Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams E. Š. ir D. K. dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

17. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 23 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-7249 nustatyta, kad J. L. buvo išmokėtos ligos išmokos: 2019 m. lapkričio 15 d. išmokėta 272,14 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. – 170,10 Eur, 2019 m. gruodžio 19 d. – 680,40 Eur, 2020 m. sausio 8 d. – 272,16 Eur, 2020 m. sausio 14 d. – 136,08 Eur, 2022 m. sausio 5 d. – 619,75 Eur. Pažymėtina, kad likusi išmokų dalis, kaip buvo nurodyta ir ieškovo sprendimuose dėl ligos išmokų skyrimo, buvo įskaityta J. L. gyventojų pajamų mokesčiui ir privalomojo sveikatos draudimo įmokai. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atlyginę žalą ieškovui, nėra (CPK 178 straipsnis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareigą šią žalą atlyginti, tačiau regreso teisės apimtis nereglamentuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

25. Nagrinėjant šiuos argumentus taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovai įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovas nurodė, jog patyrė 2 530,14 Eur žalą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios žalos dydį: 2019 m. lapkričio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1184-1013/2020, nedarbingumo pažymėjimus, išrašytus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. sausio 3 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl J. L. teisės į ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 23 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-7249 (žiūrėti sprendimo 12-17 punktus); taip pat nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai; CPK 178, 185 straipsniai).

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovams atsirado prievolė atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą (atsakovai neneigė, kad iš esmės abudu dalyvavo kai buvo sužalotas J. L.). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų šią žalą atlyginę, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 2 530,14 Eur žalos atlyginimo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.246-6.249 straipsniai; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28. Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas patenkino ieškinį visiškai, valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 57 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 28,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

29. Byloje iš viso patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kita vertus, valstybei iš atsakovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

31. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo įsiskolinimo mokėjimą ieškovui išdėstyti dalimis (nenurodo kokiomis); ieškovas tokiam atsakovų prašymui neprieštarauja.

33. Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas E. Š. dirba ir gauna nuolatines pajamas (paskutinių trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 2 314 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas E. Š. nekilnojamojo turto neturi; VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas transporto priemonių neturi. Sodros duomenimis atsakovas D. K. dirba ir gauna nuolatines pajamas (paskutinių trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 839,93 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas D. K. nekilnojamojo turto neturi; VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovui priklauso dvi transporto priemonės.

34. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovų turtinė padėtis gali būti pripažįstama kaip sunki ir sprendimu priteista suma 2 530,14 Eur yra pakankamai ženkli atsakovams, dėl ko atsakovai negali iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovui. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprieštarauja atsakovų prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, siekiant jo įvykdymo.

35. Taigi, ieškovui iš atsakovų teismo sprendimu priteista 2 530,14 Eur dydžio suma išdėstytina 3 mėnesiams, įpareigojant atsakovus iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 843,38 Eur. Toks vykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, j. a. k. 191683350, 2 530,14 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų 14 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos – 2 530,14 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant solidarius atsakovus E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 843,38 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 38 ct).

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.