- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2-1659-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00454-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- T. P., uždarajai akcinei bendrovei ,,Jonio agroservisas“
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1795-343/2020 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams T. P., uždarajai akcinei bendrovei ,,Jonio agroservisas“ dėl juridinio asmens ir jo valdymo organų veiklos tyrimo, trečiasis asmuo D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pradėti atsakovės UAB „Jonio agroservisas“ ir jos direktoriaus atsakovo T. P. veiklos tyrimą nuo 2016 m. liepos 1 d., siekiant nustatyti, ar bendrovės direktorius veikia tinkamai, nepažeisdamas įstatymų ir savo kompetencijos, ar nėra pažeidžiamos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės;
1.2. paskirti nepriklausomą ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo, kuris atliktų UAB „Jonio agroservisas“ ir jo direktoriaus T. P. veiklos tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar juridinis asmuo ir juridinio asmens valdymo organas veikė tinkamai;
1.3. pripažinus UAB „Jonio agroservisas“ ir jo direktoriaus T. P. veiklą netinkama, priimti sprendimą atšaukti UAB „Jonio agroservisas“ direktorių T. P. iš pareigų;
1.4. pripažinus UAB „Jonio agroservisas“ ir jo direktoriaus T. P. veiklą netinkama ir atšaukus UAB „Jonio agroservisas“ direktorių T. P. iš pareigų, paskirti laikiną UAB „Jonio agroservisas“ vadovą V. R. ir nustatyti jam 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimą, nurodant jį mokėti iš UAB „Jonio agroservisas“ lėšų;
1.5. priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB ,,Jonio agroservisas“ įsteigta 1994 m. rugpjūčio 16 d. ir nuo pat veiklos pradžios vykdo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su žemės ūkio produkcijos, grūdinių kultūrų augalų auginimu. Ieškovė po sūnaus A. V. mirties 2016 m. birželio 12 d., kaip jo turto paveldėtoja, tapo ir 100 proc. bendrovės akcijų savininke. Pasak ieškovės, po sūnaus mirties jos sveikatos būklė tapo labai sunki, kitų artimų žmonių ji neturėjo, ja rūpintis pradėjo trečiasis asmuo D. P. (tuo metu – B.), dirbusi bendrovėje buhaltere, kurios ji iki tol nepažinojo. Trečiajam asmeniui D. P. pasinaudojus sunkia ieškovės sveikatos būkle ir jos negalėjimu suprasti savo veiksmų, 2016 m. liepos 27 d. buvo sudaryta preliminari 64 proc. bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o 2016 m. rugsėjo 30 d. – ir pagrindinė sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo bei jos sutuoktinis, atsakovas T. P., vėliau paskirtas ir bendrovės direktoriumi, tapo 64 proc. bendrovės akcijų savininkais. Ieškovės teigimu, po šios sutarties pasirašymo trečiasis asmuo nustojo ja rūpintis, informacijos apie bendrovę ir jos veiklą neteikė.
3. Ieškovės teigimu, pagerėjus jos sveikatos būklei, jai tapo žinoma ir suprantama sudarytų sandorių esmė, todėl kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (šio teismo civilinė byla Nr. e2-640-480/2020). Be to, 2016 m. liepos 1 d. ieškovė kaip akcininkė kreipėsi ir į UAB ,,Jonio agroservisas“ direktorių T. P. su prašymu: atlikti bendrovės auditą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. (nuo dienos, kuomet trečiasis asmuo D. P. buvo paskirta laikinąja bendrovės administratore); bendrovės vadovui nutraukti darbo santykius, kadangi jis tuo pačiu metu yra ir konkuruojančios ŽŪB ,,Kerkasiai“ komercijos direktoriumi; nutraukti bendrovės nuostolingą veiklą. Pasak ieškovės, pateikti dokumentus, susijusius su bendrovės ūkine veikla, atsakovas atsisakė ir jos prašymų netenkino. Visgi iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ieškovei tapo žinoma, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui perėmus UAB ,,Jonio agroservisas“ valdymą, ši bendrovė pradėjo veikti nuostolingai, sumažėjo ne tik pardavimo pajamos, bet ir nuosavas kapitalas, padidėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Mano, kad tokiu būdu bendrovė yra valdoma netinkamai, daroma žala tiek bendrovei, tiek ieškovei kaip jos akcininkei. Dėl šios priežasties ir prašo teismo pradėti bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimą.
4. Siekiant užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdyti UAB „Jonio agroservisas“ direktoriaus T. P. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą, šias funkcijas pavedant vykdyti laikinajam administratoriui A. V.; pavesti laikinajam administratoriui administruoti UAB „Jonio agroservisas“ turtą, vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant teisę perimti visus bendrovės dokumentus, turtą ir antspaudus, nustatant administratoriaus 1 000 Eur per mėnesį atlyginimą, nurodant jį mokėti iš UAB „Jonio agroservisas“ lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir laikinai, iki šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė UAB „Jonio agroservisas“ direktoriaus T. P. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą; šias funkcijas pavedė vykdyti laikinajam administratoriui, kuriuo paskyrė A. V., pavesdamas jam administruoti UAB „Jonio agroservisas“ turtą, vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant teise perimti visus bendrovės dokumentus, turtą ir antspaudus; paskyrė laikinajam administratoriui 1 000 Eur neatskaičius mokesčių atlyginimą, mokant jį iš UAB „Jonio agroservisas“ lėšų.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo D. P. 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
7. Atskirajame skunde teigė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl toks jos ieškinys negalėjo būti priimtas ir negalėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškovės ieškinio dalyko ir negalėjo būti taikomos šioje proceso stadijoje. Patenkinus ieškovės pareikštą reikalavimą, t. y. atšaukus atsakovą T. P. iš pareigų, jo įgaliojimai pasibaigtų teismo sprendimo pagrindu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas priemones, t. y. laikiną juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymą ar asmens pašalinimą iš valdymo organų bei laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik bylos proceso pabaigoje, konstatavus netinkamą UAB „Jonio agroservisas“ vadovo veiklą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas T. P. atliktų ar ketintų atlikti kokius nors nesąžiningus ir / arba neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant ekonomiškumo bei proporcingumo principus, trečiojo asmens teises bei teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pasinaikino 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir ieškovės M. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
9. Teismas nurodė, kad reikalavimas atlikti UAB „Jonio agroservisas“ ir jos direktoriaus T. P. veiklos tyrimą iš esmės grindžiamas bendrovės vadovo netinkama veikla, t. y. vadovo atsisakymu vykdyti pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ir bendrovės įstatuose. Ieškovės vertinimu, atsakovas T. P. net kelis kartus nepateikė jos prašomų dokumentų, susijusių su UAB „Jonio agroservisas“ komercine veikla, neatsakė į jai aktualius klausimus, kaip numatyta ABĮ 18 straipsnyje, nepašalino interesų konflikto, neišsklaidė ieškovės abejonių dėl vadovo lojalumo bendrovei, nenutraukė savo darbo santykių su ŽŪB „Kerkasiai“, taip pažeisdamas fiduciarines UAB „Jonio agroservisas“ vadovo pareigas bendrovei, iki šios dienos nenutraukia nuostolingos ūkinės veiklos, nesiekia, kad ji būtų pelninga ir naudinga akcininkams. Taip pat ieškovė nurodė, kad bendrovės vadovui ir trečiajam asmeniui atsisakant atlikti bendrovės auditą, trukdoma nustatyti tikrą bendrovės finansinę–ūkinę padėtį, patikrinti sandorių teisėtumą, tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės, kaip akcininkės teisės ir teisėti interesai.
10. Įvertinęs ieškinio ir trečiojo asmens atskirojo skundo argumentus bei vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1165-178/2016, pateiktais išaiškinimais, teismas sutiko su trečiojo asmens pozicija, kad, pritaikius ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės buvo nuspręsta dėl vienos iš CK 2.131 straipsnyje numatytos priemonės taikymo, nors tokia priemonė galėtų būti taikoma tik gavus ekspertų išvadas dėl netinkamos atsakovo veiklos.
11. Teismas pažymėjo, kad turto administratoriaus paskyrimas šioje proceso stadijoje iš esmės galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai kitos laikinosios apsaugos priemonės pripažįstamos neefektyviomis. Taigi, kol dar nėra priimtas sprendimas dėl atsakovės veiklos tyrimo pradėjimo, nėra pakankamo pagrindo paskirti atsakovei UAB „Jonio agroservisas“ turto administratorių, tokia kraštutinė priemonė būti pateisinama nebent tuo atveju, jei bylos aplinkybės teiktų pagrindą spręsti apie kitokio pobūdžio priemonių aiškų nepakankamumą.
12. Sutikdamas su atskirojo skundo argumentais ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neekonomiškumo bei neproporcingumo, galimų neigiamų turtinių ir / ar ūkinės veiklos padarinių atsiradimo, teismas ankstesne nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė M. V. atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir palikti galioti 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių juridinio asmens veiklos tyrimas netektų prasmės, atsakovui ir trečiajam asmeniui toliau atliekant veiksmus, priešingus bendrovės interesams.
13.2. Visas bendrovės valdymas, kuris yra sukoncentruotas trečiojo asmens akcininkės D. P. ir jos sutuoktinio bendrovės vadovo T. P. rankose, ir toliau būtų slepiamas nuo ieškovės, už jos akių galimai sudarinėjant nuostolingus bendrovei sandorius, slepiant, pasisavinant ar kitaip neatsakingai naudojant bendrovės veikloje reikalingas trąšas, chemines medžiagas, o taip pat iš visų jėgų stengiantis, kad bendrovei neliktų galimybės išmokėti akcininkams dividendus.
