- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- e2-321-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00105-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- E. T., uždarajai akcinei bendrovei „ERTEKA“
- Ieškovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo E. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ERTEKA“, E. T. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui J. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „ERTEKA“, E. T., prašydamas:
- priimti nutartį dėl E. T., kaip UAB „ERTEKA“ direktoriaus, veiklos tyrimo;
- priėmus galutinį sprendimą pripažinti, kad E. T., veikdamas kaip UAB „ERTEKA“ direktorius, atliko neteisėtus veiksmus;
- priėmus galutinį sprendimą, taikyti poveikio priemones:
o pašalinti E. T. iš UAB „ERTEKA“ direktoriaus pareigų;
o paskirti laikiną UAB „ERTEKA“ vadovą (kandidatūra bus pateikta vėliau);
o įpareigoti UAB „ERTEKA“ pakeisti savo įstatus, papildant juos punktais:
§ „Vadovo ar jo pavaduotojų sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, priimtas ne mažiau 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų. Tokių sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, suminė vertė per finansinius metus negali būti didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo vertės. Vadovas negali priimti nutarimo dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo įsigijimo be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, priimto paprasta balsų dauguma.“;
§ „Visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia vadovas savo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas ir akcininkų, turinčių ½ visų balsų, jeigu vadovas nepritarė susirinkimo sušaukimo iniciatoriams sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.“
- solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną draudimą UAB „ERTEKA“ disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei UAB „ERTEKA“ ir jos vadovui E. T. disponuoti UAB „ERTEKA“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2019 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė:
- nustatyti UAB „ERTEKA“ materialaus ir nematerialaus turto paprastąjį administravimą ir paskirtam turto administratoriui pavesti sudaryti UAB „ERTEKA“ turto ir dokumentų aprašą bei suteikti teisę priimti UAB „ERTEKA“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises ir pareigas, kurios sudaro paprastojo turto administravimo turinį;
- UAB „ERTEKA“ turto administratoriumi paskirti ieškovą R. Š., audito įmonę UAB „ANALITIKA“ arba teisininką Ž. S.;
- uždrausti UAB „ERTEKA“ vadovui E. T. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl UAB „ERTEKA“ turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo ir kitų teisių ar pareigų įgijimo bendrovės vardu, kurių vertė (t. y. per vienerių metų laikotarpį įgyjamų teisių ar prisiimamų įsipareigojimų vertė) viršija 10 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė ieškovo R. Š. prašymą tenkinti iš dalies, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „ERTEKA“ direktoriui E. T. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl UAB „ERTEKA“ turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo ir kitų teisių ar pareigų įgijimo UAB „ERTEKA“ vardu, kurių vertė (t. y. per vienerių metų laikotarpį įgyjamų teisių ar prisiimamų įsipareigojimų vertė) viršija 10 000 Eur, kitą prašymo dalį netenkinti.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė ieškovo R. Š. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė nustatyti UAB „ERTEKA“ materialaus ir nematerialaus turto paprastąjį administravimą ir paskirtam turto administratoriui pavesti sudaryti UAB „ERTEKA“ turto ir dokumentų aprašą bei suteikti teisę priimti UAB „ERTEKA“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti išlaidas ir skolas bei jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises ir pareigas, kurios sudaro paprastojo turto administravimo turinį, Prašė UAB „ERTEKA“ turto administratoriumi paskirti ieškovą R. Š. arba audito įmonę UAB „Analitika“. Taip pat prašė taikyti vieną iš alternatyvių laikinųjų apsaugos priemonių: perduoti 150 vnt. atsakovui E. T. priklausančių UAB „ERTEKA“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamas balsavimo teises ieškovui R. Š. arba UAB „Analitika“, arba uždrausti atsakovui E. T. naudotis 150 vnt. jam priklausančių UAB „ERTEKA“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą patenkinti:
- taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo;
- nustatyti UAB „ERTEKA“ materialaus ir nematerialaus turto paprastąjį administravimą;
- UAB „ERTEKA“ administratoriumi paskirti audito įmonę UAB „Analitika“;
- administratoriui pavesti sudaryti UAB „ERTEKA“ turto ir dokumentų aprašą bei suteikti teisę priimti UAB „ERTEKA“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti išlaidas ir skolas bei jas apmokėti iš administruojamo turto, įgyvendinti kitas teises ir pareigas, susijusias su turto valdymu ir naudojimu;
- administratoriui suteikti teisę susipažinti su visa pareigų atlikimui reikalinga informacija, inter alia, visais UAB „ERTEKA“ elektroniniais ir popieriniais dokumentais (pirminiais ir išvestiniais), visomis apskaitos ir kitomis UAB „ERTEKA“ veikloje naudojamomis kompiuterinėmis programomis ir kompiuterinėmis duomenų bazėmis, visomis UAB „ERTEKA“ duomenų bazėmis, ataskaitomis, analizėmis ir kt. Įpareigoti UAB „ERTEKA“ paskirtam UAB „ERTEKA“ turto administratoriui pateikti aukščiau nurodytą informaciją;
- perduoti 150 vnt. atsakovui E. T. priklausančių UAB „ERTEKA“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamas balsavimo teises administratoriui UAB „Analitika“;
- nustatyti administratoriui UAB „Analitika“ 750 Eur mėnesinį atlyginimą, mokamą iš UAB „ERTEKA“ piniginių lėšų;
- nutartį leisti vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad ieškovas R. Š. patikslintu ieškiniu prašė priimti nutartį dėl E. T. kaip UAB „ERTEKA“ vadovo, veiklos tyrimo; priėmus galutinį sprendimą, pripažinti, kad E. T., veikdamas kaip UAB „ERTEKA“ vadovas, atliko neteisėtus veiksmus bei taikyti poveikio priemones: a) pašalinti E. T. iš bendrovės vadovo pareigų; b) paskirti laikiną UAB „ERTEKA“ vadovą (kandidatūra bus pateikta vėliau); c) įpareigoti UAB „ERTEKA“ pakeisti savo įstatus, papildant juos nurodytais punktais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, dėl direktoriaus veiklos bendrovės finansinė būklė tapo kritine, jis švaisto bendrovės turtą, jį naudoja asmeniniams ar su direktoriumi susijusių asmenų interesams tenkinti, pažeidinėja ieškovo, kaip bendrovės akcininko, teisę į informaciją, riboja ir kitas ieškovo, kaip bendrovės akcininko, neturtines teises, susijusias su bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų inicijavimu, dalyvavimu ir balsavimu juose, neužtikrina tinkamų darbo sąlygų ir netinkamai organizuoja darbą, dažnai atostogauja, serga arba keliauja, netinkamai atstovauja bendrovę santykiuose su kontrahentais, neorganizuoja bendrovės turto inventorizacijos, yra neteisėtai pakeitęs bendrovės įstatus ir praplėtęs savo įgaliojimus, sąmoningai pažeidinėja teismų pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (sudarinėja didelės vertės sandorius atgaline data tiesiogiai su klientais ar pasitelkiant tarpininką, taip pat nurodant, kad nauja sutartis yra ankstesnių sutarčių papildymas, buvo vykdomi bendrovės įrangos pakrovimo ir išvežimo darbai į Rusiją stambiu mastu, taip pat yra vykdoma 1,65 mln. Eur vertės sutartis, sudaryta iki teismo nutarties, iš Italijos į Lietuvą ar tarpininką Rusijoje pervežama perkama didelės vertės įranga, dalis įrangos tiesiogiai iš Italijos parduota Lenkijos įmonėms, tikėtina, vykdomi didelės vertės mokėjimai).
12. Teismas sprendė, kad ieškovo pareiškimas dėl juridinio asmens vadovo veiklos tyrimo laikytinas preliminariai pagrįstu, prie jo pridėti pareiškėjo nurodytus argumentus, jo vertinimu, pagrindžiantys įrodymai.
13. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Šio teisių gynimo būdo pagrindas ir sąlyga – pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės bet kuriuo atveju turi atitikti tiek bendruosius (teisingumo, lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros), tiek civilinio proceso teisės (ekonomiškumo, proporcingumo) principus.
14. Teismas nurodė, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Paprastojo turto administravimo turinį nustato CK 4.240 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismo paskirtasis turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – juridinio asmens turto administratoriaus paskyrimu, siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati įmonės valdymo administravimui, kadangi prašoma priemone nėra laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų įgaliojimai. Ši laikinoji apsaugos priemonė vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą.
15. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei UAB „ERTEKA“ ir jos vadovui E. T. disponuoti bendrovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taip pat teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi yra uždraudęs atsakovės UAB „ERTEKA“ direktoriui E. T. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl UAB „ERTEKA“ turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo ir kitų teisių ar pareigų įgijimo UAB „ERTEKA“ vardu, kurių per vienerių metų laikotarpį įgyjamų teisių ar prisiimamų įsipareigojimų vertė viršija 10‘000 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartys Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi paliktos nepakeistos (civilinė byla Nr. e2-1043-236/2019).
Šalies argumentai
16. Teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 3 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naujus įrodymus, leidžiančius spręsti, kad bendrovės direktorius nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų, ką jis teigia ir savo patikslintame ieškinyje. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad teismo nustatyti draudimai nėra pakankami saugikliai, kuriais ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, būtų apsaugomas nuo bendrovės turtinės padėties pabloginimo ir jo turimų akcijų vertės sumažėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad nors teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi bendrovės direktoriui be visuotinio akcininkų susirikimo pritarimo buvo uždrausta sudaryti nustatytos vertės sandorius, tikintis, kad tokiu būdu bus sumažinta rizika, jog E. T. be akcininkų susirinkimo pritarimo priims lemiamus sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu ir disponavimu. Iš Panevėžio apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-697-1095/2019 2019 m. lapkričio 22 d. priimto bei šiuo metu neįsiteisėjusio nutarimo nustatyta, kad bendrovėje po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sudaromi didelės vertės sandoriai, viršijantys 10 000 Eur vertės ribą.
18. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d., t. y. jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, E. T. pervedė 40 000 Eur beprocentę paskolą UAB „ERTEKA“, tam bendrovės akcininkų susirinkimo pritarimas nebuvo gautas. Teismas iš bendrovės banko sąskaitų išrašų nustatė, kad UAB „ERTEKA“ 2019 m. gegužės 16 d. buvo pervesti 15 475 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 45 000 Eur ir 100 000 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 15 000 Eur, 2019 m. birželio 10 d. – 11 760 Eur, 2019 m. birželio 19 d. – 24 000 Eur, 2019 m. birželio 28 d. – 15 000 Eur, 2019 m. liepos 12 d. – 11 200 Eur, o pati UAB „ERTEKA“ atliko tokius mokėjimus, viršijančius 10 000 Eur.: 2019 m. gegužės 27 d. – 100 000 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. – 200 000 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 15 000 Eur, 2019 m. birželio 19 d. – 14 324,86 Eur, be to, 2019 m. gegužės 30 d. grynaisiais pinigais į UAB „ERTEKA“ sąskaitą bankomate 11 operacijų, kurių kiekvienos suma neviršija 10 000 Eur, buvo įnešta iš viso 59 950 Eur.
19. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus dokumentus (elektroninių eksporto deklaracijų išrašų), UAB „ERTEKA“ siuntė gavėjui OOO „Avgust-story“: 2019 m. liepos 25 d. – 118 000 Eur vertės prekes, 2019 m. liepos 25 d. – 78 000 Eur ir 2 000 Eur vertės prekes.
20. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje konstatuota, kad E. T. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė akcininko R. Š. neturtines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamiems bendrovės vardu sudaryti sandoriams. Nors minėtas nutarimas administracinėje byloje yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į jas atsižvelgtina.
21. Teismas, preliminariai įvertinęs patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus duomenis, sprendė, kad bendrovės direktorius netinkamai vykdo ir grubiai pažeidžia teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus.
22. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl didelės vertės sandorių bendrovės vardu be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudarymo, sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo realiam įvykdymui. Tokią išvadą patvirtina ir kiti ieškovo nurodomi argumentai, susiję su bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo vilkinimu bei sąlygų keitimu.
23. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovės nekilnojamasis turtas, transporto priemonės yra areštuoti antstolių bendrai kreditorių reikalavimų užtikrinimui. Dėl to teismas darė išvadą, kad 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat nėra pakankamos siekiant apsaugoti bendrovės turtą.
24. Teismas nurodė, kad iš turto arešto registro duomenų nustatyta, kad vykdomi išieškojimai pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus, turto arešto mastas vienoje vykdomojoje byloje yra 401 457,05 Eur, kitoje – 520 819,04 Eur (areštai taikyti išieškotojo ribotos atsakomybės bendrovės „Polins“ naudai), taip pat areštuota turto už 5 040,10 Eur išieškotojo UAB „Emons transportas LT“ naudai. Bendrovės kreditorius UAB „Inglasas”, turintis 331 tūkst. eurų reikalavimą, yra pateikęs pretenziją dėl skolų ir pakartotinį pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šis kreditorius yra nurodęs, kad nerasta turto už 102 733,71 Eur, kuris nuosavybės teise turėjo pagal susitarimą priklausyti kreditoriui.
25. Teismas pažymėjo, kad nors šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vienareikšmiškai teigti, kad atsakovės prastus veiklos rodiklius sąlygojo išimtinai jos vadovo netinkami veiksmai, negalima, tačiau taip pat negali būti ignoruojamos anksčiau nurodytos aplinkybės. Teismo nuomone, tikėtina, kad atsakovo E. T. veiksmai gali sukelti bendrovei žalą ar kitaip sumažinti bendrovės turtą, kyla reali grėsmė, jog įmonė bus privesta prie bankroto.
26. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyką, darė išvadą, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti tam tikrus ribojimus ar draudimus, kurie iš esmės netrikdytų įmonės veiklos ir užtikrintų įmonės status quo situaciją, t. y. sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią bendrovės ūkinę būklę, be to, užtikrintų, jog nebus paslėptas ir iššvaistytas bendrovės turtas.
27. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.239 straipsnio 2 dalies ir CK 4.240 straipsnio nuostatas, paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius pagrinde atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
28. Teismas sprendė, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė nevaržys atsakovų teisių labiau negu šiuo atveju yra būtina, kadangi prašoma nustatyti ne visišką, o paprastąjį turto administravimą, neapribojant valdymo organų kompetencijos, esamam bendrovės direktoriui toliau vykdant visas direktoriaus funkcijas. Įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati CK 2.131 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam laikinų įmonės valdymo organų narių paskyrimui.
29. Teismas pažymėjo, kad bendrovę administruojantis asmuo nebus UAB „ERTEKA“ valdymo organas, todėl administratoriui suteiktina teisė susipažinti su visa pareigų atlikimui reikalinga informacija, inter alia, visais bendrovės dokumentais (pirminiais ir išvestiniais), visomis apskaitos ir kitomis bendrovės veikloje naudojamomis kompiuterinėmis programomis, visomis bendrovės duomenų bazėmis, ataskaitomis, analizėmis ir kt.
30. Teismas nurodė, kad CK 4.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas.
31. Teismas, nustatęs, kad UAB „ERTEKA“ materialaus ir nematerialaus turto paprastąjį administravimą turto administratoriumi, sprendė, kad skirtina bylos baigtimi nesuinteresuota bei iš dalies su bendrovės finansiniais dokumentais susipažinusi audito įmonė UAB „Analitika“.
32. Teismas pažymėjo, kad ši bendrovė bei auditoriaus padėjėjas V. D. 2019 m. gegužės 14 d. yra išreiškę sutikimą, kad įmonė būti skiriama turto administratoriumi, o už šių paslaugų teikimą kas mėnesį pageidautų gauti 750 eurų bei taikytino pridėtinio vertės mokesčio sumos dydžio mėnesinį atlygį. Audito įmonė ir įmonėje dirbantis bankroto administratorius turi reikalingus įgūdžius ir kvalifikaciją bendrovės turto administratoriaus funkcijoms atlikti, nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti audito įmonės tinkamumu, todėl audito įmonė skiriama UAB „ERTEKA“ turto administratore. Paprastojo administratoriaus teisės ir pareigos įtvirtintos CK 4.240 straipsnyje yra žymiai siauresnės, nei valdymo organų teisės ir pareigos, todėl šiomis nuostatomis administratorius turi vadovautis.
33. Teismas nustatė, kad ieškovas taip pat prašė taikyti vieną iš alternatyvių laikinųjų apsaugos priemonių: perduoti 150 vnt. atsakovui E. T. priklausančių UAB „ERTEKA“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamas balsavimo teises ieškovui arba UAB „Analitika“, arba uždrausti atsakovui E. T. naudotis 150 vnt. jam priklausančių UAB „ERTEKA“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis. Prašymą iš esmės grindė tuo, kad yra reikalinga atšaukti direktorių iš bendrovės vadovo pareigų, o direktorius su seserimi valdo 50 proc. akcijų, ignoruoja šaukiamus susirinkimus ir nesant kvorumo klausimas lieka neišspręstas.
34. Teismas atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas valdo nuosavybės teise 50 proc. bendrovės akcijų, o UAB „ERTEKA“ nustatomas materialaus ir nematerialaus turto paprastasis administravimas, sprendė, kad administratoriumi paskiriant audito įmonę UAB „Analitika“, perduotina 150 vnt. atsakovui E. T. priklausančių UAB „ERTEKA“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamas balsavimo teises audito įmonei UAB „Analitika“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
35. Atsakovas E. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus: akcininkų sprendimą dėl UAB „ERTEKA“ direktoriaus paskyrimo.
36. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
36.1. Pirmosios instancijos teismas patenkino vieną iš ieškinio reikalavimų. Paskyrus ieškovo pasiūlytą administratorių ir suteikus balsavimo teisę yra nepagrįstai apribotos akcininko teisės. Paskyrus ieškovą nauju direktoriumi buvo pažeistos CK normos, nurodančios, kad savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.
36.2. Teismas, nustatęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų pasiūlytos kandidatūros neatitinka įstatymo reikalavimų, gali kreiptis į vyriausybės įgaliotą instituciją dėl naujo administratoriaus kandidatūros pateikimo (CPK 3 straipsnio7 dalis).
Atsiliepimas
37. Atsiliepime į atsakovo E. T. atskirąjį skundą ieškovas R. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo:
37.1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad skundžiama nutartimi buvo tenkinamas vienas iš ieškinio reikalavimų. Ieškinio ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų reikalavimų paskirtis yra skirtinga, todėl jų tenkinimas turėtų visiškai skirtingas sąlygas, tikslus ir pasekmes. Skundžiam nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesprendžia klausimų, į kuriuos bus atsakyta galutiniu teismo sprendimu byloje, t. y. ar bendrovė buvo valdoma netinkamai, ar atsakovas veikė netinkamai ir ar yra reikalingos CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatė apribojimus, kurie buvo reikalingi siekiant užtikrinti bendrovės status quo situaciją ir siekiant sudaryti sąlygas ekspertams įvertinti faktiškai egzistuojančią bendrovės būklę, taip pat užkirsti kelią Bendrovės turto iššvaistymui.
