- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2-372/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Minijos baldų prekyba“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, patenkindamas UAB ,,Minijos baldų prekyba“ direktoriaus R. J. prašymą, 2009 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė minėtai bendrovei bankroto bylą (t. 1, b. l. 67).
Šalies argumentai
Kreditorius UAB ,,Gamafondas“ 2009 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB ,,Minijos baldų prekyba“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2008 m. gegužės–liepos mėnesį UAB ,,Minijos baldų prekyba“ buvo reorganizuota atskyrimo būdu, reorganizaciją organizavo ir įvykdė bendrovės akcijų savininkas ir direktorius R. J. , kuris tapo ir naujai įsteigtos bendrovės UAB „Minijos baldai plius“ vieninteliu akcijų savininku ir direktoriumi. Pareiškėjos nuomone, reorganizacija buvo įvykdyta tokiu būdu, kad veiklą tęstų naujai įsteigta bendrovė, o UAB „Minijos baldų prekyba“ negalėjo tęsti savo veiklos, nes nedisponavo tam būtinomis priemonėmis, dėl to buvo privesta prie bankroto.
Atsiliepimas
R. S. , laikinai einanti bankrutuojančios UAB „Minijos baldų prekyba“ administratoriaus UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ direktorės pareigas, atsiliepime nurodė, kad šiuo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-00068-09 pagal Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pirmąją ir trečiąją dalis dėl turtinės žalos padarymo apgaule. Įmonės reorganizavimo metu UAB „Minijos baldų prekyba“ buvo perduota materialiojo turto už 138 010,65 Lt, o bankroto bylos iškėlimo metu konstatuota, jog nebaigtos gamybos likutis yra lygus nuliui, o turtas parduotas UAB „Vilniaus MBC“.
Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į minėtą prašymą nurodė, kad reorganizacija buvo vykdoma siekiant atskirti dvi veiklos rūšis: patalpų subnuomą ir prekybą baldais. Po reorganizacijos UAB „Minijos baldų prekyba“ tęsė subnuomos veiklą, tai yra išsinuomodavo didelius patalpų plotus, dėl to gaudavo nuolaidas, ir subnuomodavo tas patalpas, o UAB „Minijos baldai plius“ tęsė prekybos baldais veiklą. Tuo siekta optimizuoti ūkinę veiklą, sumažinti verslo riziką. Jis taip pat nurodė, kad apie reorganizaciją buvo pranešta kreditoriui UAB „Gamafondas“ (ABĮ 65 str. 1 d.), tačiau jis nereikalavo papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo, nutraukti ar įvykdyti prievoles. UAB „Minijos baldų prekyba“ įvykdyta reorganizacija yra galiojanti ir teisėta. Jo teigimu, UAB „Minijos baldų prekyba“ bankrotą lėmė ne tyčiniai veiksmai, o susidariusi nepalanki situacija rinkoje – krizė ir nuomotojų nenoras mažinti nuomos kainas. Bankrutavo labai daug baldų įmonių, subnuomininkai neišgalėjo mokėti UAB „Minijos baldų prekyba“ nuomos mokesčių, o ši įmonė turėjo mokėti už nuomą nuomotojams, pati nebegaudama pinigų iš subnuomininkų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino ir pripažino UAB ,,Minijos baldų prekyba“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (ĮBĮ 2, 20 str.). Šią išvadą teismas grindė tokiais argumentais:
Pirma, nuo įmonės reorganizavimo iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praėjo vos penki mėnesiai, reorganizaciją organizavo ir įvykdė UAB „Minijos baldų prekyba“ akcijų savininkas ir direktorius R. J. , kuris tapo ir naujai įsteigtos bendrovės UAB „Minijos baldai plius“ vieninteliu akcijų savininku ir direktoriumi. Teismas nustatė, jog reorganizuojamoje bendrovėje neliko ilgalaikio turto, o naujajai buvo perduota visa pagaminta produkcija, visos prekės, visa programinė įranga, visos transporto priemonės, įrankiai ir įrenginiai, visas kitas nematerialus turtas, taip pat buvo perduotas beveik visas nepaskirstytas UAB „Minijos baldų prekyba“ pelnas. UAB „Minijos baldai plius“ faktiškai tęsė reorganizuotos ir šiuo metu bankrutuojančios bendrovės veiklą – vykdė prekybą baldais, dirbo su tais pačiais tiekėjais ir klientais, pasamdė tuos pačius darbuotojus. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis (civilinė byla Nr. 2-1277-460/2009), iki reorganizacijos bendrovėje UAB „Minijos baldų prekyba“ dirbę 87 darbuotojai iš 95 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutraukė su šia bendrove darbo santykius ir perėjo dirbti į naujai įsteigtą bendrovę, o senojoje liko vienintelis darbuotojas – akcijų savininkas ir direktorius R. J. ir dirbo iki 2008 m. sausio 23 d.
