Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam E. T., jo atstovui advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „E.“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „E.“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius nuo (duomenys neskelbtini) yra E. T. (1 t., b. l. 15–17).

Motyvuojamoji dalis

Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Pareiškimas, kuris šiuo atveju apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, grindžiamas argumentais, kad Bendrovės direktorius pažeidė Bendrovės akcininko R. Š. teises inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams, kuriems pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas, be to, kad buvo pavėluota pateikti atsakymą dėl susirinkimo nesušaukimo.

Nagrinėjamu atveju E. T. paraišką gavo 2019 m. birželio 18 d., o atsisakymą sušaukti susirinkimą iniciatoriui išsiuntė 2019 m. liepos 18 d. (1 t., b. l. 28–31, 33–34), t. y. praleidęs 10 dienų terminą, taip pažeisdamas iniciatoriaus R. Š. teises.

Byloje nėra ginčo, kad R. Š., kaip 300 Bendrovės akcijų turintis akcininkas, kurios suteikia 50 proc. balsų visuotiniame UAB „E.“ akcininkų susirinkime, turi ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, kurią nagrinėjamu atveju įgyvendino Bendrovės direktoriui pateikdamas 2019 m. birželio 18 d. paraišką. Todėl Bendrovės vadovas E. T., gavęs šią paraišką, pagal ABĮ galėjo: 1) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (tokiu atveju visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos) arba; 2) nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, jei paraiška neatitinka visų ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (tokiu atveju turi būti pateikiamas atsakymas, dėl kokių priežasčių susirinkimas nešaukiamas). E. T. nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 18 d. raštu atsisakė surengti neeilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą pagal R. Š. paraišką, nurodydamas, kad ji neatitinka ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tačiau nekonkretizuodamas, kokių reikalavimų paraiška neatitinka. Paaiškinti to, kokių reikalavimų neatitiko paraiška, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo ir pirmajame teismo posėdyje, tačiau nurodė, kad po laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo sandorių, kurie viršytų 10000 Eur, ir kad galėtų pateikti teismui išrašus apie sudarytus sandorius (1 t., b. l. 79–81). Tačiau vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje Bendrovės direktorius kategoriškai atsisakė teikti bet kokius įrodymus, susijusius su Bendrovės sudarytais sandoriais.

Aplinkybė, kad R. Š., gavęs atsakymą, jog akcininkų susirinkimas nebus šaukiamas, nepasinaudojo ABĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo teismo tvarka, nepaneigia administracinės atsakomybės taikymo E. T. galimybės, jeigu būtų nustatyta inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Kaip minėta, ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsisakymo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pagal gautą paraišką pagrindai: 1) paraiška neatitinka visų ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai; 2) siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Dėl pirmojo iš nurodytų pagrindų, kuris buvo nurodytas E. T. 2019 m. liepos 18 d. atsisakyme surengti susirinkimą ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 65–66), t. y. kad R. Š. paraiška neatitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad konkreti paraiškos forma įstatyme nėra įtvirtinta (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-294-468/2017). Iš R. Š. paraiškos turinio ir jos priedų matyti, kad paraiškos 5–11 punktuose buvo nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys, paraiškos 12–13 punktuose buvo nurodyti susirinkimo sušaukimo tikslai, paraiškos 15 punkte buvo pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo vietos ir galimų datų, prie paraiškos pridėti susirinkimo darbotvarkės ir protokolo projektai.

Iš R. Š. 2019 m. birželio 18 d. paraiškos ir jos priedų matyti, kad inicijuojamu visuotiniu Bendrovės akcininkų susirinkimu pareiškėjas siekė, kad susirinkime būtų pristatyta informacija apie planuojamus Bendrovės 2019 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais sudaryti sandorius, kuriems pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas, atsakyta į su tuo susijusius akcininkų klausimus ir balsuojama dėl pritarimo tokiems sandoriams. Kadangi, kaip patvirtino pareiškėjas teismo posėdyje, jam informacija apie planuojamus Bendrovės vardu sudaryti sandorius nebuvo žinoma, be kita ko, dėl to, kad E. T. neatsakė į R. Š. 2019 m. gegužės 30 d. prašymą, R. Š. neturėjo objektyvios galimybės kartu su paraiška pateikti konkretesnio turinio darbotvarkės ir susirinkimo protokolo projektų ar kitų dokumentų. Šia informacija ir dokumentais disponuoja pats Bendrovės direktorius E. T., kaip už Bendrovės veiklą atsakingas asmuo.