Atsiliepimas
37.2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad paskyrus administratorių ir perdavus jam direktoriaus balsavimo teises yra nepagrįstai apribotos atsakovo, kaip bendrovės akcininko, teisės. Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali užtikrinti, jog bendrovės valdymas būtų atimtas iš asmens, pažeidinėjančio teisės aktus ir visiškai nepaisančio bendrovės ir jos akcininkų interesų ir bendrovės turtas ir su juo susiję sandoriai būtų prižiūrimi atsakingo asmens, t. y. administratoriaus.
37.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad paskyrus ieškovą nauju direktoriumi buvo pažeistos CK normos, nurodančios, kad savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
40. Ieškovas R. Š. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus (elektroninių laiškų kopijas).
Žemesnės instancijos teismas
41. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.
Dėl dokumentų išreikalavimo
42. Apeliantas atskirajame skunde prašo įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus: akcininkų sprendimą dėl UAB „ERTEKA“ direktoriaus paskyrimo.
43. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė minėtus dokumentus pirmosios instancijos teismui. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad apelianto prašymas netenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
44. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.
45. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas.
46. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas priimti nutartį dėl E. T., kaip UAB „ERTEKA“ direktoriaus, veiklos tyrimo; priėmus galutinį sprendimą pripažinti, kad E. T., veikdamas kaip UAB „ERTEKA“ direktorius, atliko neteisėtus veiksmus; priėmus galutinį sprendimą, taikyti poveikio priemones: pašalinti E. T. iš UAB „ERTEKA“ direktoriaus pareigų, paskirti laikiną UAB „ERTEKA“ vadovą (kandidatūra bus pateikta vėliau), įpareigoti UAB „ERTEKA“ pakeisti savo įstatus. Tokio pobūdžio reikalavimai pagal savo esmę priskirtini prie reikalavimų dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo).
47. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti atsakovo turto administratorių. Ši ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonė teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015), kadangi dėl jos taikymo yra iš esmės laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų ar jų narių įgaliojimai, o įmonės turtą administruoja paskirtas administratorius savo įgaliojimų ribose, atsižvelgiant į nustatytą turto administravimo rūšį (CK ketvirtosios knygos XIV skyrius). Todėl vertinant teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, reikia nustatyti, ar ieškovas įrodė būtent tokios griežtos, itin ribojančios atsakovo teises, laikinųjų apsaugos priemonių rūšies (turto administratoriaus paskyrimo) taikymo pagrindą ir ar egzistuoja ryšys tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų.
48. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, motyvavo tuo, kad atsakovo E. T. veiksmai gali sukelti bendrovei žalą ar kitaip sumažinti bendrovės turtą, kyla reali grėsmė, jog įmonė bus privesta prie bankroto, todėl šiuo atveju yra būtina nustatyti tam tikrus ribojimus ar draudimus, kurie iš esmės netrikdytų įmonės veiklos ir užtikrintų įmonės status quo situaciją, t. y. sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią bendrovės ūkinę būklę, be to, užtikrintų, jog nebus paslėptas ir iššvaistytas bendrovės turtas.
50. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti teismo motyvai galėtų būti vertinami kaip pakankami tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tuo atveju, jei byloje egzistuotų ryšys tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kuriuos tikėtina patenkinus būtų išvengta teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013).
52. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo), tačiau ieškovas siekė pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią naujiems teisiniams ginčams bei laikinai sureguliuotų ginčo situaciją. Jų taikymo pagrindu nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „ERTEKA“ vadovo E. T. neteisėtais veiksmais, t. . abejojama valdymo organo veiksmų tinkamumu.
53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kilus ginčui dėl įmonės valdymo organo veiksmų tinkamumo, įstatymas numato galimybę ginti savo pažeistas teises kitais pažeistų teisių gynybos būdais. Asmens pašalinimas iš valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas, yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o teismas pritaria šį tyrimą atlikusių ekspertų ataskaitoje nurodytai išvadai, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama (CK 2.124 straipsnis, 2.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei įmonės dalyvis dėl įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, jis gali kreiptis į teismą dėl tokio valdymo organo neteisėtų veiksmų, sudarančių kliūtis jo teisių įgyvendinimui, uždraudimo. Įmonės dalyvis taip pat gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), reikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo įmonei ateityje grėsmę arba ginti savo pažeistas teises kitais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų savarankiškų tyrimo stadijų – neteisėtų veiksmų, blogo valdymo fakto pripažinimo ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo. Tokia išvada išplaukia iš CK 2.126 straipsnio 4 dalies, 2.130 straipsnio 1 dalies ir 2.131 straipsnio 1 dalies normų turinio. Atitinkamai juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus: pirma, nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, antra, priemonių, leidžiančių iš esmės pagerinti valdymą, taikymas, taip išsprendžiant esamą skirtingų interesų grupių įmonėje konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016). Taigi tokių priemonių taikymas galimas tik nustačius už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, tačiau šioje byloje to nesiekiama padaryti.
54. Kaip jau buvo minėta, byloje pareikštas reikalavimas dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė negali būti vertinama kaip turinti ryšį su būsimu teismo sprendimu net ir tuo atveju, jei ieškovo reikalavimas būtų patenkintas. Teismui reikalavimą – pašalinti E. T. iš UAB „ERTEKA“ direktoriaus pareigų, tenkinus, minėto asmens įgaliojimai pasibaigtų teismo sprendimo pagrindu, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo. Bendrovės akcininkai ir po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje įstatymo nustatyta tvarka turėtų spręsti naujo bendrovės vadovo paskyrimo klausimą (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnis). Šioje byloje ieškovas iš esmės prašo skirti ne bendrovės turto administratorių, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nustatytas priemones, t. y. laikiną juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymą ar asmens pašalinimą iš valdymo organų narių (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimą (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau, kaip jau minėta tokios priemonės (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) gali būti taikomos bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo išnagrinėjus bylą iš esmės.
55. Apeliacinis teismas pažymi, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos, taigi kilus šalių teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir jį perdavus vieno iš akcininkų pasiūlytam administratoriui, atsakovui net nesudarius sąlygų pasisakyti dėl jo kandidatūros, nepaneigta tikimybė, kad galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
56. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad gali būti taikomos tik įstatymo numatytos laikinosios apsaugos priemonės.
57. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemones jau yra taikytos. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei UAB „ERTEKA“ ir jos vadovui E. T. disponuoti UAB „ERTEKA“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė ieškovo R. Š. prašymą tenkinti iš dalies, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „ERTEKA“ direktoriui E. T. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti sandorius dėl UAB „ERTEKA“ turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo, turto apsunkinimo ir kitų teisių ar pareigų įgijimo UAB „ERTEKA“ vardu, kurių vertė (t. y. per vienerių metų laikotarpį įgyjamų teisių ar prisiimamų įsipareigojimų vertė) viršija 10 000 Eur, kitą prašymo dalį netenkinti.
58. Vien tai, kas atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo minėtomis nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą.
59. Apeliacinio teismo vertinimu, ginčo situacijoje ieškovas neįrodė, kad įmonės turto administravimas būtų efektyvi ir leidžianti pasiekti deklaruojamą tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą (t. y. užtikrinanti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą) priemonė. Kaip minėta, gali būti taikomos tik įstatymo numatytos laikinosios apsaugos priemonės.
60. Dėl nurodytų motyvų ir aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
61. Apeliacinės instancijos teismui naikinant ginčijamą nutartį, teismas papildomai nebepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų atsikirtimų, kadangi jie esant tokiam procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui tampa teisiškai nebereikšmingi.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo R. Š. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.