- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-1207-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07083-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Tomas Romeika (pirm.)
- Ieškovas
- O. F.
- Atsakovas
- Ž. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Arvydas Ražauskas
- Kategorijos
- 2.4.4.2Uzufruktas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. F. (O. F.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl uzufrukto nekilnojamajam turtui nustatymo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, I. P., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti ieškovės ir jos nepilnametės dukters A. P. naudai atsakovo Ž. P. asmeninės nuosavybės teise turimam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir jos nepilnametei dukrai naudotis butu iki dukra sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad bijanti, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gali būti perleistas tretiesiems asmenims arba, kad ji su dukra gali būti iškeldinta iš minėto buto. Ieškovė pažymėjo neturinti kito nepilnamečio vaiko interesus atitinkančio gyvenamojo būsto, todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nustatyti uzufrukto teisę į atsakovo turimą butą ieškovės ir jos nepilnametės dukros naudai iki vaikas sulauks pilnametystės.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti ieškovės ir jos mažametės dukters A. P. naudai atsakovo Ž. P. asmeninės nuosavybės teise turimam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, laikiną uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir jos mažametei dukrai A. P. naudotis butu; 2) areštuoti atsakovui Ž. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant disponuoti areštuotu butu, įskaitant ir draudimą parduoti bei kitaip perleisti butą vykdymo procese.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra konfliktiškas, lankydamas dukrą yra ne kartą sakęs, kad dėl pinginių lėšų trūkumo ir susidariusių skolų kreditoriams, ką patvirtina ir viešųjų registrų išrašai, esant panaikintai 2015 m. spalio 15 d. buto pirkimo–pardavimo sutarčiai, ketina ieškoti buto pirkėjo, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Grėsmę ieškovės bei dukros interesams ypač didina ir tai, kad butas gali būti parduotas vykdymo procese, išieškant atsakovo skolas jo kreditoriams. Iškeldinimas iš buto neabejotinai pažeistų vaiko interesus, vaikui butas yra vienintelė gyvenamoji vieta. Ieškovė neturi pakankamai pajamų susirasti kito vaikui tinkamo gyvenamojo būsto Lietuvoje. Ieškovė yra ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos pilietė, turinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tai taip pat apsunkina jos galimybę išsinuomoti kitą butą, nes nuomotojai dėl šiuo metu vykstančio Rusijos karo su Ukraina labai nepatikliai žiūri į Rusijos piliečius, reziduojančius Lietuvoje, vengia sudaryti nuomos sutartis, reikalauja didelių užstatų sumokėjimo ir pan. Ieškovė turi giminaičių Rusijoje, tačiau dėl Rusijos bankams taikomų sankcijų šiuo metu netgi negali pasiskolinti pinigų iš giminaičių Rusijoje, nes pastarieji neturi techninių galimybių atlikti ieškovei bankinių pavedimų į Lietuvą. Visos šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, lemia, kad susirasti ieškovei su dukra kitą tinkamą gyventi būstą Lietuvoje iš esmės yra neįmanoma, todėl teisės gyventi bute praradimas neabejotinai paliktų ieškovę kartu su mažamete dukra be gyvenamosios patalpos, o tai grubiai pažeistų vaiko interesus. Buto areštas, nepaisant jau esamų areštų, yra būtinas tam, kad užtikrintų turto nepardavimą ir teisių į jį nevaržymą vykstančiose vykdomosiose bylose iki tol, kol nebus išnagrinėta ši civilinė byla. Buto areštai kitų kreditorių naudai vykstančiose vykdomosiose bylose apsaugo tik jas pradėjusių kreditorių interesus, tačiau tokie areštai niekaip neapsaugo ieškovės ir jos dukros interesų dėl uzufrukto nustatymo šioje byloje, todėl būtinas dar vienas buto areštas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė ieškovės O. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė nereiškia jokių reikalavimų į ginčo butą (pripažinti jį bendrąja daline nuosavybe, priteisti dalį turto ar kompensaciją ir pan.), tarp šalių ginčo dėl buto teisinio statuso (atsakovo asmeninė nuosavybė) byloje nėra, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo naudotis minėtu butu.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ieškovei ir jos dukrai prašymo pateikimo momentu kyla reali grėsmė prarasti galimybę pagal nusistovėjusią tvarką faktiškai naudotis būstu. Ieškovė remiasi išimtinai tik savo samprotavimu, kad galimai atsakovas ar jo kreditoriai ateityje imsis priemonių iškeldinti ieškovę ir jos dukrą iš ginčo objekto ir teismo sprendimo vykdymas, ieškinio patenkinimo atveju, taps neįmanomas. Kartu su ieškiniu ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo kreditoriai reiškia pretenzijas ieškovei ir reikalauja iškeldinimo. Priešingai, ieškovė pateikė į bylą 2022 m. kovo 23 d. susitarimą, sudarytą su I. P. (trečiuoju asmeniu šioje byloje), kad vykdomojoje byloje išieškotiną 2 825,30 Eur skolą ieškovė turi teisę išmokėti dalimis. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad ginčo objektui yra taikyti areštai ir yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai taip pat nepagrindžia ieškovės argumentų, kad dėl atsakovo kreditorių veiksmų yra iškilusi reali grėsmė jai ir jos dukrai būti iškeldintoms iš turto, dėl kurio yra pateiktas ieškinys nustatyti uzufruktą.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ne mažiau svarbius nepilnamečio vaiko turtinius interesus – teisę į išlaikymą. Teismas nustatė, kad antstolės A. K. kontoroje iš atsakovo vykdomas priverstinis išieškojimas 8 606,33 Eur skolos (priteisto išlaikymo dukrai) pagal 2020 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3004-1060 (vykdomosios bylos Nr. 0133/20/00836), taip pat išieškojimas dėl išlaikymo įsiskolinimo (12 600 Eur), vykdomas pagal 2020 m. liepos 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3004-1060 (vykdomosios bylos Nr. 0133/20/00838). Turto arešto aktų registro išrašas (turto arešto aktas 2020033138) patvirtina, kad 2020 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-3004-1060 pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/20/00836 (antstolė A. K.), kurioje, siekiant užtikrinti reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko turtiniais interesais, yra taikytas areštas – areštuotas butas (patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), turto arešto būdas – apribotas disponavimas; turto arešto mastas – 15 108,33 Eur; reikalavimų patenkinimo eilė – I eilė; kiti teisių apribojimai, susiję su turto areštu, jeigu jie taikomi – draudimas šį turtą parduoti, įkeisti ar kitaip menkinti jo vertę. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad papildomas daiktinių teisių suvaržymas sudarytų teisines kliūtis vaiko turtinių interesų labui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai byloje prašo taikyti dar vieną, t. y. papildomą laikinąją apsaugos priemonę – buto areštą, kadangi ši laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su materialiuoju reikalavimu dėl uzufrukto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė O. F., atstovaujama advokato Arvydo Ražausko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Ieškovės prašyme nurodyti argumentai ir pateikti duomenys patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovė bet kada su dukra gali būti iškeldintos iš buto tiek atsakovo, tiek ir jo kreditorių reikalavimu. Atsakovas, kaip vienintelis ir visateisis buto savininkas, esant sudėtingiems ir konfliktiškiems santykiams, gali bet kada pakeisti buto spynas ir ieškovė nebeturės jokių galimybių grįžti su dukra į butą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovei kartu su dukra praradus galimybę naudotis butu, pasunkėtų ar taptų visiškai neįmanomas ieškovei ateityje galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, nes bute galėtų apsigyventi kiti asmenys (nuomininkai, naujieji savininkai ir pan.), dėl ko teismui patenkinus ieškinį ir nustačius nuolatinį uzufruktą, ieškovei su dukra realiai grįžti į butą gali tapti neįmanoma, kas reiškia, jog gali tapti nebeįmanoma įvykdyti ir ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus ir argumentus apie realią grėsmę ir būtinybę taikyti laikinąjį uzufruktą iki civilinės bylos išnagrinėjimo, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Atsisakydamas taikyti laikinąjį uzufruktą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į mažamečio vaiko interesus turėti saugią gyvenamąją vietą bei visiškai ignoravo Vaiko teisių tarnybos išvadą, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
9.3. Atsakovas yra skolingas dideles pinigų sumas kreditoriams – I. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, todėl egzistuoja reali rizika, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu antstoliai gali priverstine tvarka parduoti butą iš varžytynių arba pats atsakovas gali susirasti buto pirkėją ir jį parduoti, jog būtų padengtos skolos kreditoriams. Kadangi ieškiniu ieškovė reiškia pagrindinį reikalavimą nustatyti uzufruktą į butą iki mergaitė sulauks pilnametystės, tuo atveju, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu butas būtų parduotas ir jo nuosavybė pereitų kitam asmeniui, tuomet galimai ieškovei šioje civilinėje byloje palankaus teismo sprendimo įvykdyti nebebūtų įmanoma, nes uzufruktas į atsakovo butą gali būti nustatytas tik tol, kol butas nuosavybės teise priklauso atsakovui kaip mergaitės tėvui. Perėjus buto nuosavybei tretiesiems asmenims, uzufrukto nustatymas į butą taptų teisiškai nebeįmanomas. Būtent dėl šios priežasties, t.?y., siekdama užkirsti kelią buto pardavimui ar bet kokiam kitam perleidimui civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti butą, įskaitant ir draudimą parduoti bei kitaip perleisti butą vykdymo procese šioje byloje. Aplinkybė, jog butui yra taikomas areštas pačios ieškovės iniciatyva pas antstolę A. K. pradėtose vykdomosiose bylose išieškant dukrai išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, niekaip nekeičia situacijos ir neeliminuoja nurodytos rizikos. Atsakovas gali bet kada į antstolės A. K. sąskaitą pervesti trūkstamą išlaikymo sumą, panaikinti buto areštą ir savo surastam pirkėjui parduoti butą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje taps nebeįmanomu. Teismas prioritetą nepagrįstai suteikė išlaikymo įsiskolinimui, tokiu būdu visiškai pamindamas mergaitės saugios gyvenamosios vietos interesus. Uzufrukto į butą nustatymas teismo sprendimu iki mergaitės pilnametystės neapribos teisės parduoti butą vykdomosiose bylose išieškant atsakovo skolas, kadangi butas, nors ir suvaržytas uzufrukto teise, galės būti parduodamas (šis faktas bei terminuotas buto apsunkinimas daiktine teise, t. y. apsunkinimas uzufrukto teise iki mergaitės pilnametystės gali tik įtakoti buto pardavimo kainą).
9.4. Sąsajumas tarp reiškiamo materialiojo reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo ir tarp prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – buto arešto yra tiesioginis bei akivaizdus. Tuo atveju, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo eigoje butas būtų parduotas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims, tuomet galimai ieškovei ir jos dukrai palankus teismo sprendimas dėl uzufrukto nustatymo taptų nebeįvykdomas, kadangi uzufruktas gali būti nustatytas tik tol, kol butas priklauso atsakovui kaip vaiko tėvui (CK 3.71 straipsnio 1 dalis, 3.86 straipsnio 2 dalis). Perėjus buto nuosavybei trečiajam asmeniui, uzufruktas į butą nebegalėtų būti nustatomas, nes joks kitas trečiasis asmuo neturi pareigos aprūpinti mergaitę tinkamu gyventi būstu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo I. P., atstovaujama advokatės Rasos Gradauskienės, prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
10.1. Dalis ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra susiję su pakartotiniu taikymu tų apribojimų, kurie jos pačios prašymu jau yra pritaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ieškovė nereiškia jokių reikalavimų į ginčo butą (pripažinti jį bendrąja daline nuosavybe, priteisti dalį turto ar kompensaciją ir pan.), taigi tarp šalių ginčo dėl buto teisinio statuso (atsakovo asmeninė nuosavybė) byloje nėra. Be to, pateikti duomenys apie vykdomus išieškojimus dėl priteisto išlaikymo atsakovo dukrai patvirtina, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
10.3. Ieškovės keliamas reikalavimas dėl laikinojo uzufrukto nustatymo nepilnamečio vaiko naudai būtų neproporcingas atsakovo kreditorių atžvilgiu ir taip pažeistų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Trečiojo asmens I. P. naudai dar nėra įvykdytas 2017 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017, paliktas galioti 2018 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Daugiau nei ketverius metus atsakovas, pasitelkdamas ieškovę O. F., sprendimo įvykdymui sukuria įvairias teisines kliūtis. Uzufrukto nustatymas reikš, kad šis teismo sprendimas negalės būti įvykdytas dar vienuolika metų, kas neabejotinai pažeidžia trečiojo asmens teisėtų lūkesčių ir teismo sprendimo privalomumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uzufrukto nustatymo ir arešto atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) išlaikymą ir leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1659-464/2020).
15. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Iš esmės ta pati taisyklė atkartojama ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas sprendimas.
16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus ir argumentus apie realią grėsmę ir būtinybę taikyti laikinąjį uzufruktą iki civilinės bylos išnagrinėjimo, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Atsisakydamas taikyti laikinąjį uzufruktą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į mažamečio vaiko interesus turėti saugią gyvenamąją vietą bei visiškai ignoravo Vaiko teisių tarnybos išvadą, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymi, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės atsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. pateikta išvada, kurioje nurodoma, jog patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko A. P. interesus, nesuponuoja išvados, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir kad tokios laikinosios apsaugos priemonės ne užtikrins pažeidžiamus vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas turi užtikrinti interesus, kurie yra pažeidžiami, o ne tik neprieštarauti interesams.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-3004-1060/2020 Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu nepilnamečio vaiko A. P., kuri yra ieškovės O. F. ir Ž. P., dukra, gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove O. F., atsakovo bendravimas su dukra nustatytas neribojant vietos ir laiko, iš atsakovo Ž. P. priteistas materialinis išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki dukros pilnametystės, taip pat priteistas 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas. 2015 m. spalio 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – butas) perleidimo. 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10260-950/2021 priėmė sprendimą ir pripažino 2015 m. spalio 15 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, taikė vienašalę restituciją ir grąžino butą atsakovo nuosavybėn. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-121-273/2022 palikus nepakeistą 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą.
19. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog po 2021 m. spalio 14 d. priimto sprendimo faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, ieškovė su dukra ir toliau liko gyventi bute. Nors apeliantė teigia, jog egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovė bet kada su dukra gali būti iškeldintos iš buto tiek atsakovo, tiek kreditorių, jokių duomenų, patvirtinančių apie galimą ieškovės ir dukros iškeldinimą ieškovė nepateikė. Atsakovas atsiliepime į ieškinį dėl uzufrukto nustatymo prašo dėl ieškinio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, taip pat nurodo, jog neturi darbo, todėl negali mokėti išlaikymo, o jo nekilnojamąjį turtą gali pasisavinti kreditoriai. Šie atsakovo argumentai suponuoja išvadą, jog atsakovas neprieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimams, dėl ieškovės ir dukros iškeldinimo jokių argumentų nenurodo. Taigi, byloje pateikti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti teismui neabejotiną išvadą, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nėra pažeidžiama, vaikas turi saugią, tinkamą ir jo poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.
20. Turto arešto aktų registro išrašo (turto arešto aktas 2020033138) duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-3004-1060 pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/20/00836 (antstolė A. K.), kurioje, siekiant užtikrinti reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko turtiniais interesais, yra taikytas areštas – areštuotas butas (patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), turto arešto būdas – apribotas disponavimas; turto arešto mastas – 15 108,33 Eur; reikalavimų patenkinimo eilė – I eilė; kiti teisių apribojimai, susiję su turto areštu, jeigu jie taikomi – draudimas šį turtą parduoti, įkeisti ar kitaip menkinti jo vertę. Taigi, butui jau yra taikomas areštas, nepilnametė dukra, kurią atstovauja įstatyminė atstovė ieškovė, yra pirmos eilės kreditorė, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, papildomas daiktinių teisių suvaržymas sudarytų teisines kliūtis išieškoti nepilnametei priteistą išlaikymą, kurį ieškovė tvarko uzufrukto teise.
21. Apeliantės teigimu, perėjus buto nuosavybei tretiesiems asmenims, uzufrukto nustatymas į butą taptų teisiškai nebeįmanomas, todėl būtent dėl šios priežasties, t.?y., siekdama užkirsti kelią buto pardavimui ar bet kokiam kitam perleidimui civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti butą, įskaitant ir draudimą parduoti bei kitaip perleisti butą vykdymo procese šioje byloje.
22. Apeliantės veiksmai, kuomet ji siekia, jog iki buto realizacijos priverstine tvarka butui būtų nustatytas uzufruktas, nesąžiningi kitų kreditorių atžvilgiu.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, už tai, kad būtų įgyvendinta prioritetinė vaiko teisė į būstą organizacine prasme (atliekant konkrečius veiksmus būstui įsigyti, jį išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu, uzufrukto teise ir kitais būdais), pirmiausiai yra atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą. Šis iš tėvų turi pasirūpinti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jos pareiga užtikrinti nepilnametei gyvenamąją vietą, o tai padaryti negalint, gali būti sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su kitu iš tėvų.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamuoju atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovė neįrodė grėsmės galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, papildomas daiktinių teisių suvaržymas sudarytų teisines kliūtis išieškoti nepilnametei priteistą išlaikymą, kurį ieškovė tvarko uzufrukto teise, bei laikinoji apsaugos priemonė – buto areštas, nėra susijusi su materialiuoju reikalavimu dėl uzufrukto.
25. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.