 Lt), darytina išvada, kad dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti. Apeliantai nurodo, kad UAB „Naras“ net ir tokiu atveju (UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos rezultatus perkėlus šiai bendrovei) nebūtų išvengusi bankroto, tačiau, net ir sutikus su tokiu apeliantų teiginiu, tai nepaneigia išvados, kad UAB „Naras“ finansinė padėtis dalies veiklos perkėlimu buvo pabloginta, t.y. UAB „Naras“ akcininkų ir vadovų veiksmai, nesiekiant gauti pajamų per UAB „Naras“ vykdomą veiklą, o šią veiklą realizuojant per kitus, naujai įsteigtus, juridinius asmenis, prisidėjo prie UAB „Naras“ finansinės būklės prastėjimo.

Apeliantų teigimu, tęsti prekybos veiklos UAB „Naras“ neturėjo galimybių, kadangi santykius su ja dėl įtemptos bendrovės finansinės situacijos nutraukė patys tiekėjai. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai šiai aplinkybei patvirtinti nėra pateikę jokių įrodymų. Į bylą pateiktoje audito ataskaitoje, kuria be kita ko remiasi apeliantai, nurodytu klausimu pateikiama prielaida, kad bendrovės finansiniai rodikliai „galėjo turėti įtakos jos prekių tiekėjo požiūrio susiformavimui“ (b.l. 77, t. III), kuri nėra pakankama įrodyti tiekėjų atsisakymo bendradarbiauti faktą. Priešingai, jau minėtas „Naras“ 2011 m. liepos 17 d. prašymas patvirtina, kad patys UAB „Naras“ vadovai informavo tiekėjus apie naujų įmonių įsteigimą ir kvietė toliau bendradarbiauti su jomis. Iš į bylą pateikto BAB banko Snoras 2010 m. vasario 19 d. pokalbio su klientu protokolo (b.l. 149, t. VII) matyti, kad, kilus finansiniams sunkumams, UAB „Naras“ restruktūrizavimo idėja UAB „Naras“ atstovo buvo atmesta, kadangi įsipareigojimus tiekėjams bendrovė vykdė tinkamai ir didelių įsiskolinimų neturėjo. Nepaisant to, nepradedant UAB „Naras“ restruktūrizavimo įstatymų nustatyta tvarka, bendrovės veikla vėliau buvo suskaidyta, pelningos veiklos dalį perkeliant į naujai įsteigtus juridinius asmenis UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, o nuostolingą veiklos dalį (investicinį projektą) paliekant UAB „Naras“. Tokia situacija, kai bankrutuojančiai bendrovei paliekama didesnioji skolų našta, pelningą bendrovės veiklos dalį perkeliant į naujai tų pačių asmenų įsteigtas (valdomas) bendroves, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip „fenikso sindromas“, reiškiantis tyčinį bankrotą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad UAB „Naras“ kreditorių interesai veiklos perkėlimu pažeisti nebuvo, kadangi su daugeliu kreditorių buvo atsiskaityta, o BAB banko Snoras reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka. Jei UAB „Naras“ turimo turto būtų pakakę atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovei nebūtų buvę pradėtos bankroto procedūros. Tuo tarpu dalies kreditorių išskyrimas ir jų reikalavimų patenkinimas, kaip jau minėta, neatitinka kreditorių lygiateisiškumo principo. Byloje neįrodyta, kad dalinį UAB „Naras“ atsiskaitymą su kreditoriais sąlygojo būtent veiklos perkėlimas, ir kad su kreditoriais negalėjo būti atsiskaityta kitu būdu (pavyzdžiui, restruktūrizuojant UAB „Naras“ įstatymų nustatyta tvarka ar šiai bendrovei tęsiant veiklą). Apeliantai taip pat nepateikė jokių įrodymų (išskyrus savo vertinimą), kad veiklos perkėlimas esamomis sąlygomis buvo būtinas ir neišvengiamas, t.y. nepaneigė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos.

