Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-63-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-03
Bylos Nr.: e2A-63-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00332-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: V. O., V. O.-G.
Atsakovas: D. M.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)

Civilinė byla Nr. e2A-63-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00332-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.37 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. O.–G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O.–G. ieškinį atsakovui D. M. ir pagal atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei V. O.-G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. O.–G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė atidalinti jos ir atsakovo D. M. turtą, esantį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tokia tvarka:

1.1 ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 6,92 kv. m rūsio patalpa, pažymėta P-9, su bendro naudojimo patalpomis P- l (1/26 iš 14,12 kv. m), P-6 (1/7 iš 22,48 kv. m), P-5 (1/26 iš 17,39 kv. m);

1.2 ieškovei priskirti prievolę baigti išmokėti 77 964,11 Eur kredito dalį, buvusią ieškinio pateikimo dieną, pagal 2007 m. kovo 15 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 07-024356-FA, kartu nustatant, kad ši ieškovės ir atsakovo prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį lieka solidari;

1.3 ieškovei nuosavybės teise priteisti bute (duomenys neskelbtini), esančius 2 800 Eur vertės baldus (500 Eur vertės svetainės baldus (minkšta odinė sofa, pufas, fotelis); 200 Eur vertės įmontuotą spintą; 1 000 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 600 Eur vertės indaplovę, šaldytuvą, kaitlentę; 350 Eur vertės dvigulę odinę lovą; 150 Eur vertės įmontuojamą rūbų spintą;

1.4 priteisti iš atsakovo D. M. 3 270,29 Eur dydžio kompensaciją ieškovei;

1.5 atsakovui nuosavybės teise priteisti 8 000 Eur vertės automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.6 atsakovui nuosavybės teise priteisti 7 240,50 Eur vertės 1/2 dalį 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 199 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo (dalies plotas 0,0450 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas nuo 2002 m. pavasario pradėjo gyventi kartu kaip partneriai, vedė bendrą ūkį, susilaukė vaikų. Tačiau, pradėjus kilti konfliktams, nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove o atsakovas buvo įpareigotas mokėti vaikams išlaikymą. Gyvendamos kartu šalys įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, be kita ko, 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 338 592 Lt (98 063,02 Eur) įsigijo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), su 6,92 kv. m rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis. Šis butas buvo įsigytas pasinaudojant iš AB „Swedbank“ gautu kreditu, už kurio grąžinimą šalys bankui atsako solidariai. Šiuo metu bankui dar nėra sugrąžinta 77 964,11 Eur kredito dalis.

3. Ieškovės teigimu, gyvenant kartu įsigytas turtas yra bendroji šalių nuosavybė, o jų dalys šiame turte yra lygios. Pasibaigus partnerystei (jungtinės veiklos sutarčiai), būtina turtą padalinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV knygoje nustatytas taisykles. Kadangi šalys partnerystės metu įgijo bendro turto iš viso už 32 338,41,41 Eur sumą (vertinat tik išmokėtos paskolos kaip buto vertės dalį), pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį ir 6.970 straipsnio 2 dalį kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 16 169,20 Eur.

4. Be to, šalių po 1/2 dalį įsigytas butas dėl savo plano iš esmės yra nedalus ir be didelių investicijų jo neįmanoma pertvarkyti taip, kad kiekviena iš šalių, nebebūdami partneriais, galėtų netrukdomai naudotis savo nuosavybės dalimi, juolab kad su ieškove lieka gyventi (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai, kuriems reikia užtikrinti teisę į būstą. Dėl šių priežasčių ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, o atsakovui turėtų būti išmokama 5 049,45 Eur piniginė kompensacija už pusę bankui išmokėto buto vertės. Tačiau kompensacijos klausimas spręstinas priteisiant atsakovui kitą turtą.

5. Ieškovei nuosavybės teise priteisus visą butą, jai priskirtina ir prievolė pagal 2007 m. kovo 15 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį baigti išmokėti 77 964,11 Eur kredito dalį. Siekiant nepažeisti banko teisių, ieškovė ir atsakovas prieš šią kreditorę lieka solidariaisiais skolininkais. Ieškovei nuosavybės teise priteisus visą butą, yra tikslinga jai nuosavybės teise priteisti ir visus bute esančius baldus, o atsakovui už pusę baldų vertės skirtinas kitas turtas.

6. Atsakovui kaip kompensacija nuosavybės teise priteistini jo faktiškai valdomi automobiliai „Toyota Avensis“ ir „Volkswagen Touran“, kurių bendra vertė 12 000 Eur, ir ieškovės vardu registruotų dviejų žemės sklypų dalys, kurių bendra vertė 7 439,50 Eur. Taigi, natūra atidalijus šalių partnerystės metu įgytą turtą, ieškovei iš priklausančio gauti 16 169,20 Eur vertės turto paskirtina turto už 12 898,91 Eur sumą, o atsakovui paskirtina turto už 19 439,50 Eur. Kadangi atsakovui lieka daugiau turto, jis turėtų ieškovei sumokėti 3 270,29 Eur turto verčių skirtumą.

Šalies argumentai

7. Atsakovas D. M., nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs teismo prašė:

7.1 priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 98 063 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti 10 869,86 Eur piniginę kompensaciją, arba nustatyti naudojimosi butu tvarką ir paskirti šalims naudotis:

7.1.1 atsakovui 49/100 dalimis buto – 11,14 kv. m ploto kambariu (ind. 1-5) ir 1/2 dalimi bendrų patalpų (ind. 1-2, 1-3, 1-6);

7.1.2 ieškovei 51/100 dalimi buto – 11,96 kv. m ploto kambariu (ind. 1-4) ir 1/2 dalimi bendrų patalpų (ind. 1-2, 1-3, 1-6);

7.1.3 atsakovui ir ieškovei bendrai 6,92 kv. m ploto rūsiu (ind. P-9) su bendro naudojimo patalpomis (ind. P-1 – 1/26 dalį iš 14,12 kv. m; ind. P-6 –1/7 dalį iš 22,48 kv. m; ind. P-5 – 1/26 dalį iš 17,39 kv. m);

7.2 priteisus atsakovui butą asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad atsakovo ir ieškovės solidariąją prievolę AB „Swedbank“ pagal 2007 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr.07-024356-FA, nekeičiant kredito sutarties ir solidariosios prievolės prigimties, vykdys atsakovas; atmetus reikalavimą atidalyti ir nustačius naudojimosi butu tvarką, prievolę AB „Swedbank“ pagal 2007 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr.07-024356-FA palikti solidaria;

7.3 priteisti atsakovui iš ieškovės 3 186 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenes lėšas butui įsigyti;

7.4 nustatyti, kad atsakovui priklauso 41/100 dalis 5 936,80 Eur vertės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 9/100 dalys 1 303,20 Eur vertės šio sklypo;

7.5 priteisti atsakovui 1/2 dalį 7 240,50 Eur vertės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti 1 303,20 Eur piniginę kompensaciją;

7.6 pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 1 885 Eur vertės automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

7.7 priteisti atsakovui iš ieškovės 2 623,55 Eur piniginę kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą.

Atsiliepimas

8. Atsakovo teigimu, ieškovė, sudarydama turto balansą, padarė aritmetinę klaidą – apskaičiavo mažesnę išmokėto bankui turto dalį, nei ji buvo ieškinio pareiškimo dieną. Butas ieškinyje įvertintas 98 063,02 Eur, o negrąžinta už jį paskolos dalis yra 77 964,11 Eur, todėl išmokėta bankui dalis yra lygi 20 098,91 Eur, o ne 10 098,91 Eur. Atitinkamai, bendrai yra įgyta turto už 42 338,41 Eur, o ne už 32 338,41 Eur sumą. Todėl kiekvienam bendraturčiui tenkanti jo dalis, jei dalys visame ginčo turte būtų nustatytos lygios, yra ne 16 169,20 Eur, o 21 169,20 Eur. Ieškovė sau prašo priteisti butą (išmokėtą jo dalį), todėl ne atsakovas, o ieškovė jam turėtų sumokėti 1 729,71 Eur kompensaciją. Be to, šiuo metu buto vertė yra mažiausiai 20 000 – 30 000 Eur didesnė, todėl, patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovui faktiškai turėtų būti sumokėta apie 20 000 Eur dydžio kompensacija.

9. Kita vertus, ginčo butas ieškovės iniciatyva kelis metus buvo nuomojamas, todėl akivaizdu, kad jai nėra poreikio turėti jį kaip gyvenamąjį būstą. Ieškovė yra sudariusi santuoką, o jos sutuoktinis turi nekilnojamojo turto (gyvenamąjį būstą). Svarbu ir tai, kad šį butą šalims įsigyti padėjo atsakovo tėvai, kurie davė 30 000 Lt (8 688,60 Eur), iš jų 22 000 Lt (6 372 Eur) buvo panaudoti pirminiam įnašui sumokėti, o likusi dalis panaudota butui įrengti.

10. Atsakovo vertinimu, kompensacijos kitu turtu jam išmokėjimas pažeistų jo, kaip buto savininko, teises. Todėl prašo butą natūra priteisti jam, kartu perkeliant ir solidariosios paskolos mokėjimą, o ieškovei mokėtiną 10 869,86 Eur piniginę kompensaciją sumažinti 1/2 dalimi atsakovo investuotų asmeninių lėšų į pradinį įnašą. Netenkinus reikalavimo butą priteisti atsakovui, prašo nustatyti naudojimosi juo tvarką, kuri užtikrins abiejų šalių teisę turėti gyvenamąjį plotą ir abiejų šalių pareigą solidariai mokėti bendrą kreditą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2007 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės vardu šalys už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įsigijo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Už šio žemės sklypo dalį bendrais pinigais buvo sumokėta tik 9 000 Lt (2 606,58 Eur), o 16 000 Lt (4 633,92 Eur) davė atsakovo tėvai. Todėl atsakovui faktiškai priklauso 82/100 dalys, o ieškovei – 18/100 žemės sklypo (arba 41/100 ir 9/100 viso sklypo). Sklypas priteistinas natūra atsakovui, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija (1 303 Eur). Ieškovės vardu 2012 m. įgytas automobilis „Volkswagen Touran“ buvo pirktas už atsakovo tėvų pinigus, todėl jis nėra bendras turtas ir negali būti dalijamas tarp šalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. spendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

12.1 pripažino, kad bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys 2 800 Eur vertės baldai, t. y. 500 Eur vertės svetainės baldai (minkšta odinė sofa, pufas, fotelis), 200 Eur vertės įmontuota spinta, 1 000 Eur vertės virtuvės baldų komplektas, 600 Eur vertės virtuvės įranga (indaplovė, šaldytuvas, kaitlentė), 350 Eur vertės dvigulė odinė lova, 150 Eur vertės įmontuojama rūbų spinta, yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį;

12.2 pripažino, kad 5 765,99 Eur vertės automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 000 Eur vertės automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį;

12.3 pripažino, kad 7 240,50 Eur vertės 1/2 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį;

12.4 pripažino, kad 199 Eur vertės 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį;

12.5 priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 5 765,99 Eur vertės automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo – 4 882 Eur piniginę kompensaciją;

12.6 kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė.

13. Teismas nurodė, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tarp šalių nėra ginčo dėl 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šis nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Atsakovas neginčijo ir ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su baldų įsigijimu, todėl bute (duomenys neskelbtini) esantys baldai taip pat pripažintini šalių bendrąja daline nuosavybe. Šiuo atveju sprendžiant dėl jungtinės veiklos dalyvių įnašų laikytina, kad šalių dalys yra lygios.

14. Teismas padarė išvadą, kad 1/2 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat yra bendroji šalių dalinė nuosavybė ir šalių dalys taip pat yra lygios. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad didžiąją dalį pinigų sumos šiam sklypui pirkti davė atsakovo tėvai. Nors teismo posėdžio metu liudytoja B. M. nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. žemės sklypui pirkti ji davė 4 300 Eur, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes. Iš į bylą pateiktų atsakovo tėvų banko sąskaitų išrašų teismas nenustatė, kad iki žemės sklypo įsigijimo iš jų banko sąskaitų būtų išgryninta didelė pinigų suma. Be to, žemės sklypas buvo pirktas ieškovės vardu ir pardavėjas patvirtino, kad 50 000 Lt (14 481 Eur) gavo iš pirkėjų V. O. ir K. K. Žemės sklypo dalies pirkimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja yra V. O. Labiau tikėtina, kad buvus kitokiai šalių valiai, t. y. žemės sklypą įsigyti ne šeimos poreikiams tenkinti ar ne lygiomis jų dalimis, tokia valia ir būtų užfiksuota notariškai patvirtintoje sutartyje.

15. Teismas taip pat nenustatė pagrindo spręsti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalys būtų nelygios. Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad pradinio įnašo dalį (30 000 Lt, ekvivalentas 8 688,60 Eur) sumokėjo jo tėvai. Ginčo laikotarpiu šie jam pervedė tik labai nedidelę pinigų sumą (208,53 Eur), be to, nėra paneigta ir ieškovės versija, kad šie pinigai buvo skirti atsakovo tėvams priklausančio buto komunalinėms paslaugoms apmokėti. Kritiškai teismas vertino ir tokius atsakovo argumentus, kad kredito įmokas bankui iš esmės dengė tik atsakovas. Pats atsakovas nurodė, kad bankui jis yra sumokėjęs 22 189 Eur, o ieškovė – 16 942,50 Eur.

16. Be atsakovo subjektyvios nuomonės, byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių abejoti ieškovės įvardyta 98 063,02 Eur ginčo buto verte, kuri yra daugiau nei 20 000 Eur didesnė nei buto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše (70 378 Eur).

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog 2006 m., šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, atsakovas iš savo asmeninių lėšų ar iš atsakovo tėvų jam asmeniškai duotų lėšų įsigijo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir šį turtą pripažino bendrąja šalių daline nuosavybe, kuris jiems priklauso lygiomis dalimis. Pagal ieškovės pateiktą vertinimo ataskaitą, 2014 m. rugsėjo 1 d. automobilio vertė buvo 5 765,99 Eur. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kokia šio automobilio vertė buvo pasibaigus šalių jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, teismas šio turto vertę nustatė pagal ieškovės pateiktą jo vertinimo ataskaitą.

18. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nepakanka padaryti išvadą, kad automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas šalių bendrąja daline nuosavybe. Nors šis automobilis įsigytas 2012 m. liepos 12 d., o A. M. 2012 m. liepos 10–11 d. išgrynino 9 000 Lt (2 606,58 Eur) ir 2012 m. liepos 10 d. atsakovui pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur), šių piniginių lėšų teismas nepripažino skirtomis minėto automobilio pirkimui. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovas gautus 4 000 Lt (1 158,48 Eur) tą pačią dieną pervedė ieškovei ir nurodė šių pinigų mokėjimo paskirtį – už buto paskolą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo tėvai turėjo ketinimą įsigyti automobilį savo asmeniam naudojimui ar jį nupirkti vien tik sūnui, juolab kad šis automobilis „Volkswagen Touran“ buvo įsigytas ieškovės vardu. Šis automobilis 2012 m. buvo pirktas už 4 000 Eur, o ieškovė pateikė jo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. tokio automobilio vertė buvo 5 770,60 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, praėjus dvejiems metams po automobilio įsigijimo jo vertė negalėjo padidėti 1 770,60 Eur, todėl šį turtą teismas įvertino 4 000 Eur suma.

19. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad šalys partnerystės metu įgijo bendro kilnojamojo ir nekilnojamo turto iš viso už 120 873,51 Eur sumą. Todėl, vadovaujantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, kiekvienai iš šalių tenka turto už 60 436,76 Eur (120 873,51 Eur / 2 = 60 436,76 Eur) sumą.

20. Teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės tenkinti atsakovo reikalavimo dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad atsakovo bendravimas nėra grįstas pagarba ir suteikia pagrindą ieškovės argumentus, jog šalių gyvenimas viename bute nebūtų saugus, vertinti kaip pakankamai įtikinamus. Kita vertus, nėra ir pagrindo išvadai, kad butas yra dalus ir gali būti natūra dalijamas šalims. Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų gyvenimas tik viename kambaryje, kurio plotas yra 11,96 kv. m, neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų poreikių, juolab šalims dalimi kitų patalpų tektų naudotis bendrai. Todėl toliau teismas aptarė kitokį šio turto padalijimo būdą, kai vienai iš šalių priteisiamas turtas, o kitai – kompensacija už jai tenkančią mažesnę bendro turto dalį.

21. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti šalių nurodytas aplinkybes, jog ir ieškovė, ir atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, o ginčo buto, kaip gyvenamosios vietos, jiems nereikia. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos sutuoktiniui G. G. ir jo buvusiai sutuoktinei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Tačiau šios poilsio patalpos būklė – nebaigta statyba, o ir bendras patalpos plotas tik 25,80 kv. m, kuris nėra pakankamas gyventi (duomenys neskelbtini) asmenų šeimai, juo labiau kad šalių vaikai lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) ir ieškovė nesvarsto galimybės keisti jų socialinės aplinkos ar ugdymo įstaigos. Be to, ieškovė savo gyvenamąją vietą nurodė kitu adresu – (duomenys neskelbtini), paaiškino gyvenanti tėvams priklausančiame bute, kurį tėvai ketina parduoti. Ieškovės teigimu, atsakovas iki apsigyvenimo ginčo bute (duomenys neskelbtini) taip pat gyveno jo tėvams priklausančiame bute.

22. Teismas nesutiko su buto padalijimui šalių nurodoma jo verte. Nors ir ieškovė, ir atsakovas, atsižvelgdami į bankui neišmokėtą paskolos sumą, teigia, kad šio buto vertė yra 22 169,16 Eur (98 063,02 Eur – 75 893,86 Eur), visgi padalijus butą taip, kad jis būtų priteisiamas asmeninės nuosavybės teise tik vienai šaliai, o kitai šaliai priteisus piniginę kompensaciją pagal šalių nurodomą 22 169,16 Eur vertę, pastaroji šalis ir toliau liktų kreditorės AB „Swedbank“ solidarioji skolininkė iki visiškos prievolės jai įvykdymo. Toks padalijimas, teismo vertinimu, iš esmės pažeistų tos šalies, kuriai priteisiama kompensacija, teises. Todėl nustatydamas buto vertę teismas vadovavosi 98 063,02 Eur suma, pažymėjęs, kad pagal ją apskaičiuotinas kompensacijos dydis sudarytų 49 031,51 Eur (98 063,02 Eur / 2 = 49 031,51 Eur).

23. Teismas, pripažinęs iš esmės vienodą ieškovės ir atsakovo interesą naudotis ginčo butu, ir toliau spręsdamas klausimą, kuriai iš šalių jis galėtų būti priteisiamas, atsižvelgė į tokią aplinkybę, kuri šalis būtų finansiškai pajėgi sumokėti kompensaciją bendraturčiui. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų pajėgus sumokėti kompensaciją ieškovei. Įsitikinimą, kad atsakovas neturėtų galimybių sumokėti pinginės kompensacijos ieškovei, sustiprina ir tai, jog atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat iš dalies netinkamai vykdė prievolę bankui. Kita vertus, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ir ieškovė būtų pajėgi sumokėti kompensaciją atsakovui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti dėl sunkios turtinės padėties, be to, prašė atsakovui mokėtinos piniginės kompensacijos dydį sumažinti priteisiant atsakovui kitą turtą (sklypus, automobilius).

24. Tokias aplinkybes nustatęs, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės atidalyti ginčo buto jį asmeninės nuosavybės teise priteisiant tik vienai iš šalių, o kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją, todėl kiekvienos iš šalių pareikštą tokį reikalavimą atmetė. Teismas, įvertinęs tai, kad šalims priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino ir jame esančius 2 800 Eur vertės baldus bendrąja daline (po 1/2 dalį) ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

25. Nustatęs, kad abiem automobiliais faktiškai naudojasi tik atsakovas, teismas jų priteisimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise pripažino teisingiausiu ir labiausiai šalių interesus atitinkančiu padalijimo būdu. Atitinkamai, priteisiant atsakovui 5 765,99 Eur vertės automobilį „Toyota Avensis“ ir 4 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Touran“, ieškovei turi būti priteista 4 882 Eur (5 765,99 Eur + 4 000 Eur / 2) kompensacija.