13.3. Bendrovės vadovo interesas yra išvengti teisinės atsakomybės už savo galimai neteisėtus sandorius ir galimai netinkamą bendrovės valdymą. Bendrovės vadovas gali atlikti veiksmus (paslėpti svarbius bendrovės dokumentus, neapskaityti viso bendrovės prikulto derliaus, netinkamai naudoti vadovo dispozicijoje esantį bendrovės turtą), kurie galimai apsunkins bylos nagrinėjimą bei būsimo teismo sprendimo priėmimą ir jo vykdymą. Be to, ieškovė turi potencialią galimybę ateityje tapti vienintele UAB „Jonio agroservisas“ akcininke, kadangi yra pradėta byla dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Laikinosios apsaugos priemonės leistų užtikrinti ne tik ieškovės teisėtus interesus, bet ir pačios bendrovės tinkamą valdymą.
13.4. Nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, kadangi jokios kitos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų efektyvios ir pakankamos, o jų netaikymas neleistų užtikrinti juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindinio tikslo – nustatyti, ar bendrovės ir vadovo veikla yra teisėta ir tinkama, nepažeidžianti bendrovės akcininkų interesų.
13.5. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovai nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jų sąžiningumą ir padėtų išsklaidyti bet kokias abejones dėl netinkamos juridinio asmens veiklos.
Atsiliepimas
14. Atsakovai UAB ,,Jonio agroservisas“, T. P. ir trečiasis asmuo D. P. atsiliepime prašo ieškovės M. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimus:
14.1. Ieškovė atskirajame skunde neįvardijo jokių teismo neva padarytų klaidų, priimant skundžiamą nutartį, o iš esmės reikalauja pakartoti jos procesinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Ieškovė apeliaciniu procesu naudojasi ne pagal jo paskirtį. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o taip pat spręsti klausimą dėl ieškovės procesinio (ne)sąžiningumo.
14.2. Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovo T. P. įgaliojimai pasibaigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o UAB „Jonio agroservisas“ akcininkai turėtų spręsti naujo bendrovės vadovo paskyrimo klausimą. Taigi, ieškovės reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip neužtikrina ir negali užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo dėl teisinių santykių modifikavimo įvykdymo, nes toks teisinis santykis būtų modifikuotas teismo sprendimu.
14.3. Ieškovės siekiama taikyti laikinoji apsaugos priemonė savo esme atitinka CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas priemones. Tačiau šios priemonės gali būti taikomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, taigi, ir ieškovės reikalaujamos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik proceso pabaigoje, konstatavus netinkamą UAB „Jonio agroservisas“ vadovo veiklą. Analogiškos pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-628/2007; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1065/2009; 2020 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-236/2020).
14.4. Ieškovė niekaip nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Ieškovė dėsto tuos pačius deklaratyvius teiginius apie tariamai nesąžiningą / neteisėtą atsakovų elgesį jos atžvilgiu. Ieškovė neįvardijo jokių konkrečių sandorių ar veiksmų, kurie būtų buvę (ar bus) atlikti ir yra (ar gali būti) nuostolingi bendrovei arba ieškovei.
14.5. Ieškovė nesikreipė į bendrovę su CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančiu kreipimusi, t. y. ieškovė nesilaikė įstatyme imperatyviai nustatytos privalomos ikiteisminės tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo tvarkos ir dėl šios aplinkybės sąmoningai klaidina teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 28 d. gautas apeliantės M. V. procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais. Atsakovai ir trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė atsiliepimą į šiuos paaiškinimus.
16. Viena iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisinių numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje – teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Nors šia teise (teikti rašytinius paaiškinimus) iš esmės galima naudotis ir apeliaciniame procese, visgi tokių procesinių dokumentų turinys neturi prieštarauti CPK 323 straipsnyje įtvirtintai taisyklei, kuri draudžia keisti (pildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus jo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai).
17. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės pateiktame procesiniame dokumente dėstomi tokie argumentai, kad trečiasis asmuo D. P. neturėjo teisės teikti atskirojo skundo dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, keliamas teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, sudėties teisėtumo klausimas. Šie argumentai atskirajame skunde nebuvo nurodyti, todėl pripažintina, kad apeliantė siekia papildyti savo atskirąjį skundą naujais argumentais jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui. Rašytiniai paaiškinimai nepriimami, taip pat atsisakoma priimti ir atsiliepimą į juos.
Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti
18. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas byloje, kurioje pareikštas specifinis, su juridinio asmens pertvarkymu susijęs reikalavimas, t. y. reikalavimas pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo (vadovo) veiklos tyrimą, ir, jį atlikus bei nustačius valdymo pažeidimus, atšaukti vadovą iš pareigų bei paskirti laikiną vadovą.
19. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, laikinosios apsaugos priemonės, kaip ir kitose civilinėse bylose, gali būti taikomos tik įrodžius CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų jų taikymo sąlygų visumą, t. y. ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su gauto atskirojo skundo argumentais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio neįžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018).
21. Šiuo, kaip ir kitais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejais, galioja bendroji taisyklė, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, todėl nagrinėjamu atveju būtent tokį prašymą pateikusi apeliantė, turėjo įrodyti poreikio taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, t. y. kad yra būtina suteikti efektyvią apsaugą juridiniam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
22. Viena vertus, apeliantė išdėstė savo reikalavimo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindus, suformulavo jo dalyką bei pateikė, jos nuomone, tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (šalių susirašinėjimą ir kt.), o to pakako ieškinio preliminaraus pagrįstumo aplinkybei pripažinti.
23. Atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi argumentai, kad apeliantė nesilaikė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ieškinio reikalavimų įvertinimo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną kaip tikėtinai pagrįstų nepaneigia. Apeliantė ieškinyje tvirtino, kad į atsakovus ji kreipėsi 2016 m. liepos 1 d. raštu, tokiu būdu įgyvendindama nurodytąją CPK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą bei kartu su ieškiniu pateikę šį raštą. Taigi, tokių faktinių aplinkybių tyrimas bei jų teisinis vertinimas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visų byloje dalyvaujančių asmenų argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, nustatys, ar buvo laikomasi įstatymuose nustatytos tvarkos tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti.
24. Antra vertus, nėra nustatyta (įrodyta) antroji būtina sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė neteisingai supranta ir aiškina įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka būtent tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinį ir jame pareikštų reikalavimų vykdymui užtikrinti prašo taikyti atitinkamus suvaržymus ar ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys, aiškiai nežinodami, kuriuos jų veiksmus apeliantė laiko keliančiais grėsmę sprendimo įvykdymui, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingos aplinkybės, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).
25. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia savo ieškinio pagrindą, nėra savaime pakankamos šalių sąžiningumo prezumpcijai, įtvirtintai įstatyme, paneigti. Apeliantės procesiniuose dokumentuose išvardinti ir, jos vertinimu, netinkami atsakovų veiksmai, valdant bendrovę, taip pat bendradarbiavimo ir akcininkės informavimo pareigos vykdymas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Vien tokie argumentai, kad, apeliantės manymu, bendrovė valdoma netinkamai, nėra pakankami pripažinti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
26. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) išlaikymą ir leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Kokių konkrečių su sąžiningo elgesio standartu nederančių veiksmų, objektyviai keliančių grėsmę sėkmingai atsakovės UAB „Jonio agroservisas“ ūkinei veiklai ar šios veiklos tęstinumui, ėmėsi ar gali imtis atsakovas T. P., apeliantė nenurodo.
27. Kaip nurodyta pirmiau, įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet su pareikštais reikalavimais jos neturi sutapti. Prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas galėtų taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, bet tokie atvejai yra išimtiniai ir jie susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – direktoriaus įgaliojimų ir funkcijų vykdymo sustabdymas, jas pavedant atlikti laikinajam administratoriui, sutampa su ieškinio dalyku toje dalyje, kurioje yra prašoma teismo atšaukti atsakovės UAB ,,Jonio agroservisas“ direktorių T. P. iš pareigų ir paskirti laikiną direktorių, nustatant jam mokamo atlyginimo dydį. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantė iš esmės siekia sureguliuoti tarp bendrovės akcininkų kilusį konfliktą dar iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, tačiau toks jos siekis yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių instituto esme ir jo paskirtimi. Be to, apeliantės prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa ir su CK 2.131 straipsnio 1 dalyje 2 ir 3 punktuose numatytomis poveikio priemonėmis, taikytinomis tik tada, kai teismas nustato (konstatuoja) netinkamą bendrovės ar jos valdymo organų narių veikimą.
29. Tokiu atveju pripažintina, kad apeliantė prašomais taikyti atsakovams itin plataus pobūdžio ribojimais, iš dalies sutampančiais su jos ieškinio reikalavimais, siekia šių reikalavimų patenkinimo dar iki ginčo iš esmės išsprendimo. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, juridinio asmens tyrimas netektų prasmės, nes nebūtų įmanoma nustatyti, ar bendrovei vadovaujama tinkamai, priešingai, tokias aplinkybes ir nustato ekspertai, remdamiesi bendrovės finansiniais dokumentais arba jų (dalies jų) nebuvimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.