Antra, teismas nurodė, jog, vykdydamos prekybą baldais, UAB „Minijos baldų prekyba“ naudojo, o UAB „Minijos baldai plius“ naudoja šiuo metu, tą patį prekės ženklą „Minijos baldai“, kurio registracija nuo 2009 m. vasario 27 d. priklauso UAB „Minijos baldai plius“ pagal tarp šių bendrovių 2009 m. sausio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią prekės ženklo pardavimo kaina - 100 Lt. Ši sutartis buvo sudaryta po to, kai R. J. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Minijos baldų prekyba“ iškėlimo, be to UAB „Minijos baldų prekyba“ atstovavo vyr. buhalterė L. Š. , o UAB „Minijos baldai plius“ - direktoriaus pavaduotojas komercijai L. J. , kaip nurodyta sutartyje, bendrovių įstatų pagrindu, tačiau abu asmenys sutarties sudarymo dieną nurodytose įmonėse nedirbo. Teismas laikė, kad prekės ženklo, kuris yra veiksmingos konkurencinės kovos priemonė, perleidimas už 100 Lt, pažeidžia UAB „Minijos baldų prekyba“ kreditorių interesus bei buvo sudarytas tarp susijusių asmenų.
Trečia, teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 2 d. R. J. , jau nebebūdamas UAB „Minijos baldų prekyba“ direktoriumi bei pateikęs Klaipėdos apygardos teismui prašymą iškelti bendrovei bankroto bylą, veikdamas nesąžiningai ir klaidindamas kreditorių UAB ,,Gamafondas“, su juo pasirašė susitarimą Nr. 3, kuriuo buvo pakeistos nuomos sutarties sąlygos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. J. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti kreditoriaus UAB ,,Gamafondas“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas, vertindamas įmonės reorganizavimą, neatsižvelgė į tai, kad tai ilgalaikė procedūra. Faktiškai ji buvo pradėta dar 2007 metais, kai UAB ,,Minijos baldų prekyba“ rodikliai buvo geri. Sprendimai galiojantys, nėra nuginčyti ar ginčijami. Naujai įsteigta UAB ,,Minijos baldai plius“ buvo atsakinga už UAB ,,Minijos baldų prekyba“ prievoles jai perduotu turtu, todėl turtas ar turtinės teisės nėra ir negalėjo būti paslėpti (ABĮ 68 str. 4 d.). Be to, apie reorganizaciją buvo pranešta kreditoriui UAB ,,Gamafondas“ (ABĮ 65 str. 1 d.). Apelianto teigimu, reorganizavimu siekta optimizuoti ūkinę veiklą ir atskirti dvi veiklos rūšis: patalpų subnuomą ir prekybą baldais. Po reorganizacijos UAB ,,Minijos baldų prekyba“ tęsiamam subnuomos verslui didelių priemonių nereikėjo, todėl bendrovėje liko du darbuotojai. Teismas netyrė apelianto nurodomų tikrųjų UAB ,,Minijos baldų prekyba“ bankroto priežasčių: ženkliai pablogėjusi šalies ekonominė situacija, subnuomininkų neatsiskaitymas, sutarčių nutraukimai, dalies jų bankrotai, pareiga mokėti nuomą už visus plotus, nelanksti nuomotojo UAB ,,Gamafondas“ pozicija. Nuomotojas pagal 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimą Nr. 2 perėmė patalpas bei visus subnuomininkus, tuo faktiškai atimant iš bendrovės pajamų šaltinius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bankroto byla yra iškelta ir UAB ,,Minijos baldai plius“, kas įrodo, jog Lietuvos baldų pramonę palietė krizė ir paneigia teismo išvadą, kad reorganizacija buvo siekta perkelti veiklą kitai įmonei. Teismas nenustatė nė vieno sandorio, pagal kurį būtų atsiskaityta už abejotinas paslaugas, prekes, kad būtų prisiimti kokie nors abejotini įsipareigojimai. Atvirkščiai, 428 000 Lt skolą už prekybinių plotų nuomą, perėmė kita R. J. valdoma įmonė UAB ,,MBI baldai“, kad sušvelninti bankroto pasekmes kreditoriams. Prekės ženklo perleidimas neįtakojo bankroto, tai nėra turtas, kuriuo galima atsiskaityti su kreditoriais. Kitų panašaus pavadinimo įmonių (UAB ,,Minijos baldai“, UAB ,,Minijos baldų centras“), kurių valdymo organų nariu ar dalyviu R. J. niekada nebuvo, akcininkas ir direktorius A. J. - R. J. darbdavys, reikalavo perduoti prekės ženklą, nurodydamas, jog imsis priemonių dėl UAB ,,Minijos baldai“ reputacijos žeminimo. Sandoris dėl prekės ženklo ,,Minijos baldai“ perleidimo galbūt ir nėra teisėtas, tačiau A. J. turėjo moralinę teisę reikalauti apsaugoti šį ženklą nuo bankroto. Teismas nepagrįstai sprendė, kad R. J. suklaidino kreditorių UAB ,,Gamafondas“ sudarydamas 2009 m. vasario 2 d. susitarimą Nr. 3, nes buvo aiškiai nurodyta, kad jis nebėra direktorius, susitarimą pasirašė kaip vienintelis bendrovės akcininkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Gamafondas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad reorganizacijos sąlygų įvertinimas, bei UAB ,,Minijos baldų prekyba“ ir UAB ,,Minijos baldai plius“ finansinės būklės rezultatų analizė rodo, kad buvo siekta įsteigti naują bendrovę su išskirtinėmis sąlygomis tęsti reorganizuotos bendrovės veiklą. Sąlygos neatitiko toms, kuriomis veikė kiti rinkos dalyviai: nepatiriant realių veiklos sąnaudų, kuro buvo perkeltos bankrotui rengiamai UAB ,,Minijos baldų prekyba“. Įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Minijos baldų prekyba“ neketino užsiimti pelninga subnuomos veikla, veiksmai buvo užprogramuoti kurti nuostolius: nepernuomavo susijusiai įmonei UAB ,,Minijos baldai plius“ išsinuomotų patalpų, bet faktiškai sudarė jai prioritetines sąlygas, perdavė teisę jomis naudotis ir sąmoningai atsisakė dalies savo pajamų. Teismas pagrįstai sprendė, kad sandoris dėl prekės ženklo perleidimo už 100 Lt, pažeidė kreditorių interesus. Be to, jau po prašymo iškelti bendrovei bankroto bylą pateikimo, susijusiai bendrovei už rinkos kainos neatitinkančią pinigų sumą perleistas prekės ženklas ,,Baldų šalis“. Apeliantas, pasirašydamas 2009 m. vasario 2 d. susitarimą, sąmoningai neteikė informacijos apie pradėtas bankroto procedūras, siekė, kad UAB ,,Minijos baldai plius“ ilgiau veiktų, nepatirdama sąnaudų, o UAB ,,Minijos baldų prekyba“, kaip bankrutuoti parengtai bendrovei augtų skolos, niekuo nerizikuojant, nes neliko jokio turto. Kreditoriaus nuomone, aplinkybė, jog UAB ,,Minijos baldai plius“ yra iškelta bankroto byla, vertintina neatsiejamai nuo to, kad antstolė veikdama kitoje byloje, neberado šios bendrovės turto, kad 2009 m. sausio 30 d. buvo įregistruota nauja UAB ,,MBI baldai“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra apeliantas. Tai gali reikšti, kad yra sąmoningai ir tikslingai veikiama, kai bendrovės kuriamos trumpalaikiams tikslams pasiekti, sukaupiami įsiskolinimai ir joms inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais klausimais ir, patenkindamas kreditorius UAB ,,Gamafondas“ prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 185, 263 str.).
Kaip žinoma, Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas, tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia, tai yra kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismų praktiką šiais klausimais formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą nurodė, kad tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, todėl nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Šis teismas yra konstatavęs, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimu prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas, įvertinęs įmonės kreditoriaus UAB ,,Gamafondas“ nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, o taip pat pasinaudojęs nuostata, kad šios kategorijos bylose teismas privalo būti aktyvus, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad UAB ,,Minijos baldų prekyba“ buvo privesta prie bankroto tyčia (CPK 185 str.). Tokią teismo išvadą patvirtina byloje nustatytos ir skundžiamoje nutartyje išanalizuotos aplinkybės, susijusios su reorganizuotos ir šiuo metu bankrutuojančios UAB „Minijos baldų prekyba“ bei naujai įsteigtos bendrovės UAB „Minijos baldai plius“ akcininkų bei valdymo organų sutapimu, aplinkybės, apibūdinančios tiek lėšų, tiek materialaus (įranga, produkcija, žaliavos ir kt.) bei nematerialaus reorganizuotai UAB „Minijos baldų prekyba“ priklausiusio turto perdavimą ar įkainojimą bei perleidimą UAB „Minijos baldai plius“, perėjimas dirbti į pastarąją įmonę iš esmės visų pirmosios įmonės darbuotojų ir kt., šiai įmonei paliekant nuomojamų patalpų sunuomojimo verslą bei nesureguliuotus santykius su šių patalpų savininku. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Minijos baldai plius“ iš esmės buvo perduotas visas verslas. Apelianto tvirtinimas, kad toks verslo paskirstymas buvo minimo reorganizavimo tikslas, taip pat nepaneigia minimos teismo išvados, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, įmonės vadovas, būdamas pakankamai išsilavinęs ir turintis verslo organizavimo patirties, tinkamai vykdydamas Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotas savo prievoles, turėjo galimybę ir privalėjo užtikrinti, kad UAB „Minijos baldų prekyba“ reorganizavimu iš tiesų būtų pasiektas tikslas, atitinkantis tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Kaip minėta, apeliantas savo skunde teigia, jog reorganizavimu buvo siekiama optimizuoti šios bendrovės ūkinę veiklą. Be to, vertintina ir tai, kad apeliantas, būdamas reorganizuotos UAB „Minijos baldų prekyba“ direktoriumi, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei kreipėsi nepraėjus nei pusės metų nuo jos reorganizavimo, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, paneigia apelianto argumentus, kad minimas įmonės pertvarkymas niekaip neįtakojo jos bankroto, ir patvirtina teismo motyvus apie tyčinio bankroto požymius, tai yra bendrovės valdymo organų sąmoningą veikimą šios įmonės nenaudai (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, atmeta apelianto argumentus, jog teismo išvadą dėl tyčinio bankroto požymių paneigia faktas, kad reorganizuojamos UAB „Minijos baldų prekyba“ materialusis bei nematerialusis turtas bei teisės UAB „Minijos baldai plius“ buvo perduotos galiojančių sandorių pagrindu, nes, kaip žinia, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsniu, įsiteisėjus minėtai nutarčiai, administratorius privalės patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, pripažinus bankrotą tyčiniu, ikiteisminio tyrimo institucijos, kurioms teismas adresavo nutarties nuorašą, o taip pat administratorius pareikšdamas ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytus ieškinius, nėra ribojami teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nes remiamasi ikiteisminio tyrimo metu bei sandorių patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu. Kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens R. J. atskirasis skundas atmestinas (CPK 185, 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.