Įvertinęs paraiškoje nurodytas susirinkimo sušaukimo priežastis, tikslus, pateiktus pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės, datos, vietos, siūlomus sprendimų projektus, teismas sprendžia, kad R. Š. paraiška atitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kiek tokioje situacijoje yra pagrįsta reikalauti iš susirinkimo iniciatoriaus R. Š., kuris, kaip minėta, nedisponuoja konkrečia su Bendrovės veikla susijusia informacija. Taigi E. T. 2019 m. liepos 18 d. atsisakymo sušaukti susirinkimą motyvas (paraiška neatitinka ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų) yra nepagrįstas.

Teismui teiktuose 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 65–66) E. T. taip pat nurodė ir tai, kad R. Š. plečiamai aiškina teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagal galiojančius Bendrovės įstatus sprendimus dėl Bendrovės turto įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir pan. priima direktorius, akcininkų pritarimas tam nereikalingas, t. y. tai nėra akcininkų susirinkimo kompetencija.

Iš tikrųjų nors iki Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-159-212/2019 priėmimo dėl sandorių sudarymo Bendrovės vardu galėjo spręsti jos direktorius E. T. vienasmeniškai ir pagal Bendrovės įstatus akcininkų pritarimas šiems sandoriams nebuvo reikalingas (E. T. 2019 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinimas, 1 t., b. l. 65–66), tačiau nurodyta nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ši situacija laikinai buvo modifikuota, uždraudžiant UAB „E.“ direktoriui E. T. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti Bendrovės vardu tam tikrus sandorius. Kadangi nurodytą nutartį leista vykdyti skubiai, tai reiškia, kad E. T., laikydamasis laikinųjų apsaugos priemonių, jų galiojimo laiku negalėjo vienasmeniškai (be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo) sudaryti tokių sandorių, kurie nurodyti civilinėje byloje Nr. e2-159-212/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. priimtoje nutartyje. Taigi galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, siūlomi darbotvarkės klausimai atitiko visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Todėl ir šis ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atsisakymo surengti akcininkų susirinkimą pagrindas, kuriuo remiasi E. T., nėra pagrįstas.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškimas grindžiamas ne tik galimu R. Š. teisės inicijuoti akcininkų susirinkimą pažeidimu, bet ir galimu R. Š. teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams, kuriems pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas, teismas atmeta kaip nepagrįstą E. T. atstovo argumentą, jog byloje aktualus tik laikotarpis po R. Š. paraiškos pateikimo, t. y. kai jis inicijavo susirinkimą, nes galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms E. T. turėjo užtikrinti akcininkų teises spręsti dėl tokių sandorių, kuriems buvo reikalingas jų pritarimas, sudarymo, sušaukdamas akcininkų susirinkimus, jeigu buvo planuojama sudaryti tokius sandorius, o R. Š. paraiška yra tik E. T. neveikimo (susirinkimo nesušaukimo ir informacijos neteikimo) pasekmė.

E. T. ir jo atstovas nagrinėjant bylą teisme savo poziciją, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepažeidė R. Š. teisių, grindė argumentu, jog R. Š. inicijuoto susirinkimo nesušaukimas yra teisėtas, nes nebuvo sandorių, kuriems reikėtų akcininkų pritarimo, tuo metu buvo vykdomi tik anksčiau prisiimti įsipareigojimai, t. y. vykdomos tęstinės sutartys, o nauji sandoriai (įsipareigojimai), kuriems pagal laikinąsias apsaugos priemones reikėtų akcininkų susirinkimo pritarimo, nebuvo sudaromi (prisiimami). Pažymėtina, kad tai naujas argumentas, kurio E. T., atsisakydamas pagal R. Š. paraišką sušaukti susirinkimą, nebuvo nurodęs, t. y. šia aplinkybe E. T. negrindė akcininkų susirinkimo nesušaukimo.

Iš tikrųjų laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo uždrausta vykdyti iki jų pritaikymo prisiimtus įsipareigojimus, iš esmės buvo uždrausta prisiimti naujus nustatytos vertės įsipareigojimus be akcininkų susirinkimo pritarimo. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad pagal ABĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, E. T., planuodamas Bendrovės vardu sudaryti tokį sandorį, kuriam pagal laikinąsias apsaugos priemones reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas, turėjo pats inicijuoti akcininkų susirinkimą. Tačiau jeigu po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo tokių sandorių Bendrovės vardu nebuvo planuojama sudaryti, susirinkimo nesušaukimas neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas ir (ar) neteisėtas, nes tokiame susirinkime nebūtų klausimų, kuriuos akcininkai pagal laikinosiomis apsaugos priemonėmis jiems suteiktą kompetenciją turėtų svarstyti ir dėl kurių turėtų balsuodami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Dėl to buvo renkami įrodymai, kurie pagrįstų ar paneigtų E. T. nurodytą faktą, kad nauji sandoriai (įsipareigojimai), kuriems pagal laikinąsias apsaugos priemones reikėtų akcininkų susirinkimo pritarimo, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebuvo sudaromi (prisiimami).

Byloje nėra ginčo, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki šiol neįvyko nė vienas akcininkų susirinkimas, kuriame būtų sprendžiama dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams (prisiimti įsipareigojimams). Tačiau iš UAB „E.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 27 d., t. y. jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, E. T. pervedė 40000 Eur beprocentę paskolą UAB „E.“ (2 t., b. l. 31), o pagal teismų praktiką tai realinė sutartis, kuri pripažįstama sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi šiam realiniam sandoriui, kuriuo Bendrovė įsipareigojo grąžinti naujai gautą paskolą, turėjo būti gautas Bendrovės akcininkų susirinkimo pritarimas, kuris šiuo atveju nebuvo gautas. Tai yra akivaizdus R. Š., kaip Bendrovės akcininko, teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamai Bendrovės vardu sudaryti paskolos sutarčiai, kuriai pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas, nes paskolos dalyko suma 4 kartus viršija nustatytą 10000 Eur vertę, pažeidimas.

E. T. ir UAB „E.“ 2019 m. gegužės 22 d. atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-159-212/2019 nurodyta, kad Bendrovės einamosios ūkinės komercinės veiklos analizė 2018–2019 metais rodo, jog kiekvieną mėnesį Bendrovė išrašo nuo 2 iki 5 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurių suma viršija 10000 Eur su PVM. Taigi Bendrovės ūkinių operacijų sumos yra pakankamai stambios. Be to, Bendrovės 2017 m. ir 2018 m. pelno (nuostolių) atskaitose nurodytos atitinkamai 1 710 895 Eur ir 1 595 342 Eur pardavimo pajamos, nesunku suskaičiuoti, kad vykdant veiklą tokiomis sąlygomis Bendrovei gali prireikti nuo 150 iki 170 visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimų per metus (1 t., b. l. 103).

Iš Bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad UAB „E.“ 2019 m. gegužės 16 d. buvo pervesti 15475 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 45000 Eur ir 100000 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 15000 Eur, 2019 m. birželio 10 d. – 11760 Eur, 2019 m. birželio 19 d. – 24000 Eur, 2019 m. birželio 28 d. – 15000 Eur, 2019 m. liepos 12 d. – 11200 Eur, o pati UAB „E.“ atliko tokius mokėjimus, viršijančius 10000 Eur.: 2019 m. gegužės 27 d. – 100000 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. – 200000 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 15000 Eur, 2019 m. birželio 19 d. – 14324,86 Eur, be to, 2019 m. gegužės 30 d. grynaisiais pinigais į UAB „E.“ sąskaitą bankomate 11 operacijų, kurių kiekvienos suma neviršija 10000 Eur, buvo įnešta iš viso 59950 Eur. Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų dokumentų (elektroninių eksporto deklaracijų išrašų) matyti, kad UAB „E.“ siuntė gavėjui OOO „Avgust-story“: 2019 m. liepos 25 d. – 118 000 Eur vertės prekes, 2019 m. liepos 25 d. – 78000 Eur ir 2000 Eur vertės prekes (2 t., b. l. 68–77).

Kaip paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, UAB „E.“ užsiima stiklo pramonės įrenginių pirkimu, pardavimu ir remontu, Bendrovės veikloje sudaromi didelės vertės sandoriai. Dauguma įmonės veikloje sudaromų sutarčių yra rašytinės. Apmokama dažniausiai pavedimu į sąskaitą, grynaisiais gauti pinigai būdavo įnešami į banko sąskaitą. Naujų didelės vertės sandorių po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nesudarė, buvo vykdomi tik seniau sudaryti tęstiniai sandoriai, t. y. buvo vykdomi sandoriai, sudaryti dar iki 2019 m. gegužės 15 d. Iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo sudarytas virš milijono vertės sandoris su Glas Muller, su OOO „Avgust-story“ sandoris buvo sudarytas metų pabaigoje ar metų pradžioje, o vykdomas 2019 m. liepos mėnesį, tai tęstinis sandoris. Konkrečių sandorių datų ir sąlygų neatsimena. R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau apie 20 metų dirbo UAB „E.“, kol nuo 2017 metų buvo atleistas. Buvo vadybininkas, pats sudarydavo daugelį sutarčių dėl naudotų įrengimų pirkimo ir pardavimo, būdavo gaunami išankstiniai apmokėjimai ir pateiktos prekės. Dauguma sandorių vykdavo be rašytinių sutarčių, išrašydavo išankstinio apmokėjimo sąskaitas ir gavę apmokėjimą pateikdavo prekes. Per 20 metų buvo gal 2–3 tęstinės sutartys, tačiau didžioji dalis sutarčių po jų sudarymo buvo greitai įvykdomos.

Byloje esantys įrodymai apie didelės vertės mokėjimus ir atskirojo skundo argumentai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir pareiškėjo teiginius, kad Bendrovėje yra sudaromi didelės vertės sandoriai, kurie kartais net keliasdešimt kartų viršija 10000 Eur vertės ribą, nuo kurios reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas. UAB „Benera“ pateikta informacija (prašyta sutartis nepateikta) (2 t., b. l. 65, 80–83) ir aptarto atskirojo skundo argumentai patvirtina R. Š. paaiškinimus, kad dalis sandorių nėra įforminami rašytine forma, o prekės buvo tiekiamos apmokėjus išankstines sąskaitas faktūras. Duomenų, kad visi mokėjimai ir prekių pristatymai, apie kuriuos šioje byloje surinkti įrodymai, yra konkrečių iki 2019 m. gegužės 15 d. sudarytų sutarčių, kuriomis prisiimti konkretūs Bendrovės įsipareigojimai, vykdymas, byloje nėra.

Dėl R. Š. ir jo atstovo teismo posėdyje minėtų naujų darbuotojų ir jiems mokamo atlyginimo viršijimo 10000 Eur ribą teismas atkreipia dėmesį, kad visų naujų darbuotojų atlyginimai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (sprendžiant, ar tam reikalingas akcininkų pritarimas) negali būti sumuojami, be to, darbo sutartimi Bendrovė neprisiima naujo įsipareigojimo darbuotojui per metus išmokėti konkrečią darbo užmokesčio sumą. Naujiems darbuotojams išmokėtos sumos neviršija 10000 Eur (2 t., b. l. 67). Laikinąsias apsaugos priemones aiškinti taip, kad turėjo būti gautas akcininkų pritarimas prieš priimant naujus darbuotojus į darbą, nėra pagrindo, todėl šiuo aspektu akcininko teisių pažeidimas nekonstatuojamas. Tačiau tai neturi įtakos bylos baigčiai, nes R. Š., kaip Bendrovės akcininko, teisių pažeidimas jau nustatytas dėl kitų E. T. padarytų ABĮ pažeidimų, kuriais buvo pažeistos pareiškime nurodytos neturtinės R. Š. teisės.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad E. T. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė akcininko R. Š. neturtines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti dėl pritarimo ketinamiems Bendrovės vardu sudaryti sandoriams ir tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, nes ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, t. y. po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimu E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. T. yra pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, ir įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas E. T. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad Bendrovės direktorius ne pirmą kartą pažeidžia to paties akcininko teises, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau asmeniui taikytas poveikio priemones. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad E. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina sankcijose numatyta bauda, dydžiu mažesnė nei vidurkis – 3000 Eur.

Pareiškėjas yra pareiškęs prašymą priteisti iš E. T. jo patirtas išlaidas už teisinę advokato pagalbą – 4319,70 Eur.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi E. T. pripažintinas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, todėl pagrindas priteisti iš jo R. Š. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra, o E. T. jo patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal R. Š. pareiškimą, kurį parengė ir teismui pateikė pareiškėjui atstovavęs advokatas bei kuris laikytinas pagrįstu. Advokatas taip pat rengė ir kitus procesinius dokumentus byloje, dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, bylą sudaro 2 tomai. Nagrinėjant bylą teisme R. Š. atstovavo tas pats advokatas, kuris suruošė ir pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, taigi bylos aplinkybės jam nebuvo naujos. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino. Atsižvelgus į visas su byla susijusias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteistina dalis pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų – 2000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais, teismas

nutaria:

E. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-697-1095/2019 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Priteisti iš E. T. pareiškėjo R. Š. naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.