Apeliacinės instancijos teismas detaliau neanalizuoja apeliantų argumentų, susijusių su UAB „Naras“ ilgalaikio turto ir prekių likučių pardavimais susijusioms bendrovėms ir šių sandorių naudingumu/nenaudingumu UAB „Naras“, konstatuodamas, kad pelningos veiklos dalies vykdymas per naujai tų pačių asmenų įsteigtus (valdomus) juridinius asmenis, bankrutuojančiai bendrovei paliekant nuostolingą veiklos dalį, yra pakankamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo pagrįsti. Kaip jau minėta, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia, kad visi įmonės vadovo ar akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ir bloginantys bendrovės turtinę padėtį. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalies tokių sandorių nenaudingumas UAB „Naras“ jau yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (pavyzdžiui, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-361-301/2014, kuriame konstatuota, kad prieš sudarant sandorį su UAB „Technikos namai“ prekės UAB „Naras“ vadovo iniciatyva perkainuotos – nukainuotos daugiau nei 50 proc. (b.l. 165, t. IV)).

Dėl UAB „Naras“ atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Apeliantai be kita ko nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnio norma įsigaliojo 2013 m. spalio 10 d., t.y. jau po UAB „Naras“ bankroto, todėl nagrinėjamai bylai negali būti taikoma. Kaip jau minėta, pagal teismų formuojamą praktiką, ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo atlikimo teisme metu (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-370/2016). Kita vertus, teismų praktikoje ir iki atitinkamų CK bei ĮBĮ pakeitimų kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimas, sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, sudarant sandorius įmonei esant faktinio nemokumo būsenoje buvo pripažįstamas vienu iš tyčinio bankroto požymių (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Apeliantų teigimu, atlikdama įskaitymo sandorius, UAB „Naras“ nesuteikė pirmenybės pavieniams kreditoriams, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaitė su visais savo kreditoriais, išskyrus AB banką Snoras, kurio reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, kelis darbuotojus, kuriems įsipareigojimai atsirado tik už paskutinį bendrovės veiklos mėnesį, VSDFV (taip pat už paskutinį veiklos mėnesį), VMI, bei susijusius asmenis. Šis apeliantų teiginys yra prieštaringas ir nenuoseklus, kadangi juo iš esmės patvirtinama, kad atsiskaityta buvo ne su visais, o su pasirinktiniais kreditoriais, net jei tokių kreditorių buvo didelė dalis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Naras“ iki pat bankroto bylos iškėlimo, jau būdama nemoki, atsiskaitymus su tiekėjais vykdė esant įsiskolinimams darbuotojams, VSDFV, valstybės biudžetui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad eilė 2012 m. (prieš pat bankroto bylos iškėlimą) UAB „Naras“ sudarytų sandorių buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimu negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pripažinti UAB „Naras“ ir UAB „Didma“ sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, kuriais 2012 m. gegužės 31 d. parduotas automobilis Volvo S60 bei mikroautobusas VW LT 30, o 2012 m. birželio 11 d. – automobilis Mercedes Benz. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu negaliojančia nuo jos sudarymo momento pripažinta UAB „Naras“ ir UAB „Statybų namai“ 2012 m. birželio 30 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Technikos namai“ 2012 m. birželio 30 tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Bolderaja serviss“ 2012 m. gegužės 2 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Nova Balt“ 2012 m. birželio 1 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Valvėsta“ 2012 m. gegužės 7 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi ši nutarties dalis palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Vernisažas“ 2012 m. gegužės 4 d. tarpusavio skolų suderinimo (įskaitymo) aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi minėta nutartis palikta galioti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažintas negaliojančiu nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ susitarimas dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. sudaryta buhalterinė pažyma; Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „UTVT“ 2012 m. gegužės 17 d. sudaryta tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma.