26. Teismas pripažino, kad 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems lygiomis dalimis. Atidalijant žemės sklypą natūra nebus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, be to, nustatytos ir ribotas atsakovo galimybes sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei. Analogiškais argumentais vadovaujamasis teismas nusprendė ir dėl 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, pripažindamas kad jis šalims tenka lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27. Ieškovė V. O.–G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą: 1) ieškovei nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 11 084,58 Eur kompensaciją; 2) ieškovei nuosavybės teise priteisti bute (duomenys neskelbtini), esančius baldus (minkštą odinę sofą, pufą, fotelį, įmontuotą spintą, virtuvės baldų komplektą, indaplovę, šaldytuvą, kaitlentę, dvigulę odinę lovą, įmontuojamą rūbų spintą), o atsakovui – 1 400 Eur kompensaciją; 3) atsakovui D. M. nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį bendro 1,36 ha ploto turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 3 620,25 Eur kompensaciją; 4) atsakovui nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį bendro 0,09 ha ploto turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 99,50 Eur kompensaciją; 5) atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisti 3 882,83 Eur; 6) ieškovei priskirti prievolę baigti išmokėti 75 893,86 Eur kredito dalį, buvusią teismo sprendimo priėmimo dieną, pagal 2007 m. kovo 15 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 07-024356-FA, kartu nustatant, kad ši ieškovės ir atsakovo prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį lieka solidari; 7) kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1 Ieškovė, teikdama ieškinio reikalavimus dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekė, kad tarp šalių neliktų bendrų reikalų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių esamus konfliktiškus santykius, nesivadovavo proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, o tiesiog mechaniškai nekilnojamąjį turtą padalino lygiomis dalimis. Teismas faktiškai neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį ir neišsprendė ginčo.

27.2 Byloje šalys nekėlė ginčo dėl buto vidutinės rinkos vertės ir, teikdamos reikalavimus dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad atidalijimo atveju turėtų būti išmokėta tokia kompensacijos dalis, kuri faktiškai atitiktų išmokėto kredito bankui dalį. Tačiau teismas nusprendė, kad buto atidalijimo atveju mokėtinos kompensacijos dydis sudarytų 49 031,51 Eur ir nė viena šalis neišgalėtų tokios piniginės kompensacijos sumokėti priešingai šaliai. Tačiau su tokiomis teismo padarytomis išvadomis sutikti negalima, kadangi CK 4.80 straipsnyje nėra numatytas imperatyvus draudimas tarp bendraturčių spręsti ginčą dėl atidalijimo, jeigu turtas yra įsigytas panaudojus kreditą. Bent vienai iš šalių galint sumokėti priešingai šaliai 49 031,51 Eur dydžio kompensaciją, o ir tokiu atveju solidarioji prievolė pagal sudarytą kreditavimo sutartį nepasibaigtų, bendraturtis, gavęs šią kompensaciją, įgytų nepalyginamą pranašumą prieš kitą bendraturtį, jeigu kreditavimo sutartis nebūtų pakeista.

27.3 Nagrinėjamu atveju nebūtų sąžininga ir teisinga atidalijimo ginčo buto iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju priteisti bendraturčiui 49 031,51 Eur dydžio kompensaciją, kai skundžiamo teismo sprendimo priėmimo momentu kreditorei AB „Swedbank“ faktiškai išmokėta suma yra 22 169,16 Eur (98 063,02 Eur – 75 893,86 Eur).

27.4 Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad atsakovas turėjo pakankamai didelį išlaikymo vaikams įsiskolinimą, kurį padengė tik tuomet, kai šios bylos nagrinėjimas ėjo į pabaigą. Sprendžiant šį ginčą yra svarbu dar ir tai, kad ieškovei ginčo butas yra itin reikalingas, kadangi kitos nuosavybės, kuriame ji galėtų gyventi, ji neturi.

27.5 Teismas nusprendė, kad žemės sklypus galima atidalinti natūra, nepadarant turtui žalos. Tačiau teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ir išėjo už ieškinio ribų, kadangi šalys, nežiūrint į tai, kad žemės sklypai yra dalūs, prašė tokį klausimą išspręsti iš esmės kitaip, t. y. vienam priteisti žemės sklypus, o kitam – piniginę kompensaciją.

27.6 Teismas, spręsdamas dėl namų apyvokos daiktų padalijimo, taip pat išėjo už ieškinio ribų. Jeigu atsakovas nereiškė konkrečių reikalavimų dėl namų apyvokos daiktų padalijimo, tai tokiu atveju teismas negalėjo šio klausimo išspręsti kitaip, kaip šioje dalyje patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą. Be to, namų apyvokos daiktai savo prigimtimi nėra dalūs, nors jie ir yra bendrosios dalinės nuosavybės teise bylos šalims priklausančiame bute. Sunkiai suvokiama ir tai, kaip ieškovei, sukūrusiai naują šeimą, gyvenančiai su dviem šalių bendrais vaikais, reikėtų spręsti klausimą dėl namų apyvokos daiktų naudojimosi tvarkos.

Atsiliepimas

28. Atsakovas D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1 Parinkus ieškovės pasiūlytą atidalijimo būdą, būtų esmingai pažeistos atsakovo kaip turto dalies savininko teisės, nes jis netektų vienintelio gyvenamojo būsto, į kurį investuota daug darbo ir artimųjų lėšų. Be to, atsakovas iki 2047 m. liktų banko skolininkas, nes nėra galimybių ieškovei vienai perimti kreditą, pakeičiant kredito sutartį ir atsakovui panaikinant solidarią prievolę, o tai apribotų atsakovo galimybę gauti kitą kreditą ir įsigyti naują būstą.

28.2 Nors draudimo pagal CK 4.80 straipsnį spręsti atidalijimo klausimą dėl turto, kuris yra įsigytas su banko kreditu, nėra, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo butas visgi yra įkeistas bankui, o ieškovė ir atsakovas yra hipotekos sutarties šalys. Byloje nebuvo pateiktas nei hipotekos turėtojo (banko) sutikimas, nei buvo keliamas klausimas dėl hipotekos sutarties pakeitimo, kuris privalomas, jei įkeitimo objektas taptų tik vienos iš šalių nuosavybe.

28.3 Normalu, kad vykstant teisminiam ginčui tarp šalių buvo įtampa, kurią nepagrįstais kaltinimais kurstė ir ieškovė. Tačiau pasibaigus teisminiam procesui, šalys tikisi rasti bendrą sprendimą dėl tolesnio bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo ar disponavimo ja. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio varianto.

28.4 Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad, atsakovui nepareiškus priešpriešinio reikalavimo dėl kitokios baldų padalijimo tvarkos, turėjo būti automatiškai tenkinamas ieškovės suformuotas reikalavimas. Šalis savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo turi teisę išsakyti reikšdama savarankišką reikalavimą arba nurodydama atsikirtimus procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas savo nuomonę dėl baldų tokiu būdu ir išsakė. Atsakovo nuomone, baldai turėjo būti priteisti tam bendraturčiui, kuriam priteisiamas butas. Teismui tokia forma buto neatidalinus, buvo priimtas ir logiškas sprendimas baldus palikti kaip bendrąją dalinę nuosavybę.

28.5 Ieškovė nepaneigė faktiškai egzistuojančios galimybės žemės sklypus padalinti natūra. Tai yra prioritetinis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas ir tik nesant tokios galimybės būtų įmanomas atidalijimas vienam iš bendraturčių išmokant piniginę kompensaciją. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą padalinti bendrąją nuosavybę, teismas jos reikalavimą tenkino, bet parinko kitą būdą, t. y. padalijo daiktus natūra, o ne nustatė vienai iš šalių kompensacijos mokėjimo pareigą.

28.6 Ši byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir teismo teisė viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus ar parinkti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą yra nustatyta įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir apeliacijos ribų

29. Galiojančios CK III knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

30. Kasacinio teismo nuoseklioje praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiu atveju bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

31. Todėl atsakovo pozicija, kad šis ginčas priskirtinas šeimos bylų kategorijai ir jį nagrinėdamas teismas turi platesnę nei įprastai kitose civilinėse bylose diskreciją, stokoja pagrįstumo. Kaip nurodyta, šalių bendras gyvenimas nesusituokus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesukuria šeimos turtinių teisinių santykių, atitinkamai, šalių ginčas spręstinas pagal jungtinę veiklą ir bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2002 m. pavasario iki 2014 m. gyveno kartu kaip partneriai (sugyventiniai) ir vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų, bendro gyvenimo metu įgijo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, dėl kurio padalijimo ir atidalijimo šioje byloje kilo ginčas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas šalis siejusius teisinius santykius kvalifikavo kaip jungtinę veiklą (partnerystę) (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija su tokia šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija sutinka, ji atitinka nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, o ir tarp pačių šalių ginčo dėl to nekyla.

33. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš esmės visas partnerystės laikotarpiu šalių įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe, o šalims tenkančios turto dalys – lygiomis. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta jos prašomu būdu atidalinti šalims bendrąja daline nuosavybe (po 1/2 dalį) nuo pat jo įgijimo momento priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti jame esančius baldus, taip pat bendraturčiams atidalinti, vienam priteisiant turtą natūra, o kitam kompensaciją, du žemės sklypus, esančius, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą teisėjų kolegija ir įvertina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK IV knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

35. CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

36. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

37. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).

38. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Taigi, kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, tačiau teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-390-701/2018).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nė viena iš bylos šalių, prašydama atidalinti nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepateikė tokio atidalijimo varianto, kuris pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją būtų fiziškai įmanomas ir (ar) esmingai nepažeistų kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, pagrindinis įstatyme numatys ginčo buto padalijimo būdas – natūra – šiuo konkrečiu atveju nėra galimas tiek dėl objektyvių, su pačiu turtu susijusių aplinkybių, tiek ir dėl subjektyvių, t. y. su šio turto savininkų santykiais susijusių priežasčių. Bylos duomenys pagrindžia, kad butas pagal savo technines savybes (išplanavimą) fiziškai yra nedalus, kadangi butą, be dviejų atskirų kambarių, sudaro dar trys patalpos – svetainė su virtuve, koridorius, sanitarinis mazgas, kurios yra būtinos visapusiškai buto eksploatacijai (bendro naudojimo patalpos). Šalys nepateikė į bylą duomenų, kad šiuo atveju yra galimas tiek techninis, tiek juridinis buto išplanavimo pakeitimas, kuris sudarytų prielaidas buto padalijimui į du atskirus, savarankišku nekilnojamojo turto objektus, kurie atitiktų tinkamai eksploatacijai būtinas sąlygas, bet neturėtų bendro naudojimo patalpų.

40. Kita vertus, teismų praktikoje nurodoma, kad bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Tačiau ir toks atidalijimo būdas natūra su bendrojo naudojimo patalpomis šiuo atveju taip pat netaikytinas dėl pačių šalių, konkrečiai apeliantės, išreikštos valios. Apeliantė byloje yra išsakiusi argumentus dėl nenoro butu ir (ar) jo atskiromis patalpomis bendrai naudotis su atsakovu. Tokia apeliantės pozicija yra grindžiama tarp šalių susiklosčiusiais itin konfliktiniais santykiais, apeliantei, be kita ko, tvirtinant, kad gyvenimas šalia atsakovo būtų nesaugus. Kaip matyti, pastaroji aplinkybė (dėl atsakovės saugumo) pirmosios instancijos teismo sprendime buvo įvertinta, ją pagrindžia į bylą pateiktos atsakovo apeliantei rašytos įžeidžiančio turinio žinutės. Tokia faktinė aplinkybė iš esmės nėra ginčijama ir apeliacine tvarka, todėl pripažintina įrodyta.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinėje situacijoje, kuri yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje, taip pat nėra galimas ir kitas (subsidiarus) įstatyme numatytas bendrąja daline nuosavybė šalims priklausančio objekto atidalijimo būdas, kurį ir prašo taikyti apeliantė, t. y. jai priteisti ginčo butą, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Su tokiu padalijimo būtu bylos nagrinėjimo metu nesutiko ir atsakovas.

42. Šiame kontekste aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

43. Nors apeliantė, kaip buvo nurodyta pirmiau, nenori natūra pasidalinti buto patalpų, be kita ko, ir dėl blogų šalių tarpusavio santykių (o atsakovas, priešingai, su tuo sutiktų, nes buvo pareiškęs ir alternatyvų reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo), ši aplinkybė nelemia išvados, kad vien dėl to jau yra susiklosčiusios sąlygos subsidiaraus bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio turto padalijimo būdo taikymui. Kaip matyti, šalys ginčo butą 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindo įgijo ir šiuo metu valdo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, kurių apeliantė apeliacine tvarka neginčija, nei apeliantė, nei atsakovas neturi kito jiems asmenines nuosavybes teise priklausančio gyvenamosios paskirties turto. Tiek apeliantė, tiek atsakovas nurodo gyvenantys (gyvenę) pas savo tėvus, tik po nuomos santykių su trečiaisiais asmenimis pasibaigimo atsakovas persikėlė gyventi į ginčo butą. Tokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad kiekviena šalis turi iš esmės vienodą interesą naudotis ginčo butu, kuris joms priklauso lygiomis dalimis.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, subsidiaraus atidalijimo būdo taikymą šiuo konkrečiu atveju paneigia ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybes, susijusios su kompensacijos mokėjimo galimybėmis. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad nė viena iš šalių dėl dabartinės savo finansinės padėties negalėtų vieną kitai sumokėti kompensacijos už vienai iš šalių priteistiną butą. Šiame kontekste nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo turto (buto) vertę bei mokėtinos kompensacijos dydį.

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistina kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

46. Taigi, kompensacijos dydis už atidalijamo turto dalį apskaičiuojamas pagal realią tokio daikto rinkos kainą, buvusią bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Nei apeliantės, nei atsakovo nuomonė dėl kitokio kompensacijos apskaičiavimo metodo taikymo negali paneigti teisinio reguliavimo ir jame įtvirtintų jos skaičiavimo principų, kurių taikymo aiškinimas yra pateikiamas aptartoje kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis).

47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad reali ginčo buto vertė yra 98 063,02 Eur, todėl mokėtinos kompensacijos dydis už 1/2 dalį buto, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame teismo sprendime, šiuo atveju sudarytų 49 031,51 Eur. Aplinkybė, kad butas buvo įgytas iš dalies skolintomis lėšomis, t. y. panaudojant 2007 m. kovo 15 d. iš AB „Swedbank“ gautą 88 247,22 Eur kreditą, kurio grąžinta dalis, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, sudarė vos 22 169,16 Eur, kitokio vertinimo nesuponuoja. Pagal su banku sudarytos 2007 m. kovo 15 d. kredito sutarties sąlygas tiek apeliantė, tiek atsakovas laikytini paskolos gavėjais, kurių prievolė grąžinti bankui likusią kredito dalį (75 893,86 Eur) ir mokėti palūkanas yra ir lieka solidari.

48. Tai reiškia, kad apeliantei nuosavybės teise priteisus ginčo butą, atitinkamai įpareigojant ją atsakovui išmokėti pusės šio buto rinkos vertės kompensaciją, nesant į bylą pateikto šalių susitarimo su kreditore AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo (modifikavimo), atsakovas iki šios sutarties įvykdymo lieka solidariu skolininku, turinčiu bendrą su apeliante mokėjimo prievolę bankui. Pažymėtina, kad atsakovui bet kada per visą sutarties vykdymo (galiojimo) laikotarpį gali būti pareikštas reikalavimas vykdyti paskolos grąžinimo prievolę, nepaisant apeliantės deklaruojamo noro prisiimti jos vykdymą asmeniškai. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo AB „Swedbank“ savo procesiniuose dokumentuose yra aiškiai išreiškęs nesutikimą modifikuoti solidariąją abiejų šalių prievolę į kurios nors šalies asmeninę prievolę.

49. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovui gali būti apsunkinta galimybė gauti finansavimą iš bet kokios kitos kredito įstaigos naujo gyvenamojo būsto įsigijimui ir (ar) kitų asmeninių poreikių tenkinimui, ypač atsižvelgiant į ilgą kredito sutarties įvykdymo terminą (2047 m. kovo 15 d.). Todėl tik realią buto rinkos kainą (jo 1/2 dalį) atitinkančios kompensacijos sumokėjimas atsakovui užtikrintų abiejų šalių interesus. Atsakovas, gavęs tokią kompensaciją, toliau liktų solidariąja kredito sutarties šalimi, turinčia pareigą prisidėti prie paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo bankui.

50. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tiek apeliantės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, neišsprendė visų byloje pareiktų reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, t. y. pirmosios instancijos teismas neatidalino buto iš bendrosios dalinės nuosavybės ne dėl to, kad nenagrinėjo tokio pobūdžio šalių reikalavimų, o dėl to, kad nustatė prašomų atidalijimo variantų taikymo negalimumą, kuris sudarė pagrindą tokius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

51. Pirmosios instancijos teismui pripažinus šalių pateiktus ginčo buto atidalijimo variantus nepagrįstais, apeliantei ir atsakovui, kaip bendraturčiams, nėra užkirstas kelias svarstyti kitus turto pasidalijimo būdus, įskaitant ir jau minėtąjį bendro daikto pardavimą, visų pirma atsiskaitant su kreditore pagal solidariąją prievolę ir savo nuožiūra prisiimant asmenines prievoles, susijusias su poreikiu į gyvenamąjį būstą patenkinimu. Pažymėtina, kad būtent toks pasidalijimo būdas buvo nesunkiai įgyvendinamas ir iki bylos teisme inicijavimo, nes šalys iš anksto (t. y. įgydamos ginčo butą) susitarė dėl kiekvienai jų priklausančios šio turto dalies.

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo bute esančių baldų (ne)padalijimo, iš esmės pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad jų likimą, be kita ko, įvertinus ir tai, kad dalis baldų yra įmontuojami, lėmė pagrindinio daikto – buto atidalijimo klausimo išsprendimas, nes byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pageidavusios išsigabenti visus ar dalį baldų į kitą vietą. Todėl pirmosios instancijos teismas, bute esantį turtą pripažinęs bendrąja daline šalių nuosavybe ir nustatęs konkrečias bendraturčiams priklausiančias jo dalis, ir šią ginčo dalį išsprendė teisingai.

53. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir nustatydamas kokia jų dalis priklauso kiekvienai iš šalių, peržengė ieškinio ir (ar) priešieškinio ribas. Teismas sprendė ginčą, ar šie žemės sklypai gali priklausyti asmeninės nuosavybės teise tik atsakovui, ar jam gali priklausti didesnė nei 1/2 jų dalis (priešieškinio reikalavimai), tačiau konstatavo, kad ir visas šis turtas yra bendroji nuosavybė, o bendraturčių dalys lygios. Pati apeliantė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad abu žemės sklypai yra dalūs, kitaip tariant, gali būti padalinami šalims natūra. Šioje nutartyje pirmiau jau cituotoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Vadinasi, žemės sklypų dalumas, dėl kurio ginčo tarp šalių nėra, ir teisinis reguliavimas, nustatantis daiktų atidalijimo tvarką, neleido pirmosios instancijos taikyti kitokį bendrąja daline nuosavybe esančių žemės sklypų atidalijimo būdų, nei galimas jų padalijimas natūra. Tačiau tokių reikalavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų (parengtų ir su atitinkamomis tarnybomis suderintų atidalijimo planų, brėžinių ir pan.) nagrinėjamoje byloje nebuvo.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė neteisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Apeliacinio skundo netenkinant, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

56. Atsakovas D. M. patyrė 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovui turi būti kompensuojamos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. O.–G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėAgnė TikniūtėVigintas Višinskis