Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu;

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, 2019 m. spalio 24 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje, restorane (duomenys neskelbtini), lankytojų akivaizdoje, garsiai šūkavo, kėlė padavėjai R. S. sijoną, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo padavėją R. S. ir barmeną J. L., atsisakė apmokėti sąskaitą, ir bandant pasišalinti iš restorano, kumščiu sudavė vieną smūgį J. L. į krūtinę ir vieną smūgį sudavė T. S. į kaklą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą J. L., ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas, 2019 m. spalio 24 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje, restorane (duomenys neskelbtini), lankytojų akivaizdoje, garsiai šūkavo, kėlė padavėjai R. S. sijoną, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo padavėją R. S. ir barmeną J. L., atsisakė apmokėti sąskaitą, ir bandant pasišalinti iš restorano, T. S. akivaizdoje, koja spyrė J. L. į kairę ranką, tokiu būdu padarė J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžiu (pagal sp. išvadą Nr. G4463/2019(01)).

Kaltinamasis E. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis E. Š. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymo, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui kaltinamieji pareiškė, kad prisipažįsta kaltais, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamųjų gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad dirba restorane (duomenys neskelbtini) pamainos vadovu. 2019 m. spalio 23 d. pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką pradėjo darbą 18.30 val. 2019 m. spalio 24 d. apie 00.10 val., į restoraną užėjo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai. Vienas buvo su barzda. Jie atsisėdo prie staliuko, užsisakė maisto ir alkoholinių gėrimų. Iš pradžių sėdėjo tvarkingai, o vėliau pradėjo kabinėtis prie padavėjos R. S. ir ją įžeidinėti. Paprašius vyrų nusiraminti, jie laikinai nusiramino. Tačiau vėliau vėl pradėjo kabinėtis prie padavėjos ir klientų, elgėsi neadekvačiai. Tuomet paprašė jų atsiskaityti už užsakytą maistą ir gėrimus ir išeiti iš restorano. Vyrai pradėjo elgtis dar agresyviau, šaukė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nemokės. Barmenui priėjus prie vyrų ir paprašius atsiskaityti už suteiktas paslaugas, vienas iš vyrų, kuris buvo be barzdos, atsistojo ir pradėjo pulti barmeną - J. L.. Tačiau J. L. atsitraukė ir nustūmė vyrą nuo savęs. Tuomet kitas vyras, kuris buvo su barzda, atsistojo ir bandė pulti J. L.. Tuomet jis pribėgo ir visus išskyrė. J. L. nuėjo prie baro ir paspaudė pavojaus mygtuką. Jis pasakė vyrams, kad iškviesta apsauga ir prašė sulaukti apsaugos darbuotojų. Laukiant apsaugos darbuotojų, vienas iš vyrų, kuris buvo be barzdos, trenkė jam iš rankos per kaklą, tačiau smūgis buvo nestiprus ir fizinio skausmo jis nepajuto. J. L. pribėgo ir patraukė vyrą su barzda nuo jo, tačiau vyras, kuris buvo su barzda spyrė J. L. į kairę ranką. Į restoraną atvyko apsaugos darbuotojai, sulaikė abu vyrus ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai sulaikė abu vyrus ir iškvietė J. L. greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos darbuotojai apžiūrėjo J. L. ir išvežė į ligoninę. Sulaikyti vyrai už maistą ir gėrimus neatsiskaitė, nesumokėjo 20 eurų. Tačiau, įmonė dėl padarytos turtinės žalos į policiją nesikreips. Šio įvykio metu jis nenukentėjo, jokia žala nepadaryta. Minėtu vyrus matė pirmą kartą, anksčiau nepažinojo (b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini), aptarnavo staliuką, prie kurio sėdėjo du neblaivūs klientai - vyrai. Minėti vyrai buvo apie 30-40 amžiaus, abu aukšti apie 190 ūgio, normalaus kūno sudėjimo, gana tvarkingai apsirengę. Jie kabinėjosi prie jos, tai yra, kai atnešė patiekalus, tyčia kėlė jai sijoną. Tą pamatęs barmenas J. L., ją užstojo. Priėjęs prie tų vaikinų, paklausė, kaip apmokės sąskaitą, grynais ar kortele, o jie vulgariai atsakė, kad „bibiais“. J. L. sėdėjo netoli ir priėjęs, paprašė gražiai elgtis, apmokėti sąskaitą. Jie pradėjo tyčiotis iš J. L., kad jis ilgaplaukis. J. L. turi ilgesnius plaukus. Ir tada vienas iš vaikinų J. L. pastūmė. Ir nuo to viskas prasidėjo. Ji pasitraukė, kad nepatekti į muštynes. Į muštynes įsitraukė pamainos vadovas T.. Negali pasakyti, kas ir ką mušė, kiek buvo suduota smūgių J. L. ir T.. Kažkas iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie ir nuramino klientus. Vėliau atvyko policija ir vyrukus išvežė. Įvykio metu ji nenukentėjo (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad ji dirba restorane (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 24 d. apie 00.15 val., restorane pastebėjo už staliukų sėdinčius du, gana agresyvius klientus - vyrus. Vienas buvo su barzda. Abu vyrai buvo apie 30-35 metų amžiaus, tamsių plaukų, aukšto ūgio, sportinio kūno sudėjimo, gerai apsirengę. Kavinėje buvo daug žmonių. Minėti vyrai, asmeniškai jai, nieko nesakė ir neįžeidė, bet lankytojų atžvilgiu elgėsi nemandagiai. Vienas iš vaikinų, kuris neturėjo barzdos, vaikščiojo po salę ir prieidamas prie staliukų, trukdė klientas vakarieniauti, juos kalbino, o vieną klientą, kai pastarasis ėjo link tualeto, užkabino pečiu. Pamainos direktorius T. liepė minėtam vyrui susimokėti ir išeiti, bet pastarasis toliau vaikščiojo po salę. Kitas vyrukas, kuris buvo su barzda, sėdėjo už staliuko ir viską stebėjo. Vaikinas, kuris neturėjo barzdos, lindo prie padavėjos - R. S., apsikabinėjo, lietė kojas. R. S. sakė jam trauktis. R. S. jau buvo nunešus sąskaitą jiems, bet jie nemokėjo pinigų. T. ne kartą sakė, kad jie išeitų, bet jie ignoravo. Ir, kai paskutinį kartą R. S. paklausė jų, kaip mokės, grynaisiais ar mokėjimo kortele, tai jie atsakė, kad „bibiais“. Minėti vaikinai labai daug keikėsi. Jai nuėjus į kitą salės pusę, išgirdo, kaip kažkas stumdo stalus. Pamatė, kaip barmenas eina link baro paimti dujų balionėlio, nes vaikinai puola direktorių. Iš šono pamatė, kaip vaikinai bėga, o J. purškia dujomis. Kas vyko toliau, negali pasakyti, kadangi dirbo kitoje salės pusėje. Po kiek laiko pamatė, kaip minėti du vaikinai sėdėjo lauke. Nežino, kas juos išvedė į lauką, galbūt apsauga. Salėje buvo pripurkšta dujomis, todėl durys buvo pravertos (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. M. parodė, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 01.05 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į iškvietimą, adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešimas skambėjo: „kavinėje (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės“. Jis kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. atvyko nurodytu adresu. Į juos kreipėsi (duomenys neskelbtini) direktorius T., pavardės neatsimena, kuris pasakė, kad kavinėje įvyko konfliktas tarp dviejų lankytojų ir barmeno. Šio konflikto metu dėl netinkamo klientų elgesio buvo sugadintas kavinės turtas ir sužalotas barmenas. Šalia kavinės stovėjo kitas policijos tarnybinis automobilis, kurio ekipažo pareigūnai jau buvo sulaikę tuos konfliktuojančius klientus. Pareigūnai juos jiems perdavė, kad pristatytų juos iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus. Jokių sumušimų žymių ant sulaikytų kūno, t. y. veido, rankų, jis nematė (b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4463/2019(01) konstatuota, kad J. L. padarytas kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžis; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 01.05 val. ir vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) užeigą (duomenys neskelbtini), iš kur buvo gautas signalas, kad vyksta muštynės ir darbuotojai nori rašyti pareiškimą. Atvykus į vietą į juos kreipėsi T. S., kuris paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir buvo sumuštas agresyvių klientų, taip pat buvo sumuštas ir jo kolega barmenas, kurį greitoji medicinos pagalba išsivežė į Lazdynų ligoninę. Agresyvius klientus sulaikė ir pristatė į vyriausiojo policijos komisariato Operatvyaus valdymo skyrių tolimesniam aiškinimuisi. Paaiškėjo, kad tai D. K. ir E. Š.. Faktinis sulaikymo laikas 01.10 val. (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio T. S. 2019 m. spalio 24 d. pareiškime matyti, kad šių metų spalio 24 d. 00.15 val. užėjo du vaikinai. Vienas išgėręs, kitas girtokas. Paprašė pavalgyti ir užsisakė dar truputį išgerti. Vienas iš jų priėjęs prie baro pradėjo graibyti padavėją, po to pradėjo kabinėtis prie klientų. Nusiramino po pastabos. Atnešus sąskaitą bandė pagriebti padavėją už kojos. Į klausimą – kaip mokėsit: grynais ar kortele, atsakė – „bybiais“. Priėjo barmenas, paprašė atsiskaityti. Vyras pasakė „pizdinti nuo jo“, o barmenui paklausius kas bus, jei jis „nepizdins“, atsistojo ir trenkė. Barmenas pastūmė jį nuo savęs, vyras nukrito į fotelį ir tada pašoko kitas su barzdele ginti savo draugo. Jis pribėgo, išskyrė, iškvietė apsaugą. Kol apsauga važiavo, pirmas vyras pradėjo įžeidinėti juos abu, prisidėjo ir antras vyras. Vienas iš jų pašoko ir pradėjo bėgti pro duris. Pasakė sustokit (pirmas), tuoj atvažiuos apsauga, išsiaiškins. Vyras pastūmė jį ir trenkė į kaklo sritį. Antras pradėjo muštis ir spyrė barmenui J. L. į ranką. Pataikė į pirštą. Abudu paguldė ant žemės, pribėgo apsauga. Buvo iškviesta policija (b. l. 9).

Byloje esančiame J. L. 2019 m. spalio 24 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini) užėję du neblaivūs klientai sėdėdami prie staliuko pradėjo įžeidinėti restorano personalą, keiktis, kilus konfliktui vienas iš vyrų su barzda spyrė į ranką, pataikė į kairės rankos penktąjį pirštą ir jį sulaužė. Kas buvo minėti asmenys nežino. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 6).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, gautas pavojaus signalas, kad užeigoje vyksta muštynės. Saugos ekipažas vietoje. Užeigos darbuotojai nori rašyti pareiškimą. Pranešė G4S operatorė. Patikrinus informaciją nustatyta, kad du asmenys pristatyti į OVS tolimesniam aiškinimuisi. RVUL Skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja pranešė, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 01.28 val. GMP brg. Į ligoninę pristatė J. L., kuriam diagnozuota: kairės plaštakos 5-ojo piršto lūžimas. Med. personalui paaiškino, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) sumušė nepažįstami. Suteikus med. Pagalbą išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 3).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenų matyti, kad E. Š. 2019 m. spalio 24 d. 01.39 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas (b. l. 79).

Byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenys patvirtina, jog D. K. 2019 m. spalio 24 d. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šioje byloje sprendžiama dėl E. Š. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-113-303/2019).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nepripažino, vis dėlto teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. pilnai pripažino savo kaltę, dėl veiksmų gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu E. Š. parodė, kad įvykio dieną (2019 m. spalio 24 d.) jie po 24 val. atvyko užkąsti į (duomenys neskelbtini) kavinę, buvo šiek tiek apsvaigę nuo alkoholio, užsisakė dar ir gavosi konfliktinė situacija iš abiejų pusių - jie nepatiko aptarnaujančiam personalui, nepatiko, kad jie ten buvo, todėl jų paprašė išeiti, tačiau jie kategoriškai atsisakė išeiti ir taip gavosi konfliktas, susistumdymai tarpusavyje. Nukentėjusiojo atžvilgiu jis nusistūminėjo žmogų, nes norėjo praeiti, kai jam blokavo praėjimą, jis nusistūminėjo nuo savęs nukentėjusįjį, kad galėtų praeiti, pripažįsta, kad dėl tokių veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą. Konflikto metu viskas vyko praktiškai prie vieno stalo, jie pasakė, kad kategoriškai neišeis ir nesumokės, kadangi jų neaptarnauja. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, kadangi jau praėjo daug laiko nuo įvykio. Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių dėl jo veiksmų paaiškino, kad apsižodžiavimas bei šūkavimas buvo su nukentėjusiuoju ir keliais kitais darbuotojais, dėl aplinkybės, kad kėlė padavėjai sijoną – gal taip buvo. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę, bet jo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu laikytini patikimais, kadangi jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais - įvykio aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausto kaltinamojo D. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų J. L., R. S., J. M., Ž. M., T. S. duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo informacija, T. S. pareiškimo duomenys, J. L. protokole-pareiškime nurodyta informacija, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad būdamas viešoje vietoje, t. y. restorane (duomenys neskelbtini), E. Š. dėl alkoholio įtakos elgėsi neadekvačiai, keldamas sijoną padavėjai bei garsiai šaukdamas necenzūrinius žodžius, o po to naudodamas smurtinio pobūdžio veiksmus prieš restorano darbuotojus, demonstravo nepagarbą kitiems asmenims ir tokiais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje yra įrodyta, kad E. Š. viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, 2019 m. spalio 24 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje, restorane (duomenys neskelbtini), lankytojų akivaizdoje, garsiai šūkavo, kėlė padavėjai R. S. sijoną, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo padavėją R. S. ir barmeną J. L., atsisakė apmokėti sąskaitą, ir bandant pasišalinti iš restorano, kumščiu sudavė vieną smūgį J. L. į krūtinę ir vieną smūgį sudavė T. S. į kaklą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą J. L., ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Dėl D. K. padarytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis D. K. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis savo poziciją pakeitė teisiamojo posėdžio metu ir kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Jis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną (2019 m. spalio 24 d.) šventė draugo gimtadienį, atvyko į (duomenys neskelbtini) kavinę užkąsti bei atsigerti, jie tikrai buvo neblaivūs ir neatmeta galimybės, kad per garsiai šnekėjo, per daug draugiškai bendraudami galimai įkyrėjo kavinės personalui, įvyko konfliktas bei jų prašė išeiti iš restorano, tačiau jie būdami neblaivūs ir neadekvačiai vertindami situaciją sakė, kad niekur neis ir atsisakė sumokėti sąskaitą, norėjo išeiti nesusimokėję, tada atsitrenkė į personalą. E. Š. bandydamas praeiti pastūmė vieną iš kavinės darbuotojų ir įvyko konfliktas. Susidūrimo metu jis galėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam J. L., pripažįsta, kad spyrė nukentėjusiajam įvykių sekoje, pilnai pripažįsta kaltinimą. Taip pat jis gailisi ir dėl kitų dalykų, tokių, kaip merginos sijono kilnojimo. Teigė, kad viskas įvyko dėl neblaivumo. Teismo vertinimu, D. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai laikytini patikimais, jie neprieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai - teisiamojo posėdžio metu apklausto kaltinamojo E. Š. parodymams, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų J. L., R. S., J. M., Ž. M., T. S. duoti parodymams, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenims, T. S. pareiškimo duomenims, J. L. protokole-pareiškimo informacijai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenims, kita byloje esančiai rašytinei medžiagai. Taigi vertinant D. K. duotus parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, matyti, jog būdamas (duomenys neskelbtini) restorane dėl pavartoto alkoholio D. K. elgėsi neadekvačiai bei agresyviai kitų asmenų atžvilgiu, po kilusio žodinio konflikto su restorano darbuotojais dėl nepatikusio aptarnavimo ir prašymo išeiti bei susimokėti sąskaitą, jis sužalojo J. L., spirdamas jam ir tuo sulaužydamas rankos pirštą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, vertintina, kad D. K. tyčinius nusikalstamus veiksmus – smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – iššaukė mažareikšmė dingstis. Pažymėtina, kad J. L. sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4463/2019(01), kurioje konstatuota, kad J. L. padarytas kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 21). Minėtos specialisto išvados duomenimis nėra pagrindo abejoti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas, 2019 m. spalio 24 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje, restorane (duomenys neskelbtini), lankytojų akivaizdoje, garsiai šūkavo, kėlė padavėjai R. S. sijoną, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo padavėją R. S. ir barmeną J. L., atsisakė apmokėti sąskaitą, ir bandant pasišalinti iš restorano, T. S. akivaizdoje, koja spyrė J. L. į kairę ranką, tokiu būdu padarė J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžiu. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas prašymas dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius pagal BK 38 straipsnį (b. l. 172). Šį prašymą teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė kaltinamieji bei jų gynėjas. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Kaip matyti iš susitaikymo protokolo duomenų, kaltinamieji E. Š. bei D. K. atsiprašė nukentėjusiojo J. L. ir šis jiems atleido bei turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamųjų atžvilgiu neturi (b. l. 174-175), be kita ko, matyti, kad pagal susitarimą kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino 800 Eur žalą (b. l. 176). Kaltinamasis D. K. atlygino ir 512,74 Eur žalą, kurią patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo J. L. gydymo. Taigi kaltinamieji atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – kaltinamasis E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, o kaltinamasis D. K. padarė apysunkį nusikaltimą, abu kaltinamieji savo kaltę pripažino pilnai teisiamojo posėdžio metu bei gailėjosi dėl savo veiksmų, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino padarytą turtinę žalą. Teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis yra jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 69), vedęs, anksčiau nėra teistas (b. l. 71), penkių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, jam paskirtas baudas moka (b. l. 72-73). Taip pat yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau nėra teistas (b. l. 108), penkių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka tris kartus ir visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 109-110). Iš kaltinamųjų E. Š. ir D. K. elgesio matyti, kad abu kaltinamieji gailisi dėl savo veiksmų, jie padarė išvadas ir prisiėmė atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, jog įvertinus visus paminėtus duomenis, yra pagrindas manyti, jog kaltinamieji E. Š. ir D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų E. Š. ir D. K. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, šių veikų įvykdymo aplinkybes, duomenis, charakterizuojančius E. Š. bei D. K., sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems E. Š. ir D. K. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą; kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 512,74 Eur žalos atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (b. l. 29-32). Kaip matyti iš bylos duomenų, D. K. savanoriškai atlygino šią padarytą žalą (b. l. 177). Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo savanoriškai atlyginta, bylos dalis dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 str.).

Dėl kitų klausimų

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą E. Š. atžvilgiu nutraukti.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos dalį dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.