Iš į bylą pateiktų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad 2012 m. gegužės – birželio mėnesiais, UAB „Naras“ jau esant nemokumo situacijoje (2012 m. balandžio 1 d. suėjus paskolos grąžinimo AB bankui Snoras terminui ir 2012 m. balandžio 24 d. sužinojus, kad kredito sutartis nebus pratęsta), UAB „Naras“ įvykdė eilę atsiskaitymų su pasirinktais kreditoriais, tarp jų su susijusiomis bendrovėmis ir tiekėjais, su kuriais tęsiamas bendradarbiavimas per naujai įsteigtas bendroves. Kai kurie atsiskaitymai vyko pritaikant nuolaidas tokiu būdu, kad UAB „Naras“ įsiskolinimas taptų lygos kreditoriaus įsiskolinimui UAB „Naras“ (b.l. 18, t. V). Dalis UAB „Naras“ kilnojamojo turto perleista susijusiai bendrovei UAB „Didma“ (b.l. 124, t. IV). Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015 bei 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015 nurodė, kad toks UAB „Naras“ veikimas vieno kurio nors kreditoriaus naudai, esant nemokumo būsenai, nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 78, 110, t. V). Atmestini apeliantų argumentai, kad nurodyti teismų procesiniai sprendimai priimti vertinant tik pavienius atvejus, neatsižvelgiantį į tai, kad UAB „Naras“ siekė atsiskaityti su visais kreditoriais. Kaip matyti iš į bylą patiktų teismų procesinių sprendimų, šie argumentai (dėl bandymo atsiskaityti su visais kreditoriais) buvo nurodyti ir bankroto administratoriaus ieškinius pagal actio Pauliana nagrinėjantiems teismams (b.l. 88, t. V).

Apeliantai teigia, kad nurodyti sandoriai neturi jokios reikšmės sprendžiant tyčinio bankroto klausimą, kadangi jų sudarymo metu UAB „Naras“ jau buvo nemoki (dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo). Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką tyčinis bankrotas gali būti konstatuojamas ne tik tada, kai konkretūs bendrovės vadovų ar akcininkų veiksmai tiesiogiai lėmė bendrovės nemokumą, bet ir tie atvejai, kai įmonei esant faktiškai nemokiai, tolesnė tokios įmonės veikla nukreipiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ar sumažinti kai kurių kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Būtent tokią situaciją, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

Atmestini ir apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis į bylą pateiktuose įsiteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis, kadangi bylose, kuriose šie sprendimai priimti, nedalyvavo kai kurie iš nagrinėjamos bylos suinteresuotų asmenų. Visose bylose pagal bankroto administratoriaus actio Pauliana ieškinius dalyvavo UAB „Naras“, kurios tyčinio bankroto klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Tai, kad kai kurie iš nagrinėjamos bylos suinteresuotų asmenų nedalyvavo bylose dėl actio Pauliana, nes neprisidėjo prie konkretaus ginčijamo sandorio sudarymo, nepaneigia priimtų sprendimų prejudicinės galios UAB „Naras“.

Dėl proceso pirmosios instancijos teisme tinkamumo

Apeliantas N. S. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso, nes visiškai nevertino jo nurodytų aplinkybių, teismo nutarties motyvuose iš esmės atkartojami suinteresuoto asmens BAB banko Snoras teiginiai, o į bylą pateikta audito išvada pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta neleistinu įrodymu.

Iš bylos duomenų matyti, kad į bylą pateikta audito išvada teismo buvo priimta ir dėl jos pasisakyta ginčijama nutartimi. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas šio įrodymo vertinimas nesutampa su apelianto vertinimu, savaime nereiškia proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma audito išvada, tiek kiek ji susijusi su UAB „Naras“ finansinės būklės analize, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl tyčinio bankroto požymių buvimo. Kai kuriais išvadoje pateiktais teiginiais (pavyzdžiui, dėl tyčinių UAB „Naras vadovų ar akcininkų veiksmų buvimo/nebuvimo, tiekėjų požiūrio) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi juose išreikšta tik išvadą pateikusio asmens nuomonė klausimais, kurie pagal įstatymą priskirti spręsti teismui.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nereiškia pareigos atsakyti į kiekvieną šalies argumentą ar teismo procesiniame sprendime aptarti kiekvieną į bylą pateiktą įrodymą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) gali būti konstatuojamas tik tada, jei teismo procesinio sprendimo motyvai apskritai nenurodyti, arba iš šių motyvų nėra galimybės spręsti, kuo remdamasis teismas darė vieną ar kitą išvadą. Nepakankamai išsamus teismo procesinio sprendimo motyvavimas tam tikrais atvejais gali būti pripažintas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau toks pažeidimas galėtų būti pagrindu teismo procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu byloje dalyvaujančio asmens nesutikimas su teismo procesinio sprendimo motyvais nereiškia, kad šį sprendimą priėmęs teismas pažeidė proceso teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK nustatytus teismo procesiniam sprendimui keliamus turinio reikalavimus – joje apibendrinta forma pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, įvardyti įrodymai ir argumentai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl tyčinio bankroto, kurios, kaip jau minėta, yra pagrįstos. Tai, kad teismo argumentai iš dalies sutampa su suinteresuoto asmens BAB banko Snoras atsiliepime nurodytais argumentais reiškia ne neįsigilinimą į bylos esmę, kaip teigia apeliantas, o tai, kad pirmosios instancijos teismas su šiais argumentais sutiko.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nuspręsta dėl BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirųjų skundų argumentai ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis). Skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015), todėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, kadangi jie neturi įtakos nagrinėjamos bylos procesiniam rezultatui.

Dėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo A. V. atskirajame skunde be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas AB bankui Snoras, du kartus padidino Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcijoje „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytą sumą.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog AB bankui Snoras maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudaro 2 713,35 EUR, tačiau, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, banko atsiliepimo išsamumą pirmosios instancijos teismas bankui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą padidino iki 5 426,70 EUR, t.y. beveik du kartus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pagrindo priteisti didesnį nei numatytas Rekomendacijose bylinėjimosi išlaidų dydį nagrinėjamoje byloje nebuvo. Bylos apimtis ir sudėtingumas pateisina maksimalių Rekomendacijose numatytų bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimą, tuo tarpu atsiliepimo išsamumas yra įstatymo keliamas reikalavimas šalies procesinio dokumento turiniui. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą BAB bankas Snoras nurodo, kad teikė atsiliepimą į šešių priešingus interesus turinčių asmenų procesinius dokumentus, šie argumentai neturi pagrindo, kadangi visų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose buvo analizuojamas tas pats klausimas – BUAB „Naras“ tyčinio bankroto požymių buvimas/nebuvimas, pateikiant iš esmės tuos pačius argumentus. BAB banko Snoras argumentas, kad jis galėjo pateikti ne vieną, o šešis atsiliepimus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks procesinis veiksmas (kelių savo turiniu iš esmės analogiškų procesinių dokumentų pateikimas) galėtų ir turėtų būti bylą nagrinėjančio teismo įvertintas, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už kiekvieną atsiliepimą priteisimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, AB bankui Snoras priteistą advokato pagalbos išlaidų sumą sumažinant iki 2 713,35 EUR arba po 387,62 EUR iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Atmetus suinteresuotų asmenų N. S., UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“ atskiruosius skundus ir iš dalies patenkinus suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą, spręstina dėl priešingus interesus turinčių proceso dalyvių – BAB banko Snoras ir BUAB „Naras“, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo. BAB bankas Snoras duomenų apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nėra pateikęs.

BUAB „Naras“ yra pateikęs duomenis apie 800 EUR advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 300 EUR už atsiliepimo į N. S. atskirąjį skundą parengimą (b.l. 48-49, t. IX), 300 EUR už atsiliepimo į A. V. atskirąjį skundą parengimą (b.l. 55-56, t. IX), 200 EUR už atsiliepimo į UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“ atskirąjį skundą parengimą (b.l. 63, t. IX). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkintų A. V. reikalavimų dalis nesusijusi su BUAB „Naras“ interesais, tačiau įvertinęs tai, kad atsiliepimų argumentai iš dalies kartojasi ir atitinka pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, atsižvelgdamas į Rekomendacijose numatytus dydžius, BUAB „Naras naudai priteisia po 200 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš N. S. ir A. V. ir po 100 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantai N. S., A. V., UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Prašymai grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė jos esmės ir kad teisingo sprendimo byloje priėmimui būtina išklausyti buvusių BUAB „Naras“ vadovų paaiškinimus.

Pagal CPK 336 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymai dėl proceso žodinės formos bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos. Apeliantas buvo sudaryta galimybė savo paaiškinimus žodžiu teikti pirmosios instancijos teisme, argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, tuo pačiu ir susijusių su buvusių BUAB „Naras“ vadovų priimtų verslo sprendimų logika, išsamiai išdėstyti apeliantų procesiniuose dokumentuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti, BAB bankui Snoras iš suinteresuotų asmenų N. S., J. R., A. V., E. M., M. S., UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 387,62 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Priteisti iš apeliantų N. S. ir A. V. po 200 EUR, o iš apeliantų UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ po 100 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų BAUB „Naras“ naudai.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė