- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-13-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07083-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė (pran.), Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Laurynas Didžiulis, Arvydas Ražauskas
- Kategorijos
- 2.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja Edita Šliumpienė ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl uzufrukto nekilnojamajam turtui nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) teismo prašė nustatyti ieškovės ir jos nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) naudai atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) asmeninės nuosavybės teise turimam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir jos nepilnametei dukrai naudotis butu iki dukra sulauks pilnametystės.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui esant nesusituokus gimė dukra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra). Nepilnametė dukra su ieškove, nepaisant konfliktiškų santykių su atsakovu, gyvena atsakovui priklausančiame bute, ši vieta laikytina vaiko interesų centru – dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, užsiima popamokine veikla, čia gyvena dukters draugai ir artimieji giminaičiai. Ieškovė kaip (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jokio kito nekilnojamojo turto ar gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Jeigu prarastų galimybę gyventi bute, ji, nebūdama Lietuvos Respublikos piliete, neturėdama jokio kito nekilnojamojo turto, uždirbdama pakankamai nedideles pajamas, tinkamai negaudama iš atsakovo išlaikymo vaikui, dėl ko yra susidaręs net 8 806,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kas itin apsunkina ieškovės galimybes susirasti kitą nekilnojamąjį turtą, neturėtų galimybių užtikrinti dukrai tinkamą ir saugią gyventi aplinką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Jis sunkiai verčiasi ir neturi turto. Jeigu bus nustatytas uzufruktas, tam, kad mažiau būtų ribojamos atsakovo kaip savininko teisės, teismas turėtų nustatyti atlygintiną uzufruktą, o jeigu uzufrukto nenustatys, tuomet atsakovas neabejoja, jog valstybinės institucijos parūpins dukrai gyvenamąją vietą, kurios negali užtikrinti tėvai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) 1 684 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuoką dėl (duomenys neskelbtini) kaltės ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2017 m. liepos 4 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtu adresu deklaravusi gyvenamąją vietą buvo nuo 2018 m. sausio 25 d., atsakovas – nuo 2020 m. spalio 14 d. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2015 m. spalio 8 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Butas yra areštuotas: 2022 m. liepos 26 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. balandžio 5 d. ir 2021 m. kovo 15 d. antstolio (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 16 d. – antstolio (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 9 d. – antstolės (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 12 d. antstolės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo priteisė po 350 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ir taikė vienašalę restituciją – grąžino butą atsakovo asmeninėn nuosavybėn. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Nepilnametis vaikas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovei nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. išduota individualios veikos pažyma. Jai 2021 m. sausio 12 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi iki 2023 m. sausio 12 d. Bylos išnagrinėjimo metu ieškovė turi leidimą laikinai gyventi iki 2026 m. gruodžio 13 d. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė ir atsakovas savo vardu transporto priemonių neturi. Ieškovė 2021 m. gavo 11 361,50 Eur pajamų, iš kurių 214,56 Eur sumokėta pajamų mokesčio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (tolia – ir VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu atidėjo 717,67 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbantį asmenį (ieškovę), paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta 2022 m. spalio 25 d. Ieškovė nuo 2022 m. spalio 1 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), bylos išnagrinėjimo metu nedirbo. Ieškovės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla Nr. 0085/22/00318 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 2 825,30 Eur, išieškotoja (duomenys neskelbtini). Atsakovas vykdo individualią veiklą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi šiuos kreditorius, kurių reikalavimams išieškoti pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai: VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius – 4 531,81 Eur, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius – 3 280,00 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) – 94,12 Eur, VMI – 818,69 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 825,30 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 270 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 440 Eur, (duomenys neskelbtini) – 19 184,88 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 328 Eur, (duomenys neskelbtini) – 12 461,65 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 575 Eur; (duomenys neskelbtini) – 7 921,48 Eur (periodinis, išlaikymas), (duomenys neskelbtini) – 584 Eur, (duomenys neskelbtini) – 18 266,01 Eur.
6. Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį ir jos argumentus (dėl nepakankamai gaunamų pajamų, lietuvių k. nemokėjimo, negalėjimo įsigyti kito būsto ir pan.), sprendė, kad ieškovė neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėtis. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo daromi pavedimai į ieškovės sąskaitą yra iš ne tos sąskaitos, kurios išrašą pateikė teismui, o iš kitos sąskaitos ir kito banko, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu vengė atsakyti į teismo klausimus apie savo vykdomą veiklą bei realiai gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, ieškovė, nuo 2009 m. reguliariai lankydamasi Lietuvoje, turėjo visas galimybes išmokti lietuvių kalbą ir adaptuotis šalyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas, gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas, taip pat 2022 m. birželio 2 d. ir 14 d. yra gavusi po 2 100 Eur iš (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo per jo darbovietę (duomenys neskelbtini) yra daromi atskaitymai nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsakovas taip pat prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankama, kad galėtų užtikrinti nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą. Šalys bylos nagrinėjimo metu neigė artimus ryšius, tačiau tokios aplinkybės kaip ieškovė gyvenimas atsakovui priklausančiame bute, tai, kad atsakovas leidžia gyventi be jokio atlygio, atsakovas yra davęs ieškovei naudotis mašina, ieškovė prieš apmokant už teisines paslaugas (nors 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad apmokėjo už teisines paslaugas iš santaupų) tą pačią dieną ar prieš dieną įneša grynuosius pinigus į savo sąskaitą arba atsakovas perveda ieškovei į sąskaitą nemažas pinigų sumas nurodydamas, kad tai išlaikymas vaikui, ieškovė 2022 m. rugsėjo 17 d. perveda (duomenys neskelbtini) 348,10 Eur sumą, o (duomenys neskelbtini) dirba atsakovo brolis (byloje trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)), kelia pagrįstas abejones dėl šalių deklaruojamo santykių nebuvimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes dėl šalių nesąžiningumo, teismas konstatavo, kad ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį ne siekdama užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, bet siekdama padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo. Teismas, spręsdamas dėl uzufrukto nustatymo, turi nustatyti, ar nustatant uzufruktą nebus neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės. Nors atsakovas 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu teigė, jog moka visiems kreditoriams, atitinkamai teikė įrodymus, tačiau duomenys iš antstolių informacinės sistemos ir trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir VMI atsiliepimai tai paneigia. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) kreditorinis reikalavimas nėra didelis (584 Eur), tačiau atsakovas nuo 2016 m. nėra padengęs šio įsiskolinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas mokėtų kitiems kreditoriams. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės ir jos atstovo teiginius, kad kreditorių interesai nenukentės, kadangi šalių nepilnamečiui vaikui sulaukus pilnametystės bus galimas skolų išieškojimas. Teismas pažymėjo, kad kai kurios skolos nėra išieškotos daugiau kaip penkerius metus, toks ilgas teismo sprendimų vykdymas neabejotinai pažeidžia kreditorių interesus ir negali būti toleruojamas.
Šalies argumentai
7. Trečiais asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl 1 684 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, trečias asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus ieškinį, minėtos išlaidos priteistos iš ieškovės. Teismas šioje byloje turėjo 26,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismui ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistos iš ieškovės valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimusi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinį ieškinio argumentą, jog uzufruktas iki šalių dukters pilnametystės būtinas nustatyti, kad mergaitė nebūtų palikta be gyvenamojo būsto.
1.2. Civilinės bylos duomenys ir ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas dukra nesirūpina ir jos likimas ar gerbūvis jį menkai domina (pvz., atsakovo nuostatas vaiko atžvilgiu vaizdžiai atspindi jo atsiliepimo į ieškinį 16 punktas, 20 punkto „b“ papunktis, taip pat atsakovo pozicija teisme, kuomet jis nereiškė didelio susirūpinimo vaiko likimu ar poreikių tenkinimu ir paliko teismui teisę išaiškinti, kad vaikas galės gyventi globos namuose, kas nėra suderinama su rūpinimusi vaiko interesais).
1.3. Teismas neįvertino reikšmingų su mažamečiu vaiku susijusių ir vaiko ryšį su gyvenamąja aplinka bei vieta patvirtinančių aplinkybių. Vaikas lanko šalia gyvenamosios vietos esančią (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Gyvenamosios aplinkos pastovumas, stabilumas yra tiesiogiai susijęs su šalių dukters tapatybės ir ryšio su Lietuvos Respublika formavimusi, kadangi mergaitė, priešingai nei jos mama ieškovė, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Mergaitė turi specialiųjų poreikių, t. y. turi vidutinio lygio kalbos neišsivystymą, lanko logopedines pratybas, tačiau teismas neįvertino, kad netikėtas iškeldinimas iš buto, kuriame susiformavusi stabili ir saugi aplinka, gali neigiamai paveikti jos sveikatą, raidą, kalbos vystymąsi.
1.4. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, neturi čia jokio kito nekilnojamojo turto ir pakankamų pajamų jam įsigyti ar nuomoti, todėl objektyviai neturi savarankiškų galimybių Lietuvos Respublikoje užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą kitaip, kaip tik uzufrukto nustatymu. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovės pajamos būtų pakankamos būstui išsinuomoti, jai esant (duomenys neskelbtini) piliete dėl (duomenys neskelbtini) išsinuomoti kitą vaikui tinkamą būstą Lietuvoje būtų labai sudėtinga ar netgi neįmanoma dėl galimo nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) piliečiais.
1.5. Kadangi butas priklauso atsakovui, o jis turi kreditorių, butas gali būti bet kuriuo metu parduotas iš varžytynių, o ieškovė su vaiku bet kuriuo metu iš buto iškeldintos į gatvę. Neturėdama gyvenamosios vietos, ieškovė bet kuriuo metu gali būti priversta su mergaite išvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje mergaitei nebūtų saugios vaikystės garantijų.
