- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-228-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00332-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas (pirm.)
- Ieškovas
- V.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O-G. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, ir pagal atsakovo D. M. patikslintą priešieškinį ieškovei V. O-G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. ieškovę V. O-G. ir atsakovą D. M. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės:
1.1.1. ieškovei V. O-G. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 6,92 kv. m rūsio patalpa, pažymėta P-9, su bendro naudojimo patalpomis P-l (1/26 iš 14,12 kv. m), P-6 (1/7 iš 22,48 kv. m), P-5 (1/26 iš 17,39 kv. m);
1.1.2. ieškovei V. O-G. priskirti prievolę pagal 2007 m. kovo 15 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) baigti išmokėti 77 964,11 Eur neišmokėtą kredito dalį (ieškinio pateikimo dieną), kartu nustatant, kad ieškovės V. O-G. ir atsakovo D. M. prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį lieka solidari;
1.1.3. ieškovei V. O-G. nuosavybės teise priteisti bute (duomenys neskelbtini), esančius 2 800,00 Eur vertės baldus (500,00 Eur vertės svetainės baldus (minkšta odinė sofa, pufas, fotelis); 200,00 Eur vertės įmontuotą spintą; 1 000,00 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 600,00 Eur vertės indaplovę, šaldytuvą, kaitlentę; 350,00 Eur vertės dvigulę odinę lovą, 150,00 Eur vertės įmontuojamą rūbų spintą;
1.1.4. priteisti iš atsakovo D. M. 3 270,29 Eur dydžio kompensaciją ieškovei V. O-G.;
1.1.5. atsakovui D. M. nuosavybės teise priteisti 8 000,00 Eur vertės automobilį „T. A.“, 2006 metų laidos, ir 4 000,00 Eur vertės automobilį „V. T.“, 2006 metų laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
1.1.6. atsakovui D. M. nuosavybės teise priteisti 7 240,50 Eur vertės 1/2 dalį 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 199,00 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo (dalies plotas 0,0450 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
1.2. priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2002 m. pavasario pradėjo gyventi kartu kaip partneriai ir vedė bendrą ūkį turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Gyvendamos kartu šalys susilaukė vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. M. ir (duomenys neskelbtini) gimė M. M.. Tarp šalių pradėjus kilti konfliktų, šalys nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, ja buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su motina, o atsakovas buvo įpareigotas mokėti išlaikymą vaikams. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu buvo įsigytas šis turtas: 2007 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės vardu už 25 000,00 Lt buvo nupirkta 1/2 dalis 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu ieškovės vardu įregistruota 1/2 dalis žemės sklypo, bendro 0,0900 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bendros 398,00 Eur vertės; 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 338 592,00 Lt šalys įsigijo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) su 6,92 kv. m rūsio patalpa ir bendro naudojimo patalpomis. Šis butas buvo įsigytas panaudojant 2007 m. kovo 15 d. iš AB „Swedbank“ gautą kreditą, už kurio grąžinimą šalys atsako solidariai. Pagal AB „Swedbank“ pažymą, šiuo metu bankui yra negrąžinta 77 964,11 Eur. Atsakovo vardu 2009 m. rugsėjo mėn. buvo įsigytas 2006 m. automobilis „T. A.“, kurio vertė tuo metu buvo 8 000,00 Eur. Ieškovės vardu 2012 metais įsigytas 2006 m. gamybos automobilis „V. T.“, kurio vertė tuo metu buvo 4 000,00 Eur. Gyvendamos kartu šalys įsigijo 2 800,00 Eur vertės baldus, kurie yra įsigytame bute. Atsakovas užvaldė ir ilgą laiką naudojasi abiem partnerystės metu įsigytais automobiliais, taip mažindamas jų vertę, dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta už skolintas lėšas įsigyti kitą automobilį „F. F.“. Ieškovės teigimu, pasibaigus partnerystei (jungtinės veiklos sutarčiai), būtina padalyti šalių partnerystės metu įgytą turtą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad taip šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, šalių gyvenant kartu įsigytas turtas yra bendroji dalinė jų nuosavybė, o dalys turte yra lygios, todėl šiuo atveju turtas, esantis bendrąja daline partnerių nuosavybe, turi būti padalytas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) IV knygoje nustatytas taisykles.
3. Ieškovė nurodo, kad šalys partnerystės metu įgijo bendro turto už 32 338,41,41 Eur (8 000 Eur vertės automobilis + 4 000 Eur vertės automobilis + 7 240,50 Eur vertės žemės sklypo dalis + 199 Eur vertės žemės sklypo dalis + 2 800 Eur vertės baldai + 10 098,91 Eur išmokėta buto vertės dalis (2019 m. birželio 17 d. ieškinio pateikimo dieną), todėl pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį ir 6.970 straipsnio 2 dalį kiekvienai iš šalių tektų turto už 16 169,20 Eur. Ieškovės manymu, padalijant turtą natūra atsižvelgtina į tai, kad po partnerystės nutraukimo šalių santykiai yra įtemti ir konfliktiški. Šalių po 1/2 dalį įsigytas butas dėl savo plano iš esmės yra nedalus, be didelių investicijų jo neįmanoma pertvarkyti taip, kad kiekviena iš šalių nebebūdami partneriais galėtų netrukdomai naudotis savo nuosavybės dalimi, todėl atidalijant butą atsižvelgtina ir į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, kuriems reikia užtikrinti teisę į būstą. Dėl šių priežasčių ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas visas įsigytas butas, o atidalijant atsakovo turto dalį, jam, kaip bendraturčiui, turėtų būti išmokama 5 049,45 Eur kompensacija už pusę išmokėto buto vertės. Tačiau šis klausimas spręstinas priteisiant atsakovui kitą turtą. Ieškovei nuosavybės teise priteisus visą butą, jai priskirtina ir prievolė pagal 2007 m. kovo 15 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) baigti išmokėti 77 964,11 Eur neišmokėtą kredito dalį (ieškinio pateikimo dieną). Siekiant nepažeisti kreditorės AB „Swedbank“ teisių, ieškovė ir atsakovas prieš šią kreditorę lieka solidariaisiais skolininkais. Ieškovei nuosavybės teise priteisus visą butą yra tikslinga jai nuosavybės teise priteisti ir visus bute esančius baldus, kurių bendra vertė 2 800,00 Eur ir kurių dauguma yra integruoti, o atsakovui kaip 1 400,00 Eur kompensacija už pusę baldų skirtina kito turto. Atsakovui nuosavybės teise priteistini jo faktiškai valdomi automobiliai „T. A.“ ir „V. T.“, kurių bendra vertė 12 000 Eur, ir ieškovės vardu registruotų dviejų žemės sklypų dalys, kurių bendra vertė 7 439,50 Eur. Taigi natūra atidalijus šalių partnerystės metu įgytą turtą, ieškovei iš priklausančio gauti 16 169,20 Eur vertės turto paskirtina turto už 12 898,91 Eur, o atsakovui paskirtina turto už 19 439,50 Eur. Kadangi atsakovui lieka daugiau turto, todėl jis turėtų ieškovei sumokėti 3 270,29 Eur dydžio kompensaciją.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka su nurodo, kad turtas turi būti atidalijamas patikslintame priešieškinyje nurodytu būdu. Nurodo neprieštaraujantis, kad jam būtų paskirtas naujai į dalytino turto masę įtrauktas žemės sklypas (1/2 šio žemės sklypo dalis) (duomenys neskelbtini) 199 Eur vertės, kadangi šis sklypas buvo įgytas kartu kaip ir 1/2 dalis žemės sklypo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad sudarydama turto balansą ieškovė nuo pat ieškinio pradžios daro aritmetinę klaidą (neištaisyta ir patikslintame ieškinyje), priskaičiuodama mažesnę išmokėto turto dalį, nei ji buvo ieškinio pareiškimo dieną. Butas ieškinyje įvertintas 98 063,02 Eur, paskolos negrąžinta dalis 2019 m. gegužės 31 d. sudaro 77 964,11 Eur, todėl išmokėta dalis yra ne 10 098,91 Eur, o 20 098,91 Eur. Todėl, ieškovės skaičiavimais, bendro turto būtų įsigyta ne už 32 338,41 Eur, o už 42 338,41 Eur, atitinkamai kiekvienam tenkanti dalis (jei dalys visame ginčo turte būtų nustatytos lygios) būtų ne 16 169,20 Eur, o 21 169,20 Eur. Ieškovė sau prašo priteisti butą (išmokėtą jo dalį – 20 098,91 Eur), kartu įsipareigodama viena pati mokėti bendrą kreditą, ir baldus už 2800 Eur, iš viso turto už 22 898,91 Eur, todėl ne D. M., o ji jam turėtų sumokėti 1729,71 Eur kompensaciją. Pažymi, kad, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausia turėtų būti nustatyta bendro turto reali rinkos vertė, kuri šiuo metu nėra tokia, kokia buvo nurodyta ieškinyje. D. M. manymu, buto vertė yra mažiausiai 20 000–30 000 Eur didesnė. Atsakovo teigimu, preliminariai įvertinus galimas realias turto vertes galima daryti prielaidą, kad ieškovė, tenkinus jos ieškinį, turėtų sumokėti D. M. didesnę nei 20 000 Eur piniginę kompensaciją, o tokių galimybių ieškovė neturi.
5. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo:
5.1. atidalyti iš bendro turto ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 98 063 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisti 10 869,86 Eur piniginę kompensaciją arba nustatyti naudojimosi tvarką ir paskirti naudotis:
5.1.1. D. M. 49/100 dalimis buto: 11,14 kv. m ploto kambariu (ind. 1-5) ir 1/2 dalimi bendrų patalpų (ind. 1-2, 1-3, 1-6);
5.1.2. V. O-G. 51/100 dalimi buto: 11,96 kv. m ploto kambariu (ind. 1-4) ir 1/2 dalimi bendrų patalpų (ind. 1-2, 1-3, 1-6);
5.1.3. D. M. ir V. O-G. bendrai naudotis palikti 6,92 kv. m ploto rūsį (ind. P-9) su bendro naudojimo patalpomis (ind. P-1 – 1/26 dalis iš 14,12 kv. m; ind. P-6 –1/7 dalis iš 22,48 kv. m; ind. P-5 – 1/26 dalis iš 17,39 kv. m);
5.2. priteisus atsakovui butą asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad atsakovo ir V. O-G. solidariąją prievolę AB „Swedbank“ pagal 2007 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), nekeičiant kredito sutarties ir solidariosios prievolės prigimties, vykdys atsakovas. Atmetus reikalavimą atidalyti ir nustačius naudojimosi butu tvarką, prievolę AB „Swedbank“ pagal 2007 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) palikti solidaria;
5.3. priteisti atsakovui iš V. O-G. 3186 Eur atsakovo panaudotų asmeninių lėšų butui įsigyti;
5.4. nustatyti, kad atsakovui priklauso 41/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5936,80 Eur vertės, o V. OG. – 9/100 dalys šio sklypo, 1303,20 Eur vertės;
5.5. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7240,50 Eur vertės, o iš atsakovo V. O-G. priteisti 1303,20 Eur piniginę kompensaciją;
5.6. pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į automobilį „V. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1885 Eur vertės;
5.7. priteisti atsakovui iš V. O-G. 2623,55 Eur piniginę kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą.
6. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodo, kad šiuo metu ieškovės ir jo solidariosios prievolės likutis pagal 2007 m. kovo 15 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 76 323,28 Eur. Atsakovo teigimu, jeigu buto vertė yra 98 063 Eur, paskolos likutis – 76 323,28 Eur, tai dalytino turto vertė yra 21 739,72 Eur, kiekvienam iš bendraturčių turto tektų po 10 869,86 Eur. Sutinka atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės gauti butą natūra, nes neturi kito gyvenamojo ploto, ir pažymi, kad ginčo butas ieškovės iniciatyva kelis metus buvo nuomojamas, todėl akivaizdu, kad jai nebuvo ir nėra poreikio turėti gyvenamąjį būstą. Šiuo metu ieškovė yra sudariusi santuoką, jos sutuoktinis turi nekilnojamojo turto (gyvenamąjį būstą), todėl ieškovei ir dėl to šiuo metu nėra poreikio turėti atskirą gyvenamąją vietą. Nesutikimą, kad ieškovė gautų turtą natūra, argumentuoja aplinkybėmis, jog šį butą įsigyti jam labai padėjo tėvai – davė 30 000 Lt (8688,60 Eur), iš jų 22 000 Lt (6 372 Eur) buvo panaudoti pirminiam įnašui sumokėti, likusieji buvo panaudoti butui įrengti. Taip pat teigia, jog kompensacija kitu turtu ar pinigais lemtų esminį atsakovo kaip buto savininko teisių pažeidimą. Todėl prašo butą natūra priteisti atsakovui, kartu jam perimant ir solidariosios paskolos mokėjimą, o ieškovei mokėtiną 10 869,86 Eur piniginę kompensaciją sumažinti 1/2 dalimi atsakovo investuotų asmeninių lėšų į pradinį įnašą už butą. Netenkinus reikalavimo butą priteisti atsakovui, prašo nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką, kuri užtikrins abiejų šalių teisę turėti gyvenamąjį plotą, abiejų šalių pareigą solidariai dengti bendrą kreditą, bet neatims galimybės kitu būdu spręsti dėl racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdų, pvz., bendro daikto pardavimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2007 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės vardu šalys įsigijo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt, ir pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šis žemės sklypas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Už 1/2 dalį šio sklypo buvo sumokėta 25 000 Lt (7240,50 Eur), tačiau bendrais pinigais buvo sumokėta tik 9000 Lt (36 proc.), o 16 000 Lt (64 proc.) davė atsakovo tėvai. Todėl atsakovui šios 1/2 dalies žemės sklypo priklauso 82/100 dalys, o ieškovei – 18/100 arba 41/100 ir 9/100 nuo viso sklypo. Sutinka, kad jam būtų priteistas sklypas natūra, o ieškovei – piniginė kompensacija (1303 Eur). 2012 m. ieškovės vardu buvo įgytas automobilis „V. T.“, jis buvo pirktas už tėvų pinigus jiems važinėti, kai grįžta į Lietuvą. Ieškovės, o ne atsakovo vardu automobilis buvo pirktas todėl, kad ieškovė tuo metu buvo mieste, kuriame buvo tvarkomi pirkimo dokumentai, tačiau jokio susitarimo, kad automobilis bus šalių bendras, nebuvo ir ieškovė jokių pinigų nemokėjo. Ieškovė faktą, kad šis automobilis nėra bendras, yra pripažinusi, todėl šis automobilis taip jų negali būti dalijamas.
7. Ieškovė su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Pažymi, jog bendras šalių gyvenimas pasibaigė 2014 m. rugpjūčio mėnesį, nes tarp šalių pradėjo kilti nuolatinių konfliktų ir barnių, todėl mano, kad būtent šiam momentui ir turėtų būti sudaromas bendrosios jungtinės nuosavybės balansas, o po to vykdomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teigia, kad šalys partnerystės metu laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. įgijo bendro turto už 43 515,83 Eur (5 765,99 Eur vertės automobilis + 5 770,60 Eur vertės automobilis + 7 240,50 Eur vertės žemės sklypo dalis + 199,00 Eur vertės žemės sklypo dalis + 2 800,00 Eur vertės baldai + 21 739,74 Eur išmokėta buto vertės dalis (98 063,02 Eur buto vertė – 76 323,28 neišmokėto kredito dalis), tai reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui atskirai turėtų atitekti turto už 21 757,92 Eur. Ieškovės teigimu, būtent jai turėtų atitekti butas ir bute esantys baldai, o atsakovui – dviejų žemės sklypų dalys ir automobiliai. Pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, solidarioji prievolė kreditoriui yra vykdoma iki pat šiol, atsakovas savo dalį solidariojoje prievolėje vykdo neatsakingai, todėl ieškovei tenka visą įmoką mokėti vienai. Todėl, priimdamas sprendimą, teismas, spręsdamas apie dalytino turto vertę ir dalijamo turto tvarką, galėtų vadovautis 2020 m. spalio 14 d. esančia turto būkle, o toliau vykdant prievolę kreditoriui, šalys savo reikalavimus galėtų išsispręsti vadovaudamosi CK 6.6 straipsnio 4 dalimi. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovei atitenka turto už 24 439,74 Eur, o atsakovui – turto už 18 976,09 Eur (teisė gauti turto už 21 757,92 Eur), ieškovė sutiktų atsakovui sumokėti 2 781,83 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė nesutinka su atsakovo išdėstytais argumentais dėl buto atidalijimo būdo ir tvarkos, nes mano, kad socialiai toks reikalavimas nėra teisingas ir sąžiningas ne tik jos atžvilgiu, tačiau ir bendrų abiejų šalių vaikų atžvilgiu. Pažymi, kad ieškovės padėtis dėl gyvenamosios vietos tapo itin komplikuota, nes faktiškai ieškovės tėvai pardavė savo butą ir yra būtina išsikelti. Aplinkybė, jog ieškovė yra sudariusi naują santuoką, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei nepriteistinas ginčo butas natūra, kadangi ieškovės sutuoktiniui priklausantis nekilnojamasis turtas nėra tinkamas gyventi. Taip pat nesutinka su atsakovo reikalavimu jam iš ieškovės priteisti 3 186 Eur, kurie įsigyjant butą neva buvo asmeninės lėšos. Pažymi, kad byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kaip ir kokia tvarka buvo mokama už įsigytą turtą. Nesutinka ir su atsakovo reikalavimu nustatyti, kad jam priklauso 41/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 9/100 dalys šio sklypo, 1 303,20 Eur vertės. Nurodo, kad priešingai, nei teigia atsakovas, jokių piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų skolintis nebuvo jokios būtinybės. Taip pat teigia, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su automobilio „V. T.“ įsigijimu, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad bendras gyvenimas kartu su atsakovu truko nuo 2002 m. pavasario iki 2014 m. rugpjūčio. Ne tik automobilis „V. T.“, bet ir automobilis „T. A.“, apie kurį atsakovas savo patikslintame priešieškinyje nenurodo, pirkti šiuo laikotarpiu. Pradėjus šalims gyventi skyrium, abiem automobiliais išimtinai naudojosi ir tebesinaudoja atsakovas. Įrodymų, kad atsakovas pirko automobilį už iš savo tėvų gautus pinigus, pateikta nėra, atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklausta atsakovo motina teigė, jog automobilis „V. T.“ yra jos nuosavybė, todėl manytina, kad tokiu atveju atsakovas apskritai neturi reikalavimo teisės į šį automobilį. Ieškovė patvirtina, kad automobilis buvo pirktas iš ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų, neindividualizuojant sumų dydžio, nes gyveno kartu ir lėšas tvarkė bendrai. Be to, atsakovas ir pats neneigia, kad minimu automobiliu tiek jis, tiek ieškovė naudojosi. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas nedetalizuoja ir nepaaiškina reikalavimo iš ieškovės jam priteisti 2623,55 Eur piniginę kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą. Su šiuo reikalavimu ieškovė nesutinka ir nurodo pateikusi savo banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kaip, kada ir kokiomis sumomis ieškovė dengė savo paskolos dalį už 1/2 dalį įsigyto turto. Įvertinus pateiktus įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė yra skolinga kokią nors pinigų sumą.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo ieškovės reikalavimo dalį dėl kredito sutarties vykdymo nustatymo prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad reikalavimas teismo sprendimu nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus bankui vykdys asmeniškai ieškovė, laikytinas prašymu modifikuoti kredito sutartį iš solidariosios į asmeninę, nors ieškovė nurodo, jog sutarties pobūdis nėra keičiamas. Pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas yra bendraskoliai ir bankui atsako solidariai, turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš solidariųjų skolininkų pagal sutartį pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę. Šalys nesikreipė į banką dėl kredito sutarties pakeitimo, ir bankas susitarimo dėl skolos perkėlimo vienam iš bendraskolių ar kito kredito sutarties modifikavimo nepasirašė, todėl prievolė pagal kredito sutartį lieka solidari.
9. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė V. O-G. ir atsakovas D. M. nuo 2002 m. pavasario pradėjo gyventi kartu kaip partneriai (sugyventiniai) ir vedė bendrą ūkį turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Šalys susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. M., (duomenys neskelbtini)gimė sūnus M. M.. Nuo 2014 m. šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda.
Žemesnės instancijos teismas
11. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-11435- 642/2014, buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su motina, o atsakovas įpareigotas mokėti išlaikymą vaikams po 400,00 litų (115,85 euro) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8478-998/2019 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, ja šalys susitarė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams (išlaikymas padidintas iki 215 Eur) ir nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką.
12.1. 2007 m. sausio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 576 ieškovė (pirkėja) iš Z. K. (pardavėjo) įsigijo 1/2 dalį 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo 1/2 dalis buvo įsigyta už 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur).
12.2. 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas iš UAB „Agrekas“ įsigijo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 6,92 kv. m rūsio patalpa, pažymėta P-9, su bendro naudojimo patalpomis P-l (1/26 dalis iš 14,12 kv. m), P-6 (1/7 dalis iš 22,48 kv. m), P-5 (1/26 dalis iš 17,39 kv. m). Buto kaina – 338 592,00 Lt (98 063,02 Eur). Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad 52 000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjų prieš šios sutarties sudarymą, sutarties 2.2 punkte nustatyta, jog likusius 286 592 Lt pirkėjai įsipareigoja per 30 dienų nuo šios sutarties patvirtinimo pervesti pardavėjui. 2007 m. kovo 15 d. šalys su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ja AB „Swedbank“ suteikė 304 700 Lt (88 247,22 Eur) dydžio kreditą minėtam butui įgyti (kredito paskirtis – pradiniam įnašui, skirtam butui, projektiniu adresu (duomenys neskelbtini), finansuoti ir butui įsigyti). Kredito gavėjų prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Ginčo, kad šalys už šios prievolės vykdymą atsako solidariai, nėra. Iš AB „Swedbank“ 2019 m. gegužės 31 d. pažymos matyti, kad negrąžinto kredito suma sudaro 77 964,11 Eur; 2021 m. vasario 15 d. – 75 893,86 Eur.
12.3. Gyvendamos kartu šalys įsigijo 2 800,00 eurų vertės baldus, kurie yra įsigytame bute: 500,00 Eur vertės svetainės baldus (minkšta odinė sofa, pufas, fotelis); 200,00 Eur vertės įmontuotą spintą; 1 000,00 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 600,00 Eur vertės indaplovę, šaldytuvą, kaitlentę; 350,00 Eur vertės dvigulę odinę lovą; 150,00 Eur vertės įmontuojamą rūbų spintą.
12.4. Atsakovo D. M. vardu 2009 m. rugsėjo mėn. buvo įsigytas 2006 metų laidos automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė tuo metu, ieškovės teigimu, buvo 8 000,00 Eur. Atsakovas nurodo 7000 Eur šio automobilio vertę.
12.5. Ieškovės vardu 2012 metais įsigytas 2006 metų gamybos automobilis „V. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė tuo metu buvo 4 000,00 Eur.
12.6. 2014 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-929 ieškovės vardu įregistruota 1/2 dalis žemės sklypo, bendro 0,0900 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, šio žemės sklypo vertė – 398,00 Eur.
13. Šalys nurodo, jog pasibaigus partnerystei (jungtinės veiklos sutarčiai) kyla pagrindas padalyti šalių partnerystės metu įgytą turtą.
Dėl jungtinės veiklos santykių
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas gyvenimiškai nevykdomas, bet tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančios.
15. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas.
16. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).
17. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.
18. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir dėl šio žemės sklypo vertės, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir pripažįsta, jog 1/2 dalis žemės sklypo, bendro 0,0900 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kurio bendra vertė – 398,00 Eur (1/2 dalies vertė – 199,00 Eur), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos dalyvių įnašų ir bendrosios nuosavybės dalių šiuo atveju laikytina, kad šalių dalys yra lygios.
19. Atsakovas taip pat iš esmės neginčijo ir ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su baldų įsigijimu. Nors procesiniuose dokumentuose nurodė, kad indaplovę pirko atsakovo tėvai, o ieškovės kaina neatitinka realios baldų vertės, išsamesnių atsikirtimų nenurodė ir jokių ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų neteikė, todėl, teismo vertinimu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys baldai (žr. sprendimo 12.3 punktą) pripažintini šalių bendrąja daline nuosavybe, nurodant, kad šalių dalys yra lygios.
20. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl kito šiame sprendime nurodyto turto tarp šalių yra kilęs ginčas, teismas pasisakys dėl kiekvieno turto atskirai.
Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
21. 2007 m. sausio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 576 ieškovė (pirkėja) iš Z. K. (pardavėjo) įsigijo 1/2 dalį 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo 1/2 dalis buvo įsigyta už 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka, jog šis žemės sklypas yra bendroji dalinė jo ir ieškovės nuosavybė, tačiau teigia, jog šalių dalys šioje nuosavybėje nėra lygios. Šį teiginį motyvuoja argumentais, jog nei ieškovė, nei atsakovas iš esmės neturėjo finansinių galimybių įsigyti žemės sklypą už 25 000 Lt (7250,50 Eur). Atsakovo teigimu, šalys bendrais pinigais sumokėjo 9000 Lt, o likusią 16 000 Lt sumos dalį sumokėjo atsakovo tėvai. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo šį teiginį vertinti kaip įrodytą (CPK 178 straipsnis).
23. Visų pirma primintina, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno ir, kaip pačios šalys teigia, bendrą ūkį vedė nuo 2002 metų.
24. Antra, iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos nuo 2004 m. spalio 19 d. iki 2007 m. sausio mėn. sudarė 13 932,18 Lt (4 035,03 Eur), ieškovės – 35 162,51 Lt (10 183,77 Eur). Teismo posėdžio metu liudytoja B. M. parodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį žemės sklypui pirkti davė 4300 Eur, tačiau, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Iš į bylą pateiktų atsakovo tėvų banko sąskaitų išrašų nenustatyta, kad iki žemės sklypo įsigijimo iš B. M. ir A. M. banko sąskaitų būtų išgryninta didelė pinigų suma. Taip pat pastebėtina, jog šis žemės sklypas buvo pirktas ieškovės vardu ir sutarties 3.4 punkte pardavėjas patvirtino, kad 50 000 Lt gavo iš pirkėjų V. O. ir K. K.. Taigi Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biure patvirtintoje žemės sklypo dalies pirkimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja yra V. O., taip pat patvirtinta, kad pinigus pardavėjas gavo iš pirkėjos V. O.. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog po keleto mėnesių šalys, sudarydamos buto pirkimo–pardavimo sutartį, aiškiai įtvirtino valią butą pirkti po 1/2 dalį, tikėtina, kad buvus kitokiai valiai, t. y. žemės sklypą įsigyti ne šeimos poreikiams tenkinti ar ne lygiomis dalimis, tai būtų buvę atspindėta ir notariškai patvirtintoje sutartyje. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė argumentų, kurie leistų įsitikinti buvus kitokią šalių valią dėl šio žemės sklypo įsigijimo. Todėl teismas daro išvadą, kad 1/2 dalis 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra bendroji šalių dalinė nuosavybė ir šalių dalys šioje nuosavybėje lygios. Žemės sklypo 1/2 dalies vertė – 7250,50 Eur.
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)
25. 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas iš UAB „Agrekas“ įsigijo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto kaina – 338 592,00 Lt (98 063,02 Eur). Butui įsigyti šalims buvo suteiktas 304 700 Lt (88 247,22 Eur) kreditas. 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad 52 000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjų prieš šios sutarties sudarymą, sutarties 2.2 punkte nustatyta, jog likusius 286 592 Lt pirkėjai įsipareigoja per 30 dienų nuo šios sutarties patvirtinimo pervesti pardavėjui.
26. Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, jog pradiniam įnašui už ginčo butą sumokėti tėvai jam davė 30 000 Lt, taip pat iš esmės tik jis dengė kredito įmokas. Šiuos teiginius motyvavo argumentais, jog nei jis, nei ieškovė neturėjo santaupų pradiniam įnašui sumokėti; atsakovės pajamos nebuvo didelės, dalį laiko ji nedirbo.
27. Vertindamas šio teiginio pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2007 m. kovo 15 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad banko suteikto kredito paskirtis – pradiniam įnašui, skirtam butui, projektiniu adresu (duomenys neskelbtini), finansuoti ir butui įsigyti.
28. Taip pat iš notariškai patvirtintos (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad šalys išreiškė valią butą įgyti po 1/2 dalį. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad 52 000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjų prieš šios sutarties sudarymą. Teismo nuomone, šiuo atveju galima sutikti su ieškovės pastebėjimu, jog šalys aiškiai apibrėžė įsigyjamo turto dalis nepaisydamos lėšų šaltinio.
29. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2007 metų kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje parvežė B. M. 2006 m. balandžio– gegužės mėnesiais perduotus 3 000 Eur butui įsigyti. Liudytojai V. B. ir J. V. parodė, kad 2007 m. kovo 8 d. vežė B. M. perduotus 3 000 Eur butui įsigyti. Liudytoja I. P. parodė, kad 2007 metų gegužės mėnesio pradžioje vežė B. M. perduotus 3 000 Eur butui įsigyti. Iš į bylą pateiktų B. M. ir A. M. banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad per 2007 metų kovo ir balandžio mėnesius iš jų abiejų sąskaitų bendrai buvo išgryninta daug mažesnė nei 9000 Eur suma. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų.
30. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad avansiniai pavedimai už butą padaryti: 1) 2007 m. kovo 13 d. – 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2) 2007 m. kovo 19 d. – 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur); 3) 2007 m. gegužės 25 d. – 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur); 4) 2007 m. rugsėjo 27 d. – 11 892,00 Lt (3 444,16 Eur). 274 700,00 Lt (79 558,61 Eur) sumokėti 2007 m. rugsėjo 27 d., kai buvo gauta paskola iš banko. Iš banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad nuo 2007 sausio mėn. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. ieškovės pajamos buvo 21 630,97 Lt (6 264,76 Eur). Bylos duomenimis, atsakovo pajamos per aktualų laikotarpį sudarė 16 468,53 Lt (4 769,61 Eur).
31. Iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad A. M. 2007 m. vasario 14 d. yra pervedęs atsakovui 400 Lt (mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini)); 2007 m. vasario 28 d. – 320 Lt (mokėjimo paskirtis – už komunalinius). Taigi aktualiu nagrinėjam klausimui laikotarpiu atsakovo tėvai jam pervedė labai nedidelę pinigų sumą, o ir nėra paneigta ieškovės versija, jog šie pinigai buvo skirti atsakovo tėvams priklausančio buto komunalinėms paslaugoms apmokėti.
32. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai leidžia paneigti atsakovo argumentus, jog pradinio įnašo dalis (30 000 Lt) buvo sumokėta atsakovo tėvų.
33. Pastebėtina ir tai, kad jokių patikimų įrodymų, jog atsakovo tėvai, duodami pinigus atsakovui, juos davė jam asmeniškai, o ne atsakovo faktinės šeimos poreikiams tenkinti, byloje nepateikta. Primintina, kad šalys nuo 2002 metų gyveno kartu, o 2005 m. (duomenys neskelbtini). susilaukė dukros. Taip pat, kaip pastebi ir ieškovė, prie ginčo turto įsigijimo yra prisidėję ir ieškovės artimi šeimos nariai, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, jog artimųjų duotos piniginės sumos buvo skirtos išimtinai to asmens asmeniniams poreikiams tenkinti.
34. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog iš esmės kredito įmokas dengė tik jis. Visų pirma, šias aplinkybes paneigia pats atsakovas, nurodydamas, jog bankui jis yra sumokėjęs 22 189 Eur, o ieškovė – 16 942,50 Eur. Antra, atsakovas nėra nuoseklus vertindamas šalių bendro gyvenimo ypatumus – viena vertus, nurodo, jog šalys vedė bendrą ūkį, kita vertus, nurodo, jog įmokas mokėjo ar dalį turto pirko iš asmeninių lėšų. Trečia, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad po bendros jungtinės veiklos santykių pabaigos atsakovas iš dalies netinkamai vykdė prievolę bankui. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta pagrindo atsakovo teiginių, jog ieškovė netinkamai vykdė prievolę bankui, kas, anot atsakovo, sudaro pagrindą jam iš atsakovės priteisti dalį už ieškovę sumokėtų įmokų bankui, vertinti kaip pagrįstų.
35. Atsakovas procesiniuose dokumentuose taip pat nesutiko su ginčo buto verte (98 063,02 Eur) ir teigė, jog buto vertė yra nuo 20 000 iki 30 000 Eur didesnė. Teismas pažymi, kad, be atsakovo nuomonės, byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodyta ginčo buto verte. Todėl įvertinęs tai, jog ieškovės nurodyta buto vertė yra daugiau nei 20 000 Eur didesnė nei buto vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše (70 378 Eur), teismas daro išvadą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 98 063,02 Eur, o dalytino turto dalys yra lygios.
Dėl automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
36. Nustatyta, kad atsakovo D. M. vardu 2009 m. rugsėjo mėn. buvo įsigytas 2006 metų laidos automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
37. Nesutikimą, jog ši transporto priemonė būtų pripažinta bendrąja šalių daline nuosavybe, atsakovas motyvuoja argumentais, jog šį automobilį pirko sau asmeniškai už savo tėvų duotus pinigus. Tuo metu ieškovė turėjo kitą automobilį, kuriuo naudojosi. Kaip vieną iš įrodymų, neva pagrindžiančių jo teiginį, nurodo tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė neteisingą automobilio pirkimo kainą (pasak atsakovo, automobilis kainavo 7000 Eur, o ne 8000 Eur).
38. Pastebėtina, kad nesutikimą su automobilio įtraukimu į dalytino turto balansą atsakovas išreiškė tik atsiliepime į ieškovės ieškinį – nei priešieškinyje, nei patikslintame priešieškinyje atsakovas ne tik nebenurodo nesutikimo argumentų, tačiau ir nereiškia jokio reikalavimo dėl minėto automobilio.
39. Nagrinėjamu atveju teismas vėlgi atkreipia dėmesį į atsakovo paaiškinimų nenuoseklumą. Viena vertus, jis įrodinėja, kad šis automobilis buvo pirktas jam asmeniškai naudotis, kita vertus, teigia, jog 2015 metais ieškovė sumokėjo už automobilio draudimą, tai, pasak atsakovo, patvirtina, jog ieškovė šiuo automobiliu naudojosi ir 2015 metais. Teismui šios atsakovo nurodytos aplinkybės kelia abejonių, tačiau tik automobilio naudojimosi laikotarpio aspektu. Visų pirma pastebėtina, kad šalių bendras gyvenimas kartu baigėsi 2014 metų rugpjūčio mėn., t. y. nėra aišku, kodėl šalims nebegyvenant kartu (nėra ginčo, jog šalių santykiai buvo konfliktiški) ieškovė galėjo naudotis automobiliu 2015 metais. Antra, pateiktame mokėjimo kvite už suteiktas draudimo paslaugas nėra galima įskaityti, kas sumokėjo įmoką. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo automobiliu ieškovė naudojosi pasibaigus jungtinės veiklos santykiams.
40. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog 2006 metais, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, atsakovas iš savo asmeninių lėšų ar iš atsakovo tėvų jam asmeniškai duotų piniginių lėšų įsigijo šį automobilį. Todėl automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja šalių daline nuosavybe, nustatant, kad šalių dalys yra lygios.
41. Pasisakydamas dėl automobilio vertės teismas pažymi, kad CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. CK 4.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. CK 4.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.
42. Kaip jau minėta, šiuo atveju jungtinės veiklos nuosavybės teisiniai santykiai baigėsi 2014 metų rugpjūčio mėn., todėl dalytino turto balansas (vertė) nustatytinas būtent šiam momentui.
43. Ieškovė pateikė automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. šio automobilio vertė buvo 5765,99 Eur. Kadangi atsakovas nepateikė analogiškų įrodymų, t. y. kokia šio automobilio vertė buvo pasibaigus šalių jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, laikytina, jog automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 5765,99 Eur.
Dėl automobilio „V. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
44. Nustatyta, kad ieškovės V. O. vardu 2012 metais įsigytas 2006 metų gamybos automobilis „V. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
45. Nesutikimą, kad šis automobilis būtų įtrauktas į dalytino turto balansą, atsakovas motyvavo argumentais, jog šis automobilis buvo pirktas už jo tėvų pinigus ir skirtas tėvams naudotis, kai jie grįžta į Lietuvą. Šiems argumentams pagrįsti pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog 2012 m. liepos 10 d. A. M. atsakovui pervedė 4000 Lt, šiuos pinigus pastarasis pervedė ieškovei, taip pat, nurodė, jog 2012 m. liepos 10–11 dienomis išgrynino 9000 Lt ir 2012 m. liepos 12 d. įsigijo automobilį.
46. Iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2012 m. liepos 10 d. A. M. atsakovui pervedė 4000 Lt (mokėjimo paskirtis nenurodyta). 2012 m. liepos 10 d. atsakovas 4000 Lt pervedė ieškovei (mokėjimo paskirtis – už buto paskolą). 2012 m. liepos 10–11 dienomis atsakovas iš banko sąskaitos išgrynino 9000 Lt.
47. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nepakanka išvadai, jog šis automobilis negali būti laikomas ieškovės ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe. Visų pirma, kaip matyti iš pateiktos atsakovo banko sąskaitos išrašo, atsakovas jam pervestus 4000 Lt tą pačią dieną pervedė ieškovei ir nurodė šių pinigų mokėjimo paskirtį – už buto paskolą. Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovas, šie pinigai nebuvo skirti automobiliui pirkti. Antra, iš A. M. pavedimo, atlikto atsakovui, nėra galimybės nustatyti, kokia šių pinigų pervedimo priežastis. Tai yra byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo tėvai turėjo ketinimą įsigyti automobilį savo asmeniam naudojimui ar kad išreiškė valią, jog atsakovas automobilį įsigytų asmeninės nuosavybės teise. Trečia, nepateikta jokių patikimų įrodymų ar argumentų, kodėl automobilis buvo įsigytas ieškovės vardu. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovės vardu automobilis buvo pirktas todėl, kad ji tuo metu buvo Kaune, kur vyko automobilio pirkimo–pardavimo sandoris, nėra pakankamos tokiai išvadai padaryti.
48. Atsakovo teigimu, pateiktas jo ir ieškovės susirašinėjimas patvirtina, jog ir ieškovė pripažįsta, kad šis automobilis jai nepriklauso. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, kuris vyko 2018 metų spalio mėn., t. y. praėjus ketveriems metams po šalių jungtinės veiklos pabaigos, mano, jog šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė pripažįsta, kad automobilis nėra laikytinas bendrąja daline nuosavybe. Visų pirma, iš pateikto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis nėra galimybės identifikuoti, apie kokio automobilio „perrašymą“ yra kalbama. Antra, nėra aiškios ir tokio svarstomo sandorio priežastys bei motyvai.
49. Taigi, teismo vertinimu, šis automobilis pripažintinas šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovės ir atsakovo dalys yra lygios.
50. Spręsdamas dėl šio automobilio vertės, teismas vadovaujasi jau šiame sprendime minėtu teisiniu reguliavimu ir motyvais, todėl jų nekartoja, tačiau negali sutikti su ieškovės pateiktu automobilio vertinimu. Ieškovė pateikė automobilio „V. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. šio automobilio vertė buvo 5770,60 Eur. Pastebėtina, kad šalys neginčija, jog automobilis buvo pirktas už 4000 Eur, taigi praėjus dvejiems metams nuo jo įsigijimo automobilio vertė negalėjo padidėti net 1770,60 Eur. Kadangi atsakovas neteikė analogiškų įrodymų, t. y. kokia šio automobilio vertė buvo pasibaigus šalių jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, laikytina, jog automobilio „V. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4000,00 Eur.
51. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad šalys partnerystės metu įgijo bendro turto už 120 873,51 Eur (5765,99 Eur vertės automobilis „T. A.“ + 4 000,00 Eur vertės automobilis „V. T.“ + 7 240,50 Eur vertės žemės sklypo 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) + 199,00 Eur vertės žemės sklypo 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) + 2 800,00 Eur vertės baldai + 98 063,02 Eur išmokėta buto vertės dalis (sprendimo priėmimo dieną). Vadovaujantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.970 straipsnio 2 dalimi kiekvienai iš šalių tektų turto už 60 436,76 Eur sumą (120 873,51 Eur / 2 = 60 436,76 Eur).
Dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo
52. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
53. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
54. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019).
55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
56. Esminis šalių ginčas yra kilęs dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovė prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, priteisiant jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant kompensaciją. Atsakovas reiškia alternatyvius reikalavimus: arba priteisti butą jam asmeninės nuosavybės teise, arba nustatyti naudojimosi butu tvarką.
57. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tenkinti atsakovo reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
58. Pastebėtina, kad šalys neginčija, jog tarp jų susiklostę santykiai nėra darnūs, – atsakovas neneigia, kad jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis akivaizdu, kad atsakovo bendravimas nėra grįstas pagarba ir suteikia pagrindą ieškovės argumentus, jog šalių gyvenimas viename bute nebūtų saugus, vertinti kaip pakankamai įtikinamus.
59. Taip pat nesutiktina su atsakovo argumentais, jog išvadai, kad butas yra dalus, vertinant galimybę nustatyti naudojimosi tvarką, pakanka fakto, kad bute yra du izoliuoti kambariai. Visų pirma, pažymėtina, kad vieno uždaro kambario plotas yra 11,14 kv. m, kito – 11,96 kv. m. Teismo vertinimu, ieškovės ir jos dviejų nepilnamečių vaikų gyvenimas viename kambaryje, kurio plotas yra 11,96 kv. m, neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų poreikių.
60. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad butas nėra dalus, ir nustačius buto, kuriame nemaža dalis erdvių – virtuvė su svetaine, vonia, tualetas, būtų naudojami bendrai, naudojimosi tvarką, vertinant išlikusius šalių tarpusavio konfliktinius santykius, negebėjimą bendrauti tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sukūrusi naują santuoką, spręstina, jog gyvenimas ginčo šalims bendruose namuose esamoje situacijoje pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę į saugią, ramią ir sveiką aplinką, iš esmės toliau būtų patiriamos neigiamos emocijos ir išgyvenimai dėl tėvų nesantaikos. Taigi, yra pagrindas spręsti turto padalijimo natūra klausimą, vienai iš šalių priteisiant kompensaciją už kitai šaliai tenkančią didesnę turto dalį.
61. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas reiškia reikalavimą ginčo butą priteisti jiems, kitai šaliai išmokant kompensaciją.
62. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
63. Kaip jau minėta, šioje byloje valią priteisti asmeninės nuosavybės teise ginčo butą išreiškė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovas, teigdamas, jog ieškovei nėra būtina gyvenamoji vieta, akcentavo, jog ieškovė yra sukūrusi naują šeimą ir gali gyventi sutuoktiniui priklausančiame bute / name. Ieškovė pateikė duomenis, jog jos sutuoktiniui G. G. ir jo buvusiai sutuoktinei I. G. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šios poilsio patalpos būklė – nebaigta statyti; bendras patalpos plotas – 25,80 kv. m. Taigi, visų pirma, šiuo metu poilsio patalpa priklauso ieškovės sutuoktiniui ir jo buvusiai sutuoktinei. Antra, šios patalpos bendras plotas nėra pakankamas gyventi keturių asmenų šeimai. Trečia, kaip ieškovė pastebi ir šios aplinkybės neneigia atsakovas, šalių vaikai lanko mokyklą Klaipėdoje ir ieškovė nesvarsto galimybės keisti vaikų socialinės aplinkos ar ugdymo įstaigos. Ieškovė savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), ir paaiškino gyvenanti tėvams priklausančiame bute, kurį tėvai ketina parduoti.
64. Atsakovas procesiniuose dokumentuose gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu apsigyveno ginčo bute. Ieškovės teigimu, atsakovas iki apsigyvenimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jo tėvams priklausančiame bute.
65. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti šalių nurodytas aplinkybes, jog ir ieškovė, ir atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, ir ginčo buto, kaip gyvenamosios vietos, jiems nereikia. Todėl šioje byloje sprendžiant, kuriai iš šalių priteistinas ginčo butas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas vienodas ir ieškovės, ir atsakovo poreikis dalijamam daiktui. Todėl toliau spręstina, kuri iš šalių yra pajėgi sumokėti kitai šaliai kompensaciją.
66. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-253/2011; kt.).
67. Visų pirma, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jog sprendimo priėmimo dieną neišmokėto kredito dalis sudaro 75 893,86 Eur, t. y. šalys yra išmokėjusios tik nedidelę kredito dalį.
68. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Analogiškai vertintina ir situacija, kai sprendžiamas turto padalijimo klausimas pasibaigus jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams.
69. Nagrinėjamu atveju šalys turi vieną bendrą kreditorę AB „Swedbank“, kuriai turi kreditinį įsipareigojimą pagal 2007 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad šalių kreditorė atsiliepimuose į šalių procesinius dokumentus sutikimo modifikuoti prievolę neišreiškė, priešingai, nurodė, kad nepriklausomai nuo turto tarp šalių padalijimo būdo jų solidarioji prievolė turi išlikti. Taigi šiuo atveju ieškovės ir atsakovo prievolė kreditorei nemodifikuotina ir bet kuriuo atveju liktų solidariąja šalių prievole.
70. Taip pat teismas nesutinka su šalių nurodyta ginčo buto verte. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad dalytino ginčo buto vertė sudaro 22 169,16 Eur (98 063,02 Eur – 75 893,86 Eur). Teismo vertinimu, toks ginčo buto vertės nustatymas iš esmės pažeistų šalies, kuriai priteisiama kompensacija, teises. Pažymėtina, kad padalijus butą ir vienai šaliai priteisus jį asmeninės nuosavybės teise, o kitai šaliai priteisus piniginę kompensaciją, pastaroji būtų solidarioji kreditorės AB „Swedbank“ skolininkė iki visiškos prievolės jai įvykdymo, t. y. vienai iš šalių priteisus (kaip teigia ieškovė ir atsakovas) 11 084,58 Eur (22 169,16 Eur / 2) kompensaciją, ši liktų solidarioji banko skolininkė viso likusio negrąžinto kredito dalies atžvilgiu (75 893,86 Eur). Todėl šiuo atveju ginčo buto verte laikytina 98 063,02 Eur suma, o mokėtinos kompensacijos dydis šiuo atveju sudarytų 49 031,51 Eur (98 063,02 Eur / 2).
71. Kaip jau minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų pajėgus sumokėti kompensaciją ieškovei. Įsitikinimą, jog atsakovas neturėtų galimybių sumokėti pinginės kompensacijos ieškovei, sustiprina tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat iš dalies netinkamai vykdė prievolę bankui. Tačiau byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ir ieškovė būtų pajėgi sumokėti tokio dydžio piniginę kompensaciją atsakovui. Teismas šią išvadą grindžia ne tik tuo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti, tačiau ir pati ieškovė pripažįsta, kad net ir kompensacijos dydį skaičiuojant nuo išmokėtos kredito dalies ji neturėtų galimybės sumokėti kompensacijos, todėl prašo kompensacijos dydį sumažinti priteisiant atsakovui kitą turtą (žemės sklypus, automobilius).
72. Apibendrinant tai, kas nurodyta, spręstina, jog šiuo atveju nėra galimybės atidalyti ginčo buto jį priteisiant vienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise, o kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją. Todėl teismas atmeta šį ir patikslinto ieškinio, ir patikslinto priešieškinio reikalavimą.
73. Kadangi šalims priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) tikslinga pripažinti, kad bute esantys 2 800,00 Eur vertės baldai yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
74. Atsižvelgus, jog šioje byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, kad abiem automobiliais naudojasi tik atsakovas, manytina, jog būtų teisinga ir labiausiai šalių interesus atitiktų šių transporto priemonių priteisimas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Priteisus atsakovui 5765,99 Eur vertės automobilį „T. A.“ ir 4 000,00 Eur vertės automobilį „V. T.“, ieškovei priteistina kompensacija, kuri sudaro 4 882 Eur (5765,99 Eur + 4000 Eur / 2).
75. Spręsdamas dėl žemės sklypų atidalijimo, teismas pažymi, kad patikslintame priešieškinyje atsakovas prašė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priteisti jam. Ieškovė reikalavimą šį žemės sklypą priteisti atsakovui iš esmės motyvavo tuo, kad tokiu būdu sumažėtų piniginės kompensacijos, mokėtinos atsakovui, dydis. Teismas šiuo atveju visgi vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra, ir mano, jog atidalijant žemės sklypą natūra nebus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, taip pat atsižvelgia į ribotas atsakovo galimybes sumokėti piniginę kompensaciją. Todėl pripažintina, kad 1/2 dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
76. Analogiškais argumentais vadovaujamasi sprendžiant ir dėl 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo – pripažintina, kad 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
77. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
79. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
80. Ieškovė šioje byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1029 Eur žyminis mokestis už ieškinį (100 Eur + 929 Eur); 1400 Eur už ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį rengimą, teisines konsultacijas, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 m. birželio 9 d.; 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš viso ieškovė šioje byloje turėjo 2467 Eur bylinėjimosi išlaidų.
81. Atsakovas turėjo šias išlaidas: 293 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 2500 Eur už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, priešieškinio, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, patikslinto priešieškinio rengimą, papildomų dokumentų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. birželio 9 d., 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. vasario 2 d. Iš viso atsakovas šioje byloje turėjo 2793 Eur bylinėjimosi išlaidų.
82. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.
83. Nagrinėjamu atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių.
84. Spręsdamas dėl patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijos, teismas, atsižvelgęs į tai, jog iš patikslintame priešieškinyje pareikštų septynių reikalavimų iš dalies tenkintas tik vienas reikalavimas, t. y. dėl automobilio „V. T.“ priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise, daro išvadą, kad tenkinta 14 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Todėl jam iš ieškovės priteistina 391,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.
85. Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė šešis reikalavimus. Teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl baldų priteisimo ir visiškai tenkino reikalavimą dėl automobilių priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl laikytina, kad patenkinta 30 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 740,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys 2 800,00 Eur vertės baldai – 500,00 Eur vertės svetainės baldai (minkšta odinė sofa, pufas, fotelis); 200,00 Eur vertės įmontuota spinta; 1 000,00 Eur vertės virtuvės baldų komplektas; 600,00 Eur vertės indaplovė, šaldytuvas, kaitlentė; 350,00 Eur vertės dvigulė odinė lova, 150,00 Eur vertės įmontuojama rūbų spinta, yra bendroji dalinė ieškovės V. O-G. ir atsakovo D. M. nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
Pripažinti, kad automobilis „T. A.“, 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 5765,99 Eur vertės, ir automobilis „V. T.“, 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4000,00 Eur vertės, yra bendroji dalinė ieškovės V. O-G. ir atsakovo D. M. nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
Pripažinti, kad 1/2 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 7 240,50 Eur vertės, yra bendroji dalinė ieškovės V. O-G. ir atsakovo D. M. nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
Pripažinti, kad 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 199,00 Eur vertės, yra bendroji dalinė ieškovės V. O-G. ir atsakovo D. M. nuosavybė, priklausanti jiems po 1/2 dalį.
Atidalyti automobilį „T. A.“, 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 5765,99 Eur vertės, ir automobilį „V. T.“, 2006 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4000,00 Eur vertės, priteisiant juos atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise, iš atsakovo D. M. ieškovei V. OG. priteisti 4 882 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) kompensaciją.
Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.
Ieškovei V. O-G. iš atsakovo D. M. priteisti 740,10 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui D. M. iš ieškovės V. O-G. priteisti 391,02 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.