1.6. Teismas ignoravo išvadą teikiančios institucijos poziciją, kad patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
1.7. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad likę atsakovo kreditoriai turi prioritetą prieš mažametį vaiką ir jo interesų gynimą, tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, įpareigojančios teismus visų pirma užtikrinti vaikų interesus, taip pat nuo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio, nuo Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos prasmės ir tikslo užtikrinti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tai reiškia ir teisės į būstą užtikrinimą.
1.8. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankama užtikrinti savo mažamečiam vaikui gyvenamąjį būstą. Iš ieškovės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad 2021 m. ji gavo 11 361,50 Eur pajamų, nuo kurių priskaičiuota sumokėti 717,67 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 335,75 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei 214,56 Eur pajamų mokesčio (neskaitant individualios veiklos vykdymo išlaidoms skiriamų sumų). Faktinės ieškovės pajamos atskaičius mokesčius ir veiklos išlaidas už 2021 metus sudarė tik 4 076,62 Eur. Ieškovės per 2022 metus gautos individualios veiklos pajamos (neatskaičius veiklos išlaidų ir mokėtinų mokesčių) ne didesnės nei gautos 2021 metais ir nesudaro pagrindo teigti, kad jos turtinė padėtis yra pakankama savarankiškai užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, kadangi ieškovės gaunamų pajamų vos užtenka būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, sveikatos priežiūrai, vaiko išlaikymui ir pan.). Teismas nevertino, kad dalis ieškovės gaunamų pajamų turi būti mažinamos veiklos vykdymui patiriamų sąnaudų suma, kas reiškia, kad faktinės jos pajamos yra mažesnės nei į banko sąskaitą patenkančios piniginės įplaukos. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, teismas sukritikavo tik atskiras operacijas, matomas iš banko sąskaitų išrašų, kurios neatspindi ieškovės tikrosios turtinės padėties, dėl to teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankama, yra nepagrįsta faktine bylos medžiaga, nulemta netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo.
1.9. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad ieškovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, kadangi savo vardu turi kitą banko sąskaitą, taip pat sąskaitą nepilnamečio vaiko vardu, įnešinėja į sąskaitą grynuosius pinigus. Ieškovė teismui pateikė visus dokumentus, kurių teismas pareikalavo 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje. Teismas nereikalavo, kad ieškovė pateiktų vaiko banko sąskaitos išrašą (tai matyti iš 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio informacinės pažymos). Ieškovė kitos sprendime nurodomos banko sąskaitos (ši sąskaita nėra pagrindinė ir ieškovės beveik nenaudojama) nepateikė tik dėl to, kad ji realiai neatspindi ieškovės turtinės padėties. Teismas, matydamas duomenis apie kitą ieškovės banko sąskaitą ir manydamas, kad šie duomenys, įskaitant ir vaiko banko sąskaitą, gali būti reikšmingi ieškovės turtinei padėčiai nustatyti, privalėjo atskira nutartimi įpareigoti ieškovę pateikti tokius duomenis (arba savo iniciatyva rinkti tokius įrodymus, jeigu, teismo nuomone, tai buvo būtina siekiant teisingai išspręsti bylą). Teismas dėl grynųjų pinigų įnešimo fakto nepateikė ieškovei nei vieno klausimo, t. y. šių aplinkybių netyrė ir nesudarė sąlygų dėl jų ieškovei pasisakyti, nors sprendime grynųjų pinigų įnešimą traktuoja ieškovės nenaudai. Tokie teismo motyvai siurpriziniai, todėl neteisėti.
1.10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės turtinės padėties, nurodė atsakovo atliekamus pavedimus iš kitos banko sąskaitos, tačiau atsakovas byloje nebuvo įpareigotas pateikti jokių savo banko sąskaitų išrašų ir teismas, išskyrus atsakovo apklausą, nesiėmė priemonių atsakovo turtinei padėčiai nustatyti. Atsakovo banko sąskaitų poreikis nebuvo sprendžiamas ir tokie įrodymai nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu.
1.11. Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį kaip pakankamą, nepasisakė dėl atsakovo vengimo teikti vaikui tinkamą išlaikymą. Ieškovė su patikslintu ieškiniu yra pateikusi antstolės (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovo skolą vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis sudaro 8 606,33 Eur suma, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą sudaro net 12 600 Eur suma. Tai reiškia, kad atsakovas tinkamai neteikia išlaikymo vaikui ir yra skolingas net 21 206,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, kas taip pat esmingai neigiamai prisideda prie prastos ieškovės finansinės padėties ir pakankamų finansinių galimybių surasti kitą vaikui tinkamą būstą nebuvimo.
1.12. Teismas padarė nepagrįstą prielaidą dėl tariamų ieškovės ir atsakovo artimų ryšių buvimo. Tokią prielaidą byloje iškėlė buvusi atsakovo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), palaikė jos motina (duomenys neskelbtini), teigdamos, kad neva šalys, nors ir nesusituokę, veda bendrą ūkį, o ieškovės pareikštas ieškinys yra tik bandymas apsaugoti atsakovui priklausantį butą nuo kreditorių išieškojimo. Teismas tokiais trečiųjų asmenų teiginiais patikėjo ir tai nulėmė neteisingo ir neteisto sprendimo priėmimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovę ir atsakovą sieja artimi ryšiai (bendras gyvenimas, bendras ūkis). Priešingai, šalių paaiškinimai, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, konfliktiškas jų tarpusavio bendravimas, atsakovo elgesys ir laikysena bylos nagrinėjimo metu aiškiai rodo, kad ieškovę ir atsakovą sieja tik bendra dukra. Šalys dėl pašlijusių santykių negalėjo tarpusavio ginčų išspręsti taikiai ar mediacijos būdu, dėl ko išlaikymas vaikui ieškovės iniciatyva turėjo būti sprendžiamas teisminiu keliu, nes atsakovas vengė ir iki šiol vengia tinkamai išlaikyti savo vaiką. Ieškovei žinoma, kad atsakovas kuria ir puoselėja naujus santykius su kita moterimi, tai ieškovė nurodė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas patikėjo trečiųjų asmenų nepagrįstais paaiškinimais apie tariamus ieškovės ir atsakovo artimus ryšius, nors tokių paaiškinimų nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ar kitokie įrodymai. (duomenys neskelbtini) teisme tvirtino, kad tariamai jos draugė mato ieškovę ir atsakovą kartu, tačiau (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą nurodyti, kokia tai draugė, kad ją būtų galima apklausti kaip liudytoją. Ieškovė niekuomet neneigė, kad viena su vaiku gyvena atsakovui priklausančiame bute, epizodiškai gauna iš atsakovo lėšų vaiko išlaikymui, kartas nuo karto atsakovas aplanko mergaitę, tačiau tai savaime nepatvirtina artimų ieškovės ir atsakovo ryšių.
1.13. Teismas, spręsdamas apie galimą ieškovės ir atsakovo artimą ryšį ir pareikšto ieškinio tikslus, rėmėsi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teigdamas, kad ieškovė yra nesąžiningas asmuo, nes jos nesąžiningumas buvo anksčiau nustatytas minėtoje civilinėje byloje dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. Nesuprantama, kaip sąžiningumas, kuris visais atvejais yra fakto klausimas ir privalo būti kaskart kiekvienoje civilinėje byloje vertinamas individualiai, galėjo teismo būti laikomas prejudiciniu faktu. Tokia pozicija ieškovei kelia abejonių dėl teismo kompetencijos, šališkumo bei išankstinio neigiamo nusistatymo ieškovės atžvilgiu.
1.14. Vertinant trečiųjų asmenų teiginius apie tariamą ieškovės bandymą apsaugoti atsakovo butą nuo kreditorių išieškojimo nėra aišku, kaip ieškovės pareikštas ieškinys galėtų padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo: ieškovė neįgytų buto, nepanaikintų kreditorinių reikalavimų, atsakovas ir toliau liktų buto savininku, o laikino uzufrukto kaip daiktinės teisės butui nustatymas neužkirstų kelio jo realizuoti priverstine tvarka, t. y. toks butas galėtų būtų parduodamas iš varžytynių (galbūt uzufrukto buvimas galėtų įtakoti buto pardavimo varžytinėse mažesnę kainą, kadangi naujasis savininkas kurį laiką negalėtų naudotis butu, tačiau tokio buto pardavimas yra galimas). Uzufruktas butui būtų nustatomas terminuotai iki vaiko pilnametystės, mergaitei sukakus 18 metų būtų panaikintas. Atsakovas turi darbinių pajamų, iš jo antstoliai reguliariai atskaito lėšas kreditoriams, kreditorių interesai yra tenkinami, todėl ieškinio galimu patenkinimu atsakovui negali būti suteikiama jokia pagalba išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Uzufruktas nėra ir net teoriškai negali būti pritaikytas buto išsaugojimui nuo jo išvaržymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.15. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad kai kurios skolos nėra išieškotos daugiau kaip penkerius metus, toks ilgas teismo sprendimų vykdymas neabejotinai pažeidžia kreditorių interesus, todėl netoleruotinas. Teismo motyvai dėl kreditorių interesų pažeidimo nustačius uzufruktą į butą yra nepagrįsti ir neatitinkantys uzufrukto, kaip daiktinės teisės, turinio bei teisinių pasekmių. Teismas neargumentavo ir nemotyvavo, kaip atsakovo neatsiskaitymas su kreditoriais yra susijęs su ieškovės prašymu nustatyti butui uzufruktą. Uzufrukto butui nustatymas yra neturtinis reikalavimas ir iš atsakovo nuosavybės teisių neatima, netrukdo jam atsiskaitinėti su kreditoriais. Teismas neargumentavo, ar tai, kad butui nebus nustatytas uzufruktas, tiesiogiai nulems atsakovo (ne)atsiskaitymą su kreditoriais. Šiuo metu butui uzufruktas nėra nustatytas, tačiau tai niekaip neįtakoja atsakovo įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo.
1.16. Bylose dėl mažamečio vaiko intereso į gyvenamąjį būstą turi būti prioritetiškai ginami vaiko interesai. Nustačius butui uzufruktą iki mergaitės pilnametystės, būtų užtikrinta tiek kreditorių, tiek vaiko teisių ir interesų pusiausvyra: suteikta galimybė dukrai augti saugioje, įprastoje mažametei mergaitei aplinkoje, o atsakovo kreditoriams suteikta galimybė arba išvaržyti butą su nustatyta daiktine teise, arba palaukti, kol baigsis daiktinė teisė ir šį turtą išvaržyti vėliau. Jeigu butas dėl uzufrukto nustatymo ir nebūtų parduotas varžytynėse tenkinant atsakovo kreditorių interesus, tai vykdomosios bylos buto uzufrukto galiojimo laikotarpiu nepasibaigia, jose toliau būtų kreditorių naudai skaičiuojamos palūkanos, o visos šios sumos, jeigu per tą laiką nebūtų išieškotos iš kito atsakovo turto, galėtų būti išieškotos pardavus butą po uzufrukto pasibaigimo.
1.17. Teismas neargumentavo ir neanalizavo, kaip potencialus ir galimai netikėtas vaiko iškeldinimas iš buto paveiktų mergaitės interesus, gyvenimo sąlygas ir psichologinę būklę.
1.18. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo kreditorių galimo interesų pažeidimo nustačius butui uzufruktą, apsistojo tik ties butu, tačiau nevertino ir neaptarė kito atsakovo turto, pajamų, iš kurių gali būti išieškoma kreditorių naudai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo spręsti apeliacinio teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Teismas įvertino tik ieškovės turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo tarpusavio ryšius bei trečiųjų asmenų poziciją, tačiau sprendime neužsimenama apie pagrindinį ieškinio pareiškimo tikslą – šalių dukters prioritetinių interesų užtikrinimą. Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad liko neįvertintos aplinkybės, jog ieškovė su dukra gyvena nuo dukros gimimo, mergaitei tai yra pirmieji ir vieninteliai namai. Tiek metų gyvenant vienoje vietoje susiformuoja rutina, įpročiai, ypač mažam vaikui, leidžiančiam daug laiko kieme, ten pavyksta susirasti draugų.
2.2. Kadangi atsakovas nežinojo, koks turėtų būti šioje situacijoje teisingas sprendimas, iš esmės jį tenkino bet kokia bylos baigtis, nes nustačius uzufruktą buvo galimybė nustatyti atlygintinę uzufrukto formą, o uzufrukto butui nenustačius atsakovui būtų likęs butas. Atsakovas, pritardamas apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams, abejoja, kad šiuo atveju buvo tinkamai išanalizuota situacija. Sprendime nepasisakoma apie tai, kas yra geriausia šalių dukrai. Teismas vertino kitus, mažai susijusius arba visiškai nesusijusius su nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimu dalykus, taip neatskleisdamas bylos esmės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui, nes jo santykiai su ieškove nėra geri; kai iškyla koks nors klausimas susijęs su dukra, ieškovė nesiekia taikiai tartis, o kreipiasi į teismą, todėl atsakovas pasitikėjo teismo kompetencija, tikėjosi, kad jis nešališkai įvertins bylos faktinę situaciją ir pritaikęs atitinkamus įstatymus priims sprendimą, vadovaudamasis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, tačiau susipažinęs su sprendimu ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus suprato, kad teismas neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, vadovavosi išimtinai trečiųjų asmenų pozicija. Toks sprendimas kelia pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo kompetencija ir nepriklausomumu.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas vertino su ieškiniu nesusijusias aplinkybes, liko neatskleista bylos esmė. Nors nagrinėjant bylą turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl dukters interesų užtikrinimo, teismas, išgirdęs trečiųjų asmenų poziciją, kuri nėra susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, ir susidaręs išankstinę nuomonę, sprendime ja vadovavosi. Teismas bylą nagrinėjo spręsdamas ne šalių ginčą, bet savo nuožiūra visais kitais aspektais ir iš esmės nukrypdamas nuo ginčo dalyko, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
2.4. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas neatliko ieškovės turtinės padėties apibendrinimo, kuris leistų teigti, kad ieškovės turtinė padėtis būtų pakankama užtikrinti mažamečiam vaikui būstą. Teismas nevertino, koks susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas geriausiai užtikrintų šalių nepilnametės dukters interesus.
2.5. Atsakovo turtinė padėtis sunki, jis turi kitų vaikų ir kitų įsiskolinimų, todėl dukrai išlaikymą teikia, o išlaikymo įsiskolinimo sumą mažina pagal galimybes. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovės turtinę padėtį, nes jis turi pareigą išlaikyti dukrą, o ne gerinti ieškovės turtinę padėtį.
2.6. Jei ieškovė su dukra turėtų grįžti į (duomenys neskelbtini), atsakovo ir dukros ryšys susilpnėtų. Šiuo metu atsakovas su dukra praleidžia daug laiko, o jai negyvenant Lietuvoje, jei ieškovei nepavyktų rasti būsto, geriausiu atveju pavyktų pasimatyti pora kartų per metus. Jei teismas laikytų, kad dukros interesų neatitiktų jos išvežimas į kitą šalį, kurioje dabar vyksta karas, bet ieškovė negali likti su dukra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, tuomet tam, kad nepilnametė Lietuvos pilietė nebūtų išvežta į kitą šalį, teismas turėtų pasirūpinti jos gyvenamąja vieta.
2.7. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pavyduliauja ir klaidina teismą teikdama nepagrįstus argumentus, jog atsakovas su ieškove kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Jie kartu niekada negyveno ir bendro ūkio nevedė. Nors gimus dukrai ir bandė kurti santykius, galvojo kartu apsigyventi, tačiau atsakovui dažniau pradėjus lankytis pas dukrą jis suprato, kad ieškovė linkusi konfliktuoti ir iš jo reikalavo daugiau, nei jis galėjo duoti. Atsakovas, siekdamas užtikrinti dukros interesus, stengiasi su ieškove palaikyti ryšius ir bendrauti minimaliai tik dėl su dukra susijusių klausimų.
2.8. Pritartina ieškovės teiginiams, kad nors ir ieškovė su dukra gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau šalių santykiai yra konfliktiški. Jau yra antras kartas, kuomet ieškovės ir atsakovo tarpusavio klausimai ieškovės iniciatyva sprendžiami teisme. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo tvarką ir priteisė iš atsakovo 350 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymą per mėnesį, 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovui neturint darbo sudėtinga mokėti šias sumas, o jo nekilnojamąjį turtą gali pasisavinti kreditoriai, todėl jis neturi galimybės užtikrinti dukrai gyvenamosios vietos.
2.9. Teismui nusprendus, kad dukros interesus labiau atitiktų uzufrukto nustatymas atsakovo nuosavybės teise priklausančiam butui, būtų teisinga priteisti iš ieškovės periodinius mokėjimus jo naudai, taip kompensuojant jo patiriamus nepatogumus.
2.10. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad uzufruktas būtų tik laikina buto suvaržymo priemonė ir jis vis vien išliktų savininkas. Atlygintinio uzufrukto nustatymas būtų netgi naudingas atsakovo kreditoriams, nes jis gautų papildomas pajamas, iš kurių galėtų su jais atsisakyti. Jeigu uzufruktas nebūtų nustatomas, ieškovė su dukra turėtų išsikelti, o atsakovas butą galėtų išnuomoti ir gauti papildomų pajamų efektyvesniam prievolių kreditoriams vykdymui.
2.11. Tiek tretieji asmenys, tiek dukra yra atsakovo kreditoriai. Teismas turėjo tik įvertinti, kurių kreditorių interesai yra prioritetiniai. Vaiko prioritetinių interesų užtikrinimą pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
2.12. Jei teismas sprendimu taip siekė užtikrinti, kad būtų nepažeisti ne dukros, o kitų atsakovo kreditorių interesai, nėra suprantama, kodėl atsakovui nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t. y. pinigų suma, kurią jis galėtų panaudoti atsiskaitant su kreditoriais. Sprendime teismas dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepasisakė, atsisakė patenkinti šį atsakovo prašymą priimant papildomą sprendimą, nes neva ieškiniu buvo siekiama „nuslėpti“ butą nuo atsakovo kreditorių. Tačiau atsakovui patyrus išlaidų teisinėms paslaugoms ir teismui netenkinus ieškinio bei nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turtinė padėtis tik dar labiau pablogėjo.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. VTAPĮ formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tačiau šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3410/2010, 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3206415/ 2016).Taigi, Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas vien tik poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą.
3.2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė iš esmės neįrodė, kad negali pasirūpinti kito būsto įsigijimu ar nuoma, neturi pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokioms patalpoms įsigyti. Ieškovė neįrodė, kad negali išsinuomoti ar įsigyti kito būsto, atitinkančio jos finansinę padėtį. Byloje nustatyta, jog iš atsakovo priteista 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pačia suma, neturėtų būti sudėtinga išsinuomoti butą net ir tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Svarbi ir aplinkybė, kad ieškovės keliamas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečio vaiko naudai būtų neproporcingas atsakovo kreditorių, tame tarpe ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus, atžvilgiu ir taip pažeistų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Uzufrukto teisės į butą nustatymas pažeistų kreditorių teises bei interesus, kadangi išieškojimas iš šio nekilnojamojo turto ilgam laikui taptų sudėtingas ir komplikuotas, o praktiškai – neįmanomas. Be kita ko, teismas konstatavo, jog kai kurios atsakovo skolos ir taip nėra išieškotos daugiau kaip penkerius metus, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog „toks ilgas teismo sprendimų vykdymas neabejotinai pažeidžia kreditorių interesus ir negali būti toleruotinas“.
3.3. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės pilietybės, artimų ieškovo ir atsakovo ryšių (santykių) ir pan. šios bylos nagrinėjimui esminės reikšmės neturi, todėl dėl jų nepasisakytina.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl vaiko teisės į būstą įgyvendinimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išaiškino ir sprendime nuosekliai išdėstė reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, jog nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, susiję su saugia gyvenamąja vieta, galės būti užtikrinti nenustačius uzufrukto. Teismas nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankama, kad galėtų užtikrinti dukrai tinkamą ir saugų gyvenamąjį būstą. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus, kad: (i) atsakovas ieškovei reguliariai teikia 180 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai; (ii) atsakovas į ieškovės banko sąskaitą pervedinėja papildomas dideles pinigų sumas nurodydamas, kad tai išlaikymas dukrai; (iii) ieškovė savo vardu turi kelias banko sąskaitas, tarp kurių itin dažnai daromi bankiniai pavedimai skirstant įvairaus dydžio pinigų sumas; (iv) ieškovė pastoviai į savo banko sąskaitą įnešinėja įvairaus dydžio grynųjų pinigų sumas; (v) ieškovė disponuoja banko sąskaita nepilnamečio vaiko vardu; (vi) ieškovė gauna pastovias pajamas iš vykdomos individualios veiklos bei UAB (duomenys neskelbtini); (vii) ieškovė geba įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas - buvo įsidarbinusi MB (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas, taip pat 2022 m. birželio mėnesį 2 ir 14 d. yra gavusi po 2 100 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini). Gerą ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, jog dukters naudai (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas pakankamai didelis kasmėnesinis 350 Eur dydžio išlaikymas, kurį indeksavus šiuo metu siekia apie 400 Eur, be to, priteistas 12 600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) ieškovė tvirtino, kad turi sukaupusi didelę pinigų sumą, kurios, kaip konstatavo teismai, ji sandoriams sudaryti nepanaudojo. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – buto dalį (duomenys neskelbtini), kurią gali realizuoti arba joje gyventi. Ieškovė neatlygintinai naudojasi atsakovo jai perduotu automobiliu. Kaip pati nurodė, be priteistų sumų, atsakovas pernai prieš mokslo metus jai papildomai pervedė dar 3 000 Eur. Atsakovo pateikti buhalteriniai dokumentai rodo, kad jis turi kitą (šešėlinį) pajamų šaltinį. Jo sąskaita areštuota, todėl joje finansinės operacijos yra ribotos. Atsakovas savo mokėjimus vykdo pašto perlaidų būdu, kas patvirtina grynųjų pinigų turėjimo faktą bei nenuoseklios, nesąžiningos pozicijos teikimą teisme apie tikrąją savo finansinę padėtį. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės yra pateikiamos izoliuotai nuo bendros įrodymų visumos, dėl nesuprantamos priežasties nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių, tokių kaip pastovus grynųjų pinigų įnešinėjimas į asmeninę banko sąskaitą, pastovi atsakovo parama, skirta ne tik vaikui išlaikyti, bet ir ieškovės poreikiams padengti, pvz., kompensuojant už ieškovės patirtas išlaidas teisininkų paslaugoms apmokėti.
4.2. Aplinkybė, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, nesuponuoja teismo pareigos nustatyti uzufruktą. Ieškovė turi visas galimybes dukros gyvenamąją vietą užtikrinti apsigyvenant kitoje gyvenamojoje vietoje kitais pagrindais (nuomos, panaudos ar kt.). Šio ginčo atveju atsakovo mokamo išlaikymo dydis dukrai gali būti padidintas, jei būtų nustatyta, kad yra tokio padidinimo pagrindas, t. y. pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai ar dėl kitokių aplinkybių jį būtina pakeisti.
4.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad vaikas prie tos aplinkos yra pripratęs ir jam geriau likti gyventi namuose, kuriuose jis gyvena nuo gimimo, nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovo, kaip būsto savininko, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Šalių dukters specialusis poreikis (vidutinio lygio kalbos neišsivystymas) nereikalauja specialių gyvenimo sąlygų ar specialios aplinkos.
4.4. Ieškovė Lietuvos Respublikoje reguliariai lankosi ir gyvena jau nuo 2009 metų, su šia valstybe yra susijusi ilgalaikiais ryšiais, čia pilnai integravosi, neabejotinai turi savo socialinį ratą, aiškią padėtį visuomenėje, turėjo visas galimybes išmokti kalbėti lietuviškai. Ieškovė Lietuvoje buvo sukūrusi faktinę šeimą, susilaukė dukros, kurios pilietybė Lietuvos Respublikos. Net ir būdama (duomenys neskelbtini) pilietė, ieškovė Lietuvoje geba naudotis visomis savo teisėmis ir jai teikiamomis garantijomis – čia gyvena, dirba, moka mokesčius, gauna atitinkamas socialines garantijas, geba naudotis teisine sistema, pasisamdyti profesionalius advokatus, sudaryti nekilnojamojo turto sandorius ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), o ieškovė iki pat šios dienos sėkmingai gyvena ir dirba Lietuvoje, nepagrįsti jos teiginiai apie neva neigiamą požiūrį ir patiriamus sunkumus. Ieškovės galimybės išsinuomoti nekilnojamąjį turtą yra ne mažesnės negu bet kurio kito asmens.
4.5. 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu ieškovė buvo teismo įpareigota pateikti pastarųjų trijų metų banko sąskaitos likučius bei pilną išrašą už vienerius metus. Nepaisant to, ieškovė teismui teikė tik vienos iš turimų sąskaitų likučius ir išrašus, neįvykdydama teismo įpareigojimo kitos turimos banko sąskaitos atžvilgiu, nuslėpdama tokios banko sąskaitos egzistavimą ir tokiu būdu nuslėpdama savo tikrąją turtinę padėtį. Dėl to ieškovės teiginys, kad teismas nesiėmė priemonių galimai trūkstamam įrodymui išreikalauti, stokoja teisinės logikos, nes būtent ieškovė, o ne teismas turėjo pareigą pateikti visus jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir dokumentus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad teismas negalėjo žinoti, kiek ir kokių papildomų sąskaitų bankuose turi ieškovė, jai pačiai tą informaciją nutylint. Banko išrašas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, kuriame pateikiama informacija yra objektyvi, jame esančios informacijos konstatavimas yra pagrįstas ir neturintis vietos interpretacijoms.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atmesti ieškinį ne tik nustatęs pakankamą ieškovės turtinę padėtį dukros gyvenamajai vietai užtikrinti, bet ir įvertinęs, kad uzufrukto nustatymas neproporcingai suvaržytų kitų kreditorių teises. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad po truputį atsiskaitinėja su visais kreditoriais, tačiau nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini) nėra atsiskaityta jokia apimtimi. Nė vienas iš išvardintų kreditorių (išskyrus ieškovę) su uzufrukto nustatymu nesutinka.
4.7. Aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. VTAPĮ 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
4.8. Šioje byloje ieškovės užimta procesinė padėtis yra nesuprantama jos pačios, kaip kreditorės, teisių ir teisėtų interesų kontekste. Nors apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, kad atsakovas tinkamai neteikia išlaikymo vaikui ir yra skolingas net 21 206,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, kas taip pat esmingai neigiamai prisideda prie prastos ieškovės finansinės padėties, tačiau nepasisako dėl aplinkybės, kad butas, kuriam ieškovė prašo nustatyti uzufruktą, yra areštuotas ir pačios ieškovės piniginiams reikalavimams užtikrinti. Ieškovė yra atsakovo pirmos eilės kreditorė, turinti 12 461,65 Eur, 1 575,00 Eur ir 7 921,48 Eur dydžio reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Akivaizdu, kad teikdama reikalavimą nustatyti uzufruktą ieškovė tuo pačiu reikalauja papildomo atsakovo daiktinių teisių suvaržymo, kuris sudarytų neabejotinas teisines kliūtis išieškoti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą, kurį ieškovė tvarko uzufrukto teise. Vadinasi, ieškovės teikiamas reikalavimas ir jį motyvuojantys argumentai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.
4.9. Ieškovės teikiamas reikalavimas neatitinka ne tik įstatyme keliamų sąlygų jo patenkinimui, tačiau ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) esant pagrindo manyti, jog jis yra apsimestinis. Nors ieškovė įrodinėja, kad jos ir atsakovo santykiai nėra artimi, tačiau tiek byloje esantys įrodymai, tiek teismų sprendimais konstatuotas šių dviejų asmenų nesąžiningas bendradarbiavimas praeityje leidžia daryti priešingą išvadą. Teismas išskyrė šias reikšmingas aplinkybes: ieškovė gyvena atsakovui priklausančiame bute; atsakovas leidžia gyventi be jokio atlygio; atsakovas yra davęs ieškovei naudotis mašina; ieškovė prieš apmokant už teisines paslaugas (nors 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad apmokėjo už teisines paslaugas iš santaupų) tą pačią dieną ar prieš dieną įneša grynuosius pinigus į savo sąskaitą arba atsakovas perveda ieškovei į sąskaitą nemažas pinigų sumas, nurodydamas, kad tai išlaikymas vaikui; ieškovė 2022 m. rugsėjo 17 d. perveda UAB (duomenys neskelbtini) 348,10 Eur sumą, o UAB (duomenys neskelbtini) dirba atsakovo brolis (byloje trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)). Kaip pagrįstai nustatė teismas, tai kelia pagrįstas abejones dėl šalių deklaruojamo santykių nebuvimo. Ieškovės ir atsakovo nesąžiningumas, pasižymėjęs bendrai koordinuojamais veiksmais, siekiant sumodeliuoti situaciją taip, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, buvo nustatytas ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Butą, kurio atžvilgiu šioje byloje prašoma nustatyti uzufruktą, atsakovas kartą jau yra nesąžiningai ir neteisėtai perleidęs ieškovei, kuri vėliau įvairiais būdais pakartotinai siekė restitucijos būdu atsakovo nuosavybėn grąžintą turtą apsunkinti sukuriant atsakovo nemokumą. Įvertinus visą įvykių seką akivaizdu, kad šioje byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra tik dar vienas bandymas užkirsti kelią kreditorių reikalavimų patenkinimui, ką pagrįstai pripažino ir bylą nagrinėjęs teismas.
4.10. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nuo 2014 m. iki 2017 m. tarp trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) ir atsakovo buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla bei sprendžiami santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo klausimai. Vienas iš (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl šalies (buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo motinos (duomenys neskelbtini) vardu), dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei kompensacijos priteisimo. Vykstant ištuokos bylos nagrinėjimui ir esant neišspręstam ginčui dėl minėto buto pripažinimo jungtine nuosavybe, atsakovas jį pardavė neva neįvykdytoms prievolėms jo brolio (duomenys neskelbtini) naudai užtikrinti. Nagrinėjant ištuokos bylą, (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), kurios įpėdiniu pagal testamentą buvo atsakovas. 2015 m. spalio 8 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. IJ-5927, pagal kurį jis paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu šioje byloje prašoma nustatyti uzufruktą. 2015 m. spalio 15 d., t. y. praėjus 7 dienoms po paveldėjimo liudijimo išdavimo, atsakovas Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. IJ-6144 šį butą pardavė būtent ieškovei. Praėjus mėnesiui nuo ginčijamo sandorio sudarymo, (duomenys neskelbtini) gimė atsakovo ir ieškovės (buto pirkėjos) dukra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimai buvo tenkinti: teismas, be kita ko, priteisė (duomenys neskelbtini) 13 500 Eur kompensaciją už 1/2 dalį gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias pardavė atsakovas. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi šią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį paliko galioti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą. Santuokos nutraukimo byloje teismų buvo nustatyta aplinkybė, jog nuo 2013 metų atsakovas su ieškove palaiko artimus šeimyninius ryšius, turi bendrą vaiką, kartu gyvena. Teismai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) santuokos su atsakovu iširimo priežastis buvo neištikimybė (santykiai su sugyventine ieškove). Kadangi santuokos nutraukimo byloje (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista piniginė kompensacija, o vienintelį jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (neįskaitant perleisto santuokinio buto) – atsakovas neva pardavė ieškovei, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ginčydama sandorį actio Pauliana pagrindu, įrodinėdama, jog šis sandoris pažeidžia jos kaip kreditorės teises. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad byloje surinktų faktinių duomenų visetas leidžia konstatuoti, jog 2015 m. spalio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. IJ-6144) buvo sudaryta tik dėl akių ir realiai nebuvo jos šalių (atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vykdoma. Sandoriu atsakovei (duomenys neskelbtini) realiai nebuvo perduota nuosavybės teisė į minėtą butą, nes ginčijamo sandorio tikslas buvo visai kitas, t. y. taip atsakovas (duomenys neskelbtini) vykstant santuokos su ieškove (duomenys neskelbtini) nutraukimo procesui siekė sumažinti asmeninio turto masę, siekiant išvengti bet kokios kompensacijos mokėjimo. Ginčijamos sutarties aktyvumą ir tariamumą liudija nenuoseklus, prieštaringas ir jokių logikos dėsnių neatitinkantis abiejų atsakovų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) elgesys šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi, minėtoje byloje yra konstatuoti abiejų sugyventinių nesąžiningi veiksmai, bylos duomenų neatitinkantys paaiškinimai. Aptariamoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog ji butą (duomenys neskelbtini) realiai nusipirko perduodama pinigų sumą, kad tų pinigų turėjo pakankamai iš uždirbtų lėšų (duomenys neskelbtini), gauto palikimo, jog finansiškai buvo pajėgi. Nagrinėjant actio Pauliana bylą kasaciniame procese (po kurio byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris pakartotinai patenkino (duomenys neskelbtini) ieškinį) paaiškėjo nauji faktai, įrodantys ieškovės ir atsakovo nesąžiningumą ir patvirtinantys anksčiau minėto jų elgesio modelio, kurio tikslas buvo bet kokiu būdu išvengti prievolės įvykdymo (duomenys neskelbtini) ir kitiems kreditoriams, tolesnį realizavimą. Paaiškėjo, kad po to, kai buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas antstolei (duomenys neskelbtini) vykdant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė 2020 m. vasario mėnesį (t. y. iš karto po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepalankus ieškovei ir atsakovui), kreipėsi į teismą reikalaudama nustatyti net 350 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą jos ir atsakovo dukrai bei priteisti 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai akivaizdžiai šie abu asmenys gyveno kartu. Atsakovas su ieškiniu ir jame teikiamais reikalavimais visiškai sutiko, teismui priėmus sprendimą jo neskundė. Įvertinant atsakovo ankstesnę poziciją nesutikti su bet kokiomis finansinėmis prievolėmis jo atžvilgiu (buvo apeliacine tvarka skundžiama ir teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo (duomenys neskelbtini)), toks nebūdingas sutikimas su neadekvačiais ieškovės turtiniais reikalavimais patvirtina, jog visa civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo situacija buvo fiktyvi ir sumodeliuota siekiu sukurti atsakovo nemokumą. Ieškovei teikiant reikalavimą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui buvo siekiama, kad atsakovui restitucijos būdu iš ieškovės grąžintas ginčo turtas, kurį nagrinėjamoje byloje yra bandoma pakartotinai apsunkinti reikalaujant nustatyti uzufruktą, būtų areštuotas.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Ieškovės finansinė padėtis yra pakankamai gera ir pakankama išlaikyti savo nepilnametę dukrą, užtikrinti jai saugią bei tinkamą gyvenamąją vietą. Tą patvirtina tiek byloje esantys dokumentai apie ieškovės gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, tiek faktas apie jai atsakovo teikiamą išlaikymą ir asmeninę paramą. Ieškovė taip pat turi atsakovo suteiktą automobilį bei gyvenamąją vietą, kurioje ilgą laiką be atlygio gyvena. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo kreditoriai jai reiškia pretenzijas ar reikalauja išsikraustyti. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad ginčo objektui yra taikyti areštai ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, taip pat nepagrindžia ieškovės argumentų, kad dėl atsakovo kreditorių veiksmų yra iškilusi reali grėsmė jai ir jos dukrai būti iškeldintoms iš turto, dėl kurio yra pateiktas ieškinys nustatyti uzufruktą. Net jei ieškovei atsirastų būtinybė išsikraustyti iš atsakovo buto, jos gera turtinė padėtis leistų išsinuomoti ar panaudos pagrindais gauti teisę naudoti kitą nekilnojamąjį turtą, kuris būtų pakankamas dukros teisei į gyvenamąjį būstą užtikrinti. Tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės užtikrinti gyvenamąją vietą savo nepilnametei dukrai, galėtų būti sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su kitu iš tėvų.
5.2. Uzufruktas negali būti nustatytas ne tik konstatavus gerą ieškovės finansinę padėtį, bet ir atsižvelgiant į tai, kad jis neproporcingai suvaržytų kitų kreditorių teises. Byloje nustatyta, kad yra patvirtintas atsakovo įsiskolinimas kreditoriams, tarp jų ir (duomenys neskelbtini). Nors jos turimas reikalavimas atsakovui yra sąlyginai nedidelis (584 Eur), tačiau atsakovas iki pat šios dienos su ja nėra atsiskaitęs jokia apimtimi. Atsakovo veiksmai įrodo, jog jis nebuvo ir nėra suinteresuotas atsiskaityti su savo kreditoriais ir savo veiksmais siekia kuo labiau apsunkinti priteistų sumų išieškojimą.
5.3. Ieškovės reikalavimas negali sudaryti pagrindo atsakovui dar 10 metų nevykdyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintų prievolių savo kreditoriams. Kadangi ieškovė turi visas galimybes užtikrint dukrai teisę naudotis būstu įvairiais teisiniais pagrindais, uzufrukto nustatymas ieškovės dukters atžvilgiu būtų neteisėtas ir pažeidžiantis proporcingumo principą, reikalaujantį, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečio vaiko naudai būtų neproporcingas atsakovo kreditorių atžvilgiu ir taip pažeistų kreditorių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus.
5.4. Viena iš atsakovo kreditorių yra ir pati ieškovė. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/20/00836, kurioje siekiant užtikrinti reikalavimus, susijusius su nepilnamečio vaiko turtiniais interesais, yra taikytas buto (duomenys neskelbtini), areštas. Turto arešto mastas - 15 108,33 Eur; reikalavimų patenkinimo eilė - I eilė; galiojantis draudimas šį turtą parduoti, įkeisti ar kitaip menkinti jo vertę. Taigi, ieškovės reiškiamas reikalavimas pažeistų ne mažiau svarbius nepilnamečio vaiko turtinius interesus – teisę į išlaikymą. Papildomas daiktinių teisių suvaržymas sudarytų teisines kliūtis vaiko turtinių interesų labui. Akivaizdu, kad ieškovė su atsakovu siekia, jog į turtą nebūtų nukreiptas išieškojimas pagal (duomenys neskelbtini) ir kitų kreditorių reikalavimus. Siekiant šio tikslo yra kuriamos įvairios teisinės kliūtys, kurios teismų jau buvo aiškiai įvardintos kaip nesąžiningos. Tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje.
5.5. Apeliaciniame skunde deklaruojamo ieškovės ir atsakovo santykių nutrūkimo iš tiesų nėra, jie sudaro faktinę šeimą ir kartu gyvena. (duomenys neskelbtini) dažnai mato ieškovę ir atsakovą leidžiančius laiką drauge. Jų santykiai jai atrodo artimi ir draugiški. Tą patvirtina ir teismo įvertinta atsakovo ieškovei teikiama piniginė parama, duodamas neatlygintinai naudoti automobilis, suteikiamas gyventi būstas. Ieškovės ir atsakovo nesąžiningas bendradarbiavimas atliekant įvairius teisinius veiksmus ir teikiant nepagrįstus teisinius reikalavimus jau buvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių dukros naudai iš atsakovo buvo priteistas 350 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas už laikotarpį, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, akivaizdu, jog šis įsiskolinimas taip pat sukurtas dirbtinai, tam, kad ieškovė taptų pirmos eilės išieškotoja ir turėtų pirmumą prieš kitus kreditorius. Ieškovės nesąžiningumą pagrindžia ir nenuosekli pozicija, kuri yra pasirenkama pagal tai, kurias aplinkybes ieškovei yra palankiau įrodyti. Pavyzdžiui, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė įrodinėjo, kad jos finansinė padėtis yra labai bloga, tuo tarpu nagrinėjant ginčą actio Pauliana pagrindu tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodinėjo priešingai, kad ieškovės finansinė padėtis yra labai gerai, ji turi daug grynųjų pinigų, yra paveldėjusi ir uždirbusi (duomenys neskelbtini) nemažai lėšų, iš kurių galėjo įsigyti turtą iš atsakovo. Minėtoje byloje teismai konstatavo, jog sandoris buvo apsimestinis, sudarytas siekiant išvengti išieškojimo (duomenys neskelbtini) naudai, buvo konstatuota, jog turimų lėšų (duomenys neskelbtini) realiai nepanaudojo. Taigi šioje byloje pateikiami ieškovės paaiškinimai apie jos turtinę padėtį neatitinka ne tik objektyviai tam prieštaraujančių įrodymų, bet ir jos pačios paaiškinimų prieš tai nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje. Be to, santuokos nutraukimo byloje atsakovas neigė savo asmenines sąsajas su ieškove, nors teismai minėtą faktą laikė esant nustatytu. Dėl to darytina išvada, jog ieškovė ir atsakovas veikia įvairiose teisinėse schemose, kurių tikslas yra nesąžiningas ir negali būti ginamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam butui, kuriame gyvena ieškovė ir jų (duomenys neskelbtini) metų dukra.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-2022 m. išrašą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad papildomų įrodymų priėmimo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės teikiamų naujų įrodymų nepriimti. Nurodė, kad ieškovė turėjo visas galimybes naujus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to sąmoningai nedarė. Atstovaujama profesionalaus atstovo advokato, ieškovė turėjo būti informuota apie pareigą nuosekliai pagrįsti savo turtinę padėtį, pateikiant visus tą liudijančius dokumentus. 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu trečiojo atstovės prašymu ieškovė buvo teismo įpareigota pateikti pastarųjų trijų metų banko sąskaitos likučius bei pilną išrašą už vienerius metus, tačiau teismui pateikė tik vienos iš turimų sąskaitų, t. y. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likučius ir išrašus, neįvykdydama teismo įpareigojimo kitos turimos banko sąskaitos atžvilgiu, nuslėpdama tokios banko sąskaitos egzistavimą ir tokiu būdu nuslėpdama savo tikrąją turtinę padėtį, ieškovė taip pat neatskleidė informacijos apie tai, jog disponuoja ir savo dukros vardu turima sąskaita, kurioje irgi yra vykdomos piniginės perlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
19. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti visų savo ir nepilnametės dukters vardu bankuose turimų sąskaitų 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. laikotarpio išrašus su istorija, įpareigojo atsakovą pateikti visų bankuose jo turimų banko sąskaitų 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. laikotarpio išrašus su istorija.
20. Apeliantė 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė savo turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2021–2022 metų ir 2023 m. sausio 1 d. – spalio 31 d. išrašus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. išrašą, (duomenys neskelbtini) (dukters) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. išrašą.
21. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 28 d. išrašą.
22. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini. Apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.
23. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė duomenis iš antstolių (duomenys neskelbtini) apie išieškojimus iš atsakovo jos ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas nutarė priimti 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdyje.
Dėl uzufrukto nekilnojamajam turtui (gyvenamajam būstui) nustatymo
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes, anot apeliantės, nenustačius uzufrukto šalių nepilnametė dukra būtų palikta be gyvenamojo būsto.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą, aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; kt.). Spręsdamas dėl CK nustatytos nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaikų teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės. Toks aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-140/2014 ) (cituojamos kasacinio teismo nutarties 21-24 punktai).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie ieškovės turtinę padėtį, pakankamą užtikrinti dukters (duomenys neskelbtini) teisę į gyvenamąjį būstą nenustatant uzufrukto.
27. Tai įrodo jos pačios paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, liudijantys ieškovės verslumą: ji yra įgijusį aukštąjį ekonominį (buhalterės) išsilavinimą, leidžiantį susirasti darbą daugelyje šalių; atvykusi į Lietuvą 2016 metais, verčiasi individualia vaikiškų drabužių siuvimo veikla (platina per socialinį tinklą (duomenys neskelbtini)), iš kurio, kaip teigia, gauna apie 8000 Eur pajamų per metus, neatskaičius veiklos išlaidų (iš Sodros pažymos apie 2020-2021 metų socialinį draudimą matyti, kad 2020 m. ji gavo 1735,65 Eur draudžiamųjų pajamų, tačiau iš 2022 m. VMI pažymos apie sumokėtus gyventojo pajamų mokesčius matyti, kad 2021 m. ji gavo 11 361,5 Eur pajamų, nuo kurių sumokėjo 214,56 Eur mokesčių), taip pat verčiasi statybinės technikos (traktorių vikšrų ir smulkinimo aparatų) nuomos veikla, ši technika jai priklauso nuosavybės teise, ją įsigijo atvykusi į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) sutaupytų pinigų, tačiau neįvardijo duomenų apie šios veiklos teikiamas pajamas.
28. Nors apeliantė teigia, kad dalis jos gaunamų pajamų turi būti mažinamos veiklos vykdymui patiriamų sąnaudų suma, kas reiškia, kad faktinės jos pajamos yra mažesnės nei į banko sąskaitą patenkančios piniginės įplaukos, ji nepateikė nei įrodymų apie veiklai patiriamas išlaidas, nei skaičiavimų, kokios yra jos realios pajamos tas išlaidas atskaičius.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė geba įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio mėn. gavo 750 Eur pajamas, 2022 m. birželio mėnesį 2 d. ir 14 d. yra gavusi po 2 100 Eur iš (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 16 d. 4875 Eur iš (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 30 d. 168 Eur iš (duomenys neskelbtini).
30. Nors nurodytos pajamos nėra didelės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tikrų savo pajamų ieškovė neatskleidė. Tai patvirtina jos neįvardinti duomenys apie pajamas iš statybinės technikos nuomos ir trejų metų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad, pvz., 2021 m. jos įplaukos buvo 26 209,35 Eur, išlaidos sudarė 25 938,97 Eur; 2022 m. jos įplaukas ir išlaidas sudarė 26 086,43 Eur (likutis 1276 Eur); 2023 m. įplaukų buvo 22 931,42 Eur, išlaidų 22 940,88 Eur. Be to, ieškovė dažnai į banko sąskaitas įnešinėja grynuosius pinigus (pvz., 2021 m. sausio 6 d. 200 Eur, sausio 20 d. 300 Eur, vasario 10 d. 270 Eur, kovo 13 d. 222 Eur, kovo 15 d. 150 Eur, birželio 18 d. 300 Eur ir rugpjūčio 11 d. 1000 Eur ir t.t. iki metų pabaigos; 2022 metais grynais pinigais ji įnešė vasario mėn. 100 Eur, 20 Eur, du kartus po 50 Eur, 100 Eur, kovo mėn. du kartus po 1 Eur, 500 Eur, balandžio 20 d. 260 Eur ir t.t.; 2023 m. kovo 8 d. grynųjų pinigų įnešta 600 Eur, gegužės 3 d. 150 Eur, birželio 6 d. 300 Eur ir pan. Be to, tarp šių sąskaitų itin dažnai daromi bankiniai pavedimai skirstant įvairaus dydžio pinigų sumas.
31. Į klausimą, iš kokių lėšų atliekami įnašai grynaisiais pinigais, apeliantė nurodė, kad ji nuiminėja klientų pervestus pinigus, juos išgrynina ir vėl įneša į banko sąskaitą. Logiškai nepaaiškinamas tokio elgesio motyvas („tiesiog taip elgiuosi su pinigais“) leidžia spręsti, kad apeliantė gauna ir kitų, ne tik deklaruojamų, pajamų.
32. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas reguliariai kas mėnesį dukrai (duomenys neskelbtini) teikia 180 Eur išlaikymą, o iš ieškovės banko sąskaitų išrašo matyti, kad jis papildomai pervedinėja dideles pinigų sumas nurodydamas, jog tai yra išlaikymas vaikui (pvz., 2022 m. liepos 4 d. atsakovas ieškovei pervedė 1 000 Eur, 2022 m. liepos 20 d. 600 Eur, 2022 m. rugpjūčio 29 d. 1 500 Eur (5 t., e. b. l. 57, 62); 2022 m. kovo 10 d. pervesta 900 Eur, gegužės 3 d. 2 300 Eur pervesta iš atsakovo sąskaitos (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas savo mokėjimus vykdo pašto perlaidų būdu, kas patvirtina grynųjų pinigų turėjimo faktą bei nenuoseklios, tikrovės neatitinkančios pozicijos teikimą teisme apie tikrąją savo finansinę padėtį. Kartu tai paneigia apeliantės argumentą, kad atsakovas dukra nesirūpina ir jos likimas ar gerbūvis jį menkai domina. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas ir nurodo, kad jį tenkina bet kokia bylos baigtis, tuo pačiu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai vadovavosi vien trečiųjų asmenų pozicija.
33. Svarbi aplinkybė, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios daromi pavedimai ieškovei, išrašo. Kadangi atsisakymo pateikti šį įrodymą motyvas nepagrįstas (tai, kad sąskaita, kaip teigia atsakovas, yra uždaryta, neeliminuoja galimybės pateikti jos išrašą), laikytina, kad atsakovas ne tik padeda ieškovei nuslėpti realias pajamas, bet ir pats neatskleidžia teismui savo pajamų (CPK 185 straipsnis; contra spoliatorem prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023)).
34. Be to, apeliantė nurodė, kad minėti grynųjų pinigų įnašai į jos sąskaitas daromi ir iš pinigų, kuriuos ji parsivežė susitaupiusi ir paveldėjusi (duomenys neskelbtini). Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, šiame kontekste aktualūs prejudiciniai faktai, nustatyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, pritaikyta vienašalė restitucija ir butas grąžintas atsakovo (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn. Teismas šioje byloje nustatė, kad šiuo sandoriu atsakovas (duomenys neskelbtini) perleido atsakovei (duomenys neskelbtini) po motinos mirties paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 24 700 Eur, tačiau byloje surinktų faktinių duomenų visetas leidžia konstatuoti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir realiai nebuvo jos šalių vykdoma, į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) turėjo 24 700 Eur atsiskaitymui pagal sutartį. Šiuo sandoriu jai realiai nebuvo perduota nuosavybės teisė į ginčo butą, nes ginčo sandorio tikslas buvo visai kitas, t. y. tokiu būdu atsakovas, vykstant santuokos nutraukimo procesui su ieškove, siekė sumažinti asmeninio turto masę turėdamas tikslą išvengti bet kokios kompensacijos mokėjimo.
35. Šie prejudiciniai faktai irgi patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad ieškovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, t. y. jie paneigia, kad grynųjų pinigų įnašai daromi iš jos nurodomų iš (duomenys neskelbtini) parsivežtų ir paveldėtų piniginių lėšų.
36. Pažymėtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pagal minėtą sandorį sumokėti pinigai jai nebuvo grąžinti, taigi ir tuo atveju grynųjų pinigų įnašai negalėjo būti atliekami iš šios kilmės piniginių lėšų. Be to, jei būtų galima laikyti, jog (duomenys neskelbtini) įrodymų apie turėtus 24 700 Eur atsiskaitymui pagal pirkimo-pardavimo sutartį nepateikė tik į bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tuomet šiuos pinigus ji gali realiai panaudoti būsto nuomai ar įsigijimui, t. y. jos prieštaringa pozicija niekaip nepagrindžia uzufrukto nustatymo būtinumo motyvuojant turtine padėtimi. Be kita ko, gerą ieškovės turtinę padėtį liudija ir jos pripažinimas, kad atsakovas neatlygintinai leidžia naudotis savo automobiliu ir kad ji niekada nemokėjo buto nuomos mokesčio.
37. Taigi priešingai, nei teigia apeliantė, jos turtinė padėtis yra gera tiek vertinant jos gebėjimą uždirbti pajamas, tiek iš atsakovo gaunamos paramos faktą.
38. Jei ir būtų galima laikyti, kad tos ieškovės pajamos nėra pakankamos būstui įsigyti, remiantis nurodytais motyvais atmestini apeliantės argumentai, kad ji neturi pakankamų pajamų būsto nuomai ir todėl nėra savarankiškų ieškovės galimybių Lietuvos Respublikoje užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą kitaip, kaip tik uzufrukto nustatymu, o jo nenustačius būtų priversta su vaiku sugrįžti į šalį agresorę. Byloje nustatyta, jog iš atsakovo priteista 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui, realiai jis moka po 180 Eur ir pervedinėja dideles išlaikymo vaikui sumas pašto perlaidomis bei iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini). Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pačia suma, neturėtų būti sudėtinga išsinuomoti butą net ir tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kuris įvyksta persikėlus gyventi tame pačiame mieste iš vieno daugiabučio namo į kitą, esantį kitame miesto rajone, paprastai nevertintinas kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo. Tokiu atveju, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo būtinumo, į ją turi būti atsižvelgiama kaip į vieną aplinkybių visų nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).
39. Apeliantės teiginiai, kad būsto nuoma būtų labai sudėtinga ar netgi neįmanoma dėl galimo nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) piliečiais, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės užtikrinti gyvenamąją vietą savo nepilnametei dukrai, galėtų būti sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su kitu iš tėvų (atsakovu) (CK 3.169 straipsnis), juolab įvertinus ieškovės pripažįstamą atsakovo bendravimą su vaiku, kuomet jis lanko mergaitę jos gyvenamojoje vietoje kartą per savaitę, kartais sykį per dvi savaites, vaiko prašymu nakvoja ir kartu maitinasi, nors ir ieškovės sąskaita, taip pat atsakovo paaiškinimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad jis verčiasi individualia išperkamosios nuomos veikla ir, nors gauna minimalias pajamas, dukters būstu pasirūpintų pagal galimybes, nors dėl sveikatos, apie kurią įrodymų nepateikė, šiandien tai padaryti ir nėra pajėgus.
40. Pasisakius dėl šalių banko sąskaitų, nebėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiama dėl atsakovo sąskaitų poreikio, kad teismas nereikalavo, jog ieškovė pateiktų vaiko banko sąskaitos išrašą ir kad ieškovė kitos sprendime nurodomos banko sąskaitos nepateikė tik dėl to, kad ji realiai neatspindi ieškovės turtinės padėties, o teismas savo iniciatyva tokių įrodymų nerinko ir dėl grynųjų pinigų įnešimo jai nepateikė klausimų.
41. Visgi pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu ieškovė buvo teismo įpareigota pateikti pastarųjų trijų metų banko sąskaitos likučius bei pilną vienerių metų išrašą. Nepaisant to, ieškovė teismui teikė tik vienos iš turimų sąskaitų, t. y. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likučius ir išrašus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, nurodomas kaip savo ieškinio reikalavimo pagrindą, t. y. pateikti visus savo turtinę padėtį įrodančius duomenis, šiuo atveju – duomenis apie visose banko sąskaitose esančias lėšas, o ne tik tose, kurių bankiniai išrašai būtų ieškovei palankūs ir kurie atitinka jos formuojamą poziciją. Sutiktina su atsakovo kreditoriais (trečiaisiais asmenimis), kad priešingas procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu ir pakankamu teismui daryti išvadą apie šalies nesąžiningumą neatskleidžiant savo tikrosios turtinės padėties. Taip pat negalima laikyti, kad teismo argumentai yra siurpriziniai, kuomet teismas remiasi pačios ieškovės pateiktuose dokumentuose (banko sąskaitos išraše) užfiksuota informacija. Pažymėtina, kad apeliantė ir neteigia, jog neva siurprizinės teismo išvados yra neteisingos, tik nurodo, kad jų atžvilgiu jai nebuvo leista pasisakyti.
42. Apeliantė nepateikė įrodymų pagrįsti savo teiginiui, kad dėl dukros specialiųjų poreikių (jai nustatytas vidutinio lygio kalbos neišsivystymas, lanko logopedines pratybas) iškeldinimas iš buto, kuriame susiformavusi stabili ir saugi aplinka, gali neigiamai paveikti jos sveikatą, raidą, kalbos vystymąsi. Ji taip pat nepagrįstai teigia, kad vaikas lanko šalia gyvenamosios vietos esančią gimnaziją ((duomenys neskelbtini) mokykla yra centrinėje miesto dalyje, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) mikrorajone; ieškovė paaiškino, kad į mokyklą vaiką veža 15 minučių). Jei vaiko mokykla ir iš tiesų būtų šalia gyvenamosios vietos, apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė argumento, kad gyvenamosios aplinkos pastovumas yra tiesiogiai susijęs su dukros tapatybės ir ryšio su Lietuvos Respublika formavimusi. Nei vaiko tapatybė, nei ryšys su Lietuva nebus paneigtas ir tuo atveju, kai ieškovė su dukra gyvens nuomojamame ar kitais pagrindais įsigytiname būste, todėl atmestini teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kaip potencialus iškeldinimas iš buto paveiktų mergaitės interesus, gyvenimo sąlygas ir psichologinę būklę.
43. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą dėl ieškovės ir atsakovo artimų ryšių buvimo.
44. Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).
45. Nors nagrinėjamoje byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu šalis sieja bendras ūkis ir bendras gyvenimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad artimus šalių kaip poros ryšius patvirtina bylos duomenų visuma.
46. Atsakovo ir (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) sprendimo nustatė, kad jų šeimos iširimo priežastis buvo atsakovo neištikimybė – santykiai su sugyventine (duomenys neskelbtini), su kuria jis susilaukė vaiko, dėl to teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 448 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovui fiktyviai pardavus paveldėtą butą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neliko galimybių išieškoti (duomenys neskelbtini) naudai santuokos nutraukimo byloje priteistos piniginės kompensacijos 15 645 Eur, išlaikymo nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), 1 440 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 1 391,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ryšiai buvo labai artimi, abiejų šių sugyventinių (šalių nagrinėjamoje byloje) veiksmai sudarant fiktyvų buto perleidimo sandorį yra nesąžiningi.
47. Atmestini apeliantės argumentai, kad sąžiningumas visais atvejais yra fakto klausimas ir privalo būti kaskart kiekvienoje civilinėje byloje vertinamas individualiai, o ne kaip prejudicinis faktas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ne remdamasis minėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotu abiejų šalių nesąžiningumu kaip prejudiciniu faktu, o dėl to, kad visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste suabejojo dėl šalių deklaruojamo santykių nebuvimo. Tuo remiantis atmestinas apeliacinio skundo motyvas apie pirmosios instancijos teismo kompetencijos nebuvimą, šališkumą bei išankstinį neigiamą nusistatymą ieškovės atžvilgiu.
48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, be priimamos nutarties 46 punkte jau nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių artimus šalių ryšius, minėtų pirmosios instancijos teismo prielaidų pagrįstumą patvirtina ir dabartinis ieškovės siekis padėti atsakovui apsaugoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas kreditorių naudai, nors uzufrukto nėra pagrindo nustatyti nei dėl ieškovės turtinė padėties, nei dėl kitų jos nurodytų su vaiko sveikata, mokykla ir pilietybe susijusių aplinkybių. Šalių bendrus interesus rodo ir tai, kad atsakovas, kitoje byloje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) įrodinėjęs prastą savo turtinę padėtį ir nesutikęs su ieškovių reikalavimais, ginčijęs juos apeliacine tvarka (pvz., (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), visiškai palaikė ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir prašymą areštuoti butą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir 350 Eur išlaikymo bei 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą išsyk po to, kai byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio buto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo priimtas ieškovei ir atsakovui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas.
49. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tik formaliai pasisako dėl ieškovės reikalavimų sprendimo teismo nuožiūra, realiai visiškai palaikydamas jos poziciją. Be to, nors atsakovas nurodė nuo 2017 m. gruodžio mėn. gyvenantis su drauge pastarosios būste, šios draugės nekonkretizavo, o trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme paaiškino 2023 m. gruodžio mėn. mačiusi šalis (duomenys neskelbtini), jų laikysena aiškiai rodė poros ryšius. Šalių dukters interesų neatitinka ir ieškovės pozicija dėl uzufrukto atsakovo nekilnojamam turtui nustatymo, kai (duomenys neskelbtini) pati yra didelės išlaikymo įsiskolinimo sumos išieškotoja, išieškojimas būtų galimas iš atsakovo nekilnojamojo turto, o ieškovė yra išlaikymo lėšų tvarkytoja pagal įstatymą.
50. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą ieškovės ir atsakovo nesąžiningą bendradarbiavimą darytina išvada, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra dar vienas šalių sumanytas būdas sumodeliuoti situaciją taip, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto.
51. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nėra aišku, kaip ieškovės pareikštas ieškinys galėtų padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kai kurios skolos nėra išieškotos daugiau kaip penkerius metus, toks ilgas teismo sprendimų vykdymas neabejotinai pažeidžia kreditorių interesus ir negali būti toleruojamas.
52. Nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) ir turi šiuos kreditorius, kurių reikalavimams išieškoti pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai: VSDF (duomenys neskelbtini) skyrius – 4 531,81 Eur, VSDF (duomenys neskelbtini) skyrius – 3 280,00 Eur, VMI – 94,12 Eur, VMI – 818,69 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 825,30 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 270 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 440 Eur, (duomenys neskelbtini) – 19 184,88 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 328 Eur, (duomenys neskelbtini) – 12 461,65 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 575 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7 921,48 Eur (periodinis, išlaikymas), (duomenys neskelbtini) – 584,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 18 266,01 Eur.
53. Iš apeliacinio proceso metu trečiųjų asmenų pateiktos antstolio (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad antstolis vykdo 2825,30 Eur skolos išieškojimą iš atsakovo kreditorės (duomenys neskelbtini) naudai pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, 2023 m. lapkričio 6 d. išieškota 0 Eur. Antstolė (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2628,00 Eur išlaikymo išieškojimą iš atsakovo šiai kreditorei, 1440 Eur skolos išieškojimą ir 19 184,88 Eur skolos išieškojimą; pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 1270,00 Eur skolos išieškojimą; 2023 m. lapkričio mėn. liko išieškoti 2328 Eur, 1440 Eur, 19 184,88 Eur ir 1270 Eur skolos, t. y. išieškota vos 300 Eur išlaikymo. Antstolė (duomenys neskelbtini) pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo iš atsakovo 84 Eur skolos (duomenys neskelbtini) išieškojimą, atsakovas nėra padengęs šios skolos.
54. Visi šie duomenys paneigia deklaratyvius apeliantės ir atsakovo argumentus, kad su visais kreditoriais pagal galimybes yra atsiskaitinėjama (atsakovas neatsiskaitė nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini), nepateikė įrodymų apie atsiskaitymą su kitais minėtais kreditoriais) ir kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neaptarė kito atsakovo turto bei pajamų, iš kurių gali būti išieškoma kreditorių naudai. Atsakovas kito turto neįvardijo, o itin ribotas galimybes išieškoti iš jo pajamų patvirtina realus priverstinio vykdymo procesas. Aplinkybė, kad iki šiol išieškojimas nebuvo nukreiptas į ginčo butą, nereiškia, jog priverstinio vykdymo procese tai apskritai neįvyks.
55. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta teismų praktika, teisingai įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, apsvarstęs visus įmanomus šalių dukters interesų apsaugos būdus siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti gebantys tai padaryti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės, pagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą atsakovo nekilnojamajam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016 27 punktas).
56. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
57. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika bei faktu, jog atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimto nutraukant (duomenys neskelbtini) ir atsakovo santuoką, akivaizdu, kad nustačius uzufruktą įsiteisėjusio teismo sprendimo realiai nebūtų galima įvykdyti dar 10 metų, t. y. teismo sprendimas būtų neįvykdytas net 16 metų. Tokia situacija nesuderinama nei su minėta teismų praktika, nei su CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais. Atsakovo kreditoriai pagrįstai teigia, kad nustačius uzufruktą bus iš esmės paneigtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse bylose dėl uzufrukto nustatymo nuosekliai vertinamas proporcingumo principas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018, kasacinis teismas nurodė, kad, nors bankas atsisakė suteikti ieškovei kreditą, už kurį ji planavo įsigyti būstą, o ieškovės turimų lėšų nepakanka būstui, kuriame ji gyventų su sūnumi, įsigyti, tačiau ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų bankų sąskaitose, yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir specialybę, taigi, turi galimybę nuomotis būstą, juolab kad atsakovas teikia vaikui išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė apie ieškovės turimą nekilnojamąjį yra vienintelis skirtumas lyginant su apeliacine tvarka tikrinama byla, tačiau pastarojoje byloje ieškovė yra nurodžiusi, kad nekilnojamojo turto neturi Lietuvoje, o byloje dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra įrodinėjusi, jog turi buto dalį (duomenys neskelbtini).
58. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad buto, kuriam nustatytas uzufruktas, pardavimas yra galimas, todėl ieškinio patenkinimu atsakovui negali būti suteikiama jokia pagalba išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Visų pirma, ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti uzufruktą, kita vertus, ji pati pripažįsta, kad uzufrukto buvimas galėtų įtakoti buto pardavimo varžytynėse mažesnę kainą, kadangi naujasis savininkas mažiausiai dešimt metų negalėtų naudotis butu, taigi realus tokio buto pardavimas varžytynėse mažai tikėtinas.
59. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad, kaip nurodė išvadą teikianti institucija, patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl turėtų būti patenkintas. Teismui nustačius, kad yra alternatyvios galimybės užtikrinti prioritetinius vaiko interesus, sprendimas netenkinti ieškovės reikalavimo užtikrinti dukters teisę į gyvenamąją vietą būtent tuo būdu, kurio siekė ieškovė (nustatant uzufruktą), nesuponuoja nei CK 3.71 straipsnio, nei VTAPĮ 4 straipsnio, nei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
60. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti uzufruktą atsakovo nekilnojamam turtui, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
62. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus apie 800 Eur išlaidas advokato padėjėjos (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto surašymą, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) – įrodymus apie analogiškos paskirties 500 Eur išlaidas, taip pat 484 Eur už advokatės Rasos Gradauskienės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
63. Išlaidos advokato padėjėjos pagalbai už atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus parengimą nepriteistinos dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos advokato padėjėjui atstovauti tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 73 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 37 punktas). Įvertinus bylos proceso eigą ir trukmę teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos advokatės pagalbai už atstovavimą apeliacinio proceso metu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų įkainių, todėl iš ieškovės priteistinos trečiajam asmeniui I. P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
64. Atsakovas pateikė duomenis apie 847 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 50 Eur išlaidas už prašymo dėl termino pratęsimo ir posėdžio organizavimo būdo parengimą, 100 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, 600 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.
65. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punkte, 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punkte išaiškino, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
66. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo bei apeliacinio proceso metu nustatytą faktinę aplinkybę, kad apeliacine tvarka įvertintos civilinės bylos iškėlimu buvo suinteresuotos abi glaudžiai susijusios šalys, nesąžiningai siekę bendro intereso – atsakovui priklausančio buto apsaugos nuo atsakovo skolų kreditoriams išieškojimo (šio išieškojimo apsunkinimo), apeliacinės instancijos teismas atsisako priteisti atsakovui iš ieškovės apeliacinio proceso metu jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
67. Iš ieškovės valstybei priteistina 11,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
68. 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovė pateikė savo ir dukters banko sąskaitų išrašus kartu su prašymu (registracijos Nr. DOK-27983) pripažinti su šiuo lydraščiu visus pridedamus banko sąskaitų išrašus nevieša civilinės bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad pridedami išsamūs banko sąskaitų išrašai su istorija atskleidžia itin jautrius asmeninius duomenis, susijusius ne tik su ieškovės gaunamomis pajamomis ir jų šaltiniais, tačiau ir su ieškovės bei jos mažametės dukters gyvenimo būdu, išlaidomis, užsiėmimais, laisvalaikiu, pomėgiais, lankomomis vietomis ir pan. Tokios išsamios informacijos viešas prieinamumas plačiam asmenų ratui paviešintų ir atskleistų pernelyg daug asmeninio ieškovės ir jos dukters gyvenimo detalių, nepagrįstai ribotų jų teisę į privatumą.
69. CPK 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
70. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad galimybė susipažinti su išsamia ieškovės ir nepilnamečio vaiko banko sąskaitų išrašų informacija atskleistų pernelyg daug jų asmeninio gyvenimo detalių, nepagrįstai ribotų jų teisę į privatumą, todėl ši bylos dalis pripažintina nevieša, neteikiant jos susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,71 Eur (vienuolika eurų 71 centą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662).
Pripažinti nevieša bylos medžiagą, ieškovės pateiktą 2023 m. lapkričio 15 d. (registracijos Nr. DOK-27983), neteikiant jos susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims: (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį 2021-01-01 – 2021-12-31; 2. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį 2022-01-01 – 2022-12-31; 3. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį 2023-01-01 – 2023-10-31; 4. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį 2021-01-01 – 2023-10-31; 5. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį 2021-01-01 – 2023-10